Civilinė byla Nr. e2A-945-340/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43876-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.1; 3.2.6.5; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. V., Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovei J. J. dėl įpareigojimo pašalinti savininko teisių pažeidimus, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, SB „Rasa“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

             n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip  per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (nugriauti) statinio-atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros dalį (25,87 cm. ilgio), pastatytą ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp koordinačių X6069287,30 ir Y 588812,92 (ties šiomis  koordinatėmis 35 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę bei X606264,92 ir Y 588799,79 (ties šiomis  koordinatėmis 31 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę) arba perstatyti, išlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytus privalomus minimalius atstumus iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), ribos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ atliko ieškovo žemės sklypo  ženklinimo darbus, buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktas, parengtas žemės sklypo plano fragmentas. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad į ieškovo žemės sklypą patenka dalis atsakovei priklausančio statinio-statinio atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros- statinys įsiterpęs nuo 31 iki 35 cm atstumu ir užima apie 8 kv.m. sklypo ploto. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas pašalinti jo teisės pažeidimus, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė. Dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiški iš esamų dokumentų, todėl ieškovas neprašo nustatyti sklypų bendros ribos. 2004-11-07 buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas  ir suderintas  Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2009-03-18 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 buvo atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas ir  suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2008-10-29 sklypo ribos pažymėtos  kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo žemės sklypo ribų, tame tarpe dėl sklypų bendrosios ribos. Atsakovės sutuoktinis G. J. šiame akte savo parašu patvirtino, kad dalyvavo nustatant ieškovo žemės sklypo ribas ir jokių pastabų dėl nustatytų sklypo ribų nepareiškė. Tokiu būdu, atsakovei priklausantis statinys atraminė sienutė ir tvora yra įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą, o didesnė jos dalis yra pastatyta ant sklypo ribos be ieškovo sutikimo. Neturint sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype ne mažesniu nei 1 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, atsakovė nesilaikė normatyvinių teisės aktų reikalavimų, galiojusių tvoros statymo metu, dėl to ieškovas turi teisę ginti savo pažeistas teises LR CK 4.103 str. pagrindu.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tvora, kurią ieškovas reikalauja nugriauti, pastatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje 2009 metais, tvoros aukštis neviršija leistino ir jokių pretenzijų iki 2015 metų šia tema ieškovas nebuvo pareiškęs. 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ matininkas T. U. atliko ieškovo žemės sklypo Nr. 5, kuris ribojasi su nuosavybės teise atsakovei priklausančiu žemės sklypo Nr. 4, matavimo darbus. Pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 (aktuali redakcija 2014-07-26) „Dėl Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1.2 punktą, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. UAB „Matavimo studija“ pranešimą atsakovei dėl sklypo ženklinimo, išsiuntė pavėluotai, nesilaikydama nustatytų terminų, atsakovė matininką T. U. 2014-10-01 elektroniniu laišku informavo, kad matavimuose nedalyvaus dėl užimtumo darbe. Atsakovė nurodė, kad konfliktas tarp jos ir ieškovo kilo tada, kai atsakovė nepasirašė sutikimo ieškovui statyti namą 2 metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 4 ribos, nesilaikant Statybos reglamentų dėl atstumų tarp gyvenamųjų namų reikalavimų. Susipažinusi su ieškovo architekto pateikta preliminaria planuojamo statyti namo dokumentacija, paaiškėjo, kad statyba numatoma ne 2 metrų, bet 1,5 metro nuo jos sklypo ribos, į atsakovės namo pusę suprojektuoti katilinė, sanitariniai mazgai, garažas bei medžioklės kambarys, atsakovė nurodė ieškovui, kad kyla rizika, kad žiemos metu dėl būsimo stogo nuolydžio, gali įvykti sniego griūtys ir nepataisomai sugadinti  atsakovės statinius, ieškovas savo name planavo įsirengti dujas, todėl sutikti su ieškovo  siekimu statyti namą arti atsakovės namo, būtų nesaugu ir neprotinga. Atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr.4 kadastriniai matavimai  nustatyti 2004-11-07 J. V. įmonės „KGM“, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas suderintas ir pasirašytas atsakovės kaimynų ir SB pirmininko, šį dokumentą yra pasirašęs ir ieškovo tėvas J. R., kuris tuo metu buvo kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas. 2009 metais pastatytas atsakovės gyvenamasis namas, daugiau nei penki metai, kaip jis aptvertas tvora, leidimas namo statybai bei teisinės registracijos dokumentai buvo sutvarkyti tinkamai, jokių kaimynų ar sodo bendrijos pretenzijų iki 2014 metų pabaigos nebuvo pareikšta. Ieškovui 2014 metais pradėjus planuoti statybas, paaiškėjo, kad dėl žemės sklypų ribų koordinačių pasikeitusių sistemų, atsirado nežymūs neatitikimai tarp sklypų ribų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
1. Teismas nurodė, kad iš atsakovės į bylą pateiktų vienbučio gyvenamojo namo, statomo atsakovės sklype Nr. 4, techninio projekto  fragmento „Elektrinė dalis“ nustatyta, jog ant sklypo ribos kartu su ieškovo sklypu Nr. 5 ribos, suprojektuotas  elektros apskaitos skydas, plane suprojektuoti  atsakovės  sklype  namas ir priklausiniai, šiame plane taip pat pažymėta  atraminė sienutė ties sklypų su ieškovo sklypu, riba, planas derintas su kaimyninių sklypų savininkais, iš jų, yra sklypo Nr. 5 savininko J. R. (ieškovo tėvo) įrašas „neprieštarauju“. Taip pat plane pažymėta, kad matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, su šiais projektiniais sprendiniais bei ribomis sutiko J. R., buvęs ieškovo sklypo savininkas, pasirašęs ant plano.
2. Teismas atmetė ieškovo teiginius, jog J. R., pasirašydamas šiame plane, sutiko tik su elektros skydinės pastatymo vieta ant sklypo  ribos, nes  kaip matyti iš sodininkų bendrijos „Rasa“ valdybos pirmininko įrašo šio plano suderinime, kuriame nurodyta „sodininkų bendrijos „Rasa“ valdyba neprieštarauja  sklypo savininkės  J. J. projektuojamo namo ir priklausinių išdėstymui“,  sodininkų bendrija „Rasa“ bei kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas derino projektą dėl atsakovės projektuojamo namo ir kitų statinių išdėstymo, t.y. gyvenamojo namo, elektros  apskaitos skydo, atraminės tvoros sienutės išdėstymo.
3. Pažymėtina, jog ieškovas, 2007-10-01 derindamas savo sklypo ribas su atsakove, nereiškė atsakovei pretenzijų dėl atraminės sienutės, neva tai įsikišimo į jo sklypo pusę. Ieškovo matininko T. U. sudarytas planas,  kuriame fiksuotas, jo manymu, ieškovo ir atsakovės  sklypų ribų pažeidimas, nėra tikslus, nes jame neatsispindi atsakovės sklype esančių statinių projektiniai sprendiniai, t.y. nėra fiksuota  atsakovės sklypo riboje  esantis apskaitos skydas, kuris pagal projektą turi būti ant  ieškovo ir atsakovės sklypų ribos ir dėl kurio pastatymo vietos ginčo 2005 metais nebuvo. Pagal matininko T. U. sudarytą planą bei ieškovo nurodytą reikalavimą,  kad atsakovės pastatytą tvorą reiktų patraukti į jos sklypo vidų  tarp koordinačių X 6069287,30 ir Y 588812,92 (ties šiomis  koordinatėmis 35 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę bei X 606264,92 ir Y 588799,79 (ties šiomis  koordinatėmis 31 cm įsiterpiančią į ieškovo sklypo pusę), susidarytų situacija, kad atsakovei priklausanti elektros apskaitos skydinė, kuri pastatyta pagal projektą,  atsirastų ieškovo sklype, taip pat sumažėtų  atstumas tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypo su ieškovu ribos, kas vėl keltų tarp šalių naujus ginčus.
4. Byloje nėra duomenų, kokie ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vietinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant  ieškovui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar šiuos matavimus turėjo pagrindą tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba.
5. Aplinkybę, kad atliekant naujoje valstybinėje koordinačių sistemoje žemės sklypų matavimus, „pasislinko“ šioje vietovėje visi sklypai, patvirtino matininkas A. Š., apklaustas 2015-08-10 teismo posėdyje liudytoju, kuris nurodė, kad  atsakovės sklypas savo konfiguracija yra sudėtingas, nes yra miškingoje, kalvotoje vietovėje, sklypų matavimai buvo atlikti, laikantis ankstesnių riboženklių, atsakovės sklypo riboženkliai įkalti seniai jie ir dabar ten stovi. Atlikdamas sklypo ribų matavimus, liudytojas naudojo GPS prietaisus. Atsakovės sklypo tvora statyta tuo metu, kai galiojo vietinė Vilniaus miesto koordinačių sistema, pagal valstybinę koordinačių sistemą, tvora yra nustumta į rytus apie 26-29 cm, toje vietovėje, kur yra atsakovės ir ieškovo sklypai,  kaimyniniai sklypai taip pat yra pastumti į vakarus apie 30 cm. Ieškovo sklypo matavimus reikėjo atlikti  pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje, tokiu būdu nebūtų ginčo. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės pastatytas statinys - tvora yra ne jos sklypo ribose, kurio  matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą. Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atraminė tvoros sienutė pastatyta be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, šį sutikimą davė ir ant projekto pasirašė  ieškovo sklypo buvęs savininkas J. R.. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

5. Ieškovas I. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo I. R. patikslintą ieškinį patenkinti; priteisti ieškovui I. R. iš atsakovės J. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos skundo argumentus:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime padarė nepagristą ir neteisėtą išvada, kad ginčo statinys nėra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą ir kad ieškovo kaip žemės sklypo savininko teisės nėra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog ieškovas, 2007-10-01 derindamas savo sklypo ribas su atsakove, nereiškė atsakovei pretenzijų dėl atraminės sienutės, neva tai įsikišimo į jo sklypo pusę, tačiau ieškovas 2007 m. spalio 1 d. tokių pretenzijų objektyviai negalėjo reikšti, nes atraminė sienutė dar nebuvo pastatyta.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad matininko T. U. sudarytas planas nėra tikslus, nes jame neatsispindi atsakovės sklype esančių statinių projektiniai sprendiniai, t.y. nėra fiksuota atsakovės sklypo riboje esantis apskaitos skydas, kuris pagal projektą turi būti ant ieškovo ir atsakovės sklypų ribos, yra nepagrįsta teisės normomis, be to, iš dalies yra grindžiama neteisingai nustatytais (tikrovės neatitinkančiais) faktais.Visų pirma, jokiame teisės akte nėra reglamentuota, kad žemės sklypo plane privalo būti nurodyti kokie nors statinių projektiniai sprendiniai. Antra, skirtingai nei sprendime nurodė teismas, matininko T. U. 2014 m. spalio 3 d. parengtame žemės sklypo plane įvadinė apskaitos spinta (skydas) iš tikrųjų yra nubraižyta (juodos spalvos stačiakampiu) ir ji yra būtent ant ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos.
3. Visiškai nepagrįstu ir elementariai logikai prieštaraujančiu laikytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo pasamprotavimas, neva pagal matininko T. U. sudarytą planą bei ieškovo nurodytą reikalavimą, kad atsakovės pastatytą tvorą reiktų patraukti į jos sklypo vidų [...], susidarytų situacija, kad atsakovei priklausanti elektros apskaitos skydinė, kuri pastatyta pagal projektą, atsirastų ieškovo sklype, taip pat sumažėtų atstumas tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypo su ieškovu ribos, kas vėl keltų tarp šalių naujus ginčus. Ieškovas byloje reikalauja įpareigoti atsakovę nugriauti arba perstatyti ginčo statinį, o ne patikslinti ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendrą ribą, „paslenkant" ją į atsakovės žemės sklypo pusę.
4. Sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą akivaizdžiausiai pailiustruoja pirmosios instancijos teismo pasamprotavimas, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo, bei ankstesnio-iki jų sujungimo, kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastriniai matavimai užregistruoti viešajame registre. Byloje nėra duomenų, kokie ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vietinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant ieškovui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar šiuos matavimus turėjo pagrindą tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba.
5. Negana to, kad teismas apskritai nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, dar daugiau, teismas šiais duomenimis nesivadovavo ne dėl nustatyto (konkrečiais faktais pagrįsto) jų ydingumo, bet vien tik deklaruodamas, kad negali nustatyti, „ar įvyko paklaida, matuojant ieškovui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar šiuos matavimus turėjo pagrindą tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba". Taigi, teismas iškėlė prielaidą (neva ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje galimai buvo atlikti netinkamai) ir nors negalėjo jos įrodyti, bet priėmė ją kaip pagrįstą. Tai yra akivaizdus teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą pažeidimas.
6. Sprendime visiškai nepagrįstai samprotaujama, kad ieškovo sklypo matavimus reikėjo atlikti pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje.. Kaip jau ne kartą minėta, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje anksčiau buvo nustatyta, kad žemės reformos metu žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą kadastro nuostatų nustatyta tvarka. 2006 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu 8 straipsnio 2 dalis buvo pakeista išdėstant ją taip: žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai pagrįstai ir teisėtai buvo atlikti valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusi ginčą, apskritai neanalizavo, nevertino ir Sprendime motyvuotai nepasisakė dėl to, ar atsakovė ginčo statinį pastatė pažeisdama, ar nepažeisdama statinio projekto sprendinių ir (ar) teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tik tai, kad buvęs ieškovo žemės sklypo savininkas J. R. Techninio projekto brėžinyje įrašė, kad neprieštarauja, ir pasirašė, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog suderino projektą, inter alia, dėl atraminės sienutės statybos ties ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendra riba.
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškovo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos atsikirtimus:
1. Medinė tvora (pralaidi saulės šviesai) su pamatais pastatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje 2009 m. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus iki 2010 m. sausio 17 d. naujos redakcijos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, kuriame statant tvorą turi būti jau rašytinis kaimyninių sklypų sutikimas, įsigaliojimo. Tvora buvo statoma konsultuojantis su statybos priežiūros inspekcijos atstovais ir aptarta su sodų bendrijos „Rasa“ valdybos pirmininku. Tvoros aukštis neviršija leistino ir jokių pretenzijų iki 2015 m. šia tema I Rėksnys nebuvo pareiškęs;
2. UAB „Matavimo studija“ pranešimą dėl sklypo ženklinimo atsakovei išsiuntė pavėluotai, nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 534 nurodytų terminų. Matininką T. U. 2014 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku atsakovė informavo, kad matavimuose nedalyvaus, nes darbo dienomis laikas iš anksto suplanuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad matininko T. U. atlikti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos teisinės aplinkos procedūrinių reikalavimų.
3. Nuosavybės teise man priklausančio žemės sklypo Nr.4 kadastriniai matavimai nustatyti 2004 m. lapkričio 7 d. J. V. įmonės ,,KGM“. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas suderintas ir pasirašytas kaimynų ir SB pirmininko. 2009 m. pastatytas gyvenamasis namas, daugiau nei šeši metai, kai jis aptvertas tvora. Leidimas namo statybai bei teisinės registracijos dokumentai buvo sutvarkyti laiku. Jokių pretenzijų iš kaimynų iki 2014 m. pabaigos neturėjome.
4. I. R. ieškinyje pateikiama klaidinanti informacija, kad atsakovė vengianti bendrauti su ieškovu bei jo atstovais, nes dalykiškai ir taikiai civilizuotu būdu spręsti problemą vengė pats ieškovas.
7. Trečiasis asmuo SB „Rasa“ pateiktu atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė dėl skundo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus argumentus. Pasak trečiojo asmens, apelianto ir atsakovės žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nėra pagrindo sutikti su sprendime nurodytais motyvais, kad negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant apeliantui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, nes Nuostatų 116 punkte yra eksplicitiškai nurodyta, kad žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, be to, tiek apelianto, tiek atsakovės žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka Sprendime nurodytais motyvais nepagrįstai abejojama dėl apelianto žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

9. Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas; visais atvejais apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, nes negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant apeliantui priklausantį žemės sklypą valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl iš dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tačiau vadovaudamasi kasacinio teismo iš esmės suformuota praktika panašiose bylose, sprendžia, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo reikalavimu ir priimti kitą sprendimą (patenkinti ieškinį); bylos išnagrinėjimo rezultatas lieka nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

                   Dėl bylos faktinių aplinkybių

12. Nustatyta, kad  žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. J., kadastriniai matavimai 2004 m. lapkričio 7 d. atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Buvo surašytas  žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė sklypo Nr. 4 savininkas J. R. (ieškovo I. R. tėvas); 2009 m. kovo 18 d. sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ant ieškovės sklypo ribos pastatyta atraminė sienelė – ginčo objektas nagrinėjamoje byloje. Atsakovės gyvenamojo namo techninis projektas 2005 m. taip pat buvo suderintas su kaimyninio sklypo savininku J. R..
13. Ieškovui priklausančių žemės sklypų esančių toje pačioje sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti 2007 m. spalio 1 d.  nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė atsakovė. 2008 m. spalio 29 d. sklypo ribos buvo pažymėtos  kadastro žemėlapyje. Ieškovui priklausantys žemės sklypai buvo pertvarkyti į vieną sklypą ((duomenys neskelbtini)); 2014 m. lapkričio 11 d. buvo atlikti sujungto žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje, kurių metu  sujungtų sklypų ribų posūkio taškų koordinatės keičiamos  nebuvo, t.y. naujai suformuoto sklypo kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis kaip ir sujungtų sklypų 2007 m. spalio 1 d. kadastriniai matavimai.
14. Ieškovo užsakymu  matininkas T. U. 2014 m. spalio 3 d. atliko sklypo matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir nustatė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo riba įsiterpia į ieškovo sklypą, kraštinės, kuriuos ilgis sudaro 25,87 m, kraštinės pradžioje 0,31 m. ir šios kraštinės pabaigoje -0,35 m., kas per visą kraštinės ilgį sudaro 8 kv. m.
15. Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (nugriauti) statinio-atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros dalį (25,87 cm. ilgio), pastatytą ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, arba perstatyti, išlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytus privalomus minimalius atstumus iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos.
16. Reikalavimas pareikštas dviem pagrindais. Ieškovas teigia, kad neteko teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi (8 kv. m.) , kuriuo  naudojasi atsakovė be jokio teisinio pagrindo (CK 4.98 straipsnis). Kitas ieškinio pagrindas -  atraminė sienutė ir ant jos esanti tvora yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantis dokumentai“  nuostatas, įpareigojančias gauti besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimą, kai nesudėtinga statinį (tvora) numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose (1 m.), arba kai statinį numatomą statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype (CK 4.103 straipsnis). Ir ieškinyje, ir patikslintame ieškinyje ieškovas yra pabrėžęs, kad dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiški iš esamų dokumentų.

      Dėl negatorinio ieškinio pagrįstumo.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje panašioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 pasisakė,  kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011).  <...> sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas. Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į kitą teismų praktikoje suformuotą taisyklę, kai sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimą tuo pagrindu, kad atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi jam priklausančio žemės sklypo dalimi (8 kv. m.), nenurodo ir neįrodinėja, kad  jo žemės sklypas sumažėjo 8 kv. m., nenurodo, kokią  įtaką atsakovei priklausančiam žemės sklypui turėtų 8 kv. m. priskyrimas ieškovui priklausančiam žemės sklypui ir pan.
18. Nagrinėjamos bylos duomenimis, atlikti ir įregistruoti kadastro žemėlapyje abiejų sklypų kadastriniai matavimai; tačiau atsakovės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2004 m. Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, ieškovo - 2007 m. spalio 1 d. valstybinėje koordinačių sistemoje; kadastriniai matavimai buvo atlikti pakartotinai 2014 m., po dviejų ieškovui priklausančių žemės sklypų sujungimo į vieną sklypą. Iki 2014 m. ginčo dėl atraminės sienelės ir ant jos pastatytos tvoros tarp proceso dalyvių nebuvo, tik atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje paaiškėjo, kad dėl žemės sklypų ribų koordinačių pasikeitusių sistemų, atsirado neatitikimai tarp sklypų ribų. Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad  dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiški iš esamų dokumentų. Nors reikalavimas dėl ieškovo sklypų ribų nustatymo pagal kadastrinius matavimus, atliktus valstybinėje koordinačių sistemoje, pareikštas nebuvo, atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčijo kadastrinių matavimų, atliktų 2014 m. pagal ieškovo užsakymą, tikslumą, įrodinėjo, kad sklypų riba teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyta pagal kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje ir  buvo abiejų sklypų savininkų pripažįstama iki 2014 m.
19. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 116 p. nurodyta, kad  žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, tačiau tai savaime nereiškia, kad sklypų riba yra aiški  iš esamų dokumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas tarp šalių dėl sklypų ribos yra ir ieškovo negatorinis reikalavimo pagrįstumas negali būti įrodytas be reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo (CK 4.45 straipsnis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad jo ir atsakovės sklypų riba nustatytina pagal patikslintus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje; CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad jis yra ginčo sklypo dalies savininkas.  Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio pareikšto CK 4.98 straipsnio pagrindu, nepagrįstumo.

                   Dėl atraminės sienutės atitikimo CK 4.103 straipsnio nuostatoms.

20. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1 punkte  pažymėta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą (tvorą):1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
21. Pirmosios instancijos teismas  savo sprendime neakcentavo, kada tiksliai  buvo pastatyti ginčo atraminė sienelė ir tvora. Bylos duomenimis,  atsakovės vienbučio namo projektas (kuriame buvo nurodyta ir atraminė sienelė ant šalių sklypų ribos) buvo suderintas  su ieškovo tėvu J. R., tuometiniu sklypo savininku (b.l.50); projekto derinimas vyko 2005 m. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad atraminė sienelė su tvora buvo pastatyti 2009 m. Taigi tikėtina, kad  ginčo  objektas – atraminė sienutė ir tvora buvo pastatyti nuo 2005 iki 2009 m.
22. Statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantys teisės aktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje panašioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014  nurodė, kad šalių ginčui dėl nesudėtingų statinių nugriovimo aktualūs Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 25 dalis, nustatanti, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai (1 dalies 5 punktas); šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka.
23. Taigi, byloje yra duomenų, kad atsakovės namo projektas, kuriame buvo numatyta  atraminė sienelė ant sklypų ribų, buvo suderintas su tuometiniu sklypo savininku – ieškovo tėvu 2005 m., pretenzija dėl atraminės sienutės ir tvoros buvo pareikšta  naujojo sklypo savininko – ieškovo tik 2014 m., duomenų, kad pretenzijos dėl atraminės sienelės ir  tvoros pastatymo ant sklypų ribų būtų reiškiamos prieš tai kokioje nors formoje, nėra.  Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Statybos įstatymo nuostatos  pažeistos nebuvo,  pareikštas ieškinys negali būti patenkintas  CK 4.103 straipsnio pagrindu.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiškai nereikšmingi.
25. Atmetus skundą, ieškovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
26. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

    n u t a r ė:

    Vilniaus  apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Teisėjai                                                                                                        J. V.

                                                                                            Andrius Verikas

                                                                                            Tatjana Žukauskienė