Baudž. byla Nr. 1-75-557/2019

(S)

                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 25 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,    

dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,

gynėjui Jonui Špelveriui,

nukentėjusiajam Ž. B., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 25 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. bei 181 str. 3 d., ir 

nustato:

kaltinamasis D. D., veikdamas bendrininkų grupe su įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) už šių nusikaltimų padarymą jau nuteistais R. A. ir P. J., panaudojant fizinį smurtą, neteisėtai atimant žmogui laisvę, neturint teisėto pagrindo atvirai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą bei pagrobė svetimą turtą sekančiomis aplinkybėmis: D. D., veikdamas bendrininkų grupe su P. A. ir P. J., 2016-07-31, tiksliau nenustatytu laiku antroje dienos pusėje, miške, esančiame šalia kelio Palanga – Šventoji, užpuolė Ž. B., jėga pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, lipnia juosta surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas, taip palauždami nukentėjusiojo pasipriešinimą bei atimdami jam laisvę, ir neturėdami tam teisėto pagrindo, atvirai reikalaudami vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 eurų, tai yra prievartavo didelės vertės nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusiajam nesutikus perduoti reikalaujamą turtą, bendrininkai, tęsdami nusikalstamą veiką, iš jo pagrobė su savimi turėtą nukentėjusiajam priklausantį turtą – 350 eurų, 20 svarų ir 4 dolerius grynais pinigais, 400 eurų vertės akinius nuo saulės „Dior“, 250 eurų vertės piniginę „Gucci“ ir buto raktus.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo gerai pažįstamas su R. A., pažinojo ir P. J., o Ž. B. pažinojo iš matymo. Kiek pamena, R. A. jam paskambino ir pasakė, kad reikės nuvažiuoti jam padėti pasikalbėti su Ž. B., nes tarp jų buvo kažkoks konfliktas, B. lygtai buvo skolingas A.. Susitiko Palangoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis atvažiavo brolio automobiliu „Opel Vectra“ (brolis tuo metu buvo užsienyje ir buvo palikęs automobilį jam naudotis) kartu su J., o A. atėjo pėsčias. B. buvo atvykęs automobiliu. A. sėdo į B. automobilį ir jie ėmė važiuoti, jis su J. važiavo iš paskos. Nuvažiavo į miškelį link oro uosto. Miškelyje įvyko konfliktas tarp A. ir B., jie išlipę iš automobilio susigrūmė, besigrumdami nugriuvo. Tada jis iš savo automobilio pasiėmė lipnios juostos ir surišo su A. besigrumiančiam B. kojas. Nematė, kokius veiksmus atliko J.. Po to A. su J. išvažiavo jo brolio automobiliu, o jis liko su B.. B. sėdėjo surištomis kojomis, ar jo rankos irgi buvo surištos, nepamena. Išvažiavę draugai užtruko gal 15-20 min. Jiems sugrįžus, išlaisvino B. ir visi trys jo brolio automobiliu išvažiavo į pirtį švęsti. Kur draugai buvo išvažiavę ir ką jie veikė, jis neklausė ir nežinojo. Jis pats iš B. jokio turto nepagrobė, taip pat nematė, kad ką nors iš B. būtų paėmę jo draugai, jokių pagrobtų daiktų iš draugų negavo. Negirdėjo, kad draugai būtų reikalavę iš B. perduoti kokią nors pinigų sumą, pats pinigų iš jo taip pat nereikalavo. Saugoti surištą B. jo niekas neprašė ir niekas neliepė, jis pats suprato, kad turi saugoti B., kol draugai bus išvažiavę. Savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad padėjo draugams grumtynių su B. metu ir lipnia juosta surišo jam kojas, tačiau tvirtina nežinojęs ir nesupratęs, kad vykdomas B. turto plėšimas ir iš jo prievartaujamas turtas. Po įvykio B. jam parašė žinutę, kad jis kreipėsi į policiją. Išsigandęs jis skubiai išvyko į Angliją ir ten slapstėsi, kol 2018-02-21 buvo sulaikytas, kalinamas ir vėliau perduotas Lietuvai. Dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad su A., J. ir D. buvo pažįstamas nuo vaikystės, palaikė gerus tarpusavio santykius. Jam grįžus iš Anglijos, paskambino A. ir pasiūlė susitikti. Sutarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis gyvena šalia, todėl laukė prie draugės automobilio, stovėjusio prie parduotuvės. A. pasiūlė važiuoti pasikalbėti į Šventąją, į kavinę „Medinė pastogė“, ir sėdo už jo draugės automobilio vairo, nes jis pats neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Važiuojant matė, kad iš paskos juos seka kitas automobilis. Neprivažiavus Šventosios, A. pasuko į miško aikštelę. Išlipus iš automobilio, A. jam pradėjo pasakoti, neva jis jam skolingas. Jis pasakė, kad nėra nieko skolingas ir jokių pinigų neduos. Tuo momentu privažiavo D. su J. ir išlipo iš automobilio. D. rankose turėjo izoliaciją, o J. – kilimėlį. A. ėmė šaukti „rišam jam rankas, kojas“. Jis ėmė bėgti, tačiau A. jį pasivijo ir parvertė ant žemės, ėmė smaugti, po to visi trys jį surišo, ištraukė iš kišenių daiktus ir pasodino prie medžio. Buvo šoko būsenos, todėl gerai neprisimena, kokius veiksmus atliko kiekvienas užpuolikų. A. apie porą valandų reikalavo iš jo sumokėti 10000 eurų, J. ir D. taip pat buvo netoliese. Jam nesutikus mokėti, A. pasiėmė jo raktus ir su J. išvažiavo į jo butą susirinkti visų prabangių daiktų, o D. liko jo saugoti. Jis prašė D., kad atrištų jam rankas ir paleistų, tačiau D. pasakė, kad jeigu jį paleis, tai pats sėdės surištas jo vietoje. A. ir J. grįžo po kelių valandų susirinkę jo daiktus, tuomet jį išlaisvino, pagrasino nesikreipti į policiją ir liepė dar kurį laiką būti miške, o patys išvažiavo. Plėšimo metu iš jo buvo pagrobti pinigai 350 Eur, 20 svarų ir 4 doleriai, akiniai nuo saulės „Dior“, kurių vertė 400 Eur, piniginė „Gucci“, kurios vertė 250 Eur, buto raktai. Dėl patirtos žalos ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškė civilinį ieškinį visiems trims kaltinamiesiems, tačiau D. D. pasislėpus nuo tyrimo, teismas žalos atlyginimą priteisė tik iš A. ir J.. Žala nėra iki galo atlyginta, todėl palaiko savo anksčiau pareikštą civilinį ieškinį ir mano, kad jis turėtų būti priteistas ir iš D. D.. Kitų pretenzijų D. neturi, mano, kad nusikaltimą prieš jį organizavo ir jam vadovavo A., o bendrininkams teko tik antraeilis vaidmuo. 

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) R. A. ir P. J., be kitų veikų, nuteisti ir už tai, jog  veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam byla išskirta (D. D.), panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami žmogui laisvę, neturėdami teisėto pagrindo vertė kitą asmenį perduoti turtą bei pagrobė svetimą turtą sekančiomis aplinkybėmis: 2016 m. liepos 31 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis R. A., susitikęs su nukentėjusiuoju Ž. B., pasiūlė nukentėjusiajam važiuoti į Šventąją, ir nukentėjusiajam sutikus, automobiliu „Honda CRV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu Palanga - Šventoji, kaltinamasis R. A. paprašė nukentėjusiojo Ž. B. pasukti į miško keliuką ir sustoti. Apie 15.45 val. sustojus R. A. nurodytoje vietoje, paskui juos atvažiavo kaltinamieji P. J. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta (D. D.), ir kartu su R. A. užpuolė nukentėjusįjį Ž. B. - panaudodami fizinį smurtą, lipnia juosta surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas, taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą bei neteisėtai atėmė jam laisvę. Toliau tęsdami nusikalstamą veiką, laikydami nukentėjusįjį Ž. B. miške iki 2016 m. liepos 31 d., 21.10 val., kaltinamieji R. A., P. J. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo iš nukentėjusiojo Ž. B. perduoti jiems didelės vertės turtą – 10 000 Eur. Po to kaltinamasis P. J., R. A. liepus, pagrobė nukentėjusiojo Ž. B. su savimi turėtą turtą - 350 Eur, 20 svarų, 4 dolerius, akinius nuo saulės „Dior“, kurių vertė 400 Eur, piniginę „Gucci“, kurios vertė 250 Eur, buto raktus.

Šiame nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, patvirtinantys bendrininkų grupe su pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo D. D. veikusių R. A. ir P. J. kaltę dėl Ž. B. turto prievartavimo ir plėšimo (t. 3, b. l. 1-49). 

Apklaustas liudytoju P. J. parodė, kad šiuo metu įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau davė teisingus ir išsamius parodymus teisme nagrinėjant jo paties baudžiamąją bylą.

Minėtame nuosprendyje nurodyta, kad „kaltinamasis P. J. dėl jam pareikštų kaltinimų parodė, kad 2016 m. liepos 31 d., jam būnant kartu su D. D., kažkuriam iš jų paskambinęs R. A. paprašė atvažiuoti jį pasiimti į Palangoje esančią kavinę „Vandenis“. Pasiėmus R. A., kurį laiką D. D. automobiliu jie važinėjo po Palangą, kai R. A. mobilaus ryšio telefonu kažkas paskambino ir tuomet R. A. paprašė jį nuvežti prie Palangoje esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nuvežus R. A. jo nurodytu adresu, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pastarasis, jų su D. D. paprašęs palaukti, iš automobilio išlipo, tačiau netrukus grįžo ir pasiūlė kartu važiuoti į Šventojoje esančią kavinę „Nendrinė pastogė“ papietauti. Pasakęs, kad vairuos draugo automobilį, R. A. išvažiavo Ž. B. automobiliu ir važiavo priekyje, o jie su D. D. pastarojo vairuojamu automobiliu važiavo iš paskos.

Važiuojant link Šventosios, automobilis, kuriuo važiavo R. A., netikėtai pasuko į mišką, jie su D. D. nuvažiavo pastariesiems iš paskos. Jiems su D. D. atvažiavus į vietą, kurioje buvo sustojęs nukentėjusiojo automobilis, R. A. su nukentėjusiuoju iš automobilio jau buvo išlipę, buvo atsidarę automobilio bagažinę. Išlipus iš automobilio ir paklausus, ką čia veikiame, R. A. jam pasakė, kad jo draugas (nukentėjusysis) nori „sutraukti takelį“, tai yra narkotines medžiagas. R. A. pasakęs, kad eina į automobilį, jis grįžo į D. D. automobilį, kuris nuo R. A. ir Ž. B. stovėjo apie 30 m. atstumu, ir jame sėdėdamas laukė. Belaukiant jis ne kartą iš automobilio buvo išlipęs ir priėjęs prie R. A. ir nukentėjusiojo, tačiau kad prieš nukentėjusįjį būtų vartojamas fizinis smurtas ar kitokie neteisėti veiksmai, jis nematė. P. J. patikslino, jog nematė, nei kad R. A. nukentėjusįjį būtų parvertęs ant žemės, nei kad būtų smaugęs, nei kad pastarasis nukentėjusįjį būtų surišęs. P. J. kategoriškai nurodė, jog jis prieš nukentėjusįjį jokių fizinio pobūdžio veiksmų neatliko, pastarajam nei žodžiu, nei kokiais nors veiksmais negrasino. P. J. paaiškino asmeniškai su nukentėjusiuoju iš vis nebendravęs, o R. A. ir nukentėjusiojo bendravimas jam neatrodė konfliktiškas, neatrodė, kad tarp jų būtų kilę kažkokių nesusipratimų, net neatrodė, kad pastarieji kažką aiškintųsi, priešingai, kiekvieną kartą jam išlipus iš automobilio, nukentėjusysis visuomet juokėsi.

Po kurio laiko, prie D. D. automobilio grįžęs R. A. pasakė, kad trumpam reikia nuvažiuoti į Palangą, ir jie kartu R. A. išvažiavo, o D. D. liko miške su nukentėjusiuoju. Atvažiavus iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur R. A. buvo susitikęs su Ž. B., R. A. liepė sustoti ir palaukti, ir pasakęs, kad eina paimti draugo (nukentėjusiojo) daiktų, išlipo iš automobilio. Grįžęs po maždaug 10 minučių, kažką įdėjo į automobilio bagažinę ir jie grįžo atgal į mišką, kur buvo nukentėjusysis su D. D.. Jiems grįžus, Ž. B. rūkė. P. J. nurodė, jog tuomet jis lyg ir suprato, kad nukentėjusiojo rankos surištos, nes pastarasis cigaretę laikė abiem rankomis, tačiau rankos buvo surištos labai laisvai. Po maždaug 10-15 minučių jie visi trys išvažiavo.

P. J. pripažino, kad 2016 m. liepos 31 d. kartu su R. A. buvo įvykio vietoje, nurodė, kad jo buvimas galėjo nukentėjusiajam sukelti baimės ir nesaugumo jausmą, galėjo nukentėjusysis pagalvoti ir tai, jog jie iš tiesų yra susitarę, tačiau nurodė, kad jokio susitarimo su R. A. nebuvo. P. J. parodė, kad prieš įvykį jis su R. A. iš tiesų bendravo, ir asmeniškai, ir mobilaus ryšio telefonu, tačiau jokio susitarimo su pastaruoju dėl veiksmų prieš nukentėjusįjį nebuvo, jis nukentėjusiojo iki įvykio net nepažinojo ir susitikimas su nukentėjusiuoju jam buvo netikėtas. P. J. kategoriškai nurodė, kad jokio fizinio pobūdžio veiksmų prieš nukentėjusįjį jis neatliko, jokio turto ir jokių daiktų nei iš nukentėjusiojo asmeniškai, nei iš jo buto nepaėmė, nematė, kad kokius nors fizinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį būtų vartojęs ir R. A.. P. J. nurodė ir tai, kad jis neklausė R. A., kas vyksta ir nesidomėjo aplinkybėmis, jam tai buvo neįdomu, jis tik suprato, kad Ž. B. apgavo R. A. ir jo draugus, tačiau į tai nesigilino. P. J. nurodė manąs, kad nukentėjusysis Ž. B. juos apkalba“.

Šiuos parodymus perskaičius teisiamajame posėdyje, P. J. patvirtino, kad jie yra teisingi, ir prašė jais remtis.

Apklaustas liudytoju R. A. parodė, kad dėl įvykio davė teisingus ir išsamius parodymus teisme nagrinėjant jo paties baudžiamąją bylą, ir lieka prie jų.

Minėtame nuosprendyje nurodyta, kad „kaltinamasis R. A. dėl jam pareikštų kaltinimų parodė, jog iš tiesų 2016 m. liepos 31 d., miške šalia kelio Palanga – Šventoji, prieš Ž. B. ėmėsi neleistinų ir neteisėtų veiksmų, lipnia juosta surišant nukentėjusiojo rankas (ar surišo kojas neprisimena), tačiau neigė reikalavęs iš nukentėjusiojo 10 000 Eur ir tokiu būdu prievartavęs nukentėjusiojo turtą. R. A. paaiškino, jog tokiu būdu jis siekė, kad Ž. B. įvykdytų savo įsipareigojimus ir suprastų bei įvertintų savo veiksmus, jį apgaunant.

R. A. paaiškino, kad 2015 m. Ž. B., jiems tarpusavyje bendraujant socialiniame tinkle „Facebook“, kreipėsi į jį prašydamas surasti asmenis įdarbinimui Anglijoje. Kadangi tokiu būdu galima užsidirbti, jis, prašydamas surasti Anglijoje norinčius įsidarbinti asmenis, kreipėsi į savo draugą R. C., kuris netrukus ir surado du asmenis. Apie tai pasakius Ž. B., pastarasis nurodė, jog pirmiausia į Angliją, tai yra Londoną būtina išsiųsti minėtų asmenų vairuotojų pažymėjimus tam, kad Anglijoje asmenų vardu būtų galima atidaryti banko sąskaitas. Už žmonių suradimą Ž. B. žadėjo 500-600 svarų, kurių dalis lyg ir jam turėjo būti skirta, kita dalis turėjo būti skirta asmenims, kuriems priklausė dokumentai. Per socialinį tinklą „Facebook“ Ž. B. atsiuntė jam asmens, kuriam turėjo būti išsiųsti asmenų dokumentai, adresą Londone, kurį jis persiuntė R. C., o pastarasis nurodytu adresu Londone, paštu iš Lietuvos dviejų asmenų vairuotojo pažymėjimus ir išsiuntė. Išsiuntus dokumentus, jis per socialinį tinklą „Facebook“ nuolat rašydavo Ž. B. ir klausdavo, kada bus atidarytos banko sąskaitos ir kada asmenys, kurių dokumentai buvo išsiųsti, galės vykti į Londoną. Tačiau sąskaitos minėtų asmenų vardu Jungtinėje Karalystėje nebuvo atidarytos. Po kiek laiko jis iš R. C. sužinojo, kad pasinaudojant minėtų asmenų asmens dokumentais – išsiųstais vairuotojo pažymėjimais, Jungtinėje Karalystėje buvo išnuomoti ir nuomos bendrovei negrąžinti du prabangūs automobiliai, dėl ko asmenims, kurių dokumentai buvo išsiųsti, kilo problemos, jiems buvo pradėti tyrimai, asmenims buvo paskelbta paieška. Kilus minėtoms problemoms, pretenzijos dėl to buvo pradėtos reikšti ir jam. Nors pretenzijos nebuvo materialinio pobūdžio, tačiau jo buvo prašoma, o po to ir reikalaujama išsiaiškinti aplinkybes ir kartu pasiaiškinti. Šias pretenzijas jam reiškė R. C.. Kadangi Ž. B., nors su juo pastoviai ir buvo bendraujama, jam apie tai nieko nebuvo sakęs ir apie su vairuotojo pažymėjimais kilusias problemas jam nieko nebuvo žinoma, jis visas aplinkybes ir tikėjosi išsiaiškinti bei kilusius nesklandumus išspręsti Ž. B. grįžus į Lietuvą. Todėl 2016 m. vasarą, Ž. B. grįžus į Lietuvą, į Palangą, jis ir norėjo susitikti su nukentėjusiuoju.

R. A. nurodė, kad su nukentėjusiuoju Ž. B. jie susitiko 2016 m. liepos 31 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės - kavinės „(duomenys neskelbtini)“, susitikus nutarė važiuoti į Šventojoje esančią kavinę „Nendrinė pastogė“ papietauti ir kartu pasikalbėti. Į Šventąją jis važiavo Ž. B. automobiliu, kurį ir vairavo, kadangi Ž. B. neturėjo teisių ir negalėjo vairuoti. Kartu su jais į Šventąją D. D. priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“ jiems iš paskos važiavo ir P. J. bei D. D., kurie jį D. priklausančiu automobiliu atvežė prie parduotuvės – kavinės „(duomenys neskelbtini)“ susitikti su Ž. B.. Važiuojant į Šventąją, pasakęs, kad nori „sutraukti takelį“, tai yra narkotines medžiagas, Ž. B. paprašė jo sustoti. Pasukus į mišką ir šiek tiek pavažiavus miško taku, jis ir sustojo.

Jam ir Ž. B. išlipus iš automobilio, norėdamas išsiaiškinti aplinkybes, jis pradėjo kalbėtis su Ž. B., kodėl pasinaudojant dviejų asmenų vairuotojų pažymėjimais, kurie įdarbinimo Londone tikslais į Angliją buvo išsiųsti Ž. B. nurodytu adresu, Jungtinėje Karalystėje buvo išnuomoti ir negrąžinti du prabangūs automobiliai, dėl ko problemos kilo ne tik minėtiems asmenims, bet ir jam, nes dėl kilusių nesklandumų pretenzijos buvo reiškiamos ir jam. R. A. nurodė, jog, pradėjus apie tai kalbėti su Ž. B., pastarasis ne tik neprieštaravo, bet ir pripažino savo kaltę, jie net gi sutarė kartu važiuoti į Londoną, išspręsti kilusias problemas ir atlyginti žmonėms padarytą žalą. A. nurodė, kad sutikdamas su reiškiamais jam priekaištais, Ž. B. pats padavė jam savo buto raktus ir pasakė kaip užstatą pasiimti iš jo buto jam priklausančius daiktus - auksinę grandinėlę ir kitus daiktus, kurių konkrečiai nenurodė. Žinodamas Ž. B. būdą, jog pastarasis daugelį dalykų vertina nerimtai, norėdamas, kad nukentėjusysis suvoktų situacijos rimtumą, jis lipnia juosta surišo Ž. B. rankas ir liepė pabūti.

Tuomet D. D. liko miške su Ž. B., o jis su P. J. išvažiavo į Ž. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į Palangą, prie nukentėjusiojo namų, P. J. liko sėdėti automobilyje, o jis, Ž. B. duotais raktais atsirakinęs nukentėjusiojo buto duris, iš buto paėmė Ž. B. priklausančius daiktus – virtuvėje ant spintelės buvusius auksinę grandinėlę ir laikrodį „Patek Filip“ bei keletą butelių alkoholinių gėrimų, kuriuos sudėjo į raudonos spalvos krepšį "Dolce Gabana". R. A. nurodė, jog jokių kitų daiktų bei pinigų iš Ž. B. buto jis neėmė. Grįžęs prie automobilio, krepšį su daiktais įdėjo į automobilio bagažinę, ir kartu su P. J. grįžo į mišką pas D. D. ir Ž. B.. Sugrįžus Ž. B. pasakė, kad viskas yra rimta, kad paėmė jam priklausančius daiktus, kad nesiruošia jų parduoti, kad tie daiktai bus pas jį iki penktadienio, kol jie skris į Londoną, po ko atrišo Ž. B. rankas, ir jie su P. J. bei D. D. išvažiavo.

R. A. nurodė, kad daiktai iš Ž. B. buvo paimti tik kaip užstatas, kad pastarasis atlygins dėl jo veiksmų kilusią žalą. R. A. paaiškino, kad Ž. B. nebuvo jam skolingas, tačiau Ž. B. neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl jis ir reikalavo, kad Ž. B. įvykdytų tai, ką buvo įsipareigojęs, nes R. C. reiškė jam pretenzijas, nors pretenzijos ir nebuvo materialinės, tačiau iš jo buvo reikalaujama pasiaiškinti. Todėl išsiaiškinti aplinkybes su Ž. B. buvo jo principinis reikalas, nes R. C. kreipėsi į jį, todėl dėl kilusių problemų atsakomybė kilo ir jam.

R. A. nurodė, kad nusikalstamos veikos jis neorganizavo, susitarimo, juolab išankstinio, ir dargi atlikti ne bet kokius, o nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, prievartaujant iš nukentėjusiojo turtą su P. J. ir D. D. nebuvo. R. A. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju susitikti jis norėjo ir 2016 m. liepos 31 d. susitiko tik norėdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl į Angliją išsiųstų dokumentų, 2016 m. liepos 31 d., susitarus sutikti su Ž. B., jis P. J., su kuriuo artimai bendrauja ir daug laiko praleidžia kartu, paskambino tik tam, kad paprašyti, jog pastarasis jį nuvežtų į su Ž. B. sutartą susitikti vietą, kadangi tuo metu jis neturėjo automobilio. P. J. kartu su D. D. atvažiavo, nes tuo metu jie buvo kartu, ir D. D. priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“ nuvežė jį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, Palangos m. Į Šventojoje esančią kavinę „Nendrinė pastogė“, į kurią susitikę su Ž. B. jie nutarė važiuoti, P. J. ir D. D. kartu su jais važiavo tik todėl, kad jis jiems pasiūlė važiuoti kartu papietauti. R. A. nurodė, kad jokio išankstinio tikslo paimti Ž. B. priklausančius daiktus jis taip pat neturėjo, mintis kilo spontaniškai, sustojus miške ir pradėjus aiškintis su nukentėjusiuoju. R. A. parodė, kad iš Ž. B. buto paimtus alkoholinius gėrimus kartu su draugais jis išgėrė, bet visi kiti daiktai buvo krepšyje, padėtame automobilio bagažinėje, kurioje, jį sulaikant, daiktai ir buvo rasti. R. A. nurodė, kad P. J. prieš nukentėjusįjį jokių veiksmų neatliko ir apie problemas, kilusias su Ž. B., nieko nežinojo“.

Šiuos parodymus perskaičius teisiamajame posėdyje, R. A. patvirtino, kad jie yra teisingi, ir prašė jais remtis.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, kontroliuojant R. A. perduodamą informaciją, yra užfiksuoti jo telefoniniai pokalbiai su D. D. ir Ž. B. nurodant:

ID 1047. 2016-07-27 22:42:47 val. D. D. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambino R. A.. Pokalbis vyksta apie Ž. B., R. A. informuoja, kad ryt nuo pat ryto jau reikia pradėti žiūrėti ir pabandyti išsigaudyti Ž. B., įvardindamas jį fraze: „nu vot šitą pasitikti vaikutį tą dauniuką tą supistą“, R. A. informuoja D. D., kad su P. jie jau apsikalbėjo. D. D. taip pat pasako R. A., kad jis dar pravažiuos ir pažiūrės, ar yra Ž. B..

ID 1059. 2016-07-28 10:00:29 val. R. A. skambino D. D. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbis vyksta apie Ž. B., R. A. klausia, ar D. vakar pravažiavo pro Ž. B. namus. D. D. atsako, kad pravažiavo, bet nieko gero nepamatė.

ID 1097. 2016-07-28 13:34:56 val. R. A. skambino D. D. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini). R. A. nurodo D. grįžti ir jį paimti, nes jis tuoj jiems papasakos, kaip pasidarys jie greitų pinigų. Fone girdisi, kaip D. liepia grįžti pasiimti R. A..

ID 1153. 2016-07-28 21:52:25 val. R. A. skambino D. D. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini). R. A. pasako, kad ką tik išėjo iš G. L. koncerto ir jame buvo sutikęs Ž. B., pasakydamas frazę: „tą dauną buvau sutikęs“ D. D. pasiūlo susitikti ir pasikalbėti apie tai, R. A. dar pasako, kad Ž. B. ant rankos užsidėjęs labai brangų laikrodį, kurio vertė apie 40 000 eurų, pasakydamas frazę: „durnas ant rankos užsidėjęs kokia 40 mažiausiai“. Pašnekovai susitaria susitikti prie Basanavičiaus gatvės.

ID 1155. 2016-07-28 22:02:07 val. D. D. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambino R. A.. R. A. pasako, kad jis randasi „Vandenyje“ su žmona.

ID 1367. 2016-07-31 14:03:35 val. Ž. B. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini), skambino R. A.. R. A. klausia Ž. B., ar šis jau atsikėlė bei liepia rengtis, nes R. tuoj pas jį ateis, Ž. pasako, kad dar biškį miegojo ir kai atsikels bei apsirengs, tada paskambins R. dėl susitikimo. R. sutinka su pasiūlymu bei liepia jam paskambinti ir jis prie Ž. namų ateis.

ID 1369. 2016-07-31 15:36:21 val. Ž. B. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) skambino R. A.. R. A. atsiliepęs į skambutį pasako Ž., kad tuoj bus pas jį namuose, Ž. informuoja R. A., jog jis yra prie „Liepos“, R. A. pasako, kad tuoj privažiuos.

ID 1370. 2016-07-31 15:36:21 val. R. A. skambino D. D. į MRT Nr. (duomenys neskelbtini),. R. A. D. liepia paskubėti, nes jis jau su draugu eina link „Sabonio“, D. atsako R., kad viskas, jau jis važiuoja ir skuba kuo greičiau (t. 1, b. l. 127-152).

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo D. D. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Kaip minėta, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) neginčijamai nustatyta, jog R. A. ir P. J., veikdami bendrininkų grupe su pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo D. D., panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atimdami žmogui laisvę, neturėdami teisėto pagrindo vertė kitą asmenį perduoti turtą bei pagrobė svetimą turtą: visi trys užpuolė nukentėjusįjį Ž. B., panaudodami fizinį smurtą, lipnia juosta surišo nukentėjusiojo rankas ir kojas, taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą bei neteisėtai atėmė jam laisvę, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, laikydami nukentėjusįjį Ž. B. miške, neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo iš nukentėjusiojo Ž. B. perduoti jiems didelės vertės turtą – 10 000 Eur, po to pagrobė nukentėjusiojo Ž. B. su savimi turėtą turtą - 350 Eur, 20 svarų, 4 dolerius, akinius nuo saulės „Dior“, kurių vertė 400 Eur, piniginę „Gucci“, kurios vertė 250 Eur, buto raktus. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendyje, paneigiant nuteistųjų R. A., P. J. ir jų gynėjų argumentus, neva tarp jų nebuvo susitarimo prievartauti Ž. B. turtą ir turtas apskritai nebuvo prievartaujamas konstatuota, jog:

„17.7. Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji R. A. ir P. J. nei tikrosios, nei tariamosios teisės reikalauti iš nukentėjusiojo Ž. B. pinigų neturėjo. Nuteistojo R. A. išsakytas reikalavimas perduoti pinigus buvo neteisėtas ir nesusijęs su realiai egzistuojančiais civiliniais teisiniais santykiais. Nuteistasis R. A., nurodydamas reikalavimo pagrindą – nukentėjusiojo Ž. B. įsipareigojimus, neva kilusius iš sandorio, kurio realiai nebuvo, suvokė, kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti turtą jis neturi. Nustačius, kad reikalavimas perduoti pinigus nesusijęs su tikros ar tariamos teisės įgyvendinimu, nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas. Jei asmenims, kurių dokumentai į Londoną buvo išsiųsti Ž. B. R. A. nurodytu adresu, ir kilo teisinės problemos bei dėl to priekaištai buvo pareikšti R. A., pastarojo Ž. B. išsakytas reikalavimas kaip kompensaciją perduoti 10 000 Eur akivaizdžiai viršijo nukentėjusiojo galimai sukeltų padarinių mastą. R. A. subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas nesudaro pagrindo jo veiksmus traktuoti kaip savavaldžiavimą pagal jo pateiktą įvykių versiją.

17.8.1. Nuteistasis P. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad 2016 m. liepos 31 d. kartu su R. A. buvo įvykio vietoje. Parodė, kad jo buvimas galėjo nukentėjusiajam sukelti baimės ir nesaugumo jausmą, nukentėjusysis galėjo pagalvoti ir tai, jog jie su R. A. yra susitarę. Tačiau iš tiesų jokio susitarimo su R. A. dėl veiksmų prieš nukentėjusįjį nebuvo, P. J. nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. P. J. taip pat parodė, kad jis neklausė R. A., kas vyksta ir nesidomėjo aplinkybėmis, jam tai buvo neįdomu. Jis tik suprato, kad Ž. B. apgavo R. A. ir jo draugus, tačiau į tai nesigilino (t. 6, b. l. 111-112; t. 7, b. l. 113). Iš esmės tokia pačias aplinkybes nuteistasis P. J. parodė ir apklaustas apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikalstamos veikos jis neorganizavo, susitarimo atlikti nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį, prievartaujant iš nukentėjusiojo turtą, su P. J. ir D. D. nebuvo. P. J. apie R. A. problemas, kilusias su Ž. B., nieko nežinojo. R. A. nenurodė P. J. susitikimo su Ž. B. tikslo, nesakė, kad iš nukentėjusiojo reikalaus pinigų (t. 6, b. l. 107-111; t. 7, b. l. 106-107).

17.8.2. Taigi abu nuteistieji neigė tarp jų buvus susitarimą prievartauti nukentėjusiojo turtą. Tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nuteistojo P. J. parodymus pagrįstai nustatė, kad pastarasis ne tik buvo įvykio aplinkoje, bet tiesiogiai ir netrukdomai matė bei stebėjo aplinką ir įvykius, taip pritardamas R. A. veiksmams. Aptarti išsamūs ir iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. B. parodymai patvirtina, kad nors P. J. pats tiesiogiai perduoti turto nereikalavo, tačiau turto iš nukentėjusiojo reikalaujant R. A., pats aktyviais veiksmais dalyvavo nusikalstamoje veikoje – atnešė kilimėlį, ant kurio buvo pasodintas nukentėjusysis, bendrais su R. A. veiksmais surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas, R. A. liepus, iš nukentėjusiojo šortų kišenės ištraukė ir tokiu būdu pagrobė nukentėjusiojo daiktus. Taigi, P. J. neabejotinai suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai su R. A. ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

17.8.3. Tai, kad nuteistieji R. A. ir P. J. buvo iš anksto susitarę prievartauti nukentėjusiojo Ž. B. turtą, patvirtina ir 2016 m. spalio 24 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti nuteistųjų telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 118-142). Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs šių telefoninių pokalbių turinį padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji ryšio priemonėmis bendravo būtent apie Ž. B. ir tarėsi susitikti su nukentėjusiuoju turėdami neteisėtų tikslų užvaldyti pastarajam priklausantį turtą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nuteistųjų tarpusavio bendravimo esmė ir turinys nustatytų bylos aplinkybių kontekste neabejotinai pagrindžia, kad, nors detaliai ir neaptartas, tačiau susitarimas dėl prieš Ž. B., jo turtą nukreiptų veiksmų tarp R. A. ir P. J. buvo. Šio susitarimo neteisėtumą neabejotinai suprato ir žinojo tiek R. A., tiek P. J.. Taigi, nuteistojo P. J. veika taipogi teisingai kvalifikuota kaip turto prievartavimas, o ne savavaldžiavimas“. 

Paminėti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių argumentai R. A. bei P. J. baudžiamojoje byloje yra aktualūs sprendžiant ir kaltinamojo D. D. kaltės klausimą. Nors kaltinamasis D. D. neigia buvus susitarimą su R. A. bei P. J. prievartauti nukentėjusiojo turtą ir įvykdyti plėšimą, tai paneigia byloje surinkti įrodymai. Akivaizdu, jog D. D. ne tik buvo įvykio aplinkoje, bet tiesiogiai ir netrukdomai matė bei stebėjo aplinką ir įvykius, taip pritardamas R. A. ir P. J. veiksmams. Aptarti išsamūs ir iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo Ž. B. parodymai patvirtina, kad nors D. D. pats tiesiogiai perduoti turto nereikalavo, tačiau turto iš nukentėjusiojo reikalaujant R. A., pats aktyviais veiksmais dalyvavo nusikalstamoje veikoje – atnešė lipnią juostą, kuria vėliau buvo surištas nukentėjusysis, ir bendrais su R. A. bei P. J. veiksmais surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas (D. D. ir pats pripažįsta surišęs kojas besigrumiančiam su R. A. nukentėjusiajam). Ž. B. taip pat parodė, kad perduoti 10000 eurų miškelyje iš jo buvo reikalaujama pakankamai ilgai, apie 2 valandas, R. A. reikalaujant pinigų, D. D. bei P. J. buvo šalia ir šiuos reikalavimus girdėjo, visi trys užpuolikai kartu buvo ir plėšimu būdu užvaldant nukentėjusiojo turtą. D. D. taipogi iš esmės patvirtino Ž. B. parodymus, jog likęs saugoti surištą Ž. B., nesutiko jį paleisti nurodęs, kad tokiu atveju pats nukentėtų nuo savo bendrininkų. Taigi, D. D. neabejotinai suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai su R. A. bei P. J. ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad R. A., P. J. ir D. D. buvo iš anksto susitarę prievartauti nukentėjusiojo Ž. B. turtą, patvirtina Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad D. D. ir R. A. ryšio priemonėmis bendravo būtent apie Ž. B. ir tarėsi susitikti su nukentėjusiuoju turėdami neteisėtų tikslų užvaldyti pastarajam priklausantį turtą, jų tarpusavio bendravimo esmė ir turinys nustatytų bylos aplinkybių kontekste neabejotinai pagrindžia, kad, nors detaliai ir neaptartas, tačiau susitarimas dėl prieš Ž. B., jo turtą nukreiptų veiksmų tarp R. A. ir D. D. buvo, šio susitarimo neteisėtumą neabejotinai suprato ir žinojo tiek R. A., tiek D. D..

Tuo būdu byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai paneigia kaltinamojo D. D. aiškinimą, neva jis nebuvo susitaręs su R. A. bei P. J. plėšti ir prievartauti nukentėjusiojo turtą ir šių nusikaltimų nepadarė, o tik surišo su R. A. konfliktavusiam Ž. B. kojas ir vėliau savo iniciatyva saugojo, kad surištas Ž. B. nepabėgtų. Neginčijamai nustatyta, kad D. D., pagal išankstinį susitarimą su bendrininkais prievartauti nukentėjusiojo turtą atvykęs į nusikaltimo vietą, kartu su bendrininkais panaudojo prieš Ž. B. fizinį smurtą – grumtynių metu surišo nukentėjusįjį iš anksto tam pasiruošta lipnia juosta, taip atimdamas jam laisvę, o R. A. jo akivaizdoje reikalaujant iš Ž. B. perduoti 10000 eurų, taip pat bendrininkams pagrobiant nukentėjusiojo su savimi turėtus kaltinamajame akte nurodytus, daiktus nusikaltimo vietoje saugojo surištą nukentėjusįjį, kad šis nepabėgtų, tokiu būdu pritardamas bendrininkų veiksmams ir prie jų prisidėdamas.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta plėšimo nusikaltimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą ar grasinimą smurtu ar kitaip atimant galimybę priešintis prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta turto prievartavimo sudėtis numato fizinio smurto panaudojimą ir asmens laisvės atėmimą prievartaujant turtą – be teisėto pagrindo verčiant kitą asmenį perduoti turtą. Taigi, tiek plėšimas, tiek turto prievartavimas gali būti padaromi panaudojant fizinį smurtą, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad įveiktų esamą ar galimą priešinimąsi, pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad panaudojant prieš Ž. B. fizinį smurtą, tai yra pargriaunant nukentėjusįjį ant žemės, smaugiant, po to surišant nukentėjusiajam rankas ir kojas, taip palaužiant nukentėjusiojo pasipriešinimą bei atimant laisvę, R. A., P. J. ir D. D. neturėdami teisėto pagrindo vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eur, tai yra prievartavo nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusiajam turto neperdavus, nuteistieji iš nukentėjusiojo pagrobė jam priklausantį su savimi turėtą turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais, akinius nuo saulės, buto raktus. Taigi, nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo būdą – fizinį smurtą (tuos pačius smurtinius veiksmus) naudojo skirtingais tikslais, dviem nusikalstamoms veikoms įvykdyti – siekdami palaužti nukentėjusiojo valią, prievartaujant iš jo turtą, bei atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobiant iš jo turėtus daiktus.

Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo neteisėto reikalavimo nukentėjusiajam pareiškimo momento. Taigi, šiuo atveju turto prievartavimas buvo baigtas kaltininkams neteisėtai pareikalavus nukentėjusįjį Ž. B. perduoti 10 000 Eur. Kai pareikalavęs perduoti vienokį turtą ir jo negavęs, kaltininkas, panaudojęs smurtą ar jo nepanaudojęs, tuoj pat pats pagrobia kitokį turtą, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo D. D. veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 str. ir 181 str.

D. D. bendrininkų grupėje įvykdytas plėšimas kvalifikuojamas pagal BK 180 str. 1 d. kaip svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą. D. D. bendrininkų grupėje įvykdytas turto prievartavimas kvalifikuojamas pagal BK 181 str. 3 d. kaip atviras asmens vertimas perduoti didelės vertės turtą neturint teisėto pagrindo, panaudojant fizinį smurtą ir atimant asmeniui laisvę. 

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant R. A. ir P. J. baudžiamąją bylą, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendyje buvo padaryta akivaizdi baudžiamojo įstatymo taikymo klaida. Turto prievartavimo epizode R. A. ir P. J. buvo kaltinami pagal BK 181 str. 3 d., inkriminuojant jiems du alternatyvius BK 181 str. 3 d. numatytus turto prievartavimą kvalifikuojančius požymius: 1)didelės vertės turto prievartavimą ir 2)turto prievartavimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 17 d. nuosprendyje pripažino, kad R. A. ir P. J. inkriminuotas organizuotos grupės kvalifikuojantis požymis nepasitvirtino, ir bendrininkų veiką perkvalifikavo pagal BK 181 str. 2 d., nors nuosprendžiu pripažino įrodytu antrąjį alternatyvų kaltininkams inkriminuotą BK 181 str. 3 d. numatytą turto prievartavimą kvalifikuojantį požymį, t. y. nustatė, kad kaltininkai prievartavo didelės vertės (t. y. 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės) turtą. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. A. ir P. J. veika, numatyta BK 181 str. 3 d., buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 str. 2 d. Šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos negalėjo ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus.

Tuo būdu nagrinėjamoje byloje susiklostė teisinė situacija, kuomet už to paties nusikaltimo padarymą kaltinamasis D. D. yra kaltinamas pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą, negu jau nuteisti jo bendrininkai, kuriems priimtame jau įsiteisėjusiame nuosprendyje yra padaryta nuteistiesiems palanki baudžiamojo įstatymo taikymo klaida. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog teismo pareiga yra priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Todėl aplinkybė, jog bendrininkams per klaidą buvo pritaikytas lengvesnis nei turėtų baudžiamasis įstatymas, pati savaime neduoda pagrindo lengvesnį baudžiamąjį įstatymą taikyti ir D. D.. Kita vertus, būtų neteisinga, jeigu, esant kitoms tapačioms aplinkybėms, už to paties nusikaltimo padarymą D. D. būtų baudžiamas griežčiau nei jo bendrininkai vien dėl to, kad jo veiksmai kvalifikuojami tinkamai, o bendrininkų veiksmai buvo kvalifikuoti, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad tiek BK 181 str. 2 d., tiek BK 181 str. 3 d. numatyti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal BK 181 str. 2 d. baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų, o pagal BK 181 str. 3 d. baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 10 metų. Todėl, vadovaujantis BPK 6 str. 2 d. įtvirtintu asmens lygybės prieš įstatymą ir teismą principu, parenkant bausmę D. D. už BK 181 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, toliau bus vadovaujamasi BK 181 str. 2 d. sankcijos ribomis, kuriose bausmė už tą patį nusikaltimą buvo skirta R. A. ir P. J..

Teismo vertinimu, D. D. veikų kvalifikavimas pagal BK 25 str. 2 d. yra perteklinis, todėl šalintinas. Nusikaltimų padarymas veikiant bendrininkų grupe teismų praktikoje paprastai yra vertinamas tik kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir pagal BK 25 str. 2 d. papildomai nekvalifikuojamas, pažymėtina, jog pagal BK 25 str. 2 d. nebuvo kvalifikuoti ir jau nuteistų D. D. bendrininkų veiksmai.

Tuo būdu D. D. kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

 Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

   Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis nebuvo teismui nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, mėgindamas išvengti atsakomybės, neigė esmines teismo nustatytas bylos aplinkybes (tvirtino, jog nežinojo ir nesuprato, kad yra prievartaujamas nukentėjusiojo turtas ir vykdomas plėšimas, neigė susitarimą su bendrininkais padaryti šiuos nusikaltimus), todėl nėra jokio pamatuoto pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog abu nusikaltimus D. D. padarė, veikdamas bendrininkų grupe. D. D. buvo aktyvus nusikaltimų bendravykdytojas – pasirūpino, jog nusikaltimų padarymo palengvinimui bendrininkai turėtų automobilį, juo atvyko į nusikaltimų vietą ir kartu atgabeno bendrininką P. J., pasirūpino lipnia juosta nukentėjusiajam surišti ir pats betarpiškai dalyvavo surišant nukentėjusįjį ir tokiu būdu atimant jam laisvę, saugojo surištą nukentėjusįjį, kol bendrininkai jo automobiliu buvo išvykę į nukentėjusiojo butą.

Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, šeimos neturi, nedirba, ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo. Kaltinamasis padarė du tyčinius (apysunkį ir sunkų) smurtinius savanaudiškus nusikaltimus veikdamas bendrininkų grupe, iš jo parodymų turinio galima spręsti, kad kaltinamasis savo elgesį vertina nekritiškai, o jo gailėjimasis nusikaltus yra išimtinai deklaratyvus. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pakankamai aktyvų (nors ir ženkliai mažesnį nei nusikaltimų organizatoriaus ir pagrindinio vykdytojo R. A.) kaltinamojo vaidmenį bendrininkų grupės padarytuose nusikaltimuose, už abu nusikaltimu D. D. skiriama sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti sankcijų vidurkį (kaip minėta, bausmės dydis už turto prievartavimą, kaip ir bendrininkams, parenkamas BK 181 str. 2 d. sankcijos ribose). D. D. veikos, kaip ir jau nuteistų jo bendrininkų veikos, sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį (tai yra detaliai argumentuota įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose R. A. ir P. J. baudžiamojoje byloje), todėl, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., už atskiras veikas D. D. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, atsižvelgiant į veikų pavojingumo skirtumus, pridedant nedidelę dalį švelnesnės bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, D. D. pagal BK 181 str. 3 d. skiriama 4 metų 6 mėnesių, pagal BK 180 str. 1 d. – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir nustatoma galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio bausmė, mažesnė netgi už D. D. bendrininkui P. J. paskirtą bausmę, visiškai atitinka kaltinamojo vaidmenį bendrininkų nusikaltime, nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga ir optimali bausmės tikslams pasiekti.

Nukentėjusysis Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu visiems trims kaltininkams pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 48-49). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad šį ieškinį palaiko, nes iki šiol jam yra išieškota tik nedidelė dalis priteisto žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio klausimas nagrinėjamoje byloje spręstinas, atsižvelgiant į įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais šiuo klausimu nustatytas aplinkybes ir priimtus sprendimus R. A. bei P. J. baudžiamojoje byloje. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) nustatyta, kad turtinė žala Ž. B. padaryta tik BK 178 str. 3 d. numatytu nusikaltimu, už kurio padarymą nuteistas tik R. A., todėl visas turtinės žalos atlyginimas 3620,21 euro sumoje nukentėjusiajam priteistas iš R. A.. Tuo būdu civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo klausimas jau yra galutinai išspręstas ir nagrinėjamoje byloje iš naujo nesprendžiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) taip pat nustatyta, kad BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 2 d. numatytais nusikaltimais Ž. B. padaryta 2550 eurų dydžio neturtinė žala, kurios atlyginimas nukentėjusiajam solidariai priteistas iš nuteistųjų R. A. ir P. J.. Kadangi nukentėjusysis pareiškė, jog didžioji dalis jam priteisto žalos atlyginimo iki šiol nėra atlyginta, o šiuo nuosprendžiu D. D. pripažįstamas kaltu padaręs plėšimą ir turto prievartavimą kartu su R. A. ir P. J., jis taip pat privalo atlyginti nukentėjusiajam kartu su anksčiau nuteistais bendrininkais padarytą neturtinę žalą. Todėl iš D. D. solidariai su R. A. ir P. J. priteisiama Ž. B. 2550 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam D. D. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, buvo vykdoma jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, Jungtinėje Karalystėje surastas ir sulaikytas kaltinamasis perduotas Lietuvos Respublikai, todėl Policijos departamento turėtos kaltinamojo ekstradicijos išlaidos 1218,82 sumoje (t. 3, b. l. 136-142) išieškotinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

·       vokas Nr. 1, kuriame 4 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakų atspaudais, vokas Nr. 2, kuriame 2 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakų atspaudais, paketas Nr. 340895, kuriame kilimėlis, paketas Nr. 142652, kuriame lipni juosta, vokas Nr. 1, kuriame 2 rankų pirštų pėdsakai, vokas, kuriame trys cigarečių nuorūkos, paketas Nr. 334258, kuriame yra tušti buteliai, patalpinti į voką Nr. 1 ir voką Nr. 2, juodos spalvos piniginė, popieriaus lapelis D. D. vardu Nr. 12435048, 2 SIM kortelių laikikliai be SIM kortelių – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), 

·       5 mobilaus ryšio telefonai, banko kortelė D. D. vardu Nr. (duomenys neskelbtini)  – grąžintini kaltinamajam D. D. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.),

·       automobilis „Vauxhall Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2 popieriaus lapai su automobilio duomenimis – grąžintini savininkui M. D. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.),  

·       DVD-R diskas prie parodymų patikrinimo vietoje 2016-08-05 protokolo, CD-R diskas Nr. 227K2-2016 prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo su garso įrašais paliktini saugojimui prie bylos.               

  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

                                                          nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 181 str. 3 d., ir jį nubausti:

·       pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams,

·       pagal BK 181 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti D. D. galutinę subendrintą 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018-02-20. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš nuteistojo D. D. 2550 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. B., žalos atlyginimą solidariai išieškant ir iš R. A. bei P. J., iš kurių atitinkamo dydžio žalos atlyginimas priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais).

Išieškoti iš nuteistojo D. D. 1218,82 euro turėtų ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

·       voką Nr. 1, kuriame 4 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakų atspaudais, voką Nr. 2, kuriame 2 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakų atspaudais, paketą Nr. 340895, kuriame kilimėlis, paketą Nr. 142652, kuriame lipni juosta, voką Nr. 1, kuriame 2 rankų pirštų pėdsakai, voką, kuriame trys cigarečių nuorūkos, paketą Nr. 334258, kuriame yra tušti buteliai, patalpinti į voką Nr. 1 ir voką Nr. 2, juodos spalvos piniginę, popieriaus lapelį D. D. vardu Nr. 12435048, 2 SIM kortelių laikiklius be SIM kortelių – sunaikinti,

·       5 mobilaus ryšio telefonus, banko kortelę D. D. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti nuteistajam D. D.,

·       automobilį „Vauxhall Vectra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2 popieriaus lapus su automobilio duomenimis – grąžinti savininkui M. D.,

·       DVD-R diską prie parodymų patikrinimo vietoje 2016-08-05 protokolo, CD-R diską Nr. 227K2-2016 prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo su garso įrašais palikti saugojimui prie bylos. 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam D. D. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

       Teisėjas Linas Pauliukėnas