Administracinė byla Nr. II-285-982/2015

Proceso Nr. 4-69-3-07544-2015-0

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.3., 2.4.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui F. G., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, nutarimą priėmusios institucijos atstovei V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo F. G. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

             n u s t a t ė :

              2015 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno nutarime Nr. AM 119597 nurodoma, kad Kauno rajone MŽK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete tiriamas šiurkštus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas. Medžioklė vyko 2015-04-12/13, medžioklės lapas 2015-04-06 Nr. 0015, medžioklės vadovas F. G. (2015-07-22 Aktas). F. G., turėdamas prievolę organizuoti medžioklę pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.1 ir 24.2 punktų reikalavimus, neužtikrino jų vykdymo, tyrimo metu nebendradarbiavo su tyrimą vykdančiais pareigūnais, trukdė tyrimui. F. G. parodymai pažeidėjų sulaikymo metu ir pateiktame 2015-04-23 paaiškinime yra skirtingi. 2015-04-14 atsisakė duoti rašytinius paaiškinimus, neteisingai nurodė, kad medžioklės lape Nr. 0015 įrašytas medžiotojas R. S. dalyvavo medžioklėje. Į Lietuvos Respublikos Kauno RAAD 2015-05-20 raštą Nr. (TBRS)-D2-899, 2015-05-25 raštą Nr. (TBRS)-D2-940, 2015-07-08 raštą Nr. (ABNS)-D2-1297 neatsakė. Į telefoninius skambučius neatsakinėjo. 2015-08-23 ATP protokolo Nr. ROIK 15049773417 nepasirašė, jo nepaėmė, protokole duotą administracinį nurodymą neįvykdė, nors su protokolu buvo supažindintas ir papildomai jis išsiųstas pagal gyvenamąją vietą ir darbovietę. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (2015-09-24 9.30 val.) buvo įspėtas žodžiu, be to su protokolu F. G. jo surašymo dieną susipažino jį perskaitydamas. Kauno RAAD GGAI vyresniojo specialisto 2015-09-21 tarnybinis pranešimas iki bylos nagrinėjimo, prašymo pakeisti bylos nagrinėjimo datos, negauta. Nurodoma, kad tokiais veiksmais F. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 5110 str. 1 d. Už šį pažeidimą F. G. paskirta 216 Eur bauda.

              Skundą padavęs asmuo F. G. prašė institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde nurodė, kad nutarime nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 24.1 ir 24.2 punktų nesilaikymas, juo labiau, kad administracinio teisės pažeidimo protokole šis pažeidimas apskritai neįvardintas. Administracinio teisės pažeidimo byloje visiškai neįrodyta, kad jis davė skirtingus paaiškinimus žodžiu ir raštu, neatsakė į pareigūnų raštus, neatsakinėjo į telefoninius skambučius bei nepaėmė ir nepasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, nepateikė prašymo pakeisti bylos nagrinėjimo datą.  Nesutinka, kad jo parodymai buvo skirtingi. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. dėl piršto traumos negalėjo surašyti paaiškinimo raštu, tačiau prašė pareigūnų , kad jie patys užrašytų jo paaiškinimus, o jis tik pasirašytų, tačiau pareigūnai tą daryti atsisakė. Be to, pareigūnų siųsti raštai jam nebuvo įteikti ir tą gali patvirtinti pašto išrašai apie siuntas. Po žodinio prašymo telefonu, medžioklės metu nušauto šerno Mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas pareigūnams buvo pateiktas. Jo manymu, reikalavimas pateikti jo telefono ryšių išklotinę su prisijungimo celių sąrašu ir jų adresais yra neteisėtas iš esmės. Tokiu būdu pareigūnai įrodinėjimo pareigą administracinio teisės pažeidimo byloje perkėlė jam. Į telefoninius skambučius jis galėjo ir neatsakyti, nes darbe ne visada gali atsiliepti ir neturi įpročio perskambinti nepažįstamiems abonentams. Kad skambino pareigūnai to nežinojo, nes jų telefonų numeriai jam nėra žinomi. Pažymėjo, kad negali būti kaltinamas tuo, kad nepasirašė protokolo ir jo nepasiėmė, nes ATPK administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenumato tokios pareigos.

Teismo posėdžio metu F. G. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Teigė, kad su pareigūnais bendradarbiavo, teikti paaiškinimų neatsisakė, tik dėl sužeisto piršto negalėjo jų užrašyti pats, prašydamas pareigūnų užrašyti jo paaiškinimus, kad jis galėtų tik pasirašyti. Tvirtino, kad ne kartą su pareigūnais bendravo telefonu, vyko į medžioklės vietą ir teikė informaciją, o tai, kad neatsiliepė į kai kuriuos jų skambučius, nežinodamas kas skambina, negali būti pripažįstama pareigūnų ignoravimu. Jo atstovė advokatė K. Račkauskienė paaiškino, kad nors nutarimas priimtas ir administracinėn atsakomybėn F. G. patrauktas  pagal ATPK 5110 str. 1 d., tačiau nutarimo  motyvuojamoje dalyje nurodyti ir kiti pažeidimai, dėl kurių nuobauda nepaskirta. Be to administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne už šiuos pažeidimus. Mano, kad nutarimo argumentai, kad F. G. pažeidė Medžioklės taisyklių reikalavimus yra nepagrįsti. Nesant duomenų apie tai, kad dėl šių pažeidimų būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, akivaizdžiai pažeidžiamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos ir šioje dalyje nutarimas naikintinas, kaip nepagrįstas. Be to, nutarime nurodoma, kad F. G. nebendradarbiavo su pareigūnais ir trukdė tyrimui, įvardinant to pažeidimo faktines aplinkybes, t.y. kad F. G. parodymai pažeidėjų sulaikymo metu ir pateiktame balandžio 23 dienos paaiškinime yra skirtingi. Pažymėjo, kad tokios faktinės aplinkybės, pažeidimo esmė, pačiame protokole nėra nurodytos. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad F. G. atsisakė duoti rašytinius paaiškinimus bei neteisingai nurodė informaciją dėl S. dalyvavimo medžioklėje. Taip pat administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų kaip, kiek kartų F. G. skambinta ir į kokį telefoną. Nepateiktos jokios telefonų skambučių suvestinės, kad galima būtų nustatyti ar buvo skambinta ir į tuos skambučius neatsiliepta. Tvirtino, kad kiekvieną kartą, kai aplinkos pasaugos pareigūnai paskambindavo F. G., jis pas juos nuvykdavo. Pagal telefoninį skambutį nuvyko ir 2015 m. balandžio 14 dieną, ką patvirtina pareigūnai. Jis vyko ir vėliau, rodė pareigūnams įvykio vietą. Tokiu būdu teigti, kad jis neatsiliepė į telefono skambučius, kai tokia pareiga niekur nėra reglamentuota ir tokiais būdais  trukdė tyrimui, nepagrįsta. Taip pat F. G. nubaustas už tai, kad jis atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgiant į tai, nutarimas šioje dalyje prieštarauja bet kokiems teisės principams, taip pat ATPK 272 str., 260 str. reikalavimams. ATPK 260 str. 4 d. reglamentuoja atvejus, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir už tai atsakomybė negali kilti. Juo labiau, tai nekliudo bylos eigai. Be to, institucijos siunčiami raštai F. G. nebuvo įteikti, todėl pripažinti, kad nepateikdamas informacijos į raštus, kurių jis nebuvo gavęs ir taip trukdė tyrimui, nėra pagrindo. Tuo tarpu 2015 m. gegužės 25 d. raštas, kuriame buvo prašoma pateikti šerno mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktą, jis buvo įvykdytas po to, kai F. G. bendravo su aplinkos apsaugos pareigūnu telefonu.

              Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodė, kad su F. G. skundu nesutinka, prašė skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad F. G. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, o jo padaryta veika įrodyta ATPK 256 str. ir 257 str. nustatyta tvarka. Atsiliepime aprašytos apsaugos pareigūnų tiriamos medžioklės, vykusios 2015 m. balandžio 12 d. ir 13 d., kurios vadovu buvo F. G., ir kurios metu buvo pažeisti Medžioklės LR teritorijoje taisyklių reikalavimai, faktinės aplinkos. Būtent šio tyrimo metu F. G. pateikė skirtingus paaiškinimus, trukdė tyrimui neatsakinėdamas į telefono skambučius, ignoruodamas jam raštu siunčiamus reikalavimus pateikti tyrimui reikalingą informaciją. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 13 d., numatančią pareigūnų teisę gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juo atsakomybėn ir pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 5110 str. 1 d.    

Bylos nagrinėjimo metu, institucijos atstovė V. G. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, tačiau pripažino pagrįstais ir kai kuriuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės teiginius. Paaiškino, kad pareigūnai F. G. nubaudė už tai, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų teikti paaiškinimus, dokumentaciją dėl 2015 metų balandžio 12-13 dieną medžioklės įvykių. Tirdami šį įvykį pareigūnai susidūrė su informacijos neteikimu, nes nebuvo atsakoma į siunčiamą korespondenciją. Anot atstovės, paties asmens pareiga, žinant, kad vyksta tyrimas, atsiliepti į pašto pranešimus ir atsiimti korespondenciją. Siųsta korespondencija grąžinta, tai reiškia, kad arba asmuo nurodė netikslų adresą, arba tikėtina, kad per mėnesį nesugebėjo nueiti pasiimti korespondencijos. Susirašinėjimas vyko nuolat ir taip pat buvo skambinama. Asmuo žinojo, kad vykdomas tyrimas ir būdamas medžioklės vadovu neteikė informacijos, neatvykdavo pas pareigūnus, nederino laiko, atvirai vengė teikti paaiškinimus. Be to, šiuo metu neįmanoma nustatyti, kada buvo atliktas trichineliozės patikrinimo aktas, nes nebuvo laikytasi  procedūros,  tinkamai įregistruota. Apie tai, kad F. G. nurodė neteisingas aplinkybes dėl R. S. dalyvavimo medžioklėje užfiksuota tik pareigūno M. T. tarnybiniame pranešime. Patikrinimo metu F. G. nenurodė kas dalyvavo medžioklėje, taip pat ir R. S., kai, tuo tarpu pats R. S. toje medžioklėje, pagal jo pateis paaiškinimą, nedalyvavo. Pripažino, kad už telefoninių išklotinių nepateikimą skirti nuobaudos negalėjo. Taip pat pripažino, kad skundžiamo nutarimo turinys yra platesnis nei administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Liudytojas M. T. parodė, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą F. G.. Savo tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė duoti rašytinius parodymus. Jam atvykus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą, buvo duotas baltas popieriaus lapas ir nurodyta, kad jis savo ranka trumpai išdėstytų aplinkybes. Pripažino, kad F. G. sutiko duoti paaiškinimus ir kad jis juos užrašytų, o pastarasis tik pasirašytų, tačiau jis atsisakė tai daryti ir jo F. G. paaiškinimo neužrašė. Taip pat protokole  buvo nurodyta, kad buvo siunčiami raštai, o F. G. į juos nereagavo. Jam skambinant F. G., šis atsiliepdavo ir suderintu laiku atvykdavo. Matyt, jis neatsiliepė į kito pareigūno K. M. telefoninius skambučius, tačiau konkretus laikas ir skambučiai nebuvo užfiksuoti. Pripažino, kad šį kaltinimą suformulavo tik iš K. M. teiginių. Taip pat pripažino, kad tyrimo aktas dėl trichinelių buvo pateiktas jam, nors datos negalėjo nurodyti. Kiek jam žinoma, F. G. vyko su K. M. aprodyti įvykio vietą. Be to medžioklės lape buvo nurodyta, kad medžioklėje dalyvavo R. S., tačiau jis, atvykęs į departamentą, tai paneigė. Taip pat pripažino, kad R. S. įrašymas į medžioklės lapą netrukdė tirti medžioklės aplinkybių.

              Skundas tenkintinas.

              F. G. 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad F. G., medžiotojo bilieto Nr. 016171, 2015 m. balandžio – rugpjūčio mėn. laikotarpiu, Kauno mieste, siekdamas nuslėpti nenaudingus faktus, galinčius iš esmės padėti išsiaiškinti šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus, MŽK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete 2015 m. balandžio 13 d., tyčiniais veiksmais kliudė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams M. T. ir K. M. vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, t.y. 2015 m. balandžio 14 d. atsisakė duoti rašytinius parodymus ir neteisingai nurodė informaciją dėl R. S. dalyvavimo medžioklėje, nereagavo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštus, į telefoninius skambučius neatsakė, kai fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Protokole teigiama, kad F. G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus, o jo veika kvalifikuota pagal ATPK 5110 str. 1 d. Taigi, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, F. G. kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 14 d. atsisakė duoti rašytinius parodymus, neteisingai nurodė informaciją dėl R. S. dalyvavimo medžioklėje, nereagavo į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų raštus, neatsakė į telefoninius skambučius, taip tyčiniais veiksmais kliudydamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Visų pirma pažymėtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole  ir skundžiamame nutarime kaltinimo turinys akivaizdžiai skiriasi, o tai reiškia, kad F. G. Institucijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikas, kurios nebuvo nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, t.y., kad F. G., turėdamas prievolę organizuoti medžioklę pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24.1 ir 24.2 punktų reikalavimus, neužtikrino jų vykdymo, be to, pažeidėjų sulaikymo metu ir 2015 m. balandžio 23 d. dėl tiriamo įvykio pateikė skirtingus paaiškinimus, nepasirašė ir nepaėmė administracinio teisės pažeidimo protokolo, neįvykdė administracinio nurodymo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad nutarimą priėmęs pareigūnas nesilaikė paminėtų reikalavimų, pakeisdamas kaltinimo turinį bei savo iniciatyva nutarimą papildydamas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, todėl vien jau šiuo aspektu skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinimas nepasirašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo nepaėmus, neįvykdžius administracinio nurodymo, ir šių veiksmų pripažinimas tyčiniu kliudymu valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams atlikti savo pareigas  yra visiškai nepagrįstas, nes sisteminis ATPK  260 str., 2601 str., 272 str. normų aiškinimas leidžia kategoriškai konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę atsisakyti pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, atsisakyti jį priimti ar juo labiau, neįvykdyti administracinio nurodymo ir už tai jokiu būdu negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Taip pat pažymėtina, F. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamų reikalavimų, t.y. kaltinimas jame suformuluotas abstrakčiai, be to, jame nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Taigi, kaip minėta, F. G. kaltinamas tuo, kad 2015 m. balandžio 14 d. atsisakė duoti rašytinius parodymus, neteisingai nurodė informaciją dėl R. S. dalyvavimo medžioklėje, nereagavo į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų raštus, neatsakė į telefoninius skambučius, taip tyčiniais veiksmais kliudydamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Tuo tarpu F. G. nurodė, kad atvykęs pas aplinkos apsaugos pareigūnus duoti paaiškinimų neatsisakė, tik prašė, kad juos užrašytų patys pareigūnai, o jis po jais pasirašytų, nes tą dieną buvo susižeidęs pirštą, kas tiesiog kliudė paaiškinimą surašyti pačiam. Šias aplinkybes, t.y., kad F. G. sutiko duoti paaiškinimus, prašydamas juos užrašyti patiems pareigūnams, patvirtino ir pats Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento inspektorius M. T.. Taigi, akivaizdu, kad pareigūnas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad F. G. paaiškinimą rašytų savo ranka, atsižvelgiant ir į tai, kai jis objektyviai to padaryti net negalėjo, bei juo labiau, tai pripažinti kaip atsisakymą duoti rašytinius paaiškinimus, nors F. G. sutiko būti apklausiamas, ir tuo pačiu kliudymą tirti medžioklės aplinkybes.

Taip pat M. T. pripažino, kad aplinkybė, jog į medžioklės lapą buvo įrašyta R. S. pavardė, nors jis medžioklėje nedalyvavo, tirti paties įvykio nekliudė. Tą patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga, iš kurios matyti, kad aplinkos apsaugos inspektoriai aiškinosi ar medžioklę reglamentuojančius teisės aktus pažeidė A. K. ar A. K., nes medžioklės lape prie K. pavardės buvo nurodytas tik vardo inicialas, kas niekaip nėra susiję su R. S. įrašymu ar neįrašymu į medžioklės lapą, taip pat jo dalyvavimu ar nedalyvavimu medžioklėje. Taigi, ši aplinkybė nebuvo kliūtis tiriant medžioklės įvykį.

2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (TBRS)-D2-899 dėl informacijos pateikimo, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į F. G. prašydamas pateikti jo telefono, kuris buvo naudojamas nuo 2015 m. balandžio 12 d. 15.00 val. iki 2015 m. balandžio 13 d. 3.00 val., ryšių išklotinę su prisijungimo celių sąrašu ir jų adresais. Rašte nurodoma, kad ryšių išklotinę F. G. turi pateikti iki 2015 m. gegužės 28 d. (adm. teisės pažeidimo b. l. 11). Be to, 2015 m. gegužės 25 d. raštu Nr. (TBRS)-D2-940 pareikalavo iki 2015 m. gegužės 30 d. pateikti medžioklės metu nušauto šerno Mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktą (adm. teisės pažeidimo b. l. 15). Taip pat pakartotiniu raštu Nr. (ABNS)-D2-1297 dar kartą prašė pirmame rašte nurodytos informacijos (adm. teisės pažeidimo b. l. 18). Visų pirma pažymėtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys rodo, kad minėti raštai adresatui nebuvo įteikti. Be to, jie iš siuntėjo pašte buvo priimti ar įteikti kurjeriui jau pasibaigus raštuose nuodytam terminui, iki kurio reikalavimai turėjo būti įvykdyti (b. l. 33-36). Tai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo objektyviai jų įvykdyti negalėjo. Tačiau, tiek institucijos atstovė, tiek pareigūnas M. T. pripažino, kaip teigė ir pats F. G., kad reikalaujamas aktas dėl trichinelių tyrimo buvo pateiktas, nors konkrečios datos įvardinti negalėjo. Kita vertus, reikalavimas asmeniui pateikti asmeninių telefoninių pokalbių išklotines, negali būti pripažintas teisėtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnai nei rašte, nei bylos nagrinėjimo metu, nenurodė, kokio teisės akto nuostatomis vadovaudamiesi jie reikalavo tokios informacijos, pačiai institucijos atstovei pripažįstant, kad už tokios informacijos nepateikimą asmuo negalėtų būti traukiamas atsakomybėn. Sutiktina ir su skundo argumentais, kad tokiu reikalavimu aplinkos apsaugos inspektoriai įrodinėjimo pareigą administracinio teisės pažeidimo byloje nepagrįstai perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nors ATPK 256 str. šią pareigą imperatyviai nustato bylą tiriantiems ar ją nagrinėjantiems subjektams.

              Byloje taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių abstraktų kaltinimą, kad F. G. neatsiliepė į telefoninius pareigūnų skambučius. Pats F. G. teigė, kad ne kartą telefonu bendravo su pareigūnais, po tokio pokalbio pristatė tyrimo aktą dėl trichinelių, be to vyko kartu su pareigūnais į medžioklės vietą, ją aprodė, taigi, tyrimo metu bendradarbiavo. Nurodė, kad ne visada gali atsiliepti telefonu, tačiau įprastai nepažįstamiems abonentams, kurių skambučius būna praleidęs, neperskambina. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo skambinta F. G. ir į kokius skambučius jis neatsiliepė. Pažymėtina, kad pareigūnai taip pat nenurodė jokios teisės akto, kuris nustatytų asmenų pareigą atsiliepti į pareigūnų telefoninius skambučius.

              Taigi, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis darytina išvada, kad įrodymų, kurie patvirtintų, jog F. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nėra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.    

              Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., teismas

n u t a r ė :

              Skundą tenkinti.

              Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. AM 119597 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 5110 str. 1 d., bylos teiseną F. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

             Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno  apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Darius Urbonas