Baudžiamoji byla Nr. 1-1248-1100/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46933-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.2.4.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui (nuotoliniu būdu),

kaltinamiesiems M. P. (nuotoliniu būdu), A. P.,

nukentėjusiajam J. F. (nuotoliniu būdu),

specialistui S. C. (nuotoliniu būdu),

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „I.“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) galutine 48 MGL baudos bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudžiant naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus; konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį galutine 40 parų arešto bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant šiuo laikotarpiu nuteistajam: 1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti nuo 23 val. iki 6 val. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; 2) įpareigojant dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje; 3) uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas; taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudžiant naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, našlys, dirbantis UAB „S.“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

M. P. ir A. P., veikdami kartu, mušdami nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą:

2020 m. lapkričio 28 d. apie 0.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. P. tyčia vieną kartą sudavė kumščiu J. F. į veido sritį, tuo metu A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo iš nugaros, sudavė jam vieną smūgį į kairę koją. Po to, M. P. su A. P. tyčia tiksliai nenustatytu būdu sudavė ant grindų pargriuvusiam J. F. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į rankas, taip padarė J. F. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaštakose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. P. ir A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką iš dalies. Paaiškino, kad pripažįsta, jog nukentėjusiajam sudavė į veido sritį – į nosį, kur buvo nustatyta kraujosruva. 2020 m. lapkričio 28 d. buvo trijų asmenų kompanijoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusįjį pažinojo tik kokią valandą ar dvi. Jis – kaimynas, susipažino prie namo laiptinės. Paprašė jo ugnies prisidegti cigaretę, šis davė. Atsidėkodamas pasiūlė nukentėjusiajam kartu išgerti degtinės. Kartu suvartojo kaltinamojo turėtą alkoholio butelį, tuomet pasiūlė nukentėjusiajam vykti pas tėvą pažiūrėti krepšinio. Kartu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo (M. P.) tėvas ir kur viskas įvyko. Bute toliau vartojo alkoholinį gėrimą – degtinę. Gėrė jau trise. Viskas buvo ramu, tačiau jam palikus kambarį (miegamąjį), tarp kitų dviejų asmenų (J. F. ir A. P.) įvyko kivirčas. Grįžęs į kambarį, pamatė abu juos, stovinčius kovinėje pozicijoje, todėl iš karto atitraukė iš nugaros J. F. ir sudavė šiam į nosį, siekdamas jį apraminti, kad neužpultų tėvo. Nukentėjusiajam sudavė smūgį į veido sritį iš nugaros. Jis tuo metu stovėjo į kaltinamąjį nugara, arčiau jo nei tėvas. J. F. suklupo tebebūdamas nusisukęs nugara į kaltinamąjį (M. P.). Tik suklupo, nenugriuvo. Po to, nukentėjusysis bandė priešintis, o jis laikė J. F. kojas ir rankas, kad neatsikeltų, nespurdėtų, neleisdamas suduoti nei jam, nei tėvui. Nematė, ar jam ką nors darė tėvas, nematė, kad šis būtų sudavęs, smogęs nukentėjusiajam. Tuo metu jokių jo sužalojimų nematė, apie visus nukentėjusiojo sužalojimus sužinojo tik policijoje. Gal sužalojimai atsirado nuo to laikymo. J. F. savo kūnu uždengė pusę tėvo kūno, todėl jis ir nematė, kaip ten viskas tiksliai buvo. Vėliau patikslino, jog matė, kad tėvas sudavė nukentėjusiajam smūgį į raktikaulį, bet ne į kojas. Nematė jokios nukentėjusiojo kojos ar pėdos žaizdos, ar bent jau tokios neatsimena. Nukentėjusysis pečius galėjo susižaloti griūdamas ir atsitrenkdamas į lovos kampą ar kraštą. Dar atsiminė, jog sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į šoną. Toliau jokių kitų savo smūgių tikrai neatsimena. Tikrai nemušė gulinčio nukentėjusiojo. Po to, kai nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, šis jam pataikė į smilkinį, nežino – tyčia ar netyčia. Pamatė sužalojimą tik po to, kai žmogus atsistojo ir paliko patalpą. J. F. iš nosies bėgo kraujas. Neatkreipė dėmesio, ar kraujo buvo ant džemperio. Po įvykio su nukentėjusiuoju susirašė žinutėmis. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, tačiau nematė, kas vyko toliau. Jis nematė, kad tėvas būtų spardęs J. F. Paskui visi apsiramino, iškvietė nukentėjusiajam taksi ir jų keliai išsiskyrė. Mano, kad įvykiui turėjo įtakos jų visų neblaivumas. Jei nebūtų vartoję alkoholio tą dieną, nieko tokio nebūtų įvykę. Abu su tėvu atlygino žalą J. F.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką iš dalies. Paaiškino, kad įvyko susistumdymas su nukentėjusiuoju, bet niekas jo tikrai nemušė. Buvo vėlus vakaras, jis jau gulėjo lovoje savo miegamajame ir žiūrėjo futbolo rungtynes. Į butą atėjo sūnus su nukentėjusiuoju, abu buvo girti, nes prieš tai be jokios užkandos lauke vartojo alkoholį. Su savimi dar atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Buvo išgėręs ir jis pats, nes, žiūrėdamas futbolą, gėrė viskio. Bute jie gėrė degtinę, o A. P., toliau žiūrėdamas televizorių gurkšnojo, savo viskį. Kai sūnus išėjo, J. F. garsiai pradėjo reikšti mintis įvairiomis gyvenimiškomis temomis, buvo vėlus vakaras, todėl kelis kartus jį sudrausmino. Tuomet įvyko žodinis konfliktas, kuris vos neperaugo į muštynes. Iki konflikto jis visą laiką gulėjo lovoje, o nukentėjusysis sėdėjo prie stalo. Kai nukentėjusysis bandė prieš jį smurtauti, teko pašokti iš lovos ir atsistoti. Tuomet atėjo sūnus, pamatė, jog nukentėjusysis ketina jam (A. P.) suduoti, todėl pirmas sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, šis kluptelėjo kažkiek ir šoko ant sūnaus. Sūnus į kambarį įėjo nukentėjusiajam iš nugaros, nukentėjusysis tuo metu stovėjo nugara į duris, o jis pats stovėjo už stalo. Po smūgio susikabino, tuo metu gal ir plyšo nukentėjusiojo megztinis. Išskyrė juodu, trinktelėjo nukentėjusįjį į žemę ir laikė jį prispaudęs, o sūnus padėjo. Niekas jo tuo metu nespardė. Abejoja, kaip iš viso girtas žmogus galėtų suskaičiuoti smūgius. Jis tik parvertė nukentėjusįjį ant grindų ir laikė. Iki tol nukentėjusysis ir sūnus jau stovėjo veidas į veidą, susikabinę kaip imtynininkai ir stumdėsi, nukentėjusysis buvo nugarą atsukęs kaltinamajam (A. P.), todėl apglėbė jį dešine ranka už liemens, o kaire už kaklo ir tiesiog tėškė į grindis. J. F. nukrito ant pečių (greičiausiai – kairės menties). Petį nukentėjusysis tikrai susimušė. Galūnėmis dar galėjo trenktis į lovos kraštą. Miegamasis tik 11 kv. m. pločio, didžiąją jo dalį užima lova, dar 1,20 m ilgio stalas kambaryje stovi. Baldai netoli vienas kito. Laisvo ploto kambaryje tik kokie 2 kv. m., tame plote ir įvyko grumtynės. Griūdamas jis galėjo užkabinti lovos kraštą. Parketas kietas, dar viena kėdė stovėjo. Ten net nėra kur spardytis kojomis. Padedamas sūnaus, tiesiog palaikė pargriautą ant žemės nukentėjusįjį, kol šiam praėjo aršumo priepuolis. Jis pats laikė nukentėjusįjį už krūtinės ir kaklo, o sūnus – už kojų. Po sūnaus smūgio nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, buvo sukruvintas jo džemperis, bet ar šis drabužis buvo plyšęs, nematė. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, po įvykio daugiau su juo nebebendravo. Po įvykio kartu su sūnumi atlygino žalą nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo po darbo namo. Prie laiptinės stovėjo kaimynas, pasiūlė išgerti. Atrodė liūdnas, sakė, kad susipyko su mergina. Sugraudino, todėl sutiko kartu išgerti. Šiek tiek su juo išgėrė degtinės – 0,7 l talpos butelį, tuomet M. P. paprašė žiebtuvėlio, išnešė iš namų jam žiebtuvėlį ir šis pasiūlė kartu važiuoti pas jo tėvą. M. P. iškvietė taksi, nupirko dar butelį degtinės, jie sėdo į taksi ir nuvažiavo pas M. P. tėvą. M. P. tėvo namuose dar gėrė alkoholio, ten irgi buvo 0,7 l butelis, gėrė jau trise. Tėvas su M. P. net kažkiek apsipyko, nes tėvas jį išvadino nevykėliu, nes neturi buto. Tramdė jį sakydamas, kad negražu taip sakyti sūnui. Matyt, tai tėvui nepatiko ir jis telaukė progos išlieti pyktį. Paskui M. P. su tėvu nuėjo parūkyti, dar po to M. P. kažkur išėjo. M. P. tėvas piktai į jį pažiūrėjo ir staiga pasakė „varyk iš čia“. Varomas iš buto, atsistojo ir pradėjo eiti. Atėjęs M. P. pažiūrėjo į jį ir paklausė, kur jis eina. Pasakė, kad eina namo, ir po šių žodžių gavo smūgį į nosį. Jie susikabino (tai – natūrali puolamo žmogaus reakcija) ir po to M. P. dar kartą jam trenkė į korpusą. Tuo metu jo tėvas iš galo trenkė jam kažkuo, gal su koja (kadangi šis buvo už nugaros, tai nematė kuo), nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą ir suklupo. M. P. tėvas suėmė jį už kojų, atplėšė nuo sūnaus, sviedė jį į žemę ir jis griuvo, visu kūnu trenkdamasis į grindis, tuomet M. P. peršoko jį ir tada pradėjo jį talžyti. Smūgių krušą jis jautė iš visur. Buvo tamsu, kas dedasi, nematė, tik juto smūgius ir jie laikė jį. Smūgius juto visur – į krūtinę, į šonus, į kojas. Jam atrodė, kad tai buvo smūgiai, kas daugiau tai galėjo būti. Gulėjo ant pilvo, dengėsi galvą, kad į ją smūgių daugiau nesuduotų. Juto, kad buvo suduota į pėdos sritį, nes pajuto joje aštrų skausmą. Trenktis pačiam į lovą tokia jėga neįmanoma. Kai jie paleido ir leido atsistoti, atsikėlė visas kruvinas, svaigo galva. Atsimena, jog M. P. tėvas labai rėkė, liepė varyti iš ten ir nesirodyti. Tuomet ir išėjo kartu su M. P., šis atsiprašė, paspaudė ranką ir nuėjo namo palikdamas jį visą kruviną. Ilgai ėjo namo, nes labai skaudėjo koją. Po įvykio buvo daug sužalojimų. Buvo sužalota nosis, koja, alkūnė, šonas, visur buvo kraujosruvos, visame kūne pilna smulkių nubrozdinimų. Mušimo metu juto fizinį skausmą. Jam buvo suduota apie dešimt smūgių, septyni–dešimt tikrai. Kokie trys smūgiai buvo suduoti į šonus jau gulint. Smūgį į pėdą gavo stovėdamas prie lovos krašto. Kuo jam buvo suduota į pėdą – daiktu ar koja, nesuprato. Tik pajuto aštrų smūgį ir suklupo. Tuo metu iš priekio stovėjo M. P., iš galo – jo tėvas. Jam parkritus, M. P. peršoko jį ir tuomet abu su tėvu jau buvo vienoje pusėje. Tuomet ir pajuto smūgių krušą. Smūgius juto trumpai, kokias 3–4 sekundes, po to, jie tiesiog jį prispaudė. Juto, kad smūgiuoja abu, nes vienas žmogus negalėtų suduoti tokio smūgių kiekio. Jis dengėsi veidą, todėl nematė ir negali pasakyti, kiek smūgių sudavė kiekvienas iš jų. Jam buvo supurvintas ir suplėšytas džemperis, jį teko išmesti. Bandė susitarti su M. P. dėl žalos atlyginimo tuoj po įvykio, bet nepavyko. Dabar žala jau atlyginta. Iki įvykio tik iš matymo kaip kaimyną pažinojo M. P., jo tėvo nepažinojo. Neigė, kad jis puolė M. P. tėvą.

Specialistas S. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis apžiūrėjo nukentėjusįjį gyvai. Atlikus J. F. apžiūrą, ant jo kūno nustatyti sužalojimai, kurie buvo padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Jei patikslinant, tai sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant ant paviršiaus. Kairės pėdos nugariniame paviršiuje nusitęsianti kraujosruva į blauzdos išorinį paviršių, kitaip tariant pėdos nugarėlė. Toks sužalojimas gali būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek griūnant. Ant kūno gali neužsifiksuoti sužalojimai po smūgių sudavimo, neatmetama tokia galimybė. Individualios organizmo savybės gali lemti, kad sužalojimai neužsifiksuoja. Šiuo atveju kaip ir į pilvo sienelę, dėl jos elastingumo paprastai dažnai būna, kad nematomas sužalojimas, nors nurodoma, kad buvo suduotas smūgis. Labiau tikėtina, kad odos nubrozdinimas dešinio peties, poodines kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje galėjo būti padaryti griūnant. Poodinės kraujosruvos plaštakose, neatmetama galimybė, kad galėjo būti padarytos suduodant smūgį. Paprastai jei nurodomi trauminiai poveikiai, tai nurodomas mažiausias skaičius, neatmetama galimybė, kad į tą pačią vietą buvo suduota ir daugiau smūgių. Atsižvelgiant į drabužių pobūdį, jų kiekį ir storį, sužalojimai gali ir neužsifiksuoti.

2020 m. lapkričio 28 d. nukentėjusiojo J. F. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 28 d. apie 0.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso negali nurodyti), jį išgertuvių metu sumušė iš matymo pažįstamas vyras vardu M. ir jo tėvas. Abu kartu sudavė jam į įvairias kūno vietas mažiausiai 10 smūgių tiek rankomis, tiek kojomis. Jam sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3469/2020 (01) (toliau – 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvada Nr. G 3469/2020 (01)) užfiksuota, kad J. F. nustatyta:

1) poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaštakose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas dešinio peties srityje;

2) nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais);

3) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d.;

4) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28–29).

2021 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad, apžiūrėjus nukentėjusiojo J. F. savanoriškai pateiktą megztinį, konstatuota, jog apžiūros objektas – džemperis (savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodytas kaip megztinis). Džemperis vyriškas, ilgomis rankovėmis, su kapišonu, šviesiai pilkos spalvos, pasiūtas iš trikotažinio audinio. Džemperio rankogaliai, apačia ir kapišono vidinė pusė juodos palvos. Džemperio priekyje užrašas „Cardinals 63“. Džemperis priekyje nuo kaklo per užrašą vertikaliai įplėštas. Plyšimo ilgis – 21 cm. Džemperio priekyje po užrašu yra uždėtinė kišenė. Vidinėje apykaklės pusėje yra gamintojo etiketė, kurioje užrašyta „Cedar Wood State 2XL“. Ant džemperio priekio ir nugaros yra raudonai rudos spalvos, panašios į kraujo, dėmės (b. l. 21–24).

2021 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad, apžiūrėjus nukentėjusiojo J. F. elektroniniu paštu gautą susirašinėjimo telefonu ekrano kopiją, nustatyta, jog apžiūrimas objektas – žinutės. Susirašinėjimo subjektai – (duomenys neskelbtini) (pagal bylos aplinkybes – įtariamasis M. P., toliau – M). Kitas susirašinėjimo subjektas pagal bylos aplinkybes, nukentėjusysis J. F. (toliau – J. F.). Susirašinėjimo datos, laiko nėra. Žinučių tekstas: J. F.: „Pasakos, yra faktai. Muset gulintį, daug pažeidimų turiu, jeigu jūs nukentėjot, irgi galit kreiptis“. M: „Kreipkis kur tau reikia <...>“. J. F.: „Taip ir darysiu“ M: „Sian galiu uzeit pasą duot“. J. F.: „Eik kur nori“. M: „Gulinti muset (necenzūrinis žodis), taip musem ir musem nes pats pradejai. Pats pradejai pats gavai“. Pastaba: žinučių tekstas netaisytas (b. l. 30–33).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas pažymi, kad pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį yra nustatyti alternatyvūs padariniai: 1) fizinio skausmo žmogui sukėlimas; 2) žmogaus nežymus sveikatos sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal kaltinimą M. P. ir A. P. inkriminuoti tokie bendri veiksmai:

1) M. P. vieną kartą sudavė kumščiu J. F. į veido sritį;

2) A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo, iš nugaros sudavė jam vieną smūgį į kairę koją ir ne mažiau kaip tris smūgius į šonus;

3) abu kaltinamieji rankomis ir kojomis sudavė ant grindų pargriuvusiam J. F. ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas (šonus, kojas, rankas).

M. P. ir A. P. inkriminuota, kad jie nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Nagrinėjamoje byloje objektyviu įrodymu – 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvada Nr. G 3469/2020 (01) – nustatyta, kad J. F. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaštakose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas dešinio peties srityje. Šie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti šia specialisto išvada ir ją surašiusio specialisto S. C. kompetencija.

Nukentėjusysis J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir A. P. įvyko konfliktas, dėl to kitas kaltinamasis M. P. sudavė nukentėjusiajam smūgį į veido sritį. J. F. susikibo su M. P., kuris taip pat kartą trenkė į korpusą. Tuo metu A. P. iš nugaros trenkė nukentėjusiajam kažkuo, gal su koja (kadangi šis buvo už nugaros, tai nematė kuo), nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą pėdos srityje ir suklupo. M. P. tėvas suėmė jį už kojų, atplėšė nuo sūnaus, sviedė nukentėjusįjį į žemę ir J. F. griuvo, visu kūnu trenkdamasis į grindis. Abu kaltinamieji mušė gulintį J. F. į įvairias kūno vietas (į krūtinę, kojas ir šonus). Pasak J. F., po įvykio buvo daug sužalojimų (buvo sužalota nosis, koja, alkūnė, šonas, visur buvo kraujosruvos, visame kūne pilna smulkių nubrozdinimų). Jam buvo suduota apie dešimt smūgių, septyni–dešimt tikrai. Kokie trys smūgiai buvo suduoti į šonus jau gulint. M. P. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis sudavė smūgį J. F. į veido sritį. Tokią aplinkybę patvirtino ir kitas kaltinamasis A. P. Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad M. P. vieną kartą sudavė kumščiu J. F. į veido sritį. M. P. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis pamatė tėvą ir J. F., stovinčius kovinėje pozicijoje, todėl iš karto atitraukė iš nugaros J. F. ir sudavė šiam į nosį, siekdamas jį apraminti, kad neužpultų tėvo. Byloje nenustatyta, kad J. F. kėsinosi pulti ar pradėjo pulti A. P. Todėl vien M. P. subjektyvus manymas dėl neva nukentėjusiojo gresiančių pavojingų veiksmų negali būti kaip pateisinantis smurtinio pobūdžio veiksmą prieš J. F.

A. P. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad po šio smūgio M. P. ir J. F. susikibo, A. P. išskyrė juos, kaltinamasis iš nugaros apglėbė nukentėjusįjį dešine ranka už liemens, o kaire ranka – už kaklo, ir parvertė J. F. ant grindų (nukentėjusysis nukrito ant pečių) (greičiausiai – kairės menties). Kita vertus, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, teigė, kad jis, dar prieš parkrisdamas ant žemės, pajuto stiprų skausmą pėdos srityje, o už nugaros stovėjo būtent A. P. Nukentėjusysis 2021 m. sausio 18 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, taip pat akistatoje su A. P. nurodė tą pačią aplinkybę (b. l. 34–36, 94–95). Teismas vertina kaip neįtikėtiną A. P. versiją, kad jis, būdamas J. F. už nugaros, galėjo nukentėjusįjį parversti būtent ant nugaros. Be to, esant tokiai kritimo eigai, didelė tikimybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ne tik kairę, bet ir dešinę pėdą (pėdų galines puses); parverčiant asmenį ant kairės pusės, didelė tikimybė, kad būtų sužalota asmens kairės pėdos kairė pusė; o ant dešinės pusės – asmens dešinės pėdos dešinė pusė. Kita vertus, nukentėjusiajam buvo sužalota tik viena pėda (kairė). Teismas pripažįsta kaip neatitinkančią tikrovės kaltinamojo versiją ir tuo aspektu, nes teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas S. C. paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas toks sužalojimas: kairės pėdos nugariniame paviršiuje nusitęsianti kraujosruva į blauzdos išorinį paviršių, kitaip tariant pėdos nugarėlė. Tokia nustatyta J. F. kairės pėdos sužalojimo vieta netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis patyrė šį sužalojimą dar stovėdamas, ir paneigia A. P. versiją, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkus į buto kambaryje esančius baldus (stalą, kėdę ar lovą). Toks sužalojimo mechanizmas neįtikėtinas atsižvelgus tiek į J. F. padaryto sužalojimo vietą, tiek ir į nukentėjusiojo bei kaltinamojo A. P. stovėjimo pozicijas. Todėl pripažintina, kad byloje įrodyta, kad A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo, iš nugaros sudavė jam vieną smūgį į kairę koją. Po to, J. F. buvo parverstas, dėl to patyrė dalį 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3469/2020 (01) nustatytų sužalojimų.

A. P. taip pat inkriminuota, kad jis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius stovinčiam J. F. į šonus. Kita vertus, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paneigė tokią aplinkybę. 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3469/2020 (01) taip pat nenustatyti jokie sužalojimai nukentėjusiajam į šonus, todėl minėti kaltinamojo veiksmai šalinami iš pareikšto kaltinimo.

J. F. viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad prieš jį, gulintį ant žemės, buvo smurtaujama – buvo suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 15–17, 34–36). Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo mušamas gulintis, netiesiogiai įrodo 2021 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad M. P., atsakydamas į J. F. kaltinimą, kad kaltinamieji mušė jį gulintį, pripažino, kad jie mušė nukentėjusįjį, buvusį tokioje padėtyje (ne vieną kartą pakartojo žodį „mušėm“) (b. l. 31). Tokios aplinkybės parašymas, iš tiesų to nebuvus, yra nelogiškas asmens elgesys. Be to, specialistas S. C. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad poodinės kraujosruvos plaštakose, nustatytos J. F., neatmetama galimybė, galėjo būti padarytos suduodant smūgį. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę dėl fizinio smurto patyrimo jam gulint.

Pastebėtina, kad kaltinamieji baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs nurodydami, kokie veiksmai buvo atlikti prieš gulintį J. F. M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis laikė J. F. kojas ir rankas, kad neatsikeltų, neleisdamas suduoti nei jam, nei tėvui; nematė, ar jam ką nors darė tėvas, nematė, kad šis būtų sudavęs, smogęs nukentėjusiajam. Vėliau patikslino, kad matė, jog tėvas sudavė nukentėjusiajam smūgį į raktikaulį, bet ne į kojas. M. P. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė, kad jis laikė gulintį J. F., o nurodė, kad A. P. vieną kartą bandė suduoti gulinčiam nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau pataikė į dešinį raktikaulį (b. l. 65–67). M. P. bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė prielaidą, kad nukentėjusysis pečius galėjo susižaloti griūdamas ir atsitrenkdamas į lovos kampą ar kraštą. Kita vertus, teismas abejoja, kad nukentėjusysis abi plaštakas galėjo susižaloti į minėtą baldą. A. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis, padedamas sūnaus, tiesiog palaikė pargriautą ant žemės nukentėjusįjį, kol šiam praėjo aršumo priepuolis. Jis pats laikė nukentėjusįjį už krūtinės ir kaklo, o sūnus – už kojų. Kita vertus, pastebėtina, kad pats M. P. apskritai negalėjo tiksliai įvardyti, ką darė A. P. Priešingai, pasak M. P., jo tėvas sudavė J. F. į raktikaulį. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. teigė, kad jis vienas prispaudė nukentėjusįjį rankomis ir kūnu, kad apsiramintų, o nieko nenurodė, kad jo sūnus M. P. atliko kokius nors laikymo veiksmus prieš J. F. (b. l. 89–91). A. P. versija, kad J. F. galėjo patirti daugumą sužalojimų nugriūdamas ir atsitrenkdamas į kambario baldus, taip pat atmestina, nes neįtikėtina, kad nukentėjusysis abi plaštakas galėjo susižaloti į baldus. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam žalą. M. P. ir A. P. bylą nagrinėjant teisme negalėjo tiksliai nurodyti, dėl kokios priežasties jie tai padarė. Teismo vertinimu, kaltinamiesiems iš tiesų nepadarius jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį, žalos atlyginimas būtų nelogiškas elgesys.

Taigi teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad kaltinamieji smurtavo prieš gulintį nukentėjusįjį. Kita vertus, teismas tikslina kaltinimą, nes byloje negalima tiksliai nustatyti, kiek ir kokiu būdu (kojomis ar/ir rankomis) M. P. ir A. P. sudavė J. F. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardyti suduotų smūgių skaičiaus ir būdo. Pagal 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadą Nr. G 3469/2020 (01) taip pat negalima nustatyti tikslų suduotų smūgių skaičių gulinčiam J. F. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, kaltinamiesiems inkriminuotas nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo padarymas. Pagal kaltinimą, kaltinamieji galimai sudavė smūgius J. F. į šonus ir kojas, tačiau specialistas nenustatė šiose nukentėjusiojo kūno vietose sužalojimų (tik rankose). Kaltinamiesiems nepareikštas kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo J. F. Todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad M. P. ir A. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam į minėtas kūno vietas (šonus ir kojas).

Taigi byloje įrodyta, kad M. P. ir A. P., veikdami kartu, mušdami nežymiai sutrikdė žmogui sveikatą:

2020 m. lapkričio 28 d. apie 0.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. P. tyčia vieną kartą sudavė kumščiu J. F. į veido sritį, tuo metu A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo iš nugaros, sudavė jam vieną smūgį į kairę koją. Po to, M. P. su A. P. tyčia tiksliai nenustatytu būdu sudavė ant grindų pargriuvusiam J. F. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į rankas, taip padarė J. F. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaštakose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimą dešinio peties srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobūdis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji suprato, jog jie bendrais veiksmais naudoja fizinį smurtą prieš J. F., kad sukels jam tam tikrus sužalojimus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

M. P. ir A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV.        Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas M. P. ir A. P. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – M. P. ir A. P. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai, jie konflikto metu sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nenustatyta, kad J. F. buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai sužalojimai.

M. P. ir A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jie savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

M. P. ir A. P. atsakomybę sunkina tai, kad jie padarė nusikalstamą veiką būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jie nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio (pavartoję alkoholio). Šiuo atveju nėra būtina nustatyti kaltinamiesiems tikslų neblaivumo laipsnį. Teismo nustatytos įvykio aplinkybės, kai du asmenys naudoja fizinį smurtą prieš vieną nukentėjusįjį, neleidžia abejoti, kad M. P. ir A. P. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti.

M. P. atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (bylai reikšmingu laiku nebuvo išnykęs teistumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad M. P. anksčiau iš viso teistas du kartus (b. l. 51–52), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 56–60). Jis dirba (b. l. 41). Byloje nėra duomenų apie M. P. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. anksčiau neteistas (b. l. 80), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 81–82). Jis dirba (b. l. 78). Byloje nėra duomenų apie A. P. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. P. ir A. P. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmes atitinkamai – 1 metams (M. P.) ir 9 mėnesiams (A. P.) (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Kaltinamiesiems laisvės apribojimas skiriamas be intensyvios priežiūros.

M. P. paskirti įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti per 7 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (BPK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžio paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta griežčiausia bausme (1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areštą) apimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti M. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad M. P. itin piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Jis dirba. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 8 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu).

Teismas, atidėdamas M. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pabaigti elgesio pataisos programą (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. paskirti įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pabaigti per 7 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (BPK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

V.        Kiti klausimai

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. F. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, jog jam padaryta 530 Eur turtinė ir 300 Eur neturtinė žala, iš viso 830 Eur žala (b. l. 39). Kita vertus, dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam žala visiškai atlyginta, todėl kaltinamiesiems pretenzijų neturi (b. l. 41). J. F. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis neturi pretenzijų nebeturi kaltinamiesiems.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Šiuo atveju neabejotina, kad nukentėjusysis aiškiai išreiškė, kad jis nebeturi pretenzijų M. P. ir A. P., nes jie atlygino žalą. Todėl bylos procesas dėl J. F. civilinio ieškinio nutrauktinas.

M. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 68–69). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92–93). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – megztinis „Cedar Wood State“ po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam J. F. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant:

1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) draudimą bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžio paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta griežčiausia bausme (1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areštą) apimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti M. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant M. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pabaigti elgesio pataisos programą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei M. P. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendyje nurodytą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 27 d. 16.45 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 10.34 val. t. y. vieną dieną.

M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant:

1) įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) draudimą bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo J. F. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                        Darius Lukaitis