Civilinė byla Nr. e2-135-1054/2022

Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00242-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.5; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 18 d.

Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Staniuvienei,

dalyvaujant ieškovės A. D. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, 

nedalyvaujant ieškovei A. D., atsakovui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui K. M., dėl naudojimosi mišku tvarkos nustatymo.

Teismas 

n u s t a t ė :

ieškovė A. D. ieškiniu prašo teismo nustatyti 13,8100 ha ploto (iš jo 6,3000 ha miško) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise A. D. ir A. M., naudojimosi tvarką pagal matininko J. V. 2021 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą; ieškovei A. D. paskirti naudotis 13,4800 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „1“, o atsakovui K. M. paskirti naudotis 0,3300 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „2“.  

Atsakovas K. M. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės A. D. atstovė palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad ieškovė dėjo pastangas susirasti atsakovą, tačiau nepavyko, jis yra nuo 2014 m. išvykęs į užsienį, buvo bandyta su atsakovu susisiekti „Facebook“ programos pagalba, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo nesulaukė. Nurodė, kad ieškovei yra būtina nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu tvarką, kad galėtų įgyvendinti savininko teises, prižiūrėti nuosavybės teise valdomą mišką. Paaiškino, kad pagal prašomą nustatyti tvarką, atsakovui naudotis būtų paliekamas sklypas, kuris yra prie pat kelio, kitoje vietoje nustačius, atsakovas nebeturėtų privažiavimo. Naudojimosi tvarka parengta atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalių proporcijas. Nurodė, kad ateityje, grįžus atsakovui iš užsienio būtų sprendžiama dėl 33 arų miško pirkimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1348/1381 dalys 13.8100 ha bendrame žemės sklypo plote, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita nurodyto žemės sklypo dalis – 33/1381 – nuosavybės teise įregistruota A. M. vardu 1999 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 28-6051 pagrindu. 1999 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu A. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,33 ha miško, grąžinant natūra 7,34 ha žemės ir 6,47 ha miško bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkais: A. M. – 0,33 ha miško, su V. M. – 3,67 ha žemės ir 3,07 ha miško, T. M. – 3,67 ha žemės ir 3,07 ha miško. Pastarųjų asmenų atžvilgiu 1999 m. gegužės 10 d. priimti analogiški Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai Nr. 28-6049 ir 28-6050. Ieškovė iš V. M. ir T. M. įgijo jiems priklausančias žemės sklypo dalis 2017 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutarties, 2017 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties, taip pat 2018 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus, jo palikimą pagal įstatymą priėmė sūnus K. M., paveldėjimo teisės liudijimas jam nėra išduotas. Ieškovė ir A. M. turto įpėdinis K. M. yra 13.8100 ha ploto žemės sklypo, kuriame 6,3000 ha sudaro miško žemės plotas, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Ieškovė nurodė, jog susitarti su atsakovu dėl naudojimosi mišku tvarkos nėra objektyvios galimybės, nes ieškovei nėra žinoma jo faktinė gyvenamoji vieta ar kiti kontaktiniai duomenys. Ieškovė dėjo pastangas nustatyti atsakovo buvimo vietą, tačiau nesėkmingai. VĮ Registrų centro išduotoje 2021 m. kovo 30 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. GR.3A-583 nurodyta, kad atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę.

Atsakovas jam priklausančia miško dalimi nesirūpina, jos neprižiūri. Ieškovė vykdydama savo, kaip privataus miško savininkės, teisės aktais nustatytas pareigas, rūpinasi jai priklausančia miško dalimi, ją prižiūri ir siekdama išlaikyti jo būklę ir vertę, norėtų atlikti jai priklausančios miško dalies kirtimus, tačiau, nesant bendraturčio raštiško sutikimo kirsti mišką, apribojamos ieškovės kaip teisėtos savininkės, jai priklausančios miško dalies valdymo ir disponavimo juo teisės, taip pat teisėti interesai nevaržomai naudotis asmeniniu turtu.

Dėl naudojimosi mišku tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. 

Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Naudojimosi tvarkoje turi būti apibrėžta, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą; ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020). Kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis turi atitikti jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą inicijavo ieškovė. Atsakovas savo valios dėl bendro žemės sklypo valdymo nepareiškė, atsikirtimų į ieškovės ieškinį, pastabų dėl ieškovės siūlomos naudojimosi tvarkos ar siūlomo naudojimosi tvarkos projekto atsakovas nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo išvykimas į užsienį, paliekant jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (paveldėtą žemės sklypą) be priežiūros, negali būti kliūtis ieškovei, kaip žemės sklypo bendraturčiui, reikalauti iš atsakovo konkrečios naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Iš ieškovės pateikto 2021 m. liepos 16 d. matininko J. V. parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemos matyti, kad ieškovei paskiriama naudotis jai priklausanti 13,4800 ha daikto dalis, o atsakovui priskiriama naudotis jam priklausanti 0,3300 ha daikto dalis visiškai atitinka jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas idealiąsias dalis, ieškovei 1348/1381 dalis, o atsakovui 33/1381 dalis. Šalių dalis skirianti riba yra aiški ir ją galima nustatyti. Šalims tenkančios dalys yra racionalių ribų. Abu bendraturčiai turės galimybę patekti į jiems teksiančias žemės sklypo dalis ties sklypo riba esančiu keliu. Taip pat, įvertinus pateiktą naudojimosi tvarkos projektą, prielaidų ateityje kilti tarp bendraturčių konfliktinėms situacijoms nenustatyta. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. sausio 10 d. rašto Nr. (39.4)-R6-172 ir jo priedų matyti, kad ieškovei ir atsakovui tenkančios sklypų dalys iš esmės nesiskiria pagal jų naudingumą.

Taigi, įvertinus ieškovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, darytina išvada, kad siūloma naudojimosi tvarka atitinka įstatymų reikalavimus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, siūloma naudojimosi tvarka yra aiški, protinga ir racionali, nė vieno iš bendraturčių teisių ar trečiųjų asmenų interesų nepažeidžia. Kitų naudojimosi tvarkos pasiūlymų byloje nėra. Todėl teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai ir 13,8100 ha ploto (iš jo 6,3000 ha miško) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustato pagal matininko J. V. 2021 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), teismui pateikti duomenys dėl ieškovės turėtų 700 Eur atstovavimo teisme išlaidų, todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Kiti procesiniai klausimai

Atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, todėl sprendimas atsakovui papildomai įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalimi, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųstina viešo registro tvarkytojui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Nustatyti 13,8100 ha ploto (iš jo 6,3000 ha miško) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise A. D. ir A. M., naudojimosi tvarką pagal matininko J. V. 2021 m. liepos 16 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą:

ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 13,4800 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „1“;

atsakovui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis 0,3300 ha ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „2“.

Priteisti iš atsakovo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį bei 700 Eur (septynių šimtų eurų) atstovavimo teisme išlaidas.

Sprendimą atsakovui papildomai įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:

„Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose 2022 m. kovo 18 d. priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-135-1054/2022, iškeltoje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui K. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi mišku tvarkos nustatymo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietą nežinomos, todėl jam sprendimas yra papildomai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. Nr. 8 440 73629.“

Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešo registro tvarkytojui VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Giedrė Kandratavičienė