Civilinė byla Nr. e2-1960-223/2017
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00968-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7;3.2.6.5
(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 29 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,
dalyvaujant ieškovams R. R., J. R., jų atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui,
atsakovės atstovei advokato padėjėjai R. V.,
trečiojo asmens Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovų R. R. ir J. R. ieškinį atsakovei V. L., tretiesiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai ir
nustatė:
Ieškovai ir jų atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo pripažinti S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., .ak. (duomenys neskelbtini) 2007 metų kovo 1 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ( notarinio registro Nr.1503) negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 34 754,40 Eur, perduoti atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 1,68 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais.
Ieškovas R. R. teismo posėdžio metu paaiškino 2007 metų vasario mėnesį laikraštyje „Sekundė“ perskaitė skelbimą apie parduodamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas su leidimu statyboms ir namo projektu, o kaina – 120 000 Lt ( 34 754,40 Eur). Kadangi jis ieškojo žemės sklypo tinkamo statybai, jam viskas tiko ir buvo sudaryta notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Jis su pardavėju S. L. važiavo į Zarasų rajono savivaldybę perrašyti leidimo statybai savo vardu ir po kurio laiko pradėjo namo statybas. Statybų metu buvo atvykę regioninio parko atstovai ir kuriam laikui paprašė sustabdyti statybas, ką jis ir padarė. Vėliau leido statyti. Per 3 metus jis pastatė namą, o 2010 metais gavo šaukimą į teismą ir po teisminių procesų pastatytą namą teko nugriauti. Kiek jam žinoma žemės sklypo pardavėjui S. L. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą buvo atstatyta neteisėtai.
Ieškovė J. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog palaiko ieškinyje išdėstytus ir ieškovo R. R. teismo posėdžio metu išsakytus argumentus ir faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad su sutuoktiniu R. R. ketino įsigyti/pasistatyti namelį prie ežero ir tam ieškojo žemės sklypo. Buvo suradę kelis variantus, bet šie netiko. Sutuoktinis pamatė S. L. skelbimą laikraštyje. Po to apžiūrėjo žemės sklypą, namo projektą, kurie tiko ir buvo sudaryta notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Smulkiau paaiškinti negali, nes visus organizacinius ginčo žemės sklypo pirkimo veiksmus atliko jos sutuoktinis R. R..
Ieškovų atstovas nurodė, kad prokuroro 2010-04-01 rašte yra nurodyta nuomonė, kad galimai dėl susidariusios situacijos galėjo būti ir S. L. veiksmų pasekmė. Prokuroro raštas nekelia abejonių. Tas faktines aplinkybes apie nuosavybės atkūrimo reikalus S. L. , sudarydamas sandorį , žinojo ir neinformavo apie tai ieškovų. Apgaulė gali būti ne tik tiesioginė, bet tai gali būti ir kiti veiksmai. Ieškovai, sudarydami sandorį, suklydo dėl pačio sandorio objekto. Gali būti , kad ir pats S. L. klydo. Ieškovai ieškojo žemės sklypo tinkamo statybai, tokį sklypą per skelbimą ir siūlė S. L.. Notarinėje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra nebūtina nurodyti, kad sklypas perkamas su statybos leidimu ir namo projektu, nes šie dokumentai nėra parduodami. Pagal susiklosčiusią praktiką statybos leidimas automatiškai perrašomas naujojo sklypo savininko vardu. Ieškovai sklypo be statybos leidimo nebūtų pirkę.
Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Atsakovė ginčo sandorio pati nesudarinėjo, pas notarą nevyko, ji yra S. L. įpėdinė. Atsakovė tik žinojo, kad šeimoje atsirado pinigai už žemės sklypą. Ieškovai sandorį ginčija dviem sandorių negaliojimo pagrindais: CK 1.90 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu, kai sandoris sudarytas iš esmės suklydus ir CK 1.91 straipsnyje- dėl apgaulės. Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo suklydimo pagrindu, tai matyti, kad ieškovas yra patyręs verslu užsiimantis asmuo, turintis tam tikrą išsilavinimą, taigi ieškovas nėra eilinis fizinis asmuo ir turėjo visas galimybes prieš sandorį ir sandorio sudarymo metu išsiaiškinti ir suprasti visas sandorio sąlygas. Leidimą statybai S. L. gavo dar 2003 metais, t. y. prieš gana ilgą laiką iki ginčo sandorio sudarymo. Jei S. L. būtų abejojęs statybos leidimo teisėtumu, jis būtų siekęs kuo greičiau realizuoti ginčo žemės sklypą. S. L. jo turimo dokumentai nekėlė jokių abejonių, nes jis pasitikėjo valstybės institucijomis. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovai pirko miškų ūkio paskirties sklypą ir nėra jokių duomenų, kad sklypą pirko su statybos leidimu ir namo projektu. Kaip matyti notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje jau minėtų duomenų nėra įtraukta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. L. ginčo žemės sklypą įgijo neteisėtai ar nesąžiningais veiksmais. Po ginčo sandorio sudarymo keitėsi įstatyminė bazė, buvo priimtas LR Konstitucinio teismo 2016-03-14 sprendimas ir tuo pačiu konstatuota, kad dėl susidariusios situacijos kaltos valstybės institucijos. S. L. kaltės nėra. Ieškovai taip pat nenurodė dėl kokių esminių aplinkybių buvo suklaidinti. Notarinėje sutartyje yra aiškiai nurodyta sklypo paskirtis, žemės sklypų kainos tuo metu buvo didelės, todėl negalima teigti, kad tokia kaina buvo vien dėl statybos leidimo ir namo projekto. Ieškovai nenurodė kokią apgaulę jų atžvilgiu panaudojo S. L., ką jis pamelavo, ko nenurodė ar ką nuslėpė.
Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovai neįrodė nei vieno iš ieškinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų.
Trečiojo asmens Sartų ir Gražutės regioninių parkų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų ir atsiliepimo negauta.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai pagal 2007 metų kovo 1 d. Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjo S. L. už 120 000 Lt įgijo 1,68 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini) Statybos leidimo NR.20 matyti, kad S. L. išduotas statybos leidimas ūkiniam pastatui ginčo žemės sklype. Iš mirties liudijimo matyti, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad po S. L. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė V. L..
Ieškovai prašo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu dviem pagrindais : CK 1.90 straipsnis „Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu „ ir CK 1.91 straipsnis „Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu“.
Taigi, CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs. Pažymėtina, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
Taigi, pirmiau aptartoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai reikšmingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl suklydimo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju pagal šiuos kriterijus turi būti vertinamos faktinės byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodo, kad jų suklydimas pasireiškė dėl sutarties objekto ( žemės sklypo) individualių savybių, t. y. ieškovai sudarė ginčo sandorį, būdami įsitikinę, kad perka žemės sklypą tinkamą statyboms, o iš tiesų įsigijo žemės sklypą, kuriame statybos ribojamos/draudžiamos. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).Taigi, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį, kaip esminės jo sąlygos .
Nagrinėjamoje byloje ieškovai nurodė, jog siekė įsigyti žemės sklypą tinkamą statybai , o jų esminis suklydimas ir buvo dėl ginčo sutarties dalyko (objekto) individualių savybių. Taigi, ieškovai byloje turėjo įrodyti, kad siekė įsigyti žemės sklypą tinkantį statybai, su statybos leidimu ir su statinio projektu. Pažymėtina, kad tokių pakankamų įrodymų ieškovai nepateikė. Šią faktinę aplinkybę ieškovai įrodinėjo savo žodiniais paaiškinimais ir laikraščio skelbimu bei statybos leidimu ir statinio projektu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš ginčo pirkimo-pardavimo sutarties joje nurodytas sutarties dalykas (objektas) tai yra 1,68 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų apie tai, kad buvo perkamas platesnės apimties nei paminėtas sutartyje (t. y. tinkamas statybai, su statybos leidimu, su statinio projektu) objektas negalima spręsti nei iš pačios Sutarties turinio, nei iš kitų byloje esančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos leidimas ir statinio projektas ginčo sutartyje neminimi ir jų kaina sutartyje nėra nurodyta. Nors ieškovų atstovas ir nurodo, kad šie dokumentai negali būti pirkimo-pardavimo objektu, sutikti su tuo negalima, nes statinio projektas yra intelektualinės veiklos rezultatas, už kurį yra mokama statinio projektuotojui. Be to, niekas nedraudžia pirkimo-pardavimo sutartyje apibūdinti perkamą žemės sklypą detaliau, nurodant individualias, o ne bendrąsias, jo savybes. Taigi, ieškovai nepateikia jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, patvirtinančių, kad tikrieji Sutarties šalių ketinimai dėl sutarties dalyko (objekto) sudarant Sutartį buvo kitokie.
Į bylą taip pat nėra pateikti įrodymai, kad S. L. kaip nors trukdė ar apribojo ieškovų galimybę išsamiau susipažinti su žemės sklypo ir kitais dokumentais . Ieškovas, žinodamas, kad perka miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kas jau savaime suponuoja jog statybos tokiame sklype yra komplikuotos) būdamas protingas ir pakankamai apdairus, turėjo visas galimybes susipažinti su ginčo Sutarties objektu bei susijusiais dokumentais, kreiptis į atitinkamas institucijas (Zarasų rajono savivaldybę, regioninių parkų direkciją), kad išsiaiškinti statybų ginčo žemės sklype realumą. Ieškovo išsilavinimas, gyvenimiška ir verslo patirtis jam tai leido padaryti. Be to, byloje nėra duomenų , kad sudarant Sutartį ieškovai siekė įgyti statytojo teises būtent pagal esamą statinio projektą ir jo pagrindu išduotą Statybos leidimą. Kadangi įrodymų, jog ieškovams buvo sudarytos kliūtys susipažinti su pirkimo objektu, į bylą nepateikta, laikytina, jog ieškovai išsamiai su pirkimo objektą sudarančia informacija galimai nesusipažino dėl savo pačių nepakankamo apdairumo, o tai reiškia, kad pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu nėra. Be to, nustačius, kad statinio projektas ir Statybos leidimas nebuvo Sutarties objektu (dalyku), darytina išvada, kad galimas ieškovų suklydimas dėl šių dokumentų turinio negali būti laikomas esminiu, nes šie dokumentai nebuvo ginčo sutarties dalykas ( objektas). Suklysti galima tik dėl sutarties dalyko ar jos esminių elementų, bet ne dėl aplinkybių, išeinančių už sandorio ribų. Pažymėtina, kad pagal jau minėtą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo . Kaip matyti, šiuo atveju statybos leidimas buvo panaikintas jau po sandorio sudarymo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovai byloje neįrodė savo suklydimo (suklaidinimo) ir dėl to ydingai suformuotos jų valios sudaryti ginčijamą sandorį, netgi hipotetiškai ir darant prielaidą, kad jei suklydimas ir buvo , jis nebuvo esminis ir ieškovų nurodytos aplinkybės atsirado jau po sandorio sudarymo, suklysta buvo ne dėl sandorio elementų.
Kas liečia ieškovų nurodomą antrąjį ginčo sandorio negaliojimo pagrindą, tai CK 1.91 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės. To šioje byloje siekia ir ieškovai. Minimame CK straipsnyje nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais .
Pažymėtina, kad nei ieškinyje nei žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovai nenurodė kokiais konkrečiai veiksmais S. L. juos tyčia suklaidino, kokias neteisingas žinias pateikė ar nuslėpė. To byloje nėra , o ieškovai praktiškai apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, samprotavimais, pamąstymais ir pan. S. L. , prieš sudarant sandorį ir jo sudarymo metu, nurodė visas esmines aplinkybes, turinčias reikšmę sandorio sudarymui, buvo nurodyta žemės sklypo, dydis, jo vieta, paskirtis, kaina , tai kad yra statybos leidimas, projektas ir pan. ir t.t. Visos šios aplinkybės realios ir atitiko faktines tuometines aplinkybes. Ieškovai neįrodė, kad S. L. juos apgavo, elgėsi nesąžiningai ar kitokiu neteisėtu būdu jis taip paveikė ieškovų valią, kad jie sudarė ne toki sandorį, kurio siekė. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad nei viename jų nėra užfiksuota, kad statybos leidimas buvo panaikintas dėl S. L. tyčinių nesąžiningų veiksmų. Nėra to nurodyta nei Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-21 sprendime nei Vilniaus apygardos teismo 2013-06-07 sprendime. Priešingai, minėtuose sprendimuose yra konstatuojama viešojo administravimo subjektų ir pareigūnų veiksmai, pažeidžiantys norminius aktus, liečiančius statybas regioniniuose parkuose. Ieškovų atstovo nurodytas Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-04-01 raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, išreiškiantis prokuroro nuomonę, jis nepatvirtintas kitais įrodymais, todėl negali būti laikomas prejudiciniu įrodymu šioje byloje. Prokuroro raštas tai nėra prokuroro procesinis sprendimas ( nutarimas), todėl jis negali būti laikomas neginčytina ir pakankama įrodinėjimo priemone civiliniame procese, tuo labiau, kad po to sekę teismų sprendimai rašte nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Taigi, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, kad prieš sudarant ginčo sandorį ar jo sudarymo metu S. L. jų atžvilgiu naudojo apgaulę, nuslėpė tam tikras aplinkybes, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu nėra pagrindo.
Tokiu būdu dėl išvardintų aplinkybių ir motyvų bei argumentų pagrindu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2017-02-14 teismo nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, jos naikintinos ( CPK 150 straipsnis.)
Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovės ir valstybės naudai priteistinos iš ieškovų ( CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai). Atsakovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurios atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte įtvirtintas bylinėjimosi išlaidas, neviršija Rekomendacijose nustatytų dyžių, todėl jos priteistinos iš ieškovų subsidiariai pilna apimtimi. Pagal byloje esančią pažymą, teismas patyrė 7,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybės naudai iš ieškovų subsidiariai.
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2017 metų vasario 14 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir po 3,60 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Birutė Mėlinauskienė