Civilinė byla Nr. e2-1357-514/2021

Procesinis Nr. 2-33-3-00329-2021-0

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                      2.3.5.2.1; 3.1.7.11; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant ieškovei L. P.

           viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teismas

nustatė:

            ieškovė prašė pakeisti 2010 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teisme dienos priteisti dukros Ž. M., gim. 2008 m. spalio 22 d., išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei skiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2008 m. spalio 22 d. susilaukė dukters Ž. M.. 2010 m. birželio 17 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (57,92 Eur), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šios priteistos sumos nepakanka vaikui išlaikyti. Pažymėjo, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl vykdydami prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tėvai turi užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Po 2010 m. birželio 17 d. teismo įsakymo priėmimo praėjo jau vienuolika metų, ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai ir priteistos sumos nebepakanka net minimaliam vaiko poreikių tenkinimui. Apytikslė vaikui reikalingų pinigų suma per mėnesį siekia apie 500 Eur. Ieškinyje pateikė dukros būtiniausių poreikiams reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį išlaidos maistui mokykloje ir smulkioms išlaidoms sudaro apie 70 Eur, aprangai ir higienos prekėms apie 100 Eur, komunalinių mokesčių dalis, mokesčiai telefonui, internetui, televizijai apie 80 Eur, mokyklinėms prekėms ir uniformai apie 50 Eur, gydymo išlaidoms apie 50 Eur, planuojamiems būreliams apie 100 Eur, mergaitei gyvenant kaime kelionė į miestą siektų apie 3 Eur per dieną, drabužiams žiemos sezono metu papildomai 50 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, ugdymui – apie 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms apie 50 Eur.  Minimalių vaiko poreikių užtikrinimui reikalinga ne mažesnė nei 500 Eur suma kas mėnesį.

Ieškovė dirba Norvegijoje pagal terminuotą darbo sutartį, dėl įtemptos situacijos darbo rinkoje ieškovės darbinės pajamos nėra stabilios. Šiuo metu jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 800 Eur. Atsakovas, siekdamas užtikrinti vaiko gerovę, privalo dėti visas pastangas ir turėti tokias pajamas, kurios leistų užtikrinti vaiko visapusišką ir visavertį vystymąsi. Atsakovas yra darbingas, jaunas, sveikatos problemų neturintis asmuo, todėl ieškovės įsitikinimu yra pajėgus dirbti ir užsidirbti bei teikti išlaikymą savo dukrai po 250 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra yra plokščiapėdė, todėl nuolat vyksta konsultuotis pas gydytojus į Klaipėdą (ne rečiau nei 2 kartus per metus), plokščiapėdystei gydyti reikalingi specialūs vidpadžiai, kurie nėra kompensuojami, todėl patiria papildomų išlaidų. Dukra šiuo metu dėl pandemijos jokių būrelių nelanko, tačiau turi ketinimų lankyti meno mokyklą. Jeigu tai būtų netoli gyvenamosios vietos, išlaidų kelionei nepatirtų, tačiau, jeigu lankytų šokių būrelį mieste, susidarytų papildomos išlaidos. Dukra yra paauglė, jos poreikiai yra pasikeitę, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo nebepakanka.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys tenkinamas.  

 Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

             CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisto išlaikymo dydį sumažinti arba padidinti, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. teismo įsakymą  atsakovas privalo mokėti dukros Ž. išlaikymui po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Nustatant ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nuo teismo įsakymo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo vienuolika metų, dukra yra paauglė, jos poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienai praktiškai atitinka suaugusio poreikius, be to, jai reikalingos lėšos mokyklinėms prekėms, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo įsakymo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas pritaria ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams, jog poreikį keisti išlaikymo dydį lėmė ir pasikeitusi šalies ekonominė situacija dėl išaugusių vartojimo prekių kainų. Pagal teismo įsakymą atsakovas privalo mokėti periodinėmis išmokomis tik po 57,92 Eur, tokia suma nėra pakankama dukros net būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai, nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jos pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 500 Eur per mėnesį, iš jų maistui mokykloje ir smulkioms išlaidoms sudaro apie 70 Eur, aprangai ir higienos prekėms apie 100 Eur, komunalinių mokesčių dalis, mokesčiai telefonui, internetui, televizijai apie 80 Eur, mokyklinėms prekėms ir uniformai apie 50 Eur, gydymo išlaidoms apie 50 Eur, planuojamiems būreliams apie 100 Eur, mergaitei gyvenant kaime kelionė į miestą siektų apie 3 Eur per dieną, drabužiams žiemos sezono metu papildomai 50 Eur, vaistams ir vitaminams – 30 Eur, ugdymui – apie 20 Eur, nenumatytoms išlaidoms apie 50 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti būtina ieškovės nurodoma suma, kaip neviršijanti teismų praktikoje pripažįstamo vaiko poreikiams tenkinti būtino išlaidų dydžio – 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-209-916/2016). 

Pagal suformuotą teismų praktiką teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikiams reikalingas lėšas, į būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų krepšelį neįtraukė išlaidų avalynei, laisvalaikiui, ilgalaikiams daiktams, maistui namie, teismo vertinimu realios išlaido vaikui yra didesnės, nei nurodė ieškovė, todėl iš tėvo priteistino išlaikymo nemažina ieškovės gaunamą išmokų suma.  Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, kurių ieškovė nenurodė, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą.

Ieškovė ir atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įgiję, transporto priemonių taip pat neturi. Ieškovė šiuo metu dirba Danijoje, jos gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis apie 1 600 Eur per mėnesį, iš kurio ieškovė išlaiko dukrą, sumoka būsto nuomą Danijoje ir pragyvena pati.  Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta, pagal byloje esančius duomenis atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, kas leidžia daryti išvadą, kad pragyvenimui užsienyje pajamų turi.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas duomenų apie gaunamą uždarbį nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, jog yra nedarbingas ar iš dalies darbingas. Aplinkybė, jog atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, atsiliepimo neteikė, prieštaravimų nereiškė, leidžia teismui spręsti, kad  atsakovas turi galimybę gauti teikti prašomo dydžio išlaikymą.  Juolab, kad ieškovės žiniomis atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių dukra faktiškai išlaikoma ieškovės, jai tenka rūpinimasis dukra, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nors duomenų apie gaunamas atsakovo pajamas nėra, atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo indėlis prie dukros išlaikymo turėtų būti didesnis, kad atsakovo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos Jungtinėje Karalystėje leidžia jam teikti didesnį išlaikymą dukrai, nei iki šiol teikė.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, ieškovės ieškinys tenkinamas, iš atsakovo dukros išlaikymui išieškotina suma padidintina iki 250 Eur kas mėnesį nuo 2021 m. kovo 26 d.

2010 m. birželio 17 d. Plungės. apylinkės teismo įsakymu ieškovė jau paskirta priteisto dukros išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), todėl šis klausimas pakartotinai nesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 250 Eur už teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

           ieškovės L. P. ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2010 m. birželio 17 d. Plungės rajono apylinkės teismo įsakymu nustatytą išlaikymo iš Ž. M. dukrai Ž. M. dydį ir iš Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros Ž. M., gim. 2008 m. spalio 22 d., išlaikymui nuo 2021 m. kovo 26 d. priteisti periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki dukros pilnametystės.

Priteisti L. P. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų iš Ž. M.

Priteisti iš Ž. M. 52 Eur (penkiasdešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja    Aušra Volskytė