Administracinė byla Nr. eI3-4500-561-/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01911-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. O., R. P. ir G. F. dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. A30-2973/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo” (toliau – ir Įsakymas).
Skunde teismui pareiškėja nurodo, kad jai kartu su sutuoktiniu priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m., adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) yra gyvenamasis namas, kuriame pareiškėja nuolat gyvena nuo 2014 m. Pareiškėja po savo motinos A. K. mirties paveldėjo žemės sklypo dalį su gyvenamuoju namu, palikimą priėmė 2020 m. spalio 13 d., paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2021 m. rugpjūčio 10 d. Kitą žemės sklypo dalį kartu su dalimi gyvenamojo namo pareiškėja kartu su sutuoktiniu įsigijo 2021 m. spalio 14 d. iš G. K.. Sudarant 2022 m. vasario 11 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo nuosavybėn aktą pareiškėjai kartu su kitais dokumentais buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės pranešimas apie tai, kad yra pateiktas gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko prašymas, kuriuo planuojamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, rengimo tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Pažymi, kad pareiškėja, kaip žemės sklypo valdytoja, pranešimo apie žemės sklypo įsigijimo galimybę negavo. Nurodo, kad 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išreikšdama valią pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. atsakymu Nr. A51- /22 (2.14.2.12E-ŽEM) informavo pareiškėją, kad Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-50138/21(2.14.2.12E-ŽEM), išsiųstu registruotu laišku, sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčiui buvo pasiūlyta pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Atsižvelgiant į tai, kad Gyventojų registro duomenimis kitas sklypo bendraturtis tuo metu buvo miręs, o paveldėjimo teisės dar nebuvo įregistruotos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui buvo išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. raštas Nr. A51-45434/21(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo paprašyta paskelbti asmeninį pranešimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir jų paveldėtojams apie galimybę pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) interneto svetainėje. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi tinkamų veiksmų, kad apie galimybę pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą būtų informuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai ir jų paveldėtojai. Atlikus nurodytas procedūras Įsakymu buvo priimtas sprendimas pradėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėjos teigimu, atsakovė gyventojų registro duomenimis nustačiusi, kad kita žemės sklypo bendraturtė A. K. yra mirusi, o kadangi paveldėjimo teisės dar nebuvo įregistruotos, nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, kas yra šio asmens paveldėtojas, o tiesiog delegavo NŽT skyriui viešai paskelbti apie galimybę pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą.
Remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatomis, teigia, kad turėjo būti informuota dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo. Atsakovei patikrinus Gyventojų registro duomenis ir nustačius, kad žemės sklypo savininkė A. K. yra mirusi, turėjo būti atliekama paieška Registrų centro Testamentų registre, siekiant nustatyti paveldėtojus, tačiau tai atlikta nebuvo.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Nurodo, kad atsižvelgiant į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo bendraturtės V. O. prašymą, pateiktą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos Nr. ZSFP-86830), organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą, buvo pradėtos Projekto rengimo procedūros.
Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju, buvo laikomasi Taisyklių ir Nutarimo nuostatų. Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-50138/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ” (toliau – Raštas 1) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtei G. K. buvo pasiūlyta pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis kita žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtė A. K. buvo mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini)), todėl informaciją apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registre nebuvo nurodyta, o paveldėjimo teisės Nekilnojamojo turto kadastre ir registre dar nebuvo įregistruotos. Atsižvelgiant į tai, NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. raštas Nr. A51-45434/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Prašymas paskelbti pranešimą apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje” (toliau – Raštas 2), kuriuo paprašyta paskelbti asmeninį pranešimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir jų paveldėtojams.
Atlikus nurodytas procedūras Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A30-2973/21 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenis pareiškėja D. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke tapo 2022 m. vasario 14 d., todėl ji nebuvo informuojama apie planuojamą rengti Projektą.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog nei Nutarime, nei Taisyklėse nėra nurodyta, kaip turi būti atliekamos procedūros su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų ir (ar) nuomininkų paveldėtojai, kurių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto kadastre ir registre dar nėra įregistruotos. Taip pat minėtuose teisės aktuose nėra nurodyta prievolė tokiu atveju atlikti paiešką Testamentų registre. Pažymi, kad Nutarimo 2.15 papunktyje yra nurodyta, kokie veiksmai turi būti atliekami, kai deklaruotos gyvenamosios vietos nėra įrašytos į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, t. y. apie galimybę pirkti įsiterpusį plotą žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki žemės valdos projekto rengimo pradžios. Kadangi Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtė A. K. buvo mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini)) ir informacija apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registre nebuvo nurodyta, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui buvo išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. raštas Nr. A51-45434/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Prašymas paskelbti pranešimą apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje”, kuriuo paprašyta paskelbti asmeninį pranešimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir jų paveldėtojams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi tinkamų veiksmų, kad apie galimybę pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą būtų informuoti A. K. paveldėtojai.
Akcentuoja, kad ginčijamas Įsakymas savo turiniu atitinka teisės aktų reikalavimus ir buvo priimtas teisėtai, todėl visiškai nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir pažymi, kad tenkinti pareiškėjos skunde pareikštus reikalavimus Įsakymą naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. O. atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad kritiškai vertinami pareiškėjos argumentai, jog apie Projektą ji sužinojo tik 2022 m. vasario 11 d. Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-50138/21(2.14.2.12E-Z?EM) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypu? (duomenys neskelbtini), ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ” žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtei G. K. pasiūlė pirkti įsiterpusį? laisvos valstybinės žemės plota?. Atkreipia dėmesį, kad G. K. šį pranešimą gavo ir jis vėliau buvo perduotas pareiškėjai.
Lietuvos Respublikos Gyventoju? registro duomenimis kita žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturte? A. K. buvo mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini)), todėl informacija apie jos deklaruota? gyvenamąją? vieta? Gyventoju? registre nebuvo nurodyta, o paveldėjimo teisės Nekilnojamojo turto kadastre ir registre dar nebuvo įregistruotos.
Pažymi, kad Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip jau yra nurodyta, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Raštu 1 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtei G. K. pasiūlė pirkti įsiterpusį? laisvos valstybinės žemės plota?. Atsižvelgiant į tai, kad šis pranešimas G. K. buvo įteiktas, laikytina, kad G. K. turėjo pareigą apie tai informuoti pareiškėją. Tikėtina, kad G. K. pareiškėją apie tai informavo ir pareiškėja apie trečiojo asmens inicijuotą žemės sklypo pertvarkymo projektą žinojo. Juo labiau, pareiškėja žinojo apie tai, kad tretieji asmenys norėtų išpirkti su jų žemės sklypu besiribojantį įsiterpusios valstybinės žemės plotą, kadangi jiems priklausantis statinys – garažas išeina už jų žemės sklypo ribų ir jo dalis yra būtent šiame laisvame valstybinės žemės plote. Tačiau pareiškėja nepaisant to į atsakovą dėl ketinimo ir siekio išpirkti šį žemės plotą nesikreipė iš esmės iki to momento, kol neva sužinojo apie trečiojo asmens pateiktą prašymą ir inicijuotą administracinę procedūrą. Pabrėžia, kad santykiai tarp žemės (duomenys neskelbtini) yra gana konfliktiški. Dėl to tikėtina, kad pareiškėja savo skundu tiesiog siekia pakenkti tretiesiems asmenims bei užkirsti jiems kelią bei galimybę įsigyti su jų žemės sklypu besiribojantį laisvo valstybinės žemės plotą.
NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo išsiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. raštas Nr. A51-45434/21(2.14.2.12E-Z?EM) „Prašymas paskelbti pranešimą? apie galimybe? pirkti įsiterpusį? žemės sklypą? Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje”, kuriuo paprašyta paskelbti asmenini? pranešimą? žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir jų? paveldėtojams. Ši informacija buvo paskelbta viešoje erdvėje. Pareiškėja, žinodama apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų siekį įsigyti su žemės sklypu besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą, iš esmės turėjo domėtis, ar nėra pradėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, pertvarkymo projektas.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teismas
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės 2021 m. rugsėjo 27 d. Įsakymo, kuriuo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1 074 kv. m ploto teritorijos, kurioje yra 844 kv. m ploto žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) ir apie 230 kv. m įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2020 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto trisdešimt trečiasis notaro biuras išdavė liudijimą, kuriame liudijama, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. K., jos turtą pagal testamentą paveldi D. K. ir L. G.
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas 2022 m. balandžio 20 d. patvirtina, kad pareiškėja ir jos vyras 2021 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5619 iš G. K. įsigijo kitą žemės sklypo dalį kartu su dalimi gyvenamojo namo. Taip pat minėtas išrašas patvirtina, kad pareiškėja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke tapo 2022 m. vasario 14 d.
Atsakovė gavo V. O. prašymą, pateiktą per ŽPDRIS, organizuoti (duomenys neskelbtini), Vilnius, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Atsakovė nustačiusi, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtė A. K. buvo mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini)), todėl informacija apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registre nenurodyta, o paveldėjimo teisės Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruotos (2021 m. gegužės 25 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas) NŽT Vilniaus miesto skyriui išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. raštą Nr. A51-45434/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Prašymas paskelbti pranešimą apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje”, kuriuo paprašyta paskelbti asmeninį pranešimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir jų paveldėtojams.
Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-50138/21(2.14.2.12E-Z?EM) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypu? (duomenys neskelbtini), ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ” žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtei G. K. pasiūlė pirkti įsiterpusį? laisvos valstybinės žemės plota?.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A30-2973/21 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo priimtas sprendimas pradėti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą.
Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įsakymą.
Pagrindiniai pareiškėjos skundo argumentai, kodėl ji nesutinka su Įsakymu – netinkamas informavimas apie planuojamą rengti Projektą, kas sutrukdė pareiškėjai tapti tokio projekto iniciatore, todėl pareiškėja prarado teisę pirkti laisvos valstybinės žemės sklypo dalį. Pareiškėjos teigimu, atsakovė, nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) bendraturtė A. K. buvo mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini)), turėjo pasitikrinti Testamentų registro duomenis ir nustatyti paveldėtojus.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
Nutarimo 2.15 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams <…>.
Ginčo, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (pareiškėjai priklauso) ir su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (priklauso V. O.), nėra. Taigi, įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas, pažymėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. O., kaip privataus žemės sklypo, besiribojančio su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, savininkė, turėjo teisę kreiptis dėl minėto įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo, todėl atsakovė, kaip valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorė, gavusi V. O. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagrįstai pradėjo įsiterpusio žemės ploto formavimo procedūrą, bei priėmė ginčijamą Įsakymą.
Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. birželio 16 d.), kuriose nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip (17 p.). Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 p. nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus mėgėjų sodų teritorijoje esantį plotą), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti Projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Taisyklių 47–48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti projekto iniciatoriais (21 p.). Kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju (įsiterpęs žemės sklypas) (išskyrus, kai Projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti projektą Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais (56 p.).
Nutarimo 2.15 punkte nustatyta, kad, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje arba tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas.
Iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog jie įpareigoja teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorių (šiuo atveju – savivaldybės administraciją) raštu pranešti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą, t. y. teisės aktai numato privalomą informacijos išsiuntimą raštu asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nenumato reikalavimo užtikrinti šios informacijos (rašto) įteikimą suinteresuotam asmeniui.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė informavimo procedūros laikėsi. Atsakovė nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini) bendraturtė A. K. buvo mirusi (mirties data (duomenys neskelbtini)), todėl informacija apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registre nenurodyta, o paveldėjimo teisės Nekilnojamojo turto kadastre nebuvo įregistruotos (2021 m. gegužės 25 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas) NŽT Vilniaus miesto skyriui išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. raštą Nr. A51-45434/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Prašymas paskelbti pranešimą apie galimybę pirkti įsiterpusį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje”, kuriuo paprašyta paskelbti asmeninį pranešimą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams ir jų paveldėtojams. Taip pat Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. A51-50138/21(2.14.2.12E-Z?EM) „Dėl laisvos valstybinės žemės ploto, įsiterpusio tarp sklypu? (duomenys neskelbtini) ir sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ” žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtei G. K. pasiūlė pirkti įsiterpusį? laisvos valstybinės žemės plota?.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog atsakovė, nustačiusi, kad A. K. buvo mirusi turėjo pasitikrinti Testamentų registro duomenis ir nustatyti paveldėtojus. Pritartina atsakovės pozicijai, kad tokio įpareigojimo teisės aktų nuostatos nenustato.
Pažymėtina, jog teisės aktai (Nutarimo 2.15 p.) terminą, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai turi pareikšti valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo, sieja ne su rašytinio pranešimo įteikimu suinteresuotam asmeniui, bet su tokio pranešimo išsiuntimu arba informacijos Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje paskelbimu, jeigu pranešimas nesiunčiamas, t. y. teisės aktai neįpareigoja projekto rengėjo imtis papildomų veiksmų dėl rašytinės informacijos (rašto) įteikimo.
Teismas pažymi, jog LVAT yra pasisakęs, kad „<...> jog asmuo, norintis įsigyti įsiterpusį žemės plotą, bei žinodamas, kad jis nėra vienintelis asmuo, turintis tokią teisę, turi būti aktyvus, domėtis galimybe įsigyti tokį žemės plotą, pareikšti savo valią dėl pirkimo, t. y. laikytis normalių atidumo ir rūpestingumo standartų įgyvendinant savo teises <...>“. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, priėmusi palikimą 2020 m. spalio 13 d., ilgą laiką (iki 2022 m. vasario 14 d.) paveldėjimo teisių Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistravo, todėl atsakovė pagrįstai Raštu 2 paskelbė asmeninį pranešimą NŽT svetainėje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjos nerūpestingas ir neatidus elgesys (paveldėjimo teisių neįregistravimas, nesidomėjimas besiribojančiu įsiterpusiu žemės plotu, galimybe jį įsigyti ir kt.) nulėmė, jog ji laiku nepasinaudojo galimybe įsigyti įsiterpusį žemės plotą.
Atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais.
Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šiuo atveju, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi pareiškėjos skundas atmestinas, todėl prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat prašo priteisti ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. O. Ji prašo teismo priteisti iš pareiškėjos 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Iš šių nuostatų matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; ir kt.). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. O. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti, tokiu būdu palaikydama atsakovės poziciją. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos, todėl yra pagrindas teigti, kad ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens V. O. interesus administracinėje byloje atstovavo advokato padėjėjas Albertas Barkovskis (Albert Barkovski) 2022 m. birželio 10 d. atstovavimo sutarties pagrindu.
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
2021 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2022 m. birželio 20 d. atsiliepimo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 4 198,25 (2,5x1679,30). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2022 m. birželio 20 d. atsiliepimo surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 363 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 4 198,25 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl galėtų būti priteista, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisines paslaugas suteikė advokato padėjėjas priteistina suma – 290,40 Eur.
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. K. skundą atmesti.
Pareiškėjos D. K. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens V. O. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti V. O. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 euro centų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.
Kitą V. O. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Diana Butrimienė
Arūnas Kaminskas
Jolanta Vėgelienė