Civilinė byla Nr. 2-1532-553/2012

Procesinio sprendimo kategorija 44.2, 44.5.2.1, 44.5.2.11, 44.5.2.16, 116.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2012 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė,

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei,

dalyvaujant ieškovams R. M. ir E. M.,

ieškovų atstovei advokatei L. L.,

atsakovei T. B.,

atsakovės atstovui advokatui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. M., R. M. ir E. M. ieškinį atsakovei T. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

              Ieškovė V. M. prašo teismo priteisti iš atsakovės T. B. 10 966 Lt turtinės žalos ir 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas R. M. prašo teismo priteisti iš atsakovės T. B. 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas E. M. prašo teismo priteisti iš atsakovės T. B. 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad atsakovės T. B. sūnus N. B., (duomenys neskelbtini), paveiktas alkoholio ir narkotikų, 2008-08-15 pėsčiųjų takelyje, vedančiame nuo viešojo transporto stotelės „A. J.“ link (duomenys neskelbtini), peiliu į krūtinę sužalojo ieškovų sūnų ir brolį S. M., (duomenys neskelbtini), kuris VšĮ VU vaikų ligoninėje tą pačią dieną 21.55 val. mirė. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog N. B. tyčia atėmė S. M. gyvybę, tačiau todėl, kad nusikaltimo padarymo metu N. B. nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas amžius, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu 2009-04-30 nutarimu buvo nutrauktas. Ieškovei V. M. dėl sūnaus nužudymo buvo padaryta turtinė 10 966 Lt dydžio žala, nes ritualiniai reikmenys ir paslaugos kainavo 2 688 Lt, gedulingi pietūs – 1 000 Lt, paminklo pastatymas ir kapavietės sutvarkymas – 6 328 Lt ir gedulingi mirties metinių pietūs – 950 Lt. Ieškovė nurodo, kad ji taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 250 000 Lt, nes buvo nužudytas jos nepilnametis, jauniausias sūnus, dėl to ji patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, nervinį šoką, iki šiol išgyvena dvasinį skausmą dėl sūnaus netekties. Ieškovai R. M. ir E. M. teigia, kad jie taip pat patyrė neturtinę žalą dėl brolio nužudymo, nes jį labai mylėjo ir globojo kaip jauniausią šeimos narį, todėl brolio netektis labai sukrėtė ieškovus, jie iki šiol išgyvena jo netektį. Kiekvienas ieškovų neturtinę žalą įvertino po 150 000 Lt (b. l. 27-31).

Atsakovė T. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad teismas nesprendė klausimo dėl jos sūnaus kaltumo ar nekaltumo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Prokurorui neduodama teisė spręsti apie žmogaus kaltumą ir iš 2009-04-30 prokuroro nutarimo visiškai neaišku, kokias įrodymais remiantis prokuroras padarė išvadą, kad būtent N. B. sudavė peiliu S. M. ir taip jį nužudė. Prokuroro nuomonė, kad N. B. linkęs meluoti ir kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, esą niekuo nepagrįsta. Ieškovės teigimu, jai sūnus pasakojo, kad nusikaltimo nepadarė, o S. M. nužudė kažkoks ilgaplaukis vaikinas. Kadangi ieškovė neturi jokio pagrindo netikėti savo sūnumi, ji mano, kad nėra atsakinga už ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 42-43).

Ieškovai dublike nurodė, kad prokuroro nutarimas yra procesinis dokumentas, kuriuo ikiteisminis tyrimas N. B. buvo nutrauktas tik vienu teisiniu pagrindu – nesuėjus įstatymo numatytam amžiui, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, o ne jokias kitais pagrindais. Šiai dienai prokuroro nutarimas nėra panaikintas ir nėra nustatyta, kad N. B. nusikaltimo nepadarė. Ieškovai nurodė, kad visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės sūnaus padarytas nusikalstamas veikas, yra surinkti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-01824-08 (b. l. 50-51).

Atsakovė Triplike nurodė, kad iš prokuroro nutarimo akivaizdžiai matyti, kad nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio jos sūnaus kaltę. Esą prokuroras remiasi tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių objektyvių įrodymų, kad nužudymą organizavo kitas asmuo, o esą N. B. yra linkęs meluoti, o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tampa sunkiai suvaldomas ir agresyvus (b. l. 55-56).

Ieškovų ieškinys netenkintinas.

Ieškovai, reikšdami atsakovei reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškinį kildina iš jos nepilnamečio sūnaus esą įvykdyto nusikaltimo fakto – S. M. nužudymo.

Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t.y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.).

Pagal Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias bendruosius atsakomybės už žalos padarymą pagrindus, ieškovai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio atsakovės nepilnamečio sūnaus elgesio neteisėtumo ir priežastinio ryšio faktus.

Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas atleidžia nuo pareigos įrodinėti aplinkybes – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, jeigu jos nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų). Nagrinėjamuoju atveju N. B. atžvilgiu apkaltinamais nuosprendis nebuvo priimtas – Vilniaus apygardos prokuratūra 2009-04-30 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-01824-08 nutraukė, nustačiusi, kad N. B. nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas amžius, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnis, apibrėžiantis aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nustato, kad asmenims, kurie nusikalstamos veikos metu nebuvo sulaukę būtino baudžiamajai atsakomybei amžiaus, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Ši norma baudžiamojo proceso negalimumo nesieja su ikiteisminio tyrimo duomenų pakankamumu kaltinimui suformuluoti. Faktiškai kai tik nustatoma, kad konkretaus nusikaltimo įvykyje dalyvavo arba jį matė baudžiamuosiuose įstatymuose apibrėžto amžiaus nesulaukęs asmuo, iškarto jo atžvilgiu taikomos atitinkamos procesinės ir materialiosios teisės normos. Pažymėtina, kad tokio asmens atžvilgiu Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o pradėtą – nutraukti.

Todėl ieškovams tenka pareiga įrodyti visą civilinio delikto sudėtį, nepriklausomai nuo prokuratūros nutarime ar jo pagrįstumą tikrinusių teismų nutarčių motyvų ir išvadų, kurie pagal įstatymą nėra pripažįstami prejudiciniais faktais. Kaip 2008-04-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, prejudicinių faktų taisyklė netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems nutarimams, tyrimo išvadoms ir kitokio pobūdžio sprendimams, kurie turi būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Ieškovai, nurodydami ieškinio faktinį pagrindą, kuriuo buvo grindžiami reikalavimai atsakovei T. B., rėmėsi ikiteisminio tyrimo duomenimis, užfiksuotais baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01824-08 (toliau – Baudžiamoji byla) medžiagoje. Todėl teismas, vertindamas atsakovės T. B. atsakomybės pagrindus, tyrė baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis apie S. M. nužudymo aplinkybes.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-15 21.13 val. į Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę buvo pristatytas S. M. su durtine žaizda krūtinės srityje, kuris tą patį vakarą ligoninėje mirė (t. 1, b. l. 1). Todėl buvo pradėtas ikiteisminis nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, tyrimas, nustačius aplinkybes, kad 2008-08-15 apie 20.30 val. netoli Ateities g. 44, Vilniuje, nepilnamečiui S. M. į krūtinės sritį peiliu dūrė nepažįstamas vaikinas (t. 1, b. l. 1-3). 2009-04-30 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūra šį ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavus, kad N. B. nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas amžius, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, tačiau priėjus išvados, kad ikiteisminio tyrimo įrodymai leidžia daryti pagrįsta ir neabejotiną išvadą, kad N. B., gimęs 1994-10-30, paveiktas alkoholio ir narkotikų, 2008-08-15 peiliu nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį į krūtinės ląstą, padarydamas dešinės pusės IV-ojo šonkaulio, širdikaulio, širdiplėvės ir širdies kiauryminį sužalojimą, kuriam komplikavusis ūmiu nukraujavimu, S. M. mirė (t. 2, b. l. 8-14). Ši išvada grindžiama tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytų jokių objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti, kad nurodytu laiku ir vietoje buvo pašalinis asmuo, kad nustatyta, jog N. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų, tą dieną jis konfliktavo su S. M., o būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis sunkiai suvaldomas, pats nesivaldo ir tampa agresyvus, jog liudytojų parodymais nustatyta, kad N. B. yra linkęs meluoti, o jo pasakojimai draugams, motinai ir pareigūnams buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški.

Kaip matyti iš Baudžiamosios bylos medžiagos, nei vienas iš apklaustų liudytojų nematė S. M. sužalojimo aplinkybių ir nepatvirtino, kad smūgį peiliu nukentėjusiajam sudavė N. B. ar kad pastarasis būtų kam nors prisipažinęs, jog peiliu smūgiavo nukentėjusiajam. Nei A. B., nei I. T., 2008-08-15 buvę kartu su N. B. ir S. M. vienoje kompanijoje ir šventę pastarojo gimtadienį netoli Ateities g. 44, Vilniuje, jokio peilio pas N. B. nematė (t. 2, b. l. 147-148).

Baudžiamosios bylos dokumentuose yra užfiksuota liudijimų, kad peilį su dviem rankenėlėmis turėdavęs tik S. M., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje buvo rastas visiškai kitokio veikimo mechanizmo peilis, kuris tirtas ir vertintas kaip nusikaltimo įrankis, ši aplinkybė nagrinėjamajai bylai nėra reikšminga. TMI Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistas pateikė išvadą Nr. MK 164/08(01), kad tikėtina, jog tirta nukentėjusiojo S. M. durtinė – pjautinė krūtinės žaizda yra padaryta tirti pateiktu peiliu, rastu įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 63-68), tačiau ant tirti pateikto peilio, žmogaus kraujo nerasta, rasti žmogaus biologiniai pėdsakai netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 47-52), ant peilio rankų pėdsakai neaptikti (t. 1, b. l. 55-60). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad N. B. turėjo nužudymo įrankį, laikė jį savo rankose ir galėjo juo suduoti smūgį nukentėjusiajam. Šiuo aspektu vertintinos ir aplinkybės, kad nusikaltimas buvo įvykdytas tokiu metų laiku, kuomet įprastai nėra mūvima pirštinėmis, o įrodymų, kad N. B. būtų turėjęs pirštines ar jas mūvėjęs, byloje nėra. Kaip matyti iš byloje apklaustų asmenų parodymų, nors pribėgus A. B. ir I. T. bei atvykus greitosios pagalbos darbuotojams ir policijos pareigūnams S. M. dar buvo sąmoningas, jis nei vienam iš su juo bandžiusių kontaktuoti asmenų nenurodė, kad sužalojimą padarė N. B..

Teismo vertinimu, vien tai, kad N. B. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, nesudaro pagrindo pripažinti jį įvykdžius S. M. nužudymą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2008-08-15 visi keturi asmenys, t. y. S. M., A. B., I. T. ir N. B. gėrė alų ir vartojo narkotines medžiagas (metilendioksimetamfetaminą), kurių sąveika stipriai padidina vienai kitos poveikį (t. 1, b. l. 35-42). Todėl yra pagrindas pripažinti, kad N. B. prieš įvykį, įvykio metu ir po jo buvo stipriai apsvaigęs, ypač vertinant jo amžių, fizinius duomenis ir liudytojų parodymus, kad jis vien nuo alaus apsvaigdavo labai greitai (t. 1, b. l. 103, 108). Todėl teismas sprendžia, kad tikimybė, jog stipriai apsvaigęs nepilnametis, patekęs į išskirtinai stresinę situaciją, gebės nuosekliai ir adekvačiai nurodyti įvykio aplinkybes, yra absoliučiai minimali. Pažymėtina, kad pati pirmoji N. B. apklausa įvyko 2008-08-15 21.15 val. – iš karto po įvykio, kurios metu nepilnametis parodė, kad prie S. M. buvo priėjęs kažkoks nepažįstamas vaikinas, kuris esą su peiliu vijosi ir apklausiamąjį (t. 1, b. l. 116-117). Apklausa truko tik 18 minučių, ji nėra informatyvi, nėra galimybės įvertinti, kokia buvo apklausiamojo būklė. Sekančios apklausos metu 2009-01-27, t. y. po penkių mėnesių, N. B. tokių aplinkybių nebepatvirtino, nurodydamas, kad greičiausiai jo niekas nesivijo ir bėgo jis tik iš baimės, o apie ilgaplaukį vaikiną papasakojo tik todėl, kad S. M. prieš kurį laiką su kažkokiu nepažįstamuoju apsistumdė dėl mineralinio vandens butelio ir niekas kitas jo padurti negalėjo (t. 1, b. l. 123-124). Šios apklausos metu N. B. parodė, kad dėl apsvaigimo nuo alaus ir narkotinių medžiagų paminėtas ilgaplaukis jam galimai vaidenosi, o savo draugams jis pasakojo tai, kas jam atrodė, nes dalies įvykio detalių jis iš viso nebeprisimena, įskaitant tai, ką pasakojo policijos pareigūnams, lietė ar nelietė kokius nors daiktus, išskyrus mobilųjį telefoną.

Vertinant visus išdėstytus motyvus bei aplinkybę, kad ant įvykio vietoje rasto peilio nerasta nei nukentėjusiojo kraujo, nei tinkamų asmens indentifikavimui žmogaus biologinių ir rankų pėdsakų (nei nukentėjusiojo, nei N. B.), taip pat nerasta pirštinių ar paimto peilio valymo pėdsakų, atsižvelgiant į šiltą metų laiką ir jam būdingą natūralų žmonių kūnų prakaitavimo intensyvumą, taip pat nukentėjusiojo žaizdos kraujavimo bei drabužių sutepimų krauju pobūdį, liudytojų parodymus apie N. B. asmenybę, pripažinti, kad surinkti įrodymai patvirtina N. B. kaltę, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl jų ieškinys netenkintinas (CPK 178 str.).

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 43 Lt.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovų valstybės naudai priteistina po 14 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškovų V. M., R. M. ir E. M. ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovų V. M., R. M. ir E. M. po 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Aldona Tilindienė