Administracinė byla Nr. eI3-3575-362/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00100-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ atstovei I. M.,

nedalyvaujant atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 21R3-3 administracinėje byloje Nr. AG3-139/26-2021 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovė skunde nurodė, kad pareiškėja UAB „Lelija“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aprašo 81 priedas) (toliau – 2021-08-12 pasiūlymas), 2021 m. rugpjūčio 12 d. Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (Aprašo 82 priedas) (toliau – 2021-08-12 prašymas), taip pat 2021 m. rugpjūčio 13 d. darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 107 „Dėl prastovų paskelbimo“, kuriame nurodyta, kad „Darbdavys UAB „Lelija“ dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu“ bei „laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. paskelbti prastovas šio įsakymu priede nurodytiems UAB „Lelija“ padaliniams ir jų konkretiems darbuotojams, nurodant laikotarpius“ (toliau – 2021-07-12 įsakymas Nr. 107) bei prie jo pridėto priedo „Darbuotojų sąrašas, kuriems skelbiama prastova“, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. liepos mėnesį, kopijas bei segtuvą pranešimų, gautų iš VDI, kopijų. Išnagrinėjus 2021-08-12 prašymą ir su juo kartu pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimus, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2145 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kurio 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 2-94 punktais uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus (toliau – 2021-08-30 įsakymas). Užimtumo tarnyba 2021 m. rugpjūčio 31 d. pavedimais į pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 23617,25 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021-09-10 Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (Aprašo 81 priedas) (toliau – 2021-09-10 pasiūlymas), 2021-09-10 Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (Aprašo 82 priedas) (toliau – 2021-09-10 prašymas), taip pat 2021-09-10 darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. rugpjūčio mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, 2021-07-12 įsakymo Nr. 107 pridėto priedo, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kopijas bei pranešimų, gautų iš VDI, kopijos. Išnagrinėjus 2021-09-10 prašymą ir su juo kartu pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimus, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2349 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kurio 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 9-47 punktais uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus (toliau – 2021-09-20 įsakymas). Užimtumo tarnyba 2021 m. rugsėjo 21 d. pavedimais į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 3682,75 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SD-1-21213 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad „tikrinant informaciją dėl galimai nedeklaruoto darbo (darbo paskelbtos prastovos metu), buvo atliktas UAB „Lelija“, padalinio - Širvintų komercinio centro, patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Lelija“ darbuotojams nuo 2021-07-01 iki 2021-08-31, DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo paskelbtos prastovos (pilnos ir (ar) dalinės). Nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinė direktorė G. Z. nekontroliavo pavaldžių Įmonės darbuotojų, atsakingų už Įmonės padalinio darbo organizavimą, darbo, o pastarieji, 2021 m. rugpjūčio 11-18 dienomis, darbuotojoms (siuvėjoms) N. A., L. Š. ir J. P. paskelbtų prastovų metu nurodydavo joms atvykti į darbovietę ir vykdyti darbines funkcijas, tokiais veiksmais pažeisdami DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Nustatyta, kad šios darbuotojos dirbo Įmonės naudai, tačiau jų faktiškai dirbtas laikas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (pažeisti DK 120 straipsnio 1 dalies reikalavimai). Taip pat nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinės direktorės G. Z. 2021-07-12 įsakymu N. 107 Įmonės darbuotojams paskelbta prastova negalėjo būti skelbiama DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. UAB „Lelija“ veikla nebuvo apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje UAB „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, 100 straipsnio 1 dalyje, padarymo“. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. SD-1-19223 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2021 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinis nurodymas (2021-09-28 AN protokolas) įvykdytas, paskirta bauda sumokėta per įstatymo nustatytą terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 610 straipsnio 5 dalimi, administracinė teisena laikoma baigta. Vadinasi, subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos – rugpjūčio mėnesius 2021-08-30 įsakymu (jo priede nurodytus asmenis) bei 2021-09-20 įsakymu (jo priede nurodytus asmenis) Pareiškėjai buvo paskirta ir išmokėta nepagrįstai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies nuostatą – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių aptarnavimo departamento direktoriaus (toliau – Šiaulių KAD) 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2741 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugpjūčio 30 d. Nr. V1(19.5)-2145, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2394 įsakymų ,,Dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas). 

Atsakovė nurodė, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. viešojo administravimo subjektai turi teisę pripažinti netekusiu galios savo priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. Įstatymų leidėjas būtent tokią teisę viešojo administravimo subjektui suteikė galiojančio Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje. Užimtumo tarnyba, priimdama Skundžiamą įsakymą, vadovaudamasi VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, panaikino savo pačios priimtus sprendimus, kuriais Pareiškėjai skyrė subsidiją darbo užmokesčiui, kaip neteisėtus. Kaip matyti iš Skundžiamo įsakymo turinio, Užimtumo tarnyba, kaip faktiniu pagrindu, rėmėsi VDI Užimtumo tarnybai suteikta informacija ir 2021 m. rugsėjo 28 d. AN protokolu, kuriuose konstatuota, jog Pareiškėja prastovą paskelbė nesilaikant DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. nepagrįstai. Skundžiamo įsakymo forma atitinka tokiems aktams keliamus reikalavimus, jame nurodytos teisės normos, kuriomis Užimtumo tarnyba vadovavosi, t. y. Skundžiamame įsakyme nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas. Skundžiamame įsakyme taip pat nurodyti ir motyvai, kodėl priimtas Skundžiamas įsakymas, o būtent, kad „subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pagrindu gali būti skiriama ir mokama tik už darbuotojus, kuriems prastova paskelbta būtent Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, todėl subsidija darbo užmokesčiui už UAB „Lelija“ darbuotojams paskirta ir išmokėta nepagrįstai.“ VDI pareigūnai 2021-09-28 surašė AN protokolą uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ generalinei direktorei/atsakingam asmeniui už tai, kad G. Z., būdama Pareiškėjos generaline direktore pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Nors AN protokole prie paaiškinimų nurodyta, kad nepripažįsta kaltės ir patvirtinta generalinės direktorės parašu, tačiau pagal nustatytas faktines aplinkybes (paskirta bauda buvo sumokėta, administracinis įrodymas įvykdytas, AN protokolas nebuvo skundžiamas) darytina išvada, kad G. Z., būdama Pareiškėjos generaline direktore, pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Pareiškėja, nesutikdama su VDI dėl to, jog prastova paskelbta neteisėtai, turėjo galimybes įrodyti savo nekaltumą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tačiau to nedarė ir sutiko su administraciniu nurodymu, tuo patvirtindama, jog sutinka su AN protokole nurodytais pažeidimais, jiems jokia forma ar būdais neprieštaravo. VDI administracinio nusižengimo protokole nustatytos aplinkybės konstatuojant, jog Pareiškėja prastovą paskelbė nepagrįstai, nepaneigtos. Pažymėtina, jog Pareiškėja skunde ginčija Pareiškėjos paskelbtos prastovos Pareiškėjos darbuotojams nuo 2021 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. nepagrįstumą, kurį konstatavo VDI. Prastovos klausimai reguliuojami DK normomis ir atitinkamai šis klausimas patenka į VDI kompetenciją, tačiau ne į Užimtumo tarnybos kompetencijos ribas. Tuo tarpu Pareiškėja skundu ginčija būtent prastovos pripažinimą nepagrįsta. Prastovos pagrįstumo klausimas šioje byloje buvo išspręstas VDI administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į tai, Komisija šioje byloje neturėjo pagrindo nagrinėti ir spręsti Pareiškėjos prastovos pagrįstumo klausimo, o turėjo spręsti tik dėl Skundžiamo įsakymo teisėtumo. Užimtumo tarnybos nuomone, Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2741 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugpjūčio 30 d. Nr. V1(19.5)-2145, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2394 įsakymų ,,Dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodyta apskundimo tvarka bei terminai; priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes, todėl jo naikinti nebuvo teisinio pagrindo.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Lelija“ atsiliepime ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėja 2021-07-12 įsakymu Nr. 107 laikotarpiu nuo 2021-07-01 iki 2021-08-31 (skirtingais laikotarpiais, dalinės prastovos) paskelbė prastovas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą prieduose nurodytiems darbuotojams ir nurodytais terminais, nes dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios padėties negali suteikti darbuotojams darbo. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl subsidijos darbo užmokesčiui nuo 2021-07-01 iki 2021-08-31 gauti. Atsakovas skyrė ir išmokėjo pareiškėjai subsidijas darbo užmokesčiui gauti įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, nurodytas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 12 d. gavo atsakovo pretenziją, kurioje nurodyta, kad Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VI(19.5)-2741 buvo priimtas sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesius, atsižvelgiant į Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau - VDI) 2021 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. SD-1-18413 „Dėl informacijos pateikimo“, 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1478-2021 bei į 2021 m. spalio 22 d. raštą Nr. SD-1-21213 „Dėl informacijos apie pateikimo“, įvertinus tai, kad UAB „Lelija“ 2021 m. liepos - rugpjūčio mėn. darbuotojams skelbtos dalinės prastovos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto (toliau - DK) pagrindu paskelbtos nepagrįstai, subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pagrindu išmokėta nepagrįstai. Pretenzija reikalaujama už 94 konkrečius darbuotojus (nurodytos pavardės) iki 2021m. gruodžio 3 d. grąžinti Atsakovui 27356,72 EUR subsidiją gautą už 2021 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius. Atsakovo Šiaulių KAD Mažeikių skyrius Pareiškėjui kartu su Įsakymu ir Pretenzija nepateikė dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas Užimtumo tarnybos sprendimas susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui: Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau - VDI) 2021 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr.SD-1-18413 „Dėl informacijos pateikimo“; 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1478-2021; 2021 m. spalio 22 d. rašto Nr. SD-1-21213 „Dėl informacijos apie pateikimo“. Pareiškėjas neturėdama rašytinių įrodymų, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, neturi galimybių efektyviai ginti savo teises. UAB „Lelija“ gen. direktorė G. Z. sutiko su VDI nustatytu pažeidimu, jog 2021 m. liepos-rugpjūčio mėn. darbuotojams skelbtos dalinės prastovos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbtos nepagrįstai ir sumokėjo paskirtą baudą. VDI AN protokolas surašytas fiziniam asmeniui G. Z., kuriam ir sukelia protokolas teisines pasekmes. Juridiniam asmeniui UAB „Lelija“ joks administracinių nusižengimų protokolas nėra surašytas, kuriame būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių gintis ir ginčyti galėtų juridinis asmuo, todėl juridiniam asmeniui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir neturi prejudicinės galios kitam fiziniam asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Nurodė, kad VDI nebuvo tirtos konkrečių darbuotojų prastovų paskelbimas, nenurodytos pavardės darbuotojų, kuriems neva neteisėtai paskirtos prastovos, nenurodytos darbuotojų funkcijos (veiklos). VDI AN protokole apsiribota formaliu įrašu „ne mažiau 73 įmonės darbuotojams“ (Užimtumo tarnybos Pretenzija reiškiama dėl 94 darbuotojų) ir tai, kad „nuo 2021-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 92021-06-28 Nutarimo Nr. 506 redakcija) paskelbta ekstremalioji situacija neriboja darbdavio veiklos“, todėl neva prastovų paskelbimas neįtakojo Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija. Pareiškėja nurodė, kad sisteminė Užimtumo įstatymo ir Aprašo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Klientų aptarnavimo departamento direktoriui nėra suteikta teisė priimti sprendimą pripažinti netekusiu salios sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, kuris yra įvykdytas subsidija darbo užmokesčiui išmokėjus, nuo jo priėmimo momento, o išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimo tvarkos Užimtumo įstatymas nedetalizuoja. Atsakovas, gavęs VDI raštus ir AN protokolą „Skundžiamame Akte tiesios nurodė, kad subsidija darbo užmokesčiui už Bendrovės darbuotojus paskirta ir išmokėta nepagrįstai“. Atsakovas netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių, o tiesiog įrašė išvadą iš VDI pateiktų dokumentų. Taip pat, Atsakovas netyrė ir nenagrinėjo aplinkybių dėl neva žinomai neteisingos informacijos pateikimo, o tai tiesiog įrašė Atsakovo Įsakyme. Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra reikalavimo, kad darbdavys gali skelbti prastovas pagal šį punktą tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė paskelbtos ekstremalios situacijos ar karantino nutarimu apribojo darbdavio veiklas, priešingai nei nurodė VDIAN protokole nurodydama, kad „2021-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 (2021-06-28 Nutarimo Nr. 506 redakcija) paskelbta ekstremalioji situacija neriboja darbdavio veiklos (šiuo atveju įmonėje prastova paskelbta dėl sumažėjusio užsakymų skaičiaus) ir situacija, kad darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo nėra susiklosčiusi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Šiuo atveju prastova darbuotojams turėjo būti paskelbta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.“

Dėl 2021-09-28 AN protokolo pareiškėja nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcija atlikusi patikrinimą nesurašė Pareiškėjui jokio Reikalavimo, nenurodė nustatytų pažeidimų ir nenustatė laiko, per kurį būtų įpareigojama pašalinti pažeidimus, priešingai nei nurodo Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos įstatymas. Šiuo ginčo atveju, VDI surašė AN protokolą fiziniam asmeniui G. Z., kuriam šis protokolas ir sukelia teisines pasekmes. Pareiškėja juridinis asmuo UAB „Lelija“ neturi teisės ir nedalyvavo administracinio nusižengimo teisenoje, Pareiškėjas nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, Pareiškėjas neturėjo teisės ir nedalyvavo administracinio nusižengimo protokolo surašyme, jam nebuvo žinomos administracinio nusižengimo protokole surašytos aplinkybės. Atsakovo Šiaulių KAD priėmė Įsakymą ir surašė Pretenziją vadovaudamasi trečiojo asmens VDI pateiktu 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr.SD-1-18413 „Dėl informacijos pateikimo“, 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-1478-2021 ir 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. SD-1-21213 „Dėl informacijos apie pateikimo“ - kurie kartu su Įsakymu ir Pretenzija nepateikti UAB „Lelija“. Nepateikus rašytinių įrodymų, kurių pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, juridiniam asmeniui UAB „Lelija‘ panaikinta Konstitucijoje įtvirtinta teisė į tinkamą savo teisių gynimą. AN protokolas surašytas fiziniam asmeniui G. Z. ir nesukelia teisinių pasekmių juridiniam asmeniui UAB „Lelija“, bei neturi prejudicinės galios. 

Pareiškėja išlaikė darbo vietas ir neatleido darbuotojų esant ekstremaliai situacijai, todėl pagal teisinį reglamentavimą nėra teisinių pagrindų subsidijų grąžinimui. Pareiškėjas paskelbė prastovas pagal DK 47 str. 1 d. 2 punktą pagrįstai ir teisėtai, nes būtent dėl pasaulinės pandemijos paskelbta ekstremali situacija dėl kurios ir sumažėjo užsakymų skaičius įmonėje. Atkreipė dėmesį, kad visų pirma Atsakovas nenustatinėjo ir nėra nustatyta, kad Pareiškėjai subsidija buvo išmokėta nesant tam teisinio pagrindo; antra - Administracinių ginčų komisija sprendime nustatė, kad darbdavys turėjo teisę skelbti prastovas DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir jas paskelbė; trečia - nėra jokios informacijos apie tai, kad Pareiškėjas būtų pateikęs Atsakovui žinomai neteisingą informaciją (Užimtumo įstatymo 61 str.), priešingai, Pareiškėjo visa pateikta informacija Atsakovui yra teisėta ir pagrįstai; ketvirta - išieškojimas galimas tik „išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XX skyriuje „Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas“ 6.241 straipsnyje yra nurodytos išimtys, kurioms esant negalimas turto išreikalavimas, t. y. 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos. Šiuo atveju, Atsakovo išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui, kurios pagal kodekso išimtis negali būti išieškomos. 

Atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2741 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugpjūčio 30 d. Nr. V1(19.5)-2145, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2394 įsakymų ,,Dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad būtų tikslinga patraukti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos trečiuoju asmeniu šioje byloje, tačiau teismas pažymi, jog bylos išsprendimas neturės įtakos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisėms ir pareigoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 1 dalis), todėl netikslinga šioje byloje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. rugpjūčio 12 d. Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, 2021 m. rugpjūčio 12 d. Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, taip pat 2021 m. rugpjūčio 13 d. darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. liepos mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 107 „Dėl prastovų paskelbimo“, kuriame nurodyta, kad „Darbdavys UAB „Lelija“ dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu“ bei „laikotarpyje nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. paskelbti prastovas šio įsakymu priede nurodytiems UAB „Lelija“ padaliniams ir jų konkretiems darbuotojams, nurodant laikotarpius“ bei prie jo pridėto priedo „Darbuotojų sąrašas, kuriems skelbiama prastova“, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. liepos mėnesį, kopijas bei segtuvą pranešimų, gautų iš VDI, kopijų. Išnagrinėjus 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą ir su juo kartu pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimus, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2145 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kurio 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 2-94 punktais uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. liepos mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus. Užimtumo tarnyba 2021 m. rugpjūčio 31 d. pavedimais (pavedimu Nr. 610015954 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 55,36 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015955 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 276,79 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015956 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 775,02 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015957 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 110,72 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015958 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 14496,97 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610015959 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 8013,11 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui) į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 23617,25 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui. 

Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. rugsėjo 10 d. Pasiūlymo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, 2021 m. rugsėjo 10 d. Prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, taip pat 2021 m. rugsėjo 10 d. darbo užmokesčio išmokėjimo už 2021 m. rugpjūčio mėnesį kiekvienam darbuotojui pagrindžiančių dokumentų, 2021 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 107 pridėto priedo, kuriame nurodyti darbuotojų prastovos laikotarpiai 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kopijas bei pranešimų, gautų iš VDI, kopijos. Išnagrinėjus 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymą ir su juo kartu pateiktus dokumentus bei atsižvelgus į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimus, buvo priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2349 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“, kurio 1.1 papunkčiu patvirtinto 1 priedo „Darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašas“ 9-47 punktais uždarajai akcinei bendrovei „Lelija“ buvo skirta subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus. Užimtumo tarnyba
2021 m. rugsėjo 21 d. pavedimais (pavedimu Nr. 610017234 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 183,85 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610017235 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 35,02 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610017236 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 1641,47 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui; pavedimu Nr. 610017237 pervedė į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą 1768,41 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui) į Pareiškėjos nurodytą sąskaitą pervedė 3682,75 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SD-1-21213 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, atsakovę, kad „tikrinant informaciją dėl galimai nedeklaruoto darbo (darbo paskelbtos prastovos metu), buvo atliktas UAB „Lelija“ padalinio - Širvintų komercinio centro, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Lelija“ darbuotojams nuo 2021-07-01 iki 2021-08-31, DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo paskelbtos prastovos (pilnos ir (ar) dalinės). Nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinė direktorė G. Z. nekontroliavo pavaldžių Įmonės darbuotojų, atsakingų už Įmonės padalinio darbo organizavimą, darbo, o pastarieji, 2021 m. rugpjūčio 11-18 dienomis, trims darbuotojoms (siuvėjoms) paskelbtų prastovų metu nurodydavo atvykti į darbovietę ir vykdyti darbines funkcijas, tokiais veiksmais pažeisdami DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Nustatyta, kad šios darbuotojos dirbo Įmonės naudai, tačiau jų faktiškai dirbtas laikas nebuvo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (pažeisti DK 120 str. 1 d. reikalavimai). Taip pat nustatyta, kad UAB „Lelija“ generalinės direktorės G. Z. 2021 m. liepos 12 d. įsakymu N. 107, Įmonės darbuotojams paskelbta prastova negalėjo būti skelbiama DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nuo 2021 m. liepos 1 d. UAB „Lelija“ veikla nebuvo apribota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje UAB „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 str. 2 d., 100 str. 1 d., padarymo“. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. SD-1-19223 „Dėl informacijos pateikimo“ (pačiame rašte nurodyta data 2021 m. spalio 22 d.) informavo atsakovę, kad uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ generalinei direktorei G. Z. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2021 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinis nurodymas (2021 m. rugsėjo 28 d. AN protokolas) įvykdytas, paskirta bauda sumokėta per įstatymo nustatytą terminą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 610 straipsnio 5 dalimi, administracinė teisena laikoma baigta.

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V1(19.5)-2741, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalimi ir 61 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. SD-1-18413 „Dėl informacijos apie pateikimo“, 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr.VDI-ANR_P-1478-2021 bei 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. SD-1-21213 „Dėl informacijos apie pateikimo“, įvertinęs tai, kad UAB „Lelija“, įmonės kodas 122234918, 2021 m. liepos-rugpjūčio mėn. darbuotojams skelbtos dalinės prastovos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paskelbtos nepagrįstai, o subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pagrindu (toliau - subsidija darbo užmokesčiui) gali būti skiriama ir mokama tik už darbuotojus, kuriems prastova paskelbta būtent Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, todėl subsidija darbo užmokesčiui už UAB „Lelija“ darbuotojus paskirta ir išmokėta nepagrįstai, pripažino netekusiomis galios nuo jų priėmimo momento: 1.1. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (toliau - Šiaulių KAD) direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2145 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo” 1 priedo eilutes Nr. 2-36, 38-44, 46-58 ir 60-94; 1.2. Šiaulių KAD direktoriaus 2021m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2394 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 1 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo eilutes Nr. 9-24, 26-30, 32-35 ir 37-47.

Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD Mažeikių skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. pateikė pretenziją pareiškėjai dėl nepagrįstai išmokėtos subsidijos, kuria prašoma ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šios pretenzijos pateikimo dienos grąžinti pervestą 27356,72 Eur subsidiją į Užimtumo tarnybos sąskaitą, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 ir 24 dalimis, 61 straipsniu, CK 6.237 straipsnio 1 dalimi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ).

VAI 10 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. Pagal VAI 5 straipsnio 1 dalį atsakovei viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti pagal a papunktį įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu; pagal b papunktį įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu. Viešojo administravimo subjektai viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendina remdamiesi viešojo administravimo subjektų, turinčių viešojo juridinio asmens statusą, reglamentavimu, nustatytu vidaus administravimo dokumentuose (VAI 5 straipsnio 3 dalis). Pagal VAI 5 straipsnio „Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas“ 3 dalies 1 punktą viešojo administravimo subjektams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas šių subjektų vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurie subjektų administracijos padaliniai, šiems padaliniams priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojai <...> atlieka viešojo administravimo funkcijas.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 29 d.) numatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad, paskelbus prastovą 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje reglamentuota, kad darbdaviams, kuriems šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 51 dalies 1 punkte nustatytu atveju, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir 2 mėnesius mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, ir pirmąjį kalendorinį mėnesį sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 0,9 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, antrąjį kalendorinį mėnesį – 0,6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 51 dalies 4 punkte nurodyta, jog šio straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas jeigu Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatyta subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu.

Užimtumo įstatymo V skyriaus, reglamentuojančio atsakomybę ir ginčų dėl užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo nagrinėjimą, 61 straipsnyje nustatyta, jog nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d., toliau – ir DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Aprašo V1 skyriaus ,,Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarka“ (redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01) 201 punkte numatyta, kad darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas, kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbė prastovas ir taip išlaikė darbo vietas Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, pateikia Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui) (81 priedas) ir Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, formą (toliau – Prašymas išmokėti subsidiją) (82 priedas) Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Aprašo 202 punkte nustatyta, kad pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, darbdaviai pateikia užpildytą Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui (81 priedas) ir Prašymą išmokėti subsidiją (82 priedas) kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį. Vėlesniais mėnesiais teikiamas tik Prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais. Pagal Aprašo 205 punktą, klientų aptarnavimo skyrius Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: 205.1. nustačius, jog netinkamai užpildytas Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar Prašymas išmokėti subsidiją, siūlo darbdaviui patikslinti Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar Prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas; 205.2. patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas; 205.3. sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas: 205.3.1. skirti subsidiją darbo užmokesčiui; 205.3.2. neskirti subsidijos darbo užmokesčiui. Pagal Aprašo 205.3 papunktį, nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos, gali siūlyti ir sustabdyti Prašymo išmokėti subsidiją nagrinėjimo procedūrą (šis siūlymas teikiamas tais atvejais, kai VDI Užimtumo tarnybai praneša, kad užimtam asmeniui, kurio darbdavys pateikė Prašymą išmokėti subsidiją, DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju prastova paskelbta nepagrįstai ir dėl to yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o Prašymo išmokėti subsidiją nagrinėjimo procedūra sustabdoma iki kol bus baigta administracinio nusižengimo teisena). Aprašo 206 punkte nustatyta, kad Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas parengia darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui, įsakymo projektą ir teikia jį Klientų aptarnavimo departamento direktoriui. Aprašo 2011 punktas reglamentuoja Užimtumo tarnybos veiksmus, t. y. subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas atsiradus bent vienam iš Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 51 dalyje nustatytų pagrindų apie tai raštu informuojant darbdavį, tačiau pagal Aprašo 2012 punktą, nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, išmokėta subsidija darbo užmokesčiui išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Aprašo V2 skyriaus ,,Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarka“ (redakcija, galiojanti nuo 2021-07-01) 2014.1. punkte nurodyta, jog darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 15 ir 16 punktuose nurodytiems užimtiems asmenims, pateikia Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo (toliau – Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę) (Aprašo 91 priedas). Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę už tą patį asmenį teikiamas vieną kartą. Pagal Aprašo 2017 punktą, Klientų aptarnavimo skyrius įvertina Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir: 2017.1. nustačius, jog netinkamai užpildytas Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę, arba pateikti ne visi Aprašo 2014 punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę patikslinti per 3 darbo dienas; 2017.2. patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 24 dalyje nustatytas sąlygas; 2017.3. sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo departamento direktoriui, siūlydamas: 2017.3.1. skirti subsidiją darbo užmokesčiui; 2017.3.2. neskirti subsidijos darbo užmokesčiui. Pagal Aprašo 2018 ir 2028 punktus, Klientų aptarnavimo direktorius per 3 darbo dienas nuo Aprašo 2017.3 papunktyje nurodyto sąrašo gavimo dienos, priima sprendimą. Nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, išmokėta subsidija darbo užmokesčiui išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, jog Aprašu, kurį patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Užimtumo įstatymo nuostatomis, Užimtumo tarnybai yra pavesta spręsti klausimus, susijusius su užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimu ir dėl jų priimti sprendimus, Apraše reglamentuota, kas ir kokius sprendimus turi teisę priimti. Tuo atveju, kai subsidija darbo užmokesčiui jau yra išmokėta, teisės aktai nenumato galimybės Klientų aptarnavimo departamento direktoriui priimti sprendimo, kuriuo galėtų panaikinti nuo jo priėmimo momento jau įvykdytą, jo paties priimtą sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, o tik Užimtumo tarnybai nustačius, kad subsidija darbo užmokesčiui buvo išmokėta pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, įpareigoja Užimtumo tarnybą vykdyti išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 2012 ir 2028 punktai, Užimtumo įstatymo 61 straipsnis). Atsakovė skundžiamame įsakyme nurodė Užimtumo įstatymo 61 straipsnį, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl juo vadovaujasi.

Sisteminė Užimtumo įstatymo ir Aprašo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Klientų aptarnavimo departamento direktoriui nėra suteikta teisė priimti sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą skirti subsidiją darbo užmokesčiui, kuris yra įvykdytas subsidiją darbo užmokesčiui išmokėjus, nuo jo priėmimo momento, o išmokėtos subsidijos darbo užmokesčiui išieškojimo tvarkos Užimtumo įstatymas nedetalizuoja, todėl Skundžiamas aktas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Kaip minėta, skundžiamas įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešojo administravimo subjekto teisės atšaukti priimtą teisės aktą ir remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra nurodęs, jog Europos Sąjungos teisėje aiškiai atskiriamos dvi situacijos. Pirma, Sąjungos institucija panaikina sprendimą, kuris yra teisėtas, tačiau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo, jų manymu, turi būti pakeistas arba panaikintas. Antra, kompetentinga institucija panaikina ar pakeičia sprendimą savo iniciatyva dėl to, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pavyzdžiui, buvo priimtas, remiantis klaidingu teisės nuostatų interpretavimu, pateikus apgaulingus, netikslius duomenis ir pan. Europos Sąjungos teismų praktikoje įtvirtintas bendrasis teisės principas pagal kurį leidžiama atgaline data atšaukti neteisėtą administracinį aktą, sukūrusį subjektines teises, tačiau teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai reikalauja, kad neteisėtas aktas būtų panaikintas per protingą laikotarpį ir būtų atsižvelgta į tai, kiek suinteresuotas asmuo galėjo pasitikėti akto teisėtumu. Akto panaikinimas atgaline data galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir šiame sprendime nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

VAĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neteisėtas administracinis spendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio).

Skundžiamame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. V1(19.5)-2741 nurodyta, kad atitinkami įsakymai dėl subsidijų skyrimo pripažįstami netekusiais galios nuo jų priėmimo momento, tačiau atsakovė neįvykdė VAĮ 16 straipsnio 2 dalyje reikalavimo motyvuoti tokį sprendimą. Skundžiami sprendimai taip pat priimti vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau skundžiamuose sprendimuose nepateikta motyvų, kodėl atitinkami įsakymai dėl subsidijų skyrimo yra neteisėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas, šiuo metu galiojančios redakcijos – 4 punktas ) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame akte turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tai reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2741 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje numatytų reikalavimų.

Kaip byloje nustatyta, atsakovė, priimdama skundžiamus sprendimus vadovavosi VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. SD-1-18413 „Dėl informacijos pateikimo“, 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-1487-2021, 2021 m. spalio 22 d. raštu Nr. SD-1-21213, t. y. priimant skundžiamą sprendimą rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais duomenimis. Įvertinus skundžiamą sprendimą spręstina, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodė, jog prastovos 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais darbuotojams skelbtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepagrįstai, nenurodant jokių motyvų ir faktinio sprendimų pagrindo, nėra konkrečių teisės normų susiejimo su objektyviais duomenimis (faktais). Be to, skundžiamame įsakyme apsiribojama panaikinant įsakymų eilutes, kuriuose numatyta subsidija darbo užmokesčiui konkrečiam darbuotojui, nevertinama, ar konkrečiam darbuotojui nebuvo galimybės suteikti darbo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino. Konstatuotina, kad skundžiamas įsakymas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose.

Teismas pažymi, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).

Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).

Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte (ar jo sudedamosiose dalyse), o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiami aktai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tokie aktai naikintini.

Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).

Teismas pažymi, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (LR CK 2.81 straipsnio 1 dalis), taip realizuojamas juridinio asmens civilinis teisnumas ir veiksnumas. Juridinio asmens vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir laikytis specifinių pareigų, kurias nustato įstatymai, būti lojalus, veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų jo narių atžvilgiu, veiklą vykdyti taip, kad ji neprieštarautų jo vadovaujamos bendrovės veiklos tikslams. Pasielgus priešingai arba pažeidus jam nustatytas pareigas, kyla bendrovės vadovo atsakomybės klausimas, atsižvelgiant į jo padarytus arba nepadarytus, tačiau būtinus atlikti, veiksmus, gali būti taikoma skirtinga atsakomybė: drausminė, civilinė, administracinė ir baudžiamoji. Vis dėl to tai, kas, kaip jau minėta, nustatyta AN protokole, net ir bendrovės vadovei paskyrus administracinę nuobaudą ir pastarąją jai sumokėjus (AN protokolas nebuvo skundžiamas), nesuteikia pagrindo atsakovei daryti išvadą, kuri savaime paneigia darbdaviui (Bendrovei) DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte suteiktą teisę skelbti bendrovės darbuotojams prastovas bei tuo remiantis nustatyti, kad bendrovė pateikė žinomai neteisingą informaciją ir reikalauti grąžinti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. SD-1-18413 „Dėl informacijos apie pateikimo“, 2021 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr.VDI-ANR_P-1478-2021 bei 2021 m. spalio 22 d. raštas Nr. SD-1-21213 „Dėl informacijos apie pateikimo“, kuriais vadovaujantis priimtas skundžiamas sprendimas, nėra tie dokumentai, kurie nustato prejudicinius (neįrodinėtinus) faktas.

Atsižvelgiant į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovė, siekdama išieškoti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui iš pareiškėjos ir priimdama skundžiamą įsakymą netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 ir 16 straipsnių reikalavimų, yra neteisėti ir yra pagrindas juos panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės skundas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R3-3 administracinėje byloje Nr. AG3-139/26-2021, kuriuo buvo panaikintas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2741 „Dėl Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 metų rugpjūčio 30 d. Nr. V1(19.5)-2145, 2021 metų rugsėjo 20 d. Nr. V1(19.5)-2394 įsakymų ,,Dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių pripažinimo netekusiomis galios“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir E. Ž. Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 -87  straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                                        Žanas Kubeckas

Arvydas Martinavičius

Virginijus Stankevičius