Teismingumo byla Nr. T-52/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02837-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

 (S)

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas, ir nurodyti Departamentui bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) direktoriui, kad pareiškėjas turi atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas 6 mėnesiai, atvirojoje kolonijoje. 

Skunde pareiškėjas nurodo, kad vykdant Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę Departamentas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turėjo būti paskirtas laisvės atėmimo bausmę atlikti Pravieniškių PN atvirojoje kolonijoje, o ne Pravieniškių PN 1 sektoriuje, nes, nepaisant to, jog minėtu nuosprendžiu jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, reali laisvės atėmimo bausmė yra tik 6 mėnesiai.    

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip priskirtiną bendrosios kompetencijos teismui. Nutartyje teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą ir skundžiamas Departamento sprendimas yra susiję su baudžiamuoju procesu ir bausmės vykdymo baudžiamaisiais teisiniais aspektais, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais, todėl pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs pareiškėjo atskirąjį skundą, suabejojo dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, todėl su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Grįsdamas savo abejones, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. galiojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 50 straipsnio 3 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą; nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. galiojo BVK 90 straipsnis, kuriame buvo nustatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose; atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka; vienoje atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios moterys; tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. netekus galios BK 50 straipsnio 3 daliai, BVK 90 straipsnyje nustatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys; atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka; BVK 65 straipsnyje nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad specialioji kolegija nėra sprendusi klausimo dėl pagal pasikeitusį reglamentavimą priimto sprendimo paskirti nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, rūšinio teismingumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti, ar byla pagal pareiškėjo skundą teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui.  

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Pareiškėjo kreipimosi į Departamentą metu galiojusios redakcijos BVK 183 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą nurodyta, kad BVK 183 straipsnyje numatyta galimybė apskųsti apygardos administraciniam teismui terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančios institucijos veiksmus ar sprendimus nereiškia, jog visais atvejais tokios institucijos veiklos teisminę kontrolę atlieka ir jos veikloje iškylančius klausimus, kuriuos pagal įstatymą turi spręsti teismas, sprendžia apygardos administracinis teismas. Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2013; 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2016; 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2019; 2022 m. sausio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2022; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Departamento direktoriaus 2022 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti Pravieniškių PN atvirojoje kolonijoje, o ne Pravieniškių PN 1 sektoriuje, priimtą vadovaujantis BVK 71 bei 90 straipsniais. Taigi byloje yra keliamas ginčas dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos, t. y. pataisos įstaigos rūšies.

Pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam skirtas laisvės atėmimas, bausmės atlikimo vieta nuosprendyje nenurodyta. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. gegužės 5 d. atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą.

Nuo 2020 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263, kuriuo, be kita ko, netekusia galios pripažinta BK 50 straipsnio 3 dalis, nustačiusi, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta yra nustatyta BVK, o ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija.

BVK (2019 m. birželio  27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) 71 straipsnyje nustatyta, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteistieji, išskyrus nurodytuosius šio Kodekso 83 straipsnio 1 dalyje ir 90 straipsnyje. BVK 90 straipsnyje  nustatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienerių metų, nuteisti asmenys. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę taip pat atlieka nuteistieji, perkelti į atviras kolonijas šio kodekso 69 straipsnyje nustatyta tvarka. BVK 65 straipsnyje įtvirtinta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

Departamento direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad, jei nuteistojo nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d. ir teismo sprendime nenurodyta pataisos įstaigos rūšis, būtina kreiptis į teismą dėl sprendimo patikslinimo. Tuo atveju, kai teismo sprendime nurodyta pataisos įstaigos rūšis, asmuo į bausmės atlikimo vietą skiriamas atsižvelgiant į teismo sprendimą.

Įvertinusi pirmiau pateiktą teisinį reguliavimą, specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nuo 2020 m. liepos 1 d., BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti tokios bausmės atlikimo vietos, nes ji yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme – BVK, teisės aktai nustato pareigą įvertinti 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padaryto BK 50 straipsnio pakeitimo – šio straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios – įtaką nusikalstamą veiką iki 2020 m. liepos 1 d. padariusio asmens teisinei padėčiai, t. y. jos palengvinimui ar pasunkinimui (BK 3 str.). Ši nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtis gali būti įvertinama teismui priimant nuosprendį arba, jei nuosprendyje nėra nurodyta pataisos įstaigos rūšis, Departamentui vykdant pareigą kreiptis į tokį nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio patikslinimo; teismui nurodžius pataisos įstaigos rūšį – į tai atsižvelgiama skiriant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą. Taigi dėl bausmės atlikimo vietos (pataisos įstaigos rūšies) tokiu atveju sprendžia būtent nuosprendį priėmęs bendrosios kompetencijos teismas, o nuteistojo paskyrimas į atitinkamą bausmės atlikimo vietą yra susijęs su tokio nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčas šiuo atveju nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Šiuo atveju į specialiąją kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl byla grąžintina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti atskirąjį skundą.       

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.