Civilinė byla Nr. 3K-3-133/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.10; 124.2.7; 124.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos
Stripeikienės ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. kasacinį
skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo
2005 m. kovo 16 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei
dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį bei
trečiojo asmens N. Bereikienės IĮ „Anija“ priešieškinį ieškovui D. Z. ir
atsakovui Alytaus miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims Alytaus
miesto notarei Elenai Jachimavičienei ir VĮ Registrų centro Alytaus filialui,
dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir viešo aukciono rezultatų pripažinimo
negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. Z.
prašė: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės Turto privatizavimo komisijos
2002 m. vasario 18 d. nutarimą, kuriuo nepritarta viešo
aukciono komisijos sprendimui pripažinti D. Z. parduotuvės, esančios Alytuje,
Vingio g. 5-3, viešo aukciono nugalėtoju, taip pat nepritarta parengtam
šio objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui; 2) panaikinti Alytaus miesto
savivaldybės Turto privatizavimo komisijos
2002 m. vasario 18 d. nutarimą įrašyti parduotuvę į artimiausią
objektų privatizavimo programą; 3) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę
sudaryti su juo parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3,
pirkimo-pardavimo sutartį.
Alytaus rajono apylinkės teismas
2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas
nustatė, kad 2002 m. sausio 17 d. buvo paskelbtas viešas
aukcionas savivaldybės turtui – parduotuvei, esančiai Alytuje, Vingio
g. 5-3, – parduoti, kurį vykdė Alytaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir
finansų departamento Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos sudaryta
viešo aukciono komisija. Ieškovas ir N. Bereikienės IĮ „Anija“ pateikė
paraiškas dalyvauti aukcione. Pagal viešo aukciono komisijos
2002 m. sausio 17 d. protokolą aukciono laimėtoju buvo
pripažintas ieškovas, pasiūlęs didžiausią kainą. Alytaus miesto savivaldybės
Turto privatizavimo komisija 2002 m. vasario 18 d. nutarimu
nepritarė viešo aukciono komisijos 2001 m. sausio 17 d.
sprendimui pripažinti D. Z. aukciono laimėtoju bei parengtam šio objekto
pirkimo-pardavimo sutarties projektui, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503
patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu
nuostatų (toliau – Nuostatai) 26.4 punktas, pagal kurį pateikę viešo aukciono
dokumentus potencialūs pirkėjai nepripažįstami aukciono dalyviais, jei, perkant
ilgalaikį materialųjį turtą, paraiškoje dėl dalyvavimo aukcione nenurodytas
galutinio atsiskaitymo už privatizuojamą objektą terminas arba nurodytas
ilgesnis kaip dvejų metų terminas. Privatizavimo komisija nusprendė
pakartotinai įrašyti parduotuvę į artimiausią objektų privatizavimo programą.
Teismas konstatavo, kad tokie Privatizavimo komisijos sprendimai yra nepagrįsti
ir naikintini, nes asmenų pripažinimas arba nepripažinimas aukciono dalyviais
yra viešo aukciono komisijos, o ne Privatizavimo komisijos kompetencija, be to,
ieškovas paraiškoje buvo pasirinkęs atsiskaitymo terminą ir už perkamą objektą
atsiskaitė. Teismas pripažino, kad paraiškos trūkumas yra tik formalus ir
negali būti pakankamu pagrindu pripažinti aukciono rezultatus negaliojančiais.
Teismas įpareigojo savivaldybę sudaryti su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d.
sprendimui įsiteisėjus, 2003 m. kovo 10 d. nutarimu
Privatizavimo komisija pritarė viešo aukciono komisijos sprendimui pripažinti
aukciono laimėtoju D. Z., ir 2003 m. kovo 31 d. su juo
buvo sudaryta parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, pirkimo-pardavimo
sutartis.
N. Bereikienės
IĮ „Anija“ 2003 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Alytaus rajono
apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai
paaiškėjusių aplinkybių, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti
2003 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia;
pripažinti 2002 m. sausio 17 d. viešo aukciono komisijos
sprendimą dėl D. Z. pripažinimo aukciono nugalėtoju negaliojančiu. IĮ
„Anija“ prašymą atnaujinti procesą grindė tuo, kad 2003 m. vasario 27 d.
sužinojo, jog yra iškelta baudžiamoji byla vienam iš ginčijamo aukciono
organizatorių, ši aplinkybė nebuvo žinoma nagrinėjant bylą pagal ieškovo
D. Z. ieškinį, be to, byla išnagrinėta neįtraukus įmonės trečiuoju
asmeniu, o bylos išsprendimas turi įtakos įmonės teisėms ir pareigoms.
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2003 m. liepos 15 d. nutartimi pripažino,
kad pareiškėja nepraleido įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą dėl
proceso atnaujinimo, ir, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7
punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais (naujai paaiškėjus esminių
bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo
metu, bei teismui nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių
ir pareigų), civilinės bylos procesą atnaujino.
Atnaujinus procesą,
2003 m. gruodžio 17 d. N. Bereikienės IĮ „Anija“
pareiškė priešieškinį ieškovui D. Z. ir atsakovui Alytaus miesto
savivaldybei, kuriuo prašė pripažinti įmonę trečiuoju asmeniu su savarankiškais
reikalavimais ir: 1) pripažinti negaliojančia D. Z.
2002 m. sausio 16 d. paraišką „Dėl dalyvavimo viešame
aukcione“; 2) nepripažinti D. Z. aukciono dalyviu; 3) pripažinti
negaliojančiu ir panaikinti Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos viešo
aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. nutarimą dėl
D. Z. pripažinimo parduotuvės Alytuje, Vingio g. 5-3, viešo aukciono
laimėtoju ir dėl pritarimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui; 4)
pripažinti negaliojančiais Turto privatizavimo komisijos
2003 m. kovo 10 d. nutarimus dėl D. Z. pripažinimo
parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, privatizavimo viešo aukciono
būdu laimėtoju ir dėl pritarimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties projektui;
5) pripažinti negaliojančia 2003 m. kovo 31 d.
pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 201 dėl parduotuvės Alytuje, Vingio
g. 5-3.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas
2005 m. kovo 16 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės
teismo 2002 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė
naują sprendimą, kuriuo D. Z. ieškinį Alytaus miesto savivaldybei atmetė,
o N. Bereikienės IĮ „Anija“ priešieškinį patenkino: 1) pripažino
negaliojančiu Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos viešo aukciono
komisijos 2002 m. sausio 17 d. nutarimą dėl D. Z.
pripažinimo parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, privatizavimo
viešo aukciono būdu laimėtoju; 2) pripažino negaliojančiais Turto privatizavimo
komisijos 2003 m. kovo 10 d. nutarimus dėl D. Z.
pripažinimo parduotuvės, esančios Alytuje, Vingio g. 5-3, privatizavimo
viešo aukciono būdu laimėtoju ir dėl pritarimo objekto pirkimo-pardavimo
sutarties projektui; 3) pripažino negaliojančia
2003 m. kovo 31 d. sutartį Nr. 201 dėl parduotuvės, esančios
Alytuje, Vingio g. 5-3, pirkimo-pardavimo viešo aukciono būdu; 4) taikė
abišalę restituciją ir šalis grąžino į pirminę padėtį – įpareigojo Alytaus
miesto savivaldybę sprendimui įsiteisėjus per vieną mėnesį grąžinti D. Z.
63 500 Lt, o N. Bereikienės individualiai įmonei „Anija“ – 22 000
Lt už privatizuoto objekto pardavimą. Teismas nurodė, kad, organizuojant
aukcioną, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų
Nuostatų 26.4 punkto reikalavimai, nes ir ieškovas, ir trečiasis asmuo su
savarankiškais reikalavimais paraiškose dėl dalyvavimo aukcione netinkamai
nurodė atsiskaitymo už perkamą objektą sąlygas, todėl pagal Nuostatų 57.1
punktą aukcionas turėjo būti laikomas neįvykusiu. Teismas padarė išvadą, kad
Turto privatizavimo komisijos nutarimas nepritarti
2002 m. sausio 17 d. viešo aukciono komisijos sprendimui
pripažinti ieškovą nugalėtoju buvo teisingas. Teismas taip pat konstatavo, kad
Strateginio planavimo ir investicijų tarnybos viešo aukciono komisijos
2002 m. sausio 17 d. sprendimas pripažinti ieškovą viešo
aukciono laimėtoju ir Privatizavimo komisijos
2003 m. kovo 10 d. nutarimas dėl ieškovo pripažinimo
parduotuvės privatizavimo viešo aukciono laimėtoju bei
2003 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartis naikintini
dėl esminių Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos
Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4 punkto ir Vyriausybės
1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų
Nuostatų 26.4 punkto pažeidimų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo D. Z.
ir atsakovo Alytaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus,
2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi apeliacinius skundus
atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų
kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Alytaus
rajono apylinkės teismas 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu
nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą N. Bereikienės IĮ „Anija“
teisių ir pareigų, pagrįstai atnaujino civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1
dalies 7 punkto pagrindu. Byloje nustatyta, kad IĮ „Anija“ iki privatizavimo
nuomojo ir tebenuomoja parduotuvės patalpas Alytuje, Vingio g. 5-3, vykdo
komercinę veiklą, parduotuvėje dirba žmonės, įmonė yra investavusi lėšų
patalpoms pagerinti. Alytaus rajono apylinkės teismo
2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu pripažinus D. Z.
aukciono laimėtoju ir Alytaus miesto savivaldybei perleidus parduotuvę, IĮ
„Anija“ tektų nutraukti veiklą nuomojamose patalpose, atleisti darbuotojus, ji
patirtų materialinių nuostolių dėl kompensacijų darbuotojams išmokėjimo, kiltų
ginčas dėl investuotų į patalpas lėšų grąžinimo. Teisėjų kolegija padarė
išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 4 d.
sprendimas pažeidė įmonės teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija
nesutiko su apelianto argumentu, kad klausimas dėl IĮ „Anija“ teisių ir pareigų
pažeidimo jau buvo išspręstas šioje civilinėje byloje iki proceso atnaujinimo,
Alytaus rajono apylinkės teismui 2002 m. rugsėjo 17 d.
nutartimi atsisakius įtraukti įmonę į bylą trečiuoju asmeniu, o Kauno apygardos
teismui 2002 m. spalio 22 d. nutartimi Alytaus rajono
apylinkės teismo nutartį palikus nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad proceso
atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo
sprendime padarytas klaidas ir taip apginti asmens teises. Kauno apygardos
teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad Alytaus rajono apylinkės
teismas, priėmęs trečiojo asmens IĮ „Anija“ priešieškinį, neperžengė
įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo
2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu išnagrinėtos bylos ribų
(CPK 370 straipsnio 4 dalis), nes atnaujinus bylos procesą sprendė dėl
neįtraukto į procesą asmens teisių ir pareigų gynimo vadovaudamasis įstatymo
reglamentuotais proceso tikslais, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo
principais ir įvertinęs tai, kad tarp ieškinio ir priešieškinio yra toks
tarpusavio ryšys, jog, priešieškinį patenkinus, nebus galima patenkinti pradinio
ieškinio (CPK 143 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Be to, atnaujinus procesą
ir įtraukus trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais
N. Bereikienės IĮ „Anija“, šis asmuo įgijo visas procesines teises pagal
įstatymą (CPK 37, 42, 46 straipsniai). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog organizuojant ir vykdant
parduotuvės privatizavimą viešo aukciono būdu buvo pažeisti Nuostatų 26.4, 42,
46.1.4 punktų reikalavimai. Byloje nustatyta, kad D. Z. ir
N. Bereikienės IĮ „Anija“ paraiškose dėl dalyvavimo aukcione neteisingai
nurodė atsiskaitymo už perkamą objektą tvarką, todėl Alytaus miesto
savivaldybės Turto privatizavimo komisija
2002 m. vasario 18 d. priėmė pagrįstą nutarimą nepritarti
viešo aukciono komisijos 2002 m. sausio 17 d. sprendimui
dėl ieškovo pripažinimo aukciono nugalėtoju ir pirkimo-pardavimo sutarties
projektui. Pagal Nuostatų 57.1 punktą, nustačius 26.4 punkto reikalavimų
pažeidimus, viešas aukcionas turėjo būti pripažintas neįvykusiu. Be to, pagal
Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4 punktą, skelbiant
Informaciniame privatizavimo biuletenyje apie turto privatizavimo sąlygas,
būtina numatyti sąlygas dėl įmonės išlaidų, susijusių su darbuotojų atleidimu
iš darbo, kompensavimo. Šio reikalavimo rengiant aukcioną nebuvo laikytasi.
Teisėjų kolegija nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, pripažinęs
2002 m. sausio 17 d. viešo aukciono rezultatus
negaliojančiais, pagrįstai panaikino jų pagrindu sudarytą 2003 m. kovo 31 d.
pirkimo-pardavimo sutartį ir, vadovaudamasis CK 6.145 straipsniu, taikė
restituciją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas D. Z. prašo
panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d.
sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –
N. Bereikienės IĮ „Anija“ prašymą atnaujinti procesą ir priešieškinį
atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nei pareiškėja
prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei Alytaus rajono apylinkės teismas
2003 m. liepos 15 d. nutartyje, kuria procesą atnaujino,
nenurodė nė vienos esminės naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurios procesas
galėjo būti atnaujintas. Tai, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūra buvo
iškėlusi baudžiamąją bylą viešo aukciono komisijos pirmininkui V. B. dėl
neva netinkamai atliktų pareigų, privatizuojant viešo aukciono būdu patalpas
Alytuje, Vingio g. 5-3, nėra ir negali būti pagrindas procesui atnaujinti.
Proceso atnaujinimo metu baudžiamojoje byloje nebuvo priimta galutinio
procesinio sprendimo, o šiuo metu baudžiamoji byla dėl V. B. veiksmų yra
nutraukta. Be to, asmuo, kuris nedalyvavo ankstesniame procese, iš viso neturi
teisės prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto
pagrindu.
2. Teismai
nepagrįstai konstatavo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo
2002 m. gruodžio 4 d. sprendimas pažeidžia
N. Bereikienės IĮ „Anija“ teises ir teisėtus interesus.
N. Bereikienės IĮ „Anija“ 2002 m. rugsėjo 13 d. buvo
pateikusi prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau Alytaus rajono
apylinkės teismas, konstatavęs, kad bylos išsprendimas negali turėti įtakos
įmonės teisėms ir pareigoms, 2002 m. rugsėjo 17 d.
nutartimi prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas
2002 m. spalio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo
nutartį paliko nepakeistą. Taigi jau bylos nagrinėjimo iki proceso atnaujinimo
metu įsiteisėjusiomis teismų nutartimis buvo nustatyta, kad teismo sprendimas
byloje negali pažeisti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Be to, Alytaus
rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 15 d. nutartyje dėl
proceso atnaujinimo nenurodyta, dėl kokių konkrečių įmonės teisių ir pareigų
buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
3. Teismai netinkamai
aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatančias bylos nagrinėjimo
atnaujinus procesą ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalį). Priešieškinio, kurio
reikalavimai nėra susiję su teismo sprendimu ir liečia asmenų, nedalyvavusių
procese, interesus, priėmimas ir nagrinėjimas akivaizdžiai iškraipo proceso
atnaujinimo instituto, numatyto CPK XVIII skyriuje, esmę ir prasmę. CPK 370
straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą
nagrinėja pakartotinai (bet ne iš naujo) pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau
neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
4. Teismų atnaujinus
procesą panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo
2002 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo pripažinti
negaliojančiais Privatizavimo komisijos nutarimai, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Privatizavimo komisijos nutarimas nepripažinti ieškovo aukciono laimėtoju išėjo
už Privatizavimo komisijos kompetencijos ribų ir yra neteisėtas. Teisė
pripažinti ar nepripažinti dokumentus pateikusius potencialius pirkėjus viešo
aukciono dalyviais suteikiama viešo aukciono, o ne Privatizavimo komisijai
(Nuostatų 25.2, 26, 27 punktai), t. y. pagal Nuostatus viešo
aukciono komisijos ir Privatizavimo komisijos kompetencija yra atribota. Teismų
motyvai, kad pagal Nuostatų 57.1 punktą viešas aukcionas turėjo būti laikomas
neįvykusiu, nes viešo aukciono dalyviu nepripažintinas nė vienas potencialus
pirkėjas, yra nepagrįsti ir prieštarauja Nuostatų reikalavimams.
5. Teismų argumentas,
kad ieškovo pateiktoje paraiškoje nenurodytas atsiskaitymo už privatizuojamą
objektą terminas, yra nepagrįstas. Ieškovas atsiskaitymo terminą nurodė
išbraukdamas grafą „išsimokėtinai“ ir palikdamas atsiskaitymo terminą „30
dienų po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos“. Be to, visą pinigų
sumą, kurią ieškovas pasiūlė už privatizuojamą objektą, jis sumokėjo dar iki
Privatizavimo komisijai svarstant klausimą dėl pritarimo viešo aukciono
rezultatams.
6. Teismai
nepagrįstai nurodė, kad pagrindas naikinti privatizavimo rezultatus yra tai,
jog nebuvo numatyta sąlyga dėl patalpų nuomininko N. Bereikienės IĮ
„Anija“ nuostolių kompensavimo. Ieškovas pagal privatizavimo sąlygas sumokėjo
IĮ „Anija“ 22 000 Lt. N. Bereikienės IĮ „Anija“ pati nepateikė privatizavimą
vykdžiusiai institucijai jokių duomenų apie būsimus nuostolius. Teismai,
konstatuodami, kad IĮ „Anija“ patirs nuostolių dėl patalpų privatizavimo, nes
yra investavusi lėšų į patalpas ir reikės išmokėti išmokas atleidžiamiems
darbuotojams, pažeidė CPK 185 straipsnį, nes byloje nėra įrodymų,
patvirtinančių tokias aplinkybes. Be to, N. Bereikienės IĮ „Anija“
neužkertamas kelias ateityje reikalauti išlaidų, susijusių su darbuotojų
atleidimu, atlyginimo (įrodžius šių išlaidų buvimą).
7. Teismai, pripažindami
negaliojančia parduotuvės pirkimo-pardavimo sutartį, nenurodė sandorio
pripažinimo negaliojančiu pagrindo. Vien parengimo privatizuoti patalpas
netikslumai, kurie nėra esminiai ir iš esmės nepažeidžia N. Bereikienės IĮ
„Anija“ teisių ir teisėtų interesų, negali būti pagrindas pripažinti
negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį. Sandorių negaliojimo pagrindus ir
sąlygas reglamentuoja CK pirmosios knygos IV skyriaus normos, o ne
poįstatyminiai aktai.
8. Teismai, taikydami
restituciją, nepagrįstai netaikė CK 1.80 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta,
kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti
išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
9. Teismai neteisingai
nustatė, kad CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio ieškinio
senaties terminą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams IĮ „Anija“
praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais
N. Bereikienės IĮ „Anija“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius
argumentus:
1. Kasatorius,
teigdamas, kad nebuvo pagrindo atnaujinti bylos procesą, nepagrįstai remiasi
Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartimi
ir Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 22 d. nutartimi,
kuriomis buvo atmestas įmonės prašymas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu. Šios
nutartys neužkerta kelio atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7
punktą (kai teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų).
2. Kasacinio skundo
teiginys, kad Alytaus rajono apylinkės teismo
2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu nebuvo pažeistos trečiojo
asmens teisės, yra nepagrįstas. N. Bereikienės IĮ „Anija“ teisių
pažeidimas yra konstatuotas pirmosios instancijos teismo
2005 m. kovo 16 d. nutartimi. Taip pat nepagrįsti
kasatoriaus argumentai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvimo.
3. Kasatorius CPK 370
straipsnio 4 dalyje nurodytas bylos nagrinėjimo atnaujinus procesą ribas, kurios
turi atitikti proceso atnaujinimo pagrindą, klaidingai tapatina su bylos,
kurios procesas atnaujinamas, nagrinėjimo ribomis. Atnaujinus procesą CPK 366
straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai teismas nusprendė dėl neįtraukto į
bylą asmens teisių į pareigų), tas asmuo turi turėti procesinę galimybę ginti
savo teises, dėl kurių pažeidimo procesas buvo atnaujintas.
4. Byloje yra
pakankamai įrodymų, kad vykdant parduotuvės viešą aukcioną buvo pažeista jo
organizavimo ir vykdymo tvarka. Privatizavimo biuletenyje nebuvo nurodyta
sąlyga dėl įmonės išlaidų, susijusių su darbuotojų atleidimu iš darbo, kai
darbo vietos naikinamos privatizavus patalpas, kompensavimo, kaip to
reikalaujama Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4
punkte. Be to, kasatoriaus paraiška neatitiko Nuostatų 26.4 punkto, nes joje
nebuvo nurodytas galutinis atsiskaitymo terminas, todėl pripažintina, kad
aukcionas buvo vykdomas pažeidžiant nurodyto punkto reikalavimus. Taigi teismai
pagrįstai konstatavo, kad aukcionas buvo skelbtas pažeidžiant nustatytą tvarką
ir įmonės teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Iš Alytaus rajono
apylinkės teismo 2003 m. liepos 15 d. nutarties matyti, kad
procesas civilinėje byloje Nr. 2-2358-11/2002 pagal ieškovo D. Z.
ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl nutarimų panaikinimo ir
įpareigojimo sudaryti komercinių patalpų pirkimo-pardavimo sutartį buvo
atnaujintas dviem pagrindais: 1) viešo aukciono komisijos pirmininkui
V. B. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 288 straipsnyje nustatytos
veikos požymius (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) į bylą nebuvo
įtraukta N. Bereikienės IĮ „Anija“, kurios teisės buvo pažeistos aukciono
metu parduodant negyvenamąsias patalpas, į kurias įmonė yra investavusi savo
lėšų (CPK 366 straipsnio 7 punktas). Kasatoriaus argumentas, kad baudžiamosios
bylos iškėlimas V. B. negali būti pagrindas atnaujinti civilinę bylą, yra
teisingas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai
paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios
yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje ar tokio dalyko svarbi dalis, apie
kurias pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos
nagrinėjimo metu. Viešo aukciono komisijos pirmininko V. B. veiksmai
aukciono metu šio aukciono dalyvei N. Bereikienės individualiai įmonei
„Anija“ buvo žinomi, nes baudžiamoji byla V. B. buvo iškelta pagal šios
įmonės atstovo pareiškimą. Ikiteisminis tyrimas V. B. baudžiamojoje byloje
buvo nutrauktas nesant įtariamojo veiksmuose nusikalstamos veikos. Taigi CPK
366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nėra. Kita vertus,
kasatorius tapatina CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą su
CPK 366 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. CPK 366 straipsnio 2
dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla nebuvo atnaujinta, todėl dėl šio
įstatymo kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako.
Kita vertus, CPK 366
straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo nebuvimas nenulemia civilinės
bylos atnaujinimo pagrįstumo. Civilinė byla pagrįstai buvo atnaujinta pagal
kitą, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą pagrindą. Kasacinio teismo
teisėjų kolegija, sutikdama su trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais
N. Bereikienės individualios įmonės „Anija“ atsiliepime į kasacinį skundą
nurodytu argumentu, konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo
2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu buvo pažeistos įmonės
teisės, nes jai nedalyvaujant buvo išspręstas ginčas. Buvo pažeistos IĮ „Anija“
teisės privatizavimo procese atgauti išlaidas, susijusias su darbuotojų
atleidimu iš darbo. D. Z. paraiškoje nebuvo nurodytas galutinio
atsiskaitymo terminas, nors buvo perkamos įmonės komercijai naudojamos patalpos
(ilgalaikis materialus turtas). IĮ „Anija“ nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti
procese, nors ji prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu
Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos
46 punktą informacija apie visus privatizavimo objektus turi būti paskelbta
Informaciniame privatizavimo biuletenyje. Kartu su objekto privatizavimo
programa, be kitų duomenų, turėjo būti skelbiamas privatizuojamo objekto vertės
padidėjimo procentas dėl jam pagerinti padarytų išlaidų, kai privatizuojami
valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantys objektai, bei
informacija apie numatomas atlyginti nuomininkui (jeigu nuomininkas yra įmonė)
išlaidas, susijusias su darbuotojų skaičiaus sumažinimu, kai privatizuojami
objektai (statiniai), kuriuose nuomininkas yra įsteigęs darbo vietas, kurios,
pardavus šiuos pastatus ar patalpas, bus likviduojamos, o darbuotojai tose
darbo vietose yra išdirbę ne mažiau kaip vienerius metus iki šio objekto
privatizavimo programos paskelbimo Informaciniame privatizavimo biuletenyje.
Buvo pažeistos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 46.1.4
punkto nuostatos, nes nebuvo paskelbtos visos IĮ „Anija“ kompensuotinos
išlaidos.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad, teismui atsisakius
įtraukti IĮ „Anija“ į bylą trečiuoju asmeniu, šis asmuo nebegali prašyti teismo
atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad teismo nutartis įtraukti (atsisakyti įtraukti) į bylą
trečiąjį asmenį yra tvarkomojo pobūdžio nutartis. Pagal CPK 305, 338 straipsnių
nuostatas atskirąjį skundą, kaip ir apeliacinį, turi teisę paduoti tik
dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 46 straipsnio 3 dalies nuostatas teismo
nutartis atsisakyti įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu
savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Tokios teisės
neturi ir kiti neįtraukti į bylą asmenys. Tokiems asmenims proceso atnaujinimas
CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra procesinė galimybė apginti jų
pažeistas teises. Atnaujinus bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto
pagrindu, CPK 370 straipsnio 4 dalies nuostatų, nustatančių pakartotinio bylos
nagrinėjimo ribas, aiškinimą ir taikymą lemia neįtraukto į bylą asmens pažeistų
teisių pobūdis, šių pažeidimų ryšys su pirmiau nagrinėtos bylos dalyku, asmens,
pripažinto trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, reikalavimo
dalyko sudėties elementai. Šioje civilinėje byloje IĮ „Anija“ priešieškinis yra
tiesiogiai susijęs su ieškovo D. Z. ieškiniu, todėl teismai, nagrinėdami
ieškovo ieškinį ir IĮ „Anija“ priešieškinį visa apimtimi, CPK 370 straipsnio 4
punkto nuostatų nepažeidė.
Nepagrįstas
kasatoriaus argumentas, kad Privatizavimo komisija, nepritardama viešo aukciono
komisijos sprendimui pripažinti jį viešo aukciono nugalėtoju ir patalpų
pirkimo-pardavimo sutarties projektui, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų
25.2, 26, 27 punktų taisykles. Nuostatų 25.2, 26, 27 punktai reglamentuoja
viešo aukciono komisijos veiksmus. Savivaldybės Turto privatizavimo komisijos
kompetenciją reglamentuoja 1997 m. lapkričio 4 d. Lietuvos
Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo
Nr. VIII-480 6 straipsnis ir Alytaus miesto savivaldybės Privatizavimo
komisijos nuostatai, patvirtinti Alytaus miesto tarybos
1998 m. balandžio 23 d. sprendimu. Pagal šiuos norminius
aktus Privatizavimo komisija yra privatizavimą prižiūrinti institucija. Jos
kompetencijai, be kitų pareigų, taip pat priklauso tikrinti, kaip viešo
aukciono komisija laikosi teisėtumo viešo aukciono procese, ir pritarti ar
nepritarti aukciono komisijos sprendimams ir parengtiems privatizavimo sandorių
projektams. Pagal Nuostatų 58.6 punktą, jeigu Privatizavimo komisija viešo
aukciono komisijos parengtam privatizuojamo objekto pirkimo-pardavimo sutarties
projektui nepritaria, aukcionas laikomas neįvykusiu. Alytaus miesto
savivaldybės Privatizavimo komisija, priimdama
2002 m. vasario 18 d. nutarimą nepritarti viešo aukciono
komisijos 2002 m. sausio 17 d. sprendimui ir patalpų pirkimo-pardavimo
sutarties projektui, savo kompetencijos ribų neperžengė.
Kasacinio skundo 7 punkto argumentas, kad
teismai, pripažindami pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nenurodė CK
pirmosios knygos IV skyriaus normų, yra pagrįstas, bet tai nesudaro pagrindo
panaikinti iš esmės teisėtus ir pagrįstus apylinkės teismo sprendimą ir
apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nutartį. Pagal CK 6.420
straipsnio 1 dalį pardavėjas gali nustatyti pradinę parduodamo daikto kainą ir
bet kokias kitas aukciono sąlygas. Tokios sąlygos nustatytos 1997 m. lapkričio 4 d.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme
Nr. VIII-480, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintoje
Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkoje ir Vyriausybės
1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503
patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono
būdu nuostatuose. Šių sąlygų nepaisymas pripažintinas prieštaraujančiu viešajai
tvarkai (CK 1.81 straipsnis). Taigi pagrindas pripažinti negaliojančia
komercinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį buvo.
Nepagrįstas taip pat
ir kasacinio skundo 8 argumentas. Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį vienašalė ar
dvišalė restitucija galima, jeigu ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo ir
geros moralės normoms, kai nebuvo pasiektas sandorio tikslas, o viešosios
teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. Šioje byloje
viešo aukciono tikslą buvo bandoma pasiekti nuginčijant Privatizavimo komisijos
nutarimą, kuris atitinka galiojančius teisės norminius aktus. Kasatoriaus
argumentas, kad teismai neturėjo taikyti restitucijos, nes tai draudžia CK 1.80
straipsnio 4 dalies nuostatos, taip pat atmetamas, nes kasatorius netinkamai
aiškina šį įstatymą. Kasatorius neatsižvelgia į tai, kad turtas, buvęs
pripažinto negaliojančiu sandorio dalykas, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai
įgijusio trečiojo asmens. Ieškovas D. Z. buvo viešo aukciono
tiesioginis dalyvis (pirkėjas), bet ne trečiasis asmuo, todėl jam CK 1.80
straipsnio 4 dalies nuostatos pagrįstai nebuvo taikomos.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo 6 ir 9 punktuose nurodytų argumentų
nepasisako, nes jie neatitinka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų faktinių bylos aplinkybių. CPK 353 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių.
Nenustačius pagrindų
įsiteisėjusiai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. rugpjūčio 5 d. nutarčiai panaikinti, kasacinis skundas
netenkinamas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Iš ieškovo ir
atsakovo, kurio atstovai bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją,
priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. sprendimą ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti
N. Bereikienės individualiai įmonei „Anija“ 450 (keturis šimtus
penkiasdešimt) Lt iš Alytaus miesto savivaldybės ir 450 (keturis šimtus
penkiasdešimt) Lt iš D. Z. už advokato pagalbą kasaciniame procese.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas
Čaika
Janina
Stripeikienė
Pranas
Žeimys