Civilinė byla Nr. e2-429-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00762-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.2.6; 2.6.1.4;

2.6.1.5; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.29.4; 3.1.7.6;

3.1.7.8; 3.1.7.13

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

G A L U T I N I S  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Autokompleksas“ ieškinį atsakovui Ž. A. dėl skolos priteisimo ir atsakovo Ž. A. priešieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Autokompleksas“, uždarajai akcinei bendrovei „LAVATAS“ ir A. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

n u s t a t ė:

ieškovė UAB „Autokompleksas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo Ž. A. priteisti 106 290,00 Eur skolą, 26 572,50 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. CBP-761).

Ieškovė nurodo, kad tarp A. R. ir atsakovo Ž. A. 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria A. R. ir atsakovas įformino konsoliduotą valią dėl 106 290,00 Eur A. R. piniginių lėšų perdavimo atsakovui (paskolos sutarties 1 punktas) ir atsakovas įsipareigojo grąžinti tą pačią 106 290,00 Eur pinigų sumą A. R. dalimis: 1) 7 000,00 Eur iki 2009 m. rugsėjo 30 d.; 2) 8 000,00 Eur iki 2009 m. spalio 30 d.; 3) 8 000,00 Eur iki 2009 m. lapkričio 30 d.; 4) 10 000,00 Eur iki 2009 m. gruodžio 30 d.; 5) 12 000,00 Eur iki 2010 m. sausio 30 d.; 6) 15 000,00 Eur iki 2010 m. vasario 30 d.; 7) 15 000,00 Eur iki 2010 m. kovo 30 d.; 8) 15 000,00 Eur iki 2010 m. balandžio 30 d.; 9) 16 290,00 Eur iki 2010 m. gegužės 30 d.; (paskolos sutarties 2 punktas). A. R., vykdydamas paskolos sutartimi konsoliduotą savo ir atsakovo valią, sudarė realinę sutartį / perdavė atsakovo nuosavybėn 106 290,00 Eur, tačiau pasibaigus paskolos piniginių lėšų sumos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo terminams atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė. Dėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartimi įforminto sandorio objekto / A. R. turtinės prievolinės reikalavimo teisės buvo sudaryti cesijos sandoriai, įforminti rašytinėmis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis: 1) 2010 m. liepos 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis (šalys A. R. ir UAB „Anlara“); 2) 2013 m. kovo 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 11 (šalys BUAB „Anlara“ ir UAB „LAVATAS“); 3) 2015 m. liepos 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis (šalys UAB „LAVATAS“ ir IĮ „ER TRADE“); 4) 2018 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis (šalys BIĮ „ER TRADE“ ir ieškovė UAB „Autokompleksas“). Ieškovė teigia, kad dėl sudarytų ir įvykdytų cesijos sandorių šiai dienai paskolos sutartimi įformintu sandorio objektu / turtine prievoline reikalavimo teise reikalauti iš atsakovo įvykdyti sutartinę piniginę prievolę disponuoja būtent ji. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas esant pasibaigusiems paskolos piniginių lėšų sumos grąžinimo terminams savo sutartinės piniginės atsiskaitymo prievolės buvusiems kreditoriams / reikalavimo teisių perleidėjams ir jis pačiai nevykdė / neįvykdė.

Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo Ž. A. ieškovės UAB „Autokompleksas“ naudai priteisė 106 290,00 Eur skolą, 26 572,50 Eur palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (132 862,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 986,00 Eur žyminį mokestį ir 500,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas Ž. A., nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu, pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas pripažinti 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. R. ir Ž. A., negaliojančia; pripažinti 2010 m. liepos 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. R. ir UAB „ANLARA“, negaliojančia; pripažinti 2013 m. kovo 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 11, sudarytą tarp BUAB „ANLARA“ ir UAB „LAVATAS“, negaliojančia; pripažinti 2015 m. liepos 4 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „LAVATAS“ ir IĮ „ER TRADE“, negaliojančia; pripažinti 2018 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp BĮĮ „ER TRADE“ ir UAB „Autokompleksas“, negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-17070).

Atsakovas nurodo, kad ginčo 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp jo ir A. R., kurios pagrindu yra grindžiami ieškovės materialiniai reikalavimai, buvo pasirašyta formaliai, t. y. tam, kad užtikrinti – laiduoti UAB „Aldengas“ įsipareigojimus UAB „Aldengas“ akcininkui A. R., parduodančiam savo akcijas, o ne realiai vykdyti paskolinius santykius tarp šalių. A. R. atsakovui Ž. A. piniginių lėšų pagal ginčo sutartį neperdavė. Dėl to, A. R. neperdavus atsakovui piniginių lėšų, nedeklaravus suteiktos ir neatgautos paskolos bei dešimt metų nesikreipiant dėl skolos grąžinimo, jokios civilinės pareigos nebuvo įgytos pagal ginčo paskolos sutartį. A. R. ir atsakovo valia, surašant ginčo paskolos sutartį, nebuvo realiai suteikti paskolą vienas kitam (įvertinant ir tą faktą, kad A. R. neturėjo tokių piniginių lėšų), tačiau šalys realiai norėjo išsiskirti kaip verslo partneriai, perleisdami vienas kitam UAB „Aldengas“ akcijas, pasirašydami memorandumą, kuriame buvo aiškiai išdėstyta šalių veiksmų eiga, įsipareigojimai. Ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta netikslu paskolinti ir pasiskolinti pinigines lėšas, tačiau užtikrinti šalių susitarimus ir papildomai laiduoti – suteikti akcininko garantijas dėl juridinio asmens UAB „Aldengas“ įsipareigojimų įvykdymo ir akcijų perleidimo. Atsakovas teigia, kad ginčo paskolos sutartis buvo sudedamoji memorandumo ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. pasirašytos UAB „Aldengo“ akcijų pirkimo­–pardavimo sutarties dalis, t. y. šiuos tris dokumentus reikia aiškinti kartu, sistemiškai. Šiuo konkrečiu atveju pagrindinis sandorių dokumentas yra 2009 m. rugpjūčio mėn. pasirašytas memorandumas, kuriame susitarta kokiomis sąlygomis šalys nusprendžia užbaigti verslo santykius ir taikiai išsiskirti. Memorandumo pasirašymo tikslas buvo viename dokumente numatyti keleto sandorių veiksmų eigą ir sąlygas: 1) šalys susitarė dėl 2009 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Aldengas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo tarp atsakovo ir A. R. ir atsiskaitymo sąlygų; 2) A. R. ir atsakovas susitarė, kad A. R. išeina iš verslo ir kad atsakovas perims UAB „Aldengas“ įsipareigojimą 106 290,00 Eur A. R., pagal 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį, tačiau de jure pasirašo ne finansinio reikalavimo perleidimo sutartį, o ginčo paskolos sutartį. Ginčo paskolos sutartis buvo pasirašyta neva tai kaip atsakovo laidavimas už UAB „Aldengas“ įsipareigojimą A. R.. Paskolos suma atsirado taip: 300 000,00 Lt paskolos suma / 3,46 = 86 700,00 Eur pagal 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. R. ir UAB „Aldengas“; 30 000,00 Lt netesybos / 3,46 = 8 670,00 Eur pagal 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį, paskolos sutarties 2.3 punktas, pasirašant memorandumą 2009 m. rugpjūčio 27 d.; 37 800 Lt (17 proc.) palūkanos už devynis mėn. / 3,46 = 10 924,00 Eur pagal ginčo paskolos sutartį, kuri sudaryta kaip laidavimas A. R. UAB „Aldengas“ paskolai padengti; iš viso 106 290,00 Eur (86 700,00 + 10 924,00 + 8 670,00); 3) atsakovas, kaip UAB „Aldengas“ būsimas vienintelis akcininkas, įsipareigoja visiškai atsiskaityti su A. R. paskolos davėju D. V. (A. R. 2009 m. balandžio 9 d. pasiskolino iš D. V. 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur), tam, kad bendrai su atsakovu galėtų įnešti reikiamas lėšas į UAB „Aldengas“). Nurodytos 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur) paskolos dengimas plius 17 procentai metinės palūkanos bei 2 procentai mėnesinės palūkanos, jei dėl netesybų su D. V. nebus susitarta kitaip, yra surašytas klaidingai ir sudvigubina antrame punkte aptartą pinigų grąžinimo veiksmą, t. y. padengus antrame punkte numatytą įsipareigojimą, pagal trečiame punkte nurodytą įsipareigojimą turėjo būti padengta tik likutis D. V., kurį A. R. „perpaskolino“ pagal vekselį atsakovui, kuris jau buvo pasirašęs 2009 m. balandžio 9 d. neprotestuotiną vekselį, todėl trečios memorandumo susitarimo dalies visiškai neturėjo būti. Atsakovas įrodinėja, kad pagal A. R. reikalavimą į UAB „Aldengas“ buvo atsiskaityta, o pakartotinis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir niekinis. Be to ginčo paskolos sutartis nebuvo sudaryta realiai, nes memorandumo įgyvendinimas buvo sustabdytas, teismas, nagrinėdamas atsakovo santuokos nutraukimo bylą, akcijų sutartis nustatė pasirašytas, tačiau 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pripažino nesudaryta (atitinkamai neteko galios ir tapo niekine ginčo paskolos sutartis, kadangi neliko įsipareigojimų, kuriems užtikrinti buvo ji sudaryta), ko pasėkoje tarp sutuoktinių nebuvo dalinami ir skoliniai įsipareigojimai pagal ginčo paskolos sutartį, juolab, kad pagal ginčo sutartį atsakovui nebuvo perduoti ir jokie pinigai. Atsakovas niekada neketino imti dar vienos paskolos iš A. R. nei asmeniškai, nei įmonės vardu. Šiuo atveju nebuvo atsakovo valios imti paskolą iš A. R., dėl to esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas, sandorio nebūtų sudaręs. Atsakovas taip pat teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis ieškovei yra perleistas reikalavimas į atsakovą yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi sudarytos apsimestinai ir ne visuose nurodant reikalavimo perleidimo kainas, taip pat nė vienam iš naujų kreditorių, įgijusių reikalavimo teises į atsakovą, nepranešus apie perimtas reikalavimo teises, tokiu būdu reikalavimo teisės buvo perleistos neteisėtai, kas neatitinka imperatyvių įstatymo normų, t. y. negalioja. Ieškovė neteisėtai įgijusi reikalavimo teisę į atsakovą, neturi teisės reikšti jam reikalavimų. Atsakovas įrodinėja, kad ginčo paskolos sutartis su vėlesnėmis reikalavimo perleidimo sutartimis yra negaliojanti, taip pat prašo ginčo paskolos sutartį pripažinti tariamu sandoriu.

Ieškovė UAB „Autokompleksas“ su priešieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį bei šiuo pagrindu atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą / dalyką dėl ginčo paskolos pripažinimo negaliojančia, atsakovo reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-19676). Ieškovė nurodo, kad ginčo paskolos teisinius santykius patvirtina paskolos sutartyje esantis paties atsakovo pasirašytas patvirtinimas apie pinigų gavimą bei atsakovo įsipareigojimas gautą 106 290,00 Eur paskolą grąžinti sutartyje nustatytais terminais. Pats atsakovas neginčija ginčo paskolos pasirašymo fakto. Ieškovė pažymi, kad ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas buvo UAB „Aldengas“ vadovas ir turėjo didelę įvairių sandorių, tame tarpe ir skolinimosi sandorių, sudarymo patirtį, kurių metu buvo skolinamasi didelės pinigų sumos. Atsakovas veikė kaip verslininkas, išmanantis verslo, įskaitant ir paskolų teikimą, santykius. A. R. nėra pripažinęs skolos nedeklaravimo mokesčių inspekcijai aplinkybių, priešingai, jis pats nėra tas asmuo, kuris pagal įstatymą privalo deklaruoti turtą. Ieškovė nurodo ir tai, kad atsakovo santuokos nutraukimo byloje A. R. jau buvo perleidęs reikalavimo teises į atsakovą, todėl neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl tokios reikalavimo teisės padalijimo. Tuo tarpu 2009 m. rugpjūčio 24 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis teismo buvo pripažinta nesudaryta būtent dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, t. y. būtent jam apgaule bandant užvaldyti A. R. valdomas UAB „Aldengas“ akcijas ir tokiu būdu išplėtoti šios įmonės valdymą. Atsakovas nėra įvykdęs nei vieno jo minimo memorandume prisiimto įsipareigojimo. Priešingai, memorandumas ne tik, kad nepaneigia ginčo paskolos sudarymo ir įvykdymo fakto, bet ir papildo bei detalizuoja atsiskaitymo pagal ją tvarką, t. y. patvirtina ginčo paskolos sudarymą ir įvykdymą. Atsakovo kiti atsikirtimo argumentai ir teiginiai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vienas kitam, kas tik patvirtina jo nesąžiningumą. Ieškovė įrodė apie paskolos atsakovui suteikimą, todėl galioja atsakovo nenuginčyta prezumpcija, kad realinė paskolos sutartis buvo sudaryta, ko pasėkoje reikalavimas pripažinti ją negaliojančia, kaip apsimestinį ir tariamą, dėl apgaulės sudarytą sandorį, nėra pagrįstas. Šiuo atveju įvykdytas ginčo paskolos sandoris negali būti laikomas tariamu, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad ginčo paskolos sandorio sudarymas ir jo vykdymas neatspindi tikrųjų šalių ketinimų, o turėjo kitą tikslą. Sudarytas ginčo paskolos sandoris būtent ir atitinka šalių ketinimus, kadangi atsakovas pinigus skolinosi tikslu panaudoti UAB „Aldengas“ veikloje. Be to, atsakovo išsilavinimas, ilgalaikė vadovavimo didelėms įmonėms patirtis ir įvairių sandorių sudarymo patirtis patvirtina, kad jis, sudarydamas elementarų, jam įprastą paskolos sandorį, negalėjo nesuprasti ar suklysti dėl jo sudarymo pasekmių. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas reikalavimą dėl ginčo paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiu turėjo pareikšti iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., todėl šiuo atveju yra praleistas dešimties metų senaties terminas. Ieškovė nurodo, kad atsakovui informacija apie reikalavimo perleidimo sutartis buvo pateikta kartu su ieškiniu, kas patvirtina, kad ginčo paskolos sukurtais teisiniais santykiais piniginė atsiskaitymo prievolė buvo teisėtai kreditorių disponuojama, sudarant reikalavimo teisių perleidimo sandorius. Tuo tarpu ginčo paskolos sutarties originalo neperdavimo naujam kreditoriui faktas teoriškai galėtų pažeisti tik naujojo kreditoriaus, o ne atsakovo interesus, nes atsakovas pats disponuoja jam atitekusiu antruoju ginčo paskolos sutarties egzemplioriumi, kurį gali pateikti teismui.

Atsakovas A. R., pagal atsakovo Ž. A. priešieškinį, su atsakovo priešieškiniu nesutinka ir prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui pripažinti 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp jo ir atsakovo, negaliojančia, priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-19945). A. R. nurodo, kad atsakovas Ž. A. neginčija, kad ginčo sutartį pasirašė laisva valia. Ginčijama sutartis jį ilgą laiką tenkino, nors jo santykiai su A. R. jau kurį laiką nebuvo labai geri. Pagal ginčo paskolos sutartį atsakovas turėjo grąžinti A. R. paskolą vėliausiai iki 2010 m. gegužės 30 d., t. y. net ir suėjus paskolos grąžinimo terminui, jis ginčo paskolos sutarties neginčijo, o pateikė priešieškinį tik tada, kai UAB „Autokompleksas“ pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Atsakovui Ž. A., kaip vienam iš ginčo paskolos sutarties šalių, buvo žinomos esminės sandorio sudarymo sąlygos. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga reikalavimui dėl ginčo paskolos sutarties ginčijimo pareikšti prasidėjo nuo ginčo sandorio sudarymo, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d., tačiau jis priešieškinį (su trūkumais) pateikė teismui 2020 m. birželio 10 d., akivaizdžiai pasibaigus bendrajam ieškinio senaties terminui (10 metų senaties terminas pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 28 d.). A. R. pažymi, kad ginčo paskolos sutarties originalas buvo paimtas iš jo 2010 m. rugsėjo 28 d. kratos metu ir yra Kauno apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-7-594/2020, kuri šiuo metu yra išsiųsta į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (bylos Nr. BIK-185/2020), sudedamoji dalis. Ieškovas yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patvirtintą ginčo paskolos sutarties kopiją. Ginčo paskolos sutartyje yra užfiksuotas pinigų perdavimo Ž. A. faktas, kurį jis yra pats patvirtinęs, tuo tarpu aplinkybės, kad ginčo paskolos sutartyje nurodyta suma jam nebuvo perduota, jis neįrodė. Be to, A. R. 2010 m. liepos 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido UAB „ANLARA“ galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą Ž. A., o taip pat, teisėtai ir nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, buvo sudaryti ir kiti reikalavimo teisės sandoriai, ko pasėkoje ieškovė įgijo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą – skolininką Ž. A.. A. R. teigia, kad atsakovo Ž. A. priešieškinio argumentai dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti.

Atsakovė UAB „LAVATAS“, pagal atsakovo Ž. A. priešieškinį, su atsakovo priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (reg. Nr. DOK-20858). UAB „LAVATAS“ nurodo, kad ginčo paskolos sutartyje atliktas paties Ž. A. įrašas patvirtina pinigų gavimo faktą. Atsakovas Ž. A. neįrodė pinigų pagal ginčo paskolos sutartį negavimo, todėl reikalavimas dėl ginčo paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas. Tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis buvo perleistas piniginis reikalavimas į Ž. A. naujiems kreditoriams yra pagrįstos ir teisėtos, nes reikalavimo teisės sutarties forma cesijos sandorį sudarę asmenys, skolininkui nepranešę apie jo piniginės atsiskaitymo prievolės savininko pasikeitimą ir nepateikę reikalavimo teisės sutarties, nesiimdami turtinės prievolės teisės vykdymo, gali disponuojamą turtinę prievolinę teisę perleisti kitam kreditoriui, kuris taip pat įgytą disponuojamą turtinę prievolinę teisę, nesiimdamas turtinės prievolinės teisės vykdymo, gali perleisti kitam kreditoriui. Perleidus reikalavimo teisę, atsakovo Ž. A. piniginę prievolė niekur neišnyko ir nepasibaigė. Šiuo atveju ieškovė, imdamasi teisinės gynybos priemonių, t. y. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, pagrįstai pranešimus apie turimą reikalavimo teisę į Ž. A. ir kreditorių pasikeitimą pateikė per teismą kartu su ieškovo procesiniais dokumentais. Visa tai lemia, jog pranešimų apie atsakovo Ž. A. piniginės atsiskaitymo prievolės savininko pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo teisių sutarčių iki šio teisinio ginčo negavimas, nelėmė jo piniginės prievolės pagal ginčo paskolos sutartį pasibaigimo, todėl jo reikalavimai dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra nepagrįsti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, o priešieškinis atmetamas

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad A. R. (paskolos davėjas) ir atsakovas Ž. A. (paskolos gavėjas) 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarė paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjo nuosavybėn 106 290,00 Eur (paskola), o paskolos gavėjas šiuos pinigus priėmė ir įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutartyje įtvirtinta nuostata, kad už naudojimąsi paskola paskolos gavėjas palūkanų nemoka (Paskolos sutarties 1 punktas). Paskolos sutartimi susitarta, kad paskola bus grąžinama tokiais terminais ir tokiomis sumomis: 1) iki 2009 m. rugsėjo 30 d. – 7 000,00 Eur; 2) iki 2009 m. spalio 30 d. – 8 000,00 Eur; 3) iki 2009 m. lapkričio 30 d. – 8 000,00 Eur; 4) iki 2009 m. gruodžio 30 d. – 10 000,00 Eur; 5) iki 2010 m. sausio 30 d. – 12 000,00 Eur; 6) iki 2010 m. vasario 30 d. – 15 000,00 Eur; 7) iki 2010 m. kovo 30 d. – 15 000,00 Eur; 8) iki 2010 m. balandžio 30 d. – 15 000,00 Eur; 9) iki 2010 m. gegužės 30 d. – 16 290,00 Eur (Paskolos sutarties 2 punktas). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad sudarytomis reikalavimo perleidimo sutartimis, reikalavimo teisė į atsakovą dėl paskolos grąžinimo perleista ieškovei UAB „Autokompleksas“ (el. b. l. 6-10).

Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Sudarant ginčo paskolos sutartį galiojusio CK 6.871 straipsnyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000,00 Lt (579,24 Eur). Įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma) (CK 1.72 straipsnio 1 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis).

Rašytinei paskolos sutarčiai keliamas turinio reikalavimas, t. y. kad jos turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 27 d. savo ranka pasirašė paskolos sutartį, kurioje patvirtino, kad pasiskolino 106 290,00 Eur sumą ir įsipareigoja šią sumą grąžinti sutartyje nustatytais terminais, taip pat kad pinigus gavo. Ieškovė, kaip reikalavimo atsakovui pagal nurodytą paskolos sutartį perėmėja, reikšdama savo reikalavimą pastarajam, teismui pateikė šį reikalavimą patvirtinančią paskolos sutartį. Pažymėtina, kad vykdydama Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. įpareigojimą pateikti ieškinio priedų – sutarčių originalus, ieškovė teismui pateikė informaciją, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutarties originalas buvo paimtas 2010­ m. rugsėjo 28 d. kratos metu ir pateikė kratos protokolo dalies kopiją. Teismui pateikta informacija, kad kratos metu paimti dokumentai yra Kauno apygardos teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-7-594/2020 sudedamoji dalis (3 tomas, 28 lapas), o byla šiuo yra išsiųsta į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (bylos Nr.BIK-185/2020), kuris, pagal ieškovės atstovo A. R. užklausą, pateikė patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutarties kopiją. Teismo vertinimu, paskolos sutarties buvimas pas kreditorę, nagrinėjamos bylos atveju – kratos metu pridėtas prie baudžiamosios bylos, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovės teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų.

Atsakovas Ž. A., nors ir neginčija, kad jis pats pasirašė paskolos sutartį, tačiau įrodinėja, jog realiai paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai nebuvo perduoti. Taip pat teigia, kad paskolos sutartis sudaryta formaliai, t. y. tam, kad užtikrinti – laiduoti kaip UAB „Aldengas“ akcininkui pagal UAB „Aldengas“ įsipareigojimus, parduodančiam savo akcijas buvusiam akcininkui A. R., o ne realiai vykdyti paskolinius santykius tarp šalių.

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reguliavimas reiškia, jog apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012). Tokiu atveju turi būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad šalys sudarė memorandumą (t. 1, b. l. 27), kurio turinyje nurodyta, kad šalys – A. R. ir Ž. A. įsipareigoja sudaryti UAB „Aldengas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Ž. A. už 333 000 Lt (96 443,47 Eur) yra perleidžiama 250 vnt. UAB „Aldengas“ akcijų. Be to, memorandume aptartas atsakovo Ž. A. įsipareigojimas pasiskolinti iš A. R. 106 290,00 Eur sumą, taip pat atsakovo įsipareigojimas padengti paskolą D. V. (169 427,00 Eur).

Atsakovas nurodo, kad kai 2009 rugpjūčio mėn. UAB „Aldengas“ akcininkai susitarė išsiskirti, buvo priimtas sprendimas akcininkui Ž. A. perleisti visas turimas UAB „Aldengas“ akcijas, šalys pasirašė memorandumą, kuriuo buvo siekiama taikiai nutraukti verslo santykius tarp buvusių UAB „Aldengas“ akcininkų A. R. ir Ž. A., aiškiai susidėliojant šalių vykdytinus įsipareigojimus. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad A. R. D. V. suteikta paskola buvo panaudota UAB ,,Aldengas“ kreditavimui, t. y. A. R. kaip akcininkas UAB „Aldengas“ paskolino 300 000,00 Lt (86 886,00 Eurų), o 200 000,00 Lt (57 924,00 Eur) A. R. paskolino Ž. A., kuris kaip UAB „Aldengas“ akcininkas šią sumą perpaskolino įmonei. Atsakovas teigia, kad šios skolos gražinimo užtikrinimui Ž. A. A. R. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, kurio pagrindu yra užvesta vykdomoji bylą pas antstolį M. P..

Atsakovas taip pat nurodo, kad UAB „Aldengas“ įsipareigojimas pagal 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį A. R. sudarė 300 000,00 Lt (86 886,00 Eur), tačiau pagal nurodytą sutartį įsipareigojimas iki 2009 m. balandžio 16 d. nebuvo įvykdytas, todėl su A. R. buvo susitarta dėl netesybų taikymo, kurios sudarė 10 procentų nuo paskolos sumos. Atsakovas Ž. A. teigia, kad tokiu būdu susitarimo dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 27 d. A. R. ir Ž. A. susitarė, kad UAB „Aldengas“ grąžintinos paskolos suma kartu sus netesybomis sudaro 330 000,00 Lt (95 574,60 Eur), be to, šalys susitarė skaičiuoti ir 15 procentų palūkanas už 9 mėnesius (už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn.). Atsakovas Ž. A. pateikia skaičiavimus, kad tokiu būdu įsipareigojimų suma sudaro: 367 000,00 Lt suma (300 000,00 Lt paskola, 30 000,00 Lt netesybos pagal paskolos sutarties 2.3 punktą – 10 procentų ir palūkanos 15 procentų (37 125,00 Lt) nuo negražintos paskolos už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. (t. y. už 9 mėn.).

Teismas, išanalizavęs memorandumo turinį, UAB „Aldengas“ 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutarties, sudarytos su A. R., taip pat ginčo 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutarties turinį, neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ginčo sutartimi nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Byloje pateiktas memorandumo turinys, teismo vertinimu, neįgalina išvados, kad sudaryta paskolos sutartimi buvo siekiama pridengti kitą sandorį, t. y. užtikrinti UAB „Aldengas“ įsipareigojimų A. R. įvykdymą. Šalių sudarytame memorandume yra aiškiai išreikštas susitarimas dėl ateityje ketinamų sudaryti atskirų sandorių: šalys susitarė dėl akcijų perleidimo ir paskolos sandorio, aptarė atsakovo įsipareigojimų D. V. apimtį. Be to, šiame memorandume aptartos ir atsiskaitymo formos pagal skirtingus sandorius – pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį ir pagal paskolą, gautą iš D. V.. Memorandume nurodyta, kad nekilnojamuoju turtu atsiskaitoma pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, priimtinomis transporto priemonėmis atsiskaitoma pirmiausia pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d.  paskolos sutartį užskaitant iš eilės einančias pagal grafiką įmokas, tuo tarpu grynieji pinigai mokami paskolos D. V. grąžinimui.

Teismo vertinimu, šalių ketinimai, įtvirtinti memorandume, buvo realizuoti tik iš dalies- šalys sudarė atskirus sandorius: akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir paskolos sutartį. Nors byloje ir nėra pateikta įrodinėjimo priemonių, kad buvo sudarytas susitarimas su D. V., siekiant šiam asmeniui grąžinti paskolintas sumas, tačiau, atsakovo teigimu, memorandume įtvirtintas susitarimas dėl įsipareigojimų taip pat neatitinka šalių valios. Šios, byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad atsakovo pozicija dėl memorandume įtvirtinti susitarimų ir sudarytų sandorių yra nenuosekli, nes atsakovas, teigdamas, kad šalių ketinimai įtvirtinti memorandume turi aiškinami kartu su po to sudarytais sandoriais, nesutinka ir su memorandume įtvirtintu ketinimu sudaryti sandorį dėl įsipareigojimų įvykdymui D. V..

 Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės ir atsakovo A. R. argumentus dėl atsakovo Ž. A. pozicijos dėl paskolos sutarties tikslo prieštaringumo: atsakovas 2019 m. spalio 29 d. prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartis buvo sudaryta UAB „Aldengas akcijų pirkimo–pardavimo sandorio garantijų užtikrinimui, pateikdamas paaiškinimą, kad 106 290,00 Eur sumą sudaro akcijų pirkimo–pardavimo kaina – 333 000,00 Lt ir 34 000,00 Lt palūkanos, apskaičiuotos kaip 17 procentų nuo 333 000,00 Lt sumos, viso 367 000,00 Lt, kas atitinka 106 290,00 Eur, tuo tarpu priešieškinyje atsakovas teigia, kad 106 290,00 Eur sumą sudaro 300 000,00 Lt A. R. paskolos suma UAB „Aldengas“ plius 30 000,00 Lt netesybos pagal paskolos sutartį tarp UAB „Aldengas“ ir A. R., kartu su  37 800,00 Lt t. y. 15 procentų dydžio palūkanomis už 9 mėnesius, pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį.

 Teismo vertinimu, kelia abejonių ir atsakovo pateiktų sumų apskaičiavimo pagrindimas. Atsakovas Ž. A. nurodydamas, kad kaip garantiją – laidavimą šalia UAB „Aldengas“ įsipareigojimų pagal memorandumą D. V. ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, pasirašė 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį – laidavimą, papildomoms garantijoms užtikrinti, paskolos sutarties sumą grindė A. R. suteiktos UAB „Aldengas paskolos suma su netesybomis. Byloje pateikta 2009 m. balandžio 9 d. paskolos sutartis (reg. Nr. DOK-15971 priedas), sudaryta tarp A. R. ir UAB „Aldengas“, kuria A. R. UAB „Aldengas“ suteikė 300 000,00 Lt paskolą, sutartyje taip pat nustatytas ir paskolos grąžinimo terminas. Šioje sutartyje yra numatyta ir paskolos gavėjo teisė reikalauti 10 procentų netesybų (Sutarties 1.3 punktas). Atsakovas, grįsdamas 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sumą nurodo, kad į šią sumą įskaičiuotinos ir 2009 m. balandžio 4 d. paskolos sutartyje numatytos netesybos. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Aldengas“ A. R. sutartyje nustatytu terminu paskolos negrąžino, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas nei teisiškai, nei logiškai nepagrindė netesybų paskaičiavimo mechanizmo. Atsakovas 10 procentų netesybas apskaičiuoja nuo visos sumos iki 2009 m. rugpjūčio 27 d., t. y už 4 (keturis) pradelstus atsiskaityti mėnesius, kas teismo vertinimu, sudarytų 120 procentų metines palūkanas.

Be to, vertinant ginčo paskolos sutarties turinį nustatyta, kad paskolos davėjas paskolą suteikė be atlygio t. y. šalių susitarimu paskolos gavėjas palūkanų nemoka (Sutarties 1 punktas). Teismo vertinimu, šalims ginčo sutartyje susitarus, jog paskolos gavėjas palūkanų nemoka, atsakovas Ž. A., atsakovui A. R. nepripažįstant susitarimo dėl palūkanų, byloje pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad į grąžintinos paskolos sumą buvo sutarta įskaičiuoti ir 15 procentų dydžio palūkanos už 9 mėnesius. 

Įvertinęs atsakovo Ž. A. nenuoseklią poziciją, skirtingą sudarytų sutarčių tikslų aiškinimą, atsakovui byloje pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindus šalių susitarimo skaičiuoti ir į paskolos sumą įtraukti palūkanas, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad ginčo paskolos sutartimi buvo siekiama pridengti kitą sandorį, t. y. kaip garantiją arba laidavimą kitų sutarčių vykdymui.

CK 1.86 straipsnyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Atsakovas taip pat įrodinėja, kad ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Atsakovo teigimu A. R. neturėjo tuo metu piniginių lėšų, antra, piniginės lėšos, sumoje 106 290,00 Eur nebuvo realiai perduotos. Įrodinėdamas aplinkybes apie finansines galimybes suteikti paskolą, A. R. teismui pateikė UAB „HAIDAJA“ 2009 m. balandžio 30 d. Kasos išlaidų orderį Nr. 48 (reg. Nr. DOK 1766), taip pat 2009 m. liepos 10 d. du prašymus AB SEB bankui išmokėti grynuosius pinigus iš sąskaitos – 17 900 Eur iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 90 000,00 Lt (26 065,80 Eur) iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pateiktas įrodinėjimo priemones, sprendžia, kad paskolos sudarymo metu A. R. disponavo pakankama pinigų suma suteikti paskolą atsakovui Ž. A.. Dokumentai, kurie turi visus privalomus rekvizitus, pasirašyti bendrovės kasininko, vyr. finansininko ir pinigų gavėjo, teismui abejonių nekelia.

Teismo vertinimu, nesudaro pagrindo ginčo paskolos sutartį pripažinti sudaryta tik dėl akių ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad A. R. privalėjo bet nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartimi paskolintų ir neatgautų lėšų. Byloje pateiktas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. liepos 8 d. raštas (reg. Nr. DOK-18737), kuriame pateikta informacija, kad, pagal 2009 m. galiojančius teisės aktus fiziniam asmeniui, 2009 m. suteikusiam paskolą, nebuvo prievolės teikti deklaracijos dėl suteiktos paskolos.

Teismas sprendžia, kad nepagrįsti ir atsakovo Ž. A. argumentai, jog sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų, perdavimo paskolos gavėjui. Sutarties teksto formuluotė „gavau 106 290,00 Eurų, grynais pinigais šios paskolos sutarties pasirašymo metu“, neginčijamai patvirtina sutartyje įvardintos sumos perdavimą-gavimą. Pažymėtina, kad atsakovas Ž. A. ranka yra pasirašęs ne tik po bendrąja sutarties dalimi, tačiau atskirai savo parašu patvirtino ir pinigų gavimo faktą. Teismo vertinimu, A. R. byloje pateiktus įrodymus, kurie įgalina spręsti, kad A. R. disponavo pakankama pinigų suma suteikti paskolą atsakovui Ž. A., taip pat, kad ginčo sutartyje paskolos gavėjas patvirtino, kad paskolos sutartimi sutartą sumą gavo, spręstina, kad atsakovas Ž. A. taip pat neįrodė, kad ginčo sutartimi neketinta sukurti teisinių pasekmių.

CK 1.90 straipsnyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovas Ž. A. ginčo 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sudarymo metu buvo UAB „Aldengas“ vadovas, todėl, teismo vertinimu, jis turėjo turėti įvairių sandorių, tame tarpe ir skolinimosi sandorių, sudarymo patirtį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtintino, kad yra įgijęs nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, turi vadovavimo įmonėms patirties. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovo Ž. A. išsilavinimas, ilgalaikė vadovavimo didelėms įmonėms ir įvairių sandorių sudarymo patirtis patvirtina, kad sudarydamas elementarų, jam įprastą paskolos sandorį atsakovas Ž. A. negalėjo nesuprasti ar suklysti dėl sandorio sudarymo pasekmių. Sudarydamas paskolos sutartį atsakovas Ž. A. prisiėmė riziką, kad pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį gautas pinigines lėšas kreditoriui A. R. reikės grąžinti.

Byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo išsilavinimą, patirtį versle bei sandorių sudaryme sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovo reikalavimas pripažinti 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu taip pat yra nepagrįstas.

CK 6.109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovas Ž. A. teigia, kad niekada nebuvo informuotas apie jokias sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis ir niekada nedavė sutikimo dėl reikalavimo perleidimo. Atsakovo teigimu, nė vienam iš naujų kreditorių, įsigijusių reikalavimo teises į atsakovą Ž. A., nepranešus apie perimtas reikalavimo teises, akivaizdu, kad reikalavimo teisės buvo perleistos neteisėtai, tai yra neatitinka imperatyvių įstatymo normų ir negalioja. Dėl to atsakovas vertina, kad ieškovė UAB „Autokompleksas“, neteisėtai įgijusi reikalavimo teisę, neturi teisės reikšti jokių reikalavimų šioje civilinėje byloje.

Teismo vertinimu, atsakovo Ž. A. įvardinta aplinkybė, jog jis iš pradinio kreditoriaus A. R. bei antrojo kreditoriaus UAB „ANLARA“, trečiojo kreditoriaus UAB „LAVATAS“ tai pat ir iš ketvirtojo kreditoriaus IĮ „ER TRADE“ negavo pranešimo apie perleistą ginčo paskolos sutarties objektą / kreditoriaus reikalavimo teisę teikti reikalavimą skolininkui grąžinti gautas realinės paskolos sutarties pinigines lėšas, nelemia ginčo 2010 m. liepos 28 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties (šalys A. R. ir UAB „ANLARA“), 2013 m. kovo 29 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 11 (šalys BUAB „ANLARA“ ir UAB „LAVATAS“) ir 2015 m. liepos 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis sutarties (šalys UAB „LAVATAS“ ir IĮ „ER TRADE“) negaliojimų. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad pirminis ir naujas skolininko kreditorius neturi terminuotos įstatyminės pareigos teikti pranešimą su informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui ir neturi įstatyminės pareigos nesiimti disponavimo įsigyta turtine / prievoline reikalavimo teise nepateikus skolininkui pranešimo apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Autokompleksas“ 2018 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš BIĮ „ER TRADE“ yra įgijusi reikalavimo teisę į atsakovą  Ž. A., o reikalavimo perleidimo faktą prieš skolininką kreditorė panaudojo pateikdama teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka (CK 6.109 straipsnio 7 dalis), todėl skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Taigi, šiuo atveju atmetus reikalavimą dėl ginčo paskolos pripažinimo negaliojančia, atmestini ir priešieškinio reikalavimai dėl ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (CK 1.80 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Ieškovė UAB „Autokompleksas“ ir atsakovas A. R. prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui pripažinti 2009 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp A. R. ir Ž. A., negaliojančia, šiuo pagrindu A. R. pareikštą ieškinio reikalavimą atmesti.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Ž. A. ginčijama paskolos sutartis tarp jo ir A. R. sudaryta 2009 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas neginčija, kad pasirašė ginčo sutartį, taip pat pripažįsta, kad suvokė sutartyje prisiimtus įsipareigojimus. Teismo vertinimu, atsakovui suvokus sutartyje prisiimtus įsipareigojimus sutarties sudarymo dieną, spręstina, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2009 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas priešieškinį, ginčydamas paskolos sutartį, pateikė teismui 2020 m. birželio 10 d., akivaizdžiai, teismo vertinimu, pasibaigus bendrajam ieškinio senaties terminui (CK 1.124 straipsnis, 125 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnis).

Atsakovo Ž. A. argumentai, kad memorandumo įgyvendinimą sustabdžius, taip pat akcijų pirkimo–pardavimo sutartį teismui pripažinus nesudaryta, paskolos sutartis nebuvo realiai vykdoma, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad apie savo teisių pažeidimą atsakovas sužinojo vėliau nei ginčo sutarties sudarymo dieną. Byloje nėra prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Nustatyta aplinkybė, kad atsakovas priešieškinį, ginčydamas paskolos sutartį, pateikė teismui 2020 m. birželio 10 d., pasibaigus bendrajam ieškinio senaties terminui, sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Autokompleksas“ reikalavimai pripažintini pagrįsti, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo priešieškinis atmetamas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Teismo preliminarų sprendimą palikus nepakeistą ir atsakovo Ž. A. priešieškinį atmetus, ieškovei UAB „Autokompleksas“ bei atsakovų A. R. ir UAB „LAVATAS“, pagal atsakovo Ž. A. priešieškinį, naudai yra pagrindas priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovas Ž. A. neturi teisės į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė UAB „Autokompleksas“ šioje byloje prašo priteisti jos naudai iš atsakovo Ž. A. 4 130,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-2825, DOK-13898, DOK-16363, DOK-27694, DOK-1542, DOK-2152, DOK-2853). Atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimas – 300,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje – 200,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje – 200,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. gegužės 27 d., dviejų prašymų dėl teismo liudijimo išdavimo, prašymo dėl rašytinių įrodymų pateikimo – 200,00 Eur; pozicijos dėl priešieškinio priėmimo parengimas ir prašymo dėl įpareigojimo įmokėti užstatą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas – 400,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje – 200,00 Eur; atsiliepimo į atsakovo priešieškinį parengimas – 1 500,00 Eur; prašymo dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį ir užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti parengimas – 100,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje – 100,00 Eur; atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo parengimas – 80,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. spalio 28 d. teismo posėdyje – 200,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje – 100,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2021 m. sausio 20 d. – 200,00 Eur; baigiamosios kalbos parengimas – 200,00 Eur; replikos parengimas – 150,00 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos).

Vadovaujantis Rekomendacijomis nustatyta, kad ieškovės dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų viršija nustatytus maksimalius dydžius: pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. sausio 27 d. teismo posėdyje – 200,00 Eur (teismo posėdžio trukmė apie 5 min., pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė nenustatyta, todėl 1 val. x 5 min. / 60 min. x 1 317,60 Eur x 0,1 = 10,98); pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdyje – 200,00 Eur (teismo posėdžio trukmė 1 val., pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė nenustatyta, todėl 1 val. 1 358,00 Eur x 0,1 = 135,80); pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje – 100,00 Eur (teismo posėdžio trukmė 20 min., pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė nenustatyta, todėl 1 val. x 20 min. / 60 min. x 1 398,50 Eur x 0,1 = 46,62 Eur); pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. spalio 28 d. teismo posėdyje – 200,00 Eur (teismo posėdžio trukmė 1 val. 10 min., pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė nenustatyta, todėl 1 val. x 10 min. / 60 min. + 1 val. x 1 398,50 Eur x 0,1 = 163,16 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje – 100,00 Eur (teismo posėdžio trukmė 7 min., pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmė nenustatyta, todėl 1 val. x 7 min. / 60 min. x 1 454,80 Eur x 0,1 = 16,97 Eur). Kitos ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nustatytą, iš atsakovo Ž. A. ieškovės UAB „Autokompleksas“ naudai priteisiama 3 503,53 Eur (300,00 + 10,98 + 200,00 + 200,00 + 200,00 + 135,80 + 1 500,00 + 100,00 + 46,62 + 80,00 + 163,16 + 16,97 + 200,00 + 200,00 + 150,00).

A. R. šioje byloje turėjo 670,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 350,00 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimas, 160,00 Eur baigiamosios kalbos parengimas ir 160,00 Eur atstovavimas 2021 m. sausio 20 d. teismo posėdyje. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl, priešieškinį atmetus, yra priteisiamos iš atsakovo Ž. A. atsakovo A. R. naudai.

Atsakovė UAB „LAVATAS“ nėra pateikusi į bylą jos turėtų išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovui Ž. A. atidėtas 1 971,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimas iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Kauno apygardos teismas taip pat turėjo 17,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui Ž. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nuspręsta suteikti šimtu procentu apmokamą antrinę teisinę pagalbą, t. y. atsakovas taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo priešieškinį atmestus ir palikus galioti teismo preliminarų sprendimą, iš atsakovo valstybės naudai mokėtinas žyminis mokestis už priešieškinį ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nėra priteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 ir 430 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo Ž. A. priešieškinį atmesti.

Iš atsakovo Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokompleksas“, j. a k. 302458348, naudai priteisti 3 503,53 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus tris eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 670,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                Egidijus Tamašauskas