Administracinės bylos Nr. A2.6-2270-885/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-01693-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2012 m. spalio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,

sekretoriaujant Loretai Armalienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P.,

jos atstovui advokatui Zigmui Burbai,

išnagrinėjęs J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), turinčios 3 grupės invalidumą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

J. P. 2012 m. rugpjūčio 20 d. 7.30 val. ties pastatu, esančiu Sodo g. 20D, Šiauliuose, vairuodama automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14, 132 ir 231.1 punktus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

J. P. teismo posėdžio metu prisipažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji teismo posėdžio metu iš pradžių nurodė, kad iš dalies prisipažįsta, nes įvykio vieta protokole nurodyta neteisingai. Be to, nukentėjusiojo automobilis stovėjo, o ji į jį neatsitrenkė, nes jos automobilis nesugadintas. Kartu su ja važiavo vyras ir stabdant smūgio nebuvo, ji jo nejuto. Vyras dar liepė pasitikrinti ar ji neatsitrenkė, nes ji stabdė. Policijos pareigūnai ją sustabdė  Kužiuose, praėjus kokiai penkiolikai minučių. Sekančiame teismo posėdyje ji nurodė, kad supranta, jog protokolas surašytas pagal du ATPK straipsnius. Dėl vairavimo išgėrus, ji nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, bet kadangi ji yra ligonis ir turi problemų su skrandžiu, taip gavos, kad nustatė, jog neblaivi. Po įvykio alkoholio nevartojo, tai buvo iš vakaro. Ji net nepagalvojo, kad gali pripūsti. Dėl girtumo ji nieko neginčija. Dėl sugadinto automobilio, nurodė, kad gal ir galėjo atsitrenkti. Nutiko kaip nutiko, prisidirbo. Ji stabdė todėl, kad buvo sustojęs kitas automobilis. Jai atrodė, kad ji neatsitrenkė, ji tik stipriai stabdė, nes garsiai suklykė vyras. Teisėjui parodžius gautas iš policijos komisariato nuotraukos skaitmeniniame formate J. P. nurodė, kad prisipažįsta, kad vairavo neblaivi,  atsitrenkė į kitą automobilį ir kad pasišalino iš įvykio vietos. Ji nurodė, kad turi 50 proc. darbingumą, dirba mokykloje pusę etato, viena augina vaiką, pradėta skyrybų byla, todėl jos materialinė padėtis labai sunki. Jai taip pat yra nustatytas kraujo nusėdimas, dažnai važiuoja į ligoninę. Taip pat prižiūri sugyventinio dieduką, kuriam amputuota koja ir kuris gyvena vienkiemyje, todėl jai labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jei jai bus pareikštas draudimo kompanijos ieškinys, ji atlygins visą padarytą žalą. Jei jai būtų skirta bauda, prašė jai skirtos baudos mokėjimą išdėstyti, nes dėl savo materialinės padėties nesugebėtų sumokėti visos skirtos baudos iš karto.

Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2012-08-20 maždaug 7.30 val. pravažiavus J. B. ir Sodo g. sankryžą link sandėlių, besukant jam į kairę pusę, pajuto stumtelėjimą į galą ir sustojo. Už kelių metrų sustojo ir kaltinamosios automobilis. Iš patirties jis įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį. Išlipo iš automobilio apžiūrėti, bet tuo momentu kaltinamoji nuvažiavo ir jis iškvietė policiją. Paskambinęs policijai perspėjo, kad automobilį nuvairuos truputį toliau nuo įvykio vietos. Į jį atsitrenkė, kadangi jį reikėjo apvažiuoti, nes jis buvo kaip kliūtis. Pajutęs smūgį automobilį nuvairavo iki prieigos prieš vartus, kad netrukdyti eismui. Kaltinamoji sustojo kelkraštyje už kokių 20 metrų. Jis buvo pasukęs automobilį link vartų, o jie kelkraštyje. Automobilyje, kuris stuktelėjo į jo, buvo du asmenys. Jie atsisuko pažiūrėjo ir nuvažiavo. Iš nugaros sunku pasakyti kas sėdėjo už vairo. Jo automobiliui padaryti sugadinimai turėtų būti numerio rėmelio. Prieš dvi savaites buvo nudažęs automobilį, todėl prieš įvykį jokių nubrėžimų nebuvo. Kontakto metu buvo tik smūgis. Jam padaryta 500 litų dydžio žala, kurią jam atlygino draudimas.

Teisme apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad gavo pranešimą, jog yra eismo įvykis ir iš įvykio vietos pasišalino pažeidėjas. Nukentėjusysis paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Nukentėjusysis paaiškino, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nuvažiavo, o jis juto smūgį. Įvykis įvyko gatvėje. Po pranešimo automobilis buvo patrauktas į aikštelę, kad netrukdytų eismui. J. P. sulaikė kitas ekipažas, o ją apklausė komisariate. Dėl girtumo J. P. paaiškino, kad gėrė iš vakaro ir to fakto neginčijo. Automobilių foto nuotraukas darė jis pats. Automobiliui padaryti įbrėžimai nustatyti pagal aukštį. Iš nuotraukų matyti J. P. automobilio priekinio bamperio įlenkimas.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. P. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta J. P. prisipažinimu, liudytojų parodymais bei kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), asmens blaivumo testu, nustatytas 1,05 promilės girtumas (5 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (6 b. l.), J. P., A. B. paaiškinimais (7, 8 b. l.), policijos pareigūno L. Š. tarnybiniu pranešimu (9 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (12 b. l.), fotolentele (17 b.l.).

Teismas konstatuoja, kad J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat 132 punktą, įpareigojantį automobilio vairuotoją, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Pažeisdama minėtus Kelių eismo taisyklių punktus, J. P. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje.

Be to, J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1 punktą, kuriame nurodyta, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. J. P. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir tai suvokdama nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka už tokios pačios rūšies ar kitus teisės pažeidimus metų laikotarpyje nebausta, todėl atsižvelgus į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) bus pasiekti jai paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas - minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijose numatytam minimaliam terminui.

J. P. advokatas kelia ATPK 301 str. 1 d. taikymo klausimą, jį motyvuodamas J. P. sveikatos būkle, materialine padėtimi bei poreikiu turėti vairuotojo teises tiek dėl savęs, tiek dėl sugyventinio giminaičio.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismas pažymi, kad J. P. nėra galimybės taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. nuostatų. Ji padarė du pažeidimus būdama neblaivi. Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, nors šiuo metu J. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje yra bausta už vairavimą būnant neblaiviai. Nors minėtas pažeidimas buvo padarytas gana seniai, tačiau tai rodo, kad toks elgesys nėra atsitiktinis. Teismas įvertinęs administracinėje byloje surinktą medžiagą konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikomas ATPK 301 str. 1 d., šioje byloje nėra.

Galutinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė prašymą baudos mokėjimą išdėstyti dėl sunkios materialinės padėties, dėl to iš karto neišgali sumokėti visos skirtos baudos. Prašymas tenkintinas, baudos mokėjimas išdėstytinas 20 mėn. laikotarpiui.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 31 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,

n u t a r i a :

J. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį skirti administracinę nuobaudą – 4000 (keturių tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

J. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, galutinę nuobaudą J. P. skirti 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtos 4000 Lt baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, J. P. kas mėnesį mokant po 200 Lt.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                            Arūnas Bartkus