Civilinė byla Nr. 2-774-743/2014;
teisminio proceso Nr. 2-27-3-00646-2014-7;
procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;
(S)
35.5; 42.9; 42.10;
44.5.1; 63.3; 99.5;
116.5.1; 116.5.2.

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 2 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ARN group“ ieškinį atsakovui K. N. dėl 475,08 Lt skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 298 Lt negrąžinto kredito, 18 Lt nesumokėtos kredito kainos, 108 Lt palūkanų, 1,08 Lt delspinigių, 50 Lt skolos išieškojimo vykdymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu 2014-11-04 paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2014-04-24 tarp ieškovės UAB „ARN group“ ir atsakovo K. N. nuotoliniu būdu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 85307, kuria ieškovė suteikė atsakovui 300 Lt vartojimo kreditą už 18 Lt kredito kainą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito kainą iki 2014-06-25. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė ir pervedė atsakovui 300 Lt, tačiau atsakovas nustatytu terminu negrąžino kredito, nesumokėjo kredito kainos. Ieškovė nuo vėluojamos sumokėti kredito kainos paskaičiavo 1,08 Lt delspinigių.
Teisėja sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovas negrąžino kredito sutartu terminu, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 298 Lt negrąžinto kredito, 18 Lt kredito kainos ir 1,08 Lt delspinigių yra pagrįsti, įrodyti ir tenkintini.
Be to ieškovė už tolesnį naudojimąsi kredito suma už 120 dienų laikotarpį (nuo 2014-06-26 iki 2014-10-23 imtinai) paskaičiavo 110,23 % palūkanas, kurių suma sudaro 108 Lt, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006; Nr. 3K-3-536/2008).
Reikalavimas dėl palūkanų priteisimo grindžiamas vartojimo kredito sutarties 6.2, 9.1 punktais. Šalys susitarė, kad atsakovas, laiku negrąžinęs kredito ar jo dalies, privalo mokėti 110,23 % dydžio palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo dienos. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Laikytina, kad šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Teismų praktikoje šioms palūkanoms taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo bei teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005, Nr. 2A-325/2007).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia Įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties specialiojoje dalyje numatytos 110,23 procentų palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla – trumpalaikių paskolų teikimas nuotoliniu būdu, kreditas suteiktas fiziniam asmeniui, vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu kyla atsakovo atsakomybė, sudaryta pagal ieškovės parengtas bendrąsias sąlygas, tarp šalių nevyko jokios derybos dėl sutarties sąlygų, ieškovė, kaip finansine veikla besiverčiantis juridinis asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų srityje, sudarant sutartį turėjo aiškų pranašumą prieš atsakovą. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 110,23 % metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškovės už keturių mėnesių laikotarpį paskaičiuotos palūkanos – 108 Lt, kai paskolos suma yra vos 300 Lt, laikytinos neprotingai didelėmis, pažeidžiančiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 300 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (108 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų (108 Lt) ir negrąžintos paskolos (298 Lt) santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis mažintinas iki 0,05 procento ir ieškovei iš atsakovo priteistina 17,88 Lt (298 Lt x 0,05 % x 120 d.) palūkanų. Tokia palūkanų suma laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovės patirtus nuostolius ir užtikrinti šalių teisių pusiausvyrą prievolės neįvykdymo atveju. Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 50 Lt skolos išieškojimo vykdymo išlaidų, pateikdama 2014-09-30 pardavėjo UAB „A-START“ išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 96 50 Lt sumai už „skolos išieškojimo vykdymo išlaidas K. N., sutarties ID 85307“, bei 2014-10-30 vietinio lėšų pervedimo nurodymą, kuriuo ieškovė sumokėjo UAB „A-START“ 50 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – „skolos išieškojimo išlaidos už K. N.“. Šios išlaidos negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, nes nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šių išlaidų būtinumą ir protingumą. Ieškovė yra trumpalaikius kreditus nuotoliniu būdu teikianti bendrovė, taigi dėl specifinio veiklos pobūdžio nuolatinis negrąžintų kreditų administravimas, apimantis ir jų išieškojimą ne teismo tvarka, yra kasdienė ir įprastinė bendrovės veikla. Ta aplinkybė, kad vykdydama savo komercinę veiklą ieškovė skolai administruoti galimai pasitelkė trečiuosius asmenis, nesukūrė ieškovei teisės reikalauti dėl vienos įmonės funkcijų išskaidymo kelioms įmonėms patirtų išlaidų atlyginimo iš kredito gavėjo (atsakovo). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 50 Lt skolos išieškojimo vykdymo išlaidų priteisimo atmestinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieškinį teisme, yra nustatytas minimalus 72 Lt žyminis mokestis, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovo priteistina 54 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėja
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 298 Lt (du šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) negrąžinto kredito, 18 Lt (aštuoniolika litų) nesumokėtos kredito kainos, 17,88 Lt (septyniolika litų 88 ct) palūkanų, 1,08 Lt (vieną litą 08 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (334,96 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-10-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „ARN group“, į. k. 302249035.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 278 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Asta Vailionienė