Civilinė byla Nr. e2A-217-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02515-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.3.3; 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.9.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ir atsakovės R. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6635-956/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės atsakovei R. A..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „G4S Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) prašė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimą pripažinti negaliojančiu ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės R. A. (toliau – ir atsakovė) 1 070,08 Eur sumą, sumokėtą skubiai vykdant DGK sprendimą, priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pagal šalių 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytą darbo sutartį Nr. PA-381 atsakovė įmonėje dirba apsaugos darbuotoja. Atsakovė, susipažinusi su jai nustatytu 2023 m. balandžio mėnesio grafiku, pareiškė, kad prekybos centre ji nedirbs. Dėl sudaryto 2023 m. balandžio mėnesio darbo grafiko kilo didelis atsakovės nepasitenkinimas. Atsakovė 2023 m. kovo 23 d. išėjo į laikiną nedarbingumą, 2023 m. kovo 30 d. atsakovė su prašymu kreipėsi į DGK, reikalaudama priteisti jai priklausančias sumas, susijusias su darbo santykiais nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki prašymo pateikimo dienos (2023 m. kovo mėnesio). 2023 m. gegužės 29 d. DGK priėmė sprendimą, su kuriuo ieškovė kategoriškai nesutinka. Atsakovė į DGK nagrinėtą bylą nėra pateikusi jokių faktais grindžiamų įrodymų (priešingai nei teigiama DGK sprendime), iš kurių būtų galima įsitikinti atsakovės reikalavimų pagrįstumu dėl jos, kaip reikalaujama, faktiškai išdirbto laiko. Atsakovė pateikė tik darbdavės sudarytus ir darbuotojai susipažinimui pateiktus planuojamus darbo grafikus, kurie niekaip nepagrindžia fakto, jog konkrečią dieną atsakovė šį konkretų laiką išdirbo. Planuojamas darbo grafikas nuo realiai išdirbto faktinio darbo laiko gali skirtis (nesutapti) dėl ligos, dėl atostogų, atsiprašius iš darbo, kai darbuotojas pasijunta blogai, dėl įvairių kitų asmeninių priežasčių, ir šiuo nagrinėjamu atveju jis tikrai skiriasi (nesutampa). Faktiškai išdirbtas laikas fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atsakovės pateikti planuojami darbo grafikai niekaip nepagrindžia faktinės realios situacijos, t. y. nepagrindžia faktiškai išdirbtų valandų. Greitojo reagavimo ekipažai vyksta į objektus pakeisti fizinės apsaugos darbuotojus, laiko atžvilgiu dirba pagal poreikį. Gali būti suplanuoti (grafike nurodyti) ir nesuplanuoti ekipažų budėjimai objektuose. Atsakovė nė karto nesikreipė į administraciją dėl neva neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio ar dėl atsakovei reikalingų / trūkstamų dokumentų jos darbo užmokesčio apskaičiavimui pateikimo. Atsakovė dėl mokamo darbo užmokesčio nusiskundimų darbo santykių eigoje neturėjo. Įmonės buhalterė, atlikdama mokėjimą dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies, atsakovei per suklydimą išmokėjo 1 070,08 Eur sumą, nuo šios sumos neatskaičiusi mokesčių, o turėjo sumokėti 526,66 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1 759,37 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 425,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. A.. Teismas išaiškino, kad ieškovė mokesčius privalo sumokėti valstybei nuo 1 759,37 Eur sumos. Į atsakovei mokėtiną sumą (jau atskaičius mokesčius) yra įskaitoma ieškovės sumokėta 1 070,08 Eur suma. Jei nuo teismo priteistos sumos (1 759,37 Eur), atskaičius mokesčius, lieka mažesnė suma nei jau ieškovė yra sumokėjusi (1 070,08 Eur), tai skirtumas negali būti išreikalaujamas iš atsakovės.
4. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 14 d. ieškovė (buvęs pavadinimas UAB „Falck Security“) su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. PA-831 dėl apsaugos darbuotojos – stažuotojos, o pasibaigus bandomajam laikotarpiui ir gavus apsaugos darbuotojo pažymėjimą – apsaugos darbuotojos pareigų. Šalys susitarė, kad atsakovei bus mokamas minimalus valandinis atlygis du kartus per mėnesį 10-15 ir 25-30 dienomis, dėl darbo iki 24 valandų per parą ir neilgiau kaip 48 valandų per savaitę (darbo sutarties 3 ir 5 punktai). Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. šalys susitarė, kad darbdavė, atsižvelgdama į klimato sąlygas, turės teisę darbuotojai kompensuoti iki 50 procentų darbo užmokesčio ar valandinio tarifo atlygio už faktiškai dirbtą laiką lauko sąlygomis. 2017 m. liepos 3 d. UAB „G4S Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-046 nuo 2017 m. liepos 1 d. atsakovei mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis plius 1 procentas Lietuvos Respublikos patvirtintos minimalios mėnesinės algos. 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-052 ieškovė įvedė suminę darbo laiko apskaitą, kurios apskaitinis laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas trys mėnesiai. Atsakovė atleista iš darbo 2023 m. rugpjūčio 16 d. DGK 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. DGKS-2945 darbo byloje Nr. APS-111-6624/2023 atsakovės prašymą patenkinto iš dalies ir iš ieškovės priteisė 3 103,34 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovės naudai, sprendimo dalį dėl 1 070,08 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) nusprendė vykdyti skubiai. Dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies 2023 m. birželio 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 1 070,08 Eur sumą, nuo šios sumos neatskaičiusi mokesčių.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo DGK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi.
6. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2020 m. ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo valandų, kadangi atsakovė žemiau šiame sprendime nurodytu laiku nedirbo ar dirbo mažiau valandų, nes 2020 m. birželio 18 d. 12,5 val. dirbo apsaugos darbuotojas M. Š.; 2020 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė pagal darbo grafiką turėjo dirbti ir faktiškai dirbo 7 val., o DGK nurodė, kad nepažymėta darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 12 val.; 2020 m. rugpjūčio 3 d. 16 val. dirbo apsaugos darbuotojas A. P., kuris pakeitė tą dieną pagal darbo grafiką turėjusią dirbti atsakovę, grafike atsakovė ranka užrašė „3 d. nėjau į papildomą“; 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė nedirbo, nes jai pagal darbo grafiką nepriklausė tą dieną dirbti, o DGK nurodė, kad atsakovė dirbo 13 val.; 2020 m. rugpjūčio 11 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas V. B.; 2020 m. spalio 10 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas N. K.; 2020 m. spalio 19 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas V. B.; 2020 m. gruodžio 13 d. 10 val., iš jų 2 val. naktį ir 7 val., iš kurių 6 val. naktį gruodžio 14 d. dirbo apsaugos darbuotojas V. B.. Atsakovė susirgo ir jai nuo 2020 m. gruodžio 14 d. imtinai buvo išduotas laikinas nedarbingumas. Atsakovė dirbo 7 val. 13 d. nuo 7 val. iki 14 val. Gruodžio 13 d. nuo 14 val. iki gruodžio 14 d. 7 val. atsakovę pavadavo apsaugos darbuotojas V. B..
7. Byloje pateikti esantys įrodymai patvirtina, jog 2021 m. ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo valandų, kadangi atsakovė žemiau šiame sprendime nurodytu laiku nedirbo ar dirbo mažiau valandų, nes 2021 m. balandžio 13 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas V. B.; 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovę pakeitė ir už ją 16 val. dirbo apsaugos darbuotojas M. Š.; 2021 m. lapkričio 3 d. 8 val. dirbo apsaugos darbuotojas V. B.; 2021 m. gruodžio 9 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas K. G.; 2021 m. gruodžio 12 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas K. G.; 2021 m. gruodžio 15 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas K. G.; 2021 m. gruodžio 18 d. 6 val. dirbo apsaugos darbuotojas K. G..
8. Byloje pateikti esantys įrodymai patvirtina, kad 2022 m. ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo valandų, kadangi atsakovė žemiau šiame sprendime nurodytu laiku nedirbo ar dirbo mažiau valandų, nes 2022 m. sausio 21 d. 12 val. dirbo apsaugos darbuotojas G. L.; 2022 m. vasario 2 d. 10 val. dirbo apsaugos darbuotojas G. L.; 2022 m. kovo 9 d. atsakovę pakeitė ir už ją 16 val. dirbo apsaugos darbuotojas Ž. S.; 2022 m. gegužės 17 d. 5 val. dirbo apsaugos darbuotojas V. B..
9. Byloje pateikti esantys įrodymai patvirtina, kad 2023 m. ieškovė nežymėjo atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbo valandų, nes už atsakovę 2023 m. sausio 10 d. 2,5 val. dirbo apsaugos darbuotojas V. D..
10. Teismas nurodė, kad apsaugos darbuotojai V. B. ir N. K. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, jog atsakovė nuolatos prašydavo jų ir kitų kolegų (labai dažnai apsaugos darbuotojo M. Š.) pakeisti jos pamainų metu. Atsakovė sakydavo, kad jai reikia kažkur išvažiuoti, ką nors suskausta, pas gydytojus reikia ar dėl kitų asmeninių priežasčių. Keisdavosi su vadovo žinia. Per 2020 – 2022 m. daug kartų yra dirbę už atsakovę, tikslių datų ir valandų neatsimena. Darbdavė visada sumoka tiek, kiek valandų yra išdirbę. Apsaugos darbuotojai skųsdavosi, kad tik gauna naują mėnesio grafiką ir jau žino, kad skambins atsakovė ir prašys padirbti už ją. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. J., H. L., Ž. K. nepatvirtino jokių aplinkybių dėl atsakovės faktiškai dirbto laiko per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Konkrečių datų nežino, kada atsakovė dirbo, nedirbo pagal sudarytus grafikus.
11. Teismas vertino atsakovės pateiktą garso įrašą, kuriame pokalbis vyksta tarp atsakovės ir viršininko Ž. V.. Ž. V. prašė atsakovės pagalbos, kad ji per savo išeiginę padirbtų 4 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nesutiko, labai baiminosi, jei nedirbs šių valandų, tai jai visą kovo mėnesį pagal grafiką lieps dirbti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Viršininkas paaiškino, kaip bus apmokėta už šias papildomai dirbtas valandas. Teismas sprendė, jog šis atsakovės pateiktas įrodymas (garso įrašas) nepatvirtina jokių svarbių bylai aplinkybių, susijusių su atsakovės faktiškai dirbtu laiku.
12. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, liudytojo Ž. V. parodymų teismas nustatė, kad darbo grafikai, tame tarpe ir tie, kuriuos atsakovė (darbuotoja) pateikė DGK, yra sudaromi prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo, pagal įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles – darbo pamainų grafikai pranešami bendrovės darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo, o ieškovės (darbdavės) pateikti DGK darbo grafikai yra mėnesio eigoje pagal kiekvieno darbuotojo to mėnesio faktines aplinkybes koreguojami grafikai, jie darbdavei yra tik informacinio pobūdžio.
13. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė virš aptartu laiku nedirbo, todėl ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei su darbo santykiais susijusių išmokų už šias sprendime nurodytas valandas.
14. Teismas nurodė, jog iš ieškovės 2023 m. rugpjūčio 28 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad 2020 m. už atsakovę 82 val. (75 val. dieną, 7 val. naktį) dirbo greitojo reagavimo ekipažas, t. y. birželio 4 d. – 16 val., liepos 4 d. – 7 val., rugpjūčio 14 d. – 12 val., rugsėjo 15 d. – 1 val., rugsėjo 16 d. – 7 val. (naktį), spalio 13 d. – 12 val., spalio 16 d. – 12 val., lapkričio 3 d. – 8 val., gruodžio 9 d. – 7 val.; 2021 m. už atsakovę 55 val. dirbo greitojo reagavimo ekipažas, t. y. kovo 1 d. – 9 val., balandžio 16 d. – 13 val., liepos 3 d. – 9 val., spalio 2 d. – 12 val., spalio 6 d. – 12 val.; 2022 m. už atsakovę 112 val. dirbo greitojo reagavimo ekipažas, t. y. sausio 24 d. – 12 val., sausio 27 d. – 12 val., sausio 30 d. – 12 val., balandžio 2 d. – 12 val., balandžio 6 d. – 13 val., birželio 1 d. – 12 val., birželio 9 d. – 13 val., lapkričio 11 d. – 8 val., gruodžio 8 d. – 15 val., gruodžio 15 d. – 3 val.; 2023 m. sausio 10 d. už atsakovę 13,5 val. dirbo greitojo reagavimo ekipažas.
15. Teismas pažymėjo, jog liudytoja A. J. parodė, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas niekada nėra jos pakeitęs poste keliolikai valandų, gal kokį vieną kartą yra 1 val. išleidęs pas gydytoją. Liudytojas H. L. parodė, kad jam, kaip greitojo reagavimo ekipažo darbuotojui, niekada neteko dirbti poste už fizinės apsaugos darbuotoją, taip pat darbo grafike niekada nebuvo įtraukta dirbti poste už fizinės apsaugos darbuotoją. Liudytojas Ž. K. parodė, kad per visą darbo laiką ekipaže, gal kokius tik du kartus (vienas kartas buvo (duomenys neskelbtini)) teko keisti fizinės apsaugos darbuotoją ir tai užtruko neilgiau kaip 1 val., po 16 val. niekada nekeitė fizinės apsaugos darbuotojo. Liudytojas V. M. parodė, kad vadovas Ž. V. duoda nurodymą pakeisti fizinės apsaugos darbuotoją, dažniausia pavaduodavo nuo 1 val. iki 4 val. Niekada 16 val. nedirbo už fizinės apsaugos darbuotoją poste. Tokie pavadavimai būdavo momentiniai ir nenumatytais atvejais. Pagal grafiką nėra budėjęs (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. G. parodė, kad tenka pakeisti fizinės apsaugos darbuotojus postuose, kai jie į darbą neateina ar suserga. Juos pavaduoja, kol randa ir į darbą ateina kitas fizinės apsaugos darbuotojas. Liudytojas Ž. V. parodė, kad greitojo reagavimo ekipažas pakeičia fizinės apsaugos darbuotoją ir 1 val., gali ir per visą naktį.
16. Teismas vertino valdymo centro vadovės R. O. 2023 m. spalio 9 d. rašto duomenis, kuriame nurodyta, kad neišvengiami atvejai, kai fizinės apsaugos darbuotojas nustatytu laiku nepradeda darbo arba dėl tam tikrų priežasčių (pvz. sveikatos sutrikimų) negali toliau vykdyti savo tiesioginių pareigų. Tokiais atvejais, informavus apsaugos grupių vadovą, greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas budi objekte iki kol atvyks kitas apsaugos darbuotojas. Apibrėžti ekipažo darbuotojo budėjimo objekte trukmę yra neįmanoma. Kiekvienas atvejis skirtingas, negali žinoti, kiek laiko užtruks vadovas, surasdamas kitą pakaitinį darbuotoją.
17. Įvertinęs liudytojų parodymus, valdymo centro vadovės R. O. paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas nenumatytais atvejais, trumpam laikui, t. y. iki kol vadovas suras kitą pakaitinį fizinės apsaugos darbuotoją, poste gali pakeisti fizinės apsaugos darbuotoją. Teismas pažymėjo, kad iš 2023 m. balandžio mėnesio darbo grafiko (postas (duomenys neskelbtini)), liudytojo V. M. parodymų nustatyta, jog suplanuoti (po 2 val.) greitojo reagavimo ekipažo budėjimai fizinės apsaugos poste yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, nes ten reikia pakeisti apsaugos darbuotojus, kad neperdirbtų valandų. Todėl visiškai yra nelogiška ir byloje nepagrįsta įrodymais, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas už atsakovę galėjo dirbti tiek daug valandų (262,50 val.) ir beveik po visą pamainą (po 12 val., 16 val. ir pan.). Teismas taip pat sprendė, kad aukščiau sprendime ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės į bylą pateiktus apskaitos programos išrašų duomenis.
18. Nurodytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas sprendimo 30 punkte nurodytu laiku nedirbo už atsakovę. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantys neatitikimai, vertintini darbuotojos (atsakovės) naudai. Iš ieškovės 2023 m. spalio 10 d. pateiktų buhalterinių paskaičiavimų matyti, kad per ginčo laikotarpį atsakovei už 262,50 val. (255,50 val. dieną, 7 val. naktį) būtų išmokėta 1 759,37 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl minėta suma priteistina iš ieškovės atsakovės naudai, nes ieškovė neįrodė, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai dirbo už atsakovę.
19. Teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovas prašė priimti atskirąją nutartį dėl dokumentų klastojimo, tačiau, išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas nenustatė pagrindo kreiptis į prokuratūrą su atskirąja nutartimi. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisakė, kadangi laikė, kad jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jos esme ir turiniu, ir nekeičia teismo padarytų išvadų.
20. Teismas nustatė, kad byloje susidarė bylinėjimosi išlaidos: ieškovės sumokėtas žyminis mokestis – 70 Eur, atsakovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – 800 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – 6,64 Eur. Teismas nurodė, kad nors ieškovės ieškinys atmetamas, vis tik bylinėjimosi išlaidos paskirstomas pagal proporcingumo taisyklę, t. y. 1 759,37 Eur × 100 proc. ÷ 3 103,34 Eur ꞊ 57 procentai patenkinta atsakovės reikalavimų, 43 procentai – ieškovės. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 30,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 456 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 425,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad proporcingai turi būti paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, tačiau iš šalių pašto išlaidos nepriteistinos, nes priteisinta suma mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
21. Ieškovė UAB „G4S Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista 1 759,37 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovei R. A., bei sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas grąžinti 1 070,08 Eur sumą iš atsakovės, ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo bei procesinių teisės normų pažeidimo, turėjusių esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Be to, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos.
23. Pažymi, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, kadangi teismas, viena vertus, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog teismas nesutinka su DGK ir atsakovės pozicija, jog faktiškai dirbamas laikas fiksuojamas darbo grafikuose, kita vertus, vis tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius neatitikimus įvertino sulygindamas būtent su darbo grafikais. Tai reiškia, kad teismui konstatavus, jog faktiškai išdirbtas laikas nėra fiksuojamas darbo grafikuose – byloje paneigiamas iš esmės vienintelis atsakovės į bylą teiktas įrodymas, kuriuo remiantis DGK iš ieškovės atsakovės naudai priteisė su darbo santykiais susijusias sumas. Atsakovės iškviesti ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. J., H. L., Ž. K. nepatvirtino jokių aplinkybių dėl atsakovės faktiškai dirbto laiko per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Šie liudytojai konkrečių datų nežinojo, negalėjo nurodyti, kada atsakovė dirbo, nedirbo pagal sudarytus grafikus. Nurodytos aplinkybės savaime suponuoja išvadą dėl teismo skundžiamo sprendimo dalies nelogiškumo, neteisėtumo ir nepagrįstumo.
24. Pabrėžia ir tai, kad teismo parengiamojo posėdžio, kuris įvyko 2023 m. rugsėjo 21 d., metu, atsakovės atstovas išsakė teiginius bei kėlė klausimus dėl to, jog greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai neva apskritai nedirba fizinės apsaugos postuose bei neva apskritai negali pakeisti fizinės apsaugos darbuotojų. Šią poziciją atsakovės atstovas grindė tik deklaratyviais teiginiais, jog greitojo reagavimo darbuotojų ir fizinės apsaugos postuose dirbančių darbuotojų atliekamos funkcijos yra absoliučiai skirtingos. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai (liudytojų Ž. V., V. M., V. G. parodymai, R. O. raštiškas paaiškinimas) aiškiai paneigė atsakovės atstovo teiginius (jog ekipažo darbuotojas neva negali pakeisti fizinės apsaugos darbuotojo). Atkreipia dėmesį, kad skundžiamos sprendimo dalies teiginys („ir beveik po visą pamainą (po 12 val., 16 val. ir pan.))“ (Sprendimo 33 punktas) pernelyg suabsoliutintas, kadangi, kaip matyti iš ieškovės 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašytinių paaiškinimų, greitojo reagavimo ekipažas dirbo ir po 1 val., 3 val., 7 val., 8 val. ir kt. Be to, teismo sprendime aprašyti nepilni (t. y. darbdavės nenaudai sutrumpinti) liudytojų parodymai.
25. Mano, kad surinkti ir byloje atskleisti įrodymai, akivaizdžiai pagrindžia greitojo reagavimo ekipažo darbuotojų darbą fizinės apsaugos postuose ir tai, jog budėjimo laikas varijuoja priklausomai nuo situacijos, galimas budėjimas ir visą parą. Todėl nesutinka su teismo suabsoliutinta išvada dėl visų greitojo reagavimo ekipažo valandų, t. y. labiau tikėtina išvada, kad greitojo reagavimo ekipažas sprendimo 30 punkte nurodytu laiku nedirbo, kadangi laiko ją neteisinga, nelogiška, paremta vien tik nepagrįstomis prielaidomis (galėjo / negalėjo), kurios iš esmės prieštarauja kitiems aukščiau minėtiems teismo sprendimo motyvams bei byloje surinktiems įrodymams, aprašytiems apeliaciniame skunde. Mano, kad byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsakovės tariamai išdirbtą laiką.
26. Akcentuoja, jog reikalavimas, kad ieškovė, kaip darbdavė, įrodytų, jog darbuotoja konkrečiomis dienomis ir valandomis nedirbo, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko ieškovė objektyviai už tokį ilgą (net trejų metų) laikotarpį negali įrodyti. Apeliantė vertina, kad tokia įrodinėjimo našta už tokį seną ir tokį ilgą (net trejų metų) laikotarpį yra neproporcinga ir maksimaliai apsunkinta našta ieškovei. Mano, kad pareikštą ieškinį pagrindė (įrodė) pilna apimtimi.
27. Nurodo, kad nesutinka ir su teismo išvada, jog atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei jos sumokėtos didesnės sumos. Teismas pacitavo ieškovės į bylą pateiktą 2023 m. rugpjūčio 10 d. vyr. finansininkės ir vyresniosios buhalterės pasirašytą pranešimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog per klaidą buvo sumokėta didesnė suma. Mano, jog akivaizdu, kad DGK sprendime aiškiai įvardinus sumą, nuo kurios turėjo būti atskaityti mokesčiai, jokių papildomų teisės taikymo veiksmų, atliekant mokėjimą, atlikti nereikėjo. Mokėjimas buvo vienkartinis (ne tęstiniai ar pasikartojantys veiksmai ar mokėjimai).
28. Atsakovė R. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“ 3 103,34 Eur DGK sprendime apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių išmokų, pakeitus teismo sprendimą, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl padarė neteisingas bei prieštaraujančias bylos įrodymams išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, bei tik ieškovei palankiais liudytojų parodymais ir kritiškai įvertino bei atmetė atsakovės argumentus, liudytojų parodymus, kurie patvirtino atsakovės argumentus, taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Atmetęs ieškovės ieškinį, teismas turėjo priteisti visą DGK sprendimu išieškotą 3 103,34 Eur su darbo santykiais susijusią išmoką.
30. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir išaiškino Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas neįvertino, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra tik darbo laiko apskaitos registras, kurį pildo pats darbdavys, ir į jį duomenys apie faktiškai dirbtą darbuotojo laiką turi būti įvesti iš dokumentų, patvirtinančių apie darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Pats darbo laiko apskaitos žiniaraštis nėra objektyvus įrodymas apie darbuotojo faktiškai išdirbtą laiką. Jame nurodytas išdirbtas faktinis darbuotojo darbo laikas turi būti pagrįstas kitais įrodymais, ne vien darbdavio užpildytu apskaitos dokumentu.
31. Pažymi, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu prašė teismo išreikalauti būtent tuos dokumentus, kurie ir patvirtintų atsakovės faktiškai dirbtą laiką – Transporto registracijos žurnalus ir Budėjimo priėmimo – perdavimo žurnalus, pildomus saugomuose objektuose, kuriuose yra su darbuotojų parašais ir juose yra užfiksuotas laikas darbo vietoje, kurių ištraukas nuo 2023 m. kovo 1 d. atsakovė yra pateikusi, tačiau atsakovė nei vieno iš šių dokumentų teismui nepateikė, nurodydama, kad jų neišsaugojo. Atsakovei dirbant pas ieškovę šie dokumentai buvo saugomi apie 5 metus. Teismas turėjo tinkamai įvertinti atsakovės prašomų ir ieškovės nepateiktų dokumentų svarbą ir nepateikimo priežastis, nes ieškovės teismui nurodytas trumpas (3 mėnesių) šių žurnalų saugojimo terminas, paneigia pildomų žurnalų paskirtį – fiksuoti faktus, reikalingus saugumui užtikrinti iškilus problemai ateityje.
32. Nurodo, kad teismas neįvertino atsakovės paaiškinimo, kad būdavo, jog darbuotojai susikeičia darbo dienomis, bet visada rašydavo darbdavei prašymus, nurodydavo kokiomis dienomis ir su kuo nori pasikeisti, tačiau faktiškai išdirbtam laikui tai įtakos neturėjo. Tačiau darbdavė teismui nepateikė nei šių prašymų, nors atsakovė jų prašė, nei nurodė kada ir už ką yra dirbusi pati atsakovė.
33. Dėl nurodyto mano, kad išvadą, jog ieškovė įrodė, kad atsakovė teismo sprendimo 22-25 punktuose nurodytu laiku nedirbo, todėl ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei su darbo santykiais susijusių išmokų už šias sprendime nurodytas valandas, teismas padarė nesant objektyvių įrodymų, kad atsakovė dirbo ne taip, kaip nurodyta jos pateiktuose darbo grafikuose, o taip kaip nurodyta ieškovės pateiktame darbo grafike, kurio pagrindu darbdavė užpildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį.
34. Akcentuoja, kad teismas savo sprendime nemotyvavo, kodėl jis ieškovės pateiktus darbo grafikus pripažino teisingais ir pagrįstais, o atsakovės pateiktus grafikus – tik kaip informacinio pobūdžio, darbdavės sudarytus tik kaip planuojamus darbo grafikus. Ieškovo aiškinimas, jog buvo sudaromi du darbo grafikai, iš kurių vienas yra planuojamas ir informacinio pobūdžio, o antrasis yra tikslus, nes pakoreguotas mėnesio eigoje atsižvelgiant į darbuotojų ligas, atostogas ir kitas aplinkybes, yra nepagrįstas. Toks ieškovo aiškinimas apie darbo grafikų sudarymą prieštarauja tiek DK numatytai darbo grafikų sudarymo tvarkai, tiek ir pačios darbdavės numatytai darbo grafikų sudarymo tvarkai, numatytai įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Būtent atsakovės turimi ir darbo ginčo nagrinėjimo metu pateikti grafikai ir yra tie grafikai, pagal kuriuos darbdavys nurodė, kaip turi dirbti atsakovė ir kiti darbuotojai.
35. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės aiškinimus, jog atsakovės pateikti grafikai yra tik planuojami darbo grafikai, teismo turėjo būti įvertintas kritiškai, nes tose grafikuose yra nurodyta ir darbuotojų atostogos (A), ir liga (L), kurios nesuplanuosi iš anksto, t. y. tos aplinkybės dėl kurių, kaip nurodo ieškovė ir teismas, turėjo būti keičiami darbo grafikai mėnesio eigoje, todėl jie niekaip negali būti tik planuojami darbo grafikai. Be to, pagal anksčiau nurodytą teisės normų ir įmonės vidaus taisyklių reglamentavimą, darbo grafikai galėjo būti keičiami tik nuo darbdavės valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbo dienas. Ieškovė nepateikė nei DGK, nei teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokios nuo darbdavės valios nepriklausančios aplinkybės buvo, kad prireikė keisti pasirašytus ir darbuotojams pateiktus darbo grafikus ko ne kiekvieną mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų ir apie kitą norminiuose aktuose nurodytą imperatyvų reikalavimą – kad apie pakeistą darbo grafiką darbuotojus supažindino prieš dvi darbo dienas. Atsakovė tiek DGK, tiek teismui nuosekliai nurodė, kad ji darbo grafikų, kurie buvo pateikti darbdavės darbo ginčo nagrinėjimo metu, nėra mačiusi, mato juos pirmą kartą. Kad nematė pakeistų darbo grafikų ir nebuvo jokių pakeitimų, bei su jais supažindinti nebuvo, patvirtino ir liudytoja A. J..
36. Pažymi ir tai, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad byloje pateikti du skirtingi darbuotojų darbo grafikai, iš kurių viename labai sumažintos atsakovės pirmame darbo grafike nurodytos faktiškai dirbtos darbo valandos, kad jie abudu patvirtinti ieškovo atsakingo darbuotojo parašais, kad su vienu iš jų atsakovė buvo supažindinta ir juos turi, o su kitu, neva tai, pakeistu mėnesio eigoje, supažindinta nebuvo. Teismas neįvertino, kad ieškovė neįrodė, jog jos sudaryti pirminiai darbo grafikai, su kuriais tinkamai buvo supažindinti darbuotojai, buvo pakeisti laikantis įstatymo numatytos tvarkos, kad apie darbo grafikų pasikeitimą tinkamai ir laiku buvo įspėti darbuotojai. Todėl teismas turėjo kritiškai įvertinti ieškovės ginčo nagrinėjimo metu pateiktus darbo grafikus, nes jie kardinaliai skiriasi nuo tų, kurie yra pas atsakovę ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kad juose įrašytas faktiškai dirbtas atsakovės laikas, o visi atsakovės prašomi pateikti įrodymai, kurie tikrai patvirtintų jos turimų darbo grafikų pagrįstumą, stebuklingai darbdavės yra sunaikinti. Ieškovės vengimas pateikti teismui atsakovės prašomus dokumentus turėjo būti teismo įvertintas kaip ieškovės siekis išvengti atsakomybės. Visas abejones teismas turėjo vertinti atsakovės naudai.
37. Mano, jog teismas nepagrįstai nevertino liudytojos A. J. parodymų, nurodydamas, kad ji nepatvirtino jokių aplinkybių dėl atsakovės faktiškai dirbto laiko per ginčo laikotarpį, nes ši liudytoja patvirtino kitas svarbias bylos aplinkybes, kurias teigė atsakovė, nurodydama, kad faktiškai dirbtas laikas buvo fiksuojamas pasirašant objekte esamus žurnalus, kurie ieškovės, prasidėjus ginčui, buvo išvežti iš objekto, kad darbuotojai negalėtų pasidaryti jų kopijų, kad minėti žurnalai nebuvo įmonėje naikinami po 3 mėnesių, kaip nurodė ieškovė, kad ji taip pat nebuvo supažindinta su jokiais pasikeitusiais darbo grafikais.
38. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. A. prašo ieškovės UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinti pilnai.
39. Nurodo, kad ieškinį teismui pareiškė ieškovė, todėl ieškovė turi pareigą įrodyti, kad jos pateiktuose grafikuose ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas atsakovės faktiškai dirbtas laikas yra pagrįstas ir teisingas. Ieškovės teiginiai apie planuojamą grafiką paneigti tiek atsakovės, tiek liudytojų parodymais. Kitų, ieškovės nurodytų „tikrų“ grafikų nei atsakovė, nei teisme liudiję asmenys, nebuvo matę iki darbo ginčo iškėlimo dienos. Laikytina, kad atsakovės DGK pateikti grafikai ir yra tie, kuriuos pagal įstatymo normas privalėjo sudaryti darbdavė, juos sudarė ir nepažeisdama įstatymo normų, supažindino su jais darbuotojus, todėl DGK šiais grafikais vadovavosi pagrįstai ir šių grafikų pagrindu jos atlikti skaičiavimai yra teisingi, jais nėra pagrindo abejoti.
40. Tačiau mano kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai teismo sprendimo 30 punkte nurodytu laiku nedirbo už atsakovę. Atsakovei pinigai buvo pervesti pagal DGK sprendimą, atsakovė visą laiką elgėsi sąžiningai, sąskaitybos klaidų taip pat nebuvo padaryta.
41. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „G4S Lietuva“ prašo teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nepriteisti iš ieškovės 1 343,97 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, palikti nepakeistą, o atsakovės R. A. apeliacinį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.
42. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kurie yra nelogiški, neteisingi, kadangi prieštaraujantys ne tik realiai faktinei situacijai, bet ir darbo teisės normoms, teisiniam aiškinimui, nagrinėjamoje byloje surinktiems ir nenuginčytiems įrodymams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų
43. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ir atsakovės R. A. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.
44. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką pagal apeliacinių skundų ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės UAB „G4S Lietuva“ ieškinys dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir priteista atsakovės R. A. naudai 1 759,37 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
45. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. A., dirbusi pas ieškovę UAB „G4S Lietuva“ fizinės apsaugos darbuotojos pareigose objektuose (postuose), esančiuose (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 30 d. prašymu dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi į DGK, prašydama priteisti iš ieškovės 4 207,73 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už tris paskutinius darbo metus, 233,40 Eur už budėjimą namuose nuo 2023 m. sausio 1 d. ir 400 Eur dėl netinkamai paskaičiuotų atostoginių ir nedarbingumo išmokų. Atsakovė teigė, kad ieškovė netinkamai tvarkė jos darbo laiko apskaitą, nes ieškovės pateiktuose darbo laiko apskaitos grafikuose ir žiniaraščiuose nurodytas darbo laikas neatitinka faktiškai atsakovės dirbto darbo laiko. Tvirtino, kad nebuvo tinkamai apskaičiuotas visas faktiškai atsakovės išdirbtas darbo laikas ir nebuvo tinkamai su ja atsiskaityta. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės reikalavimais, nurodė, kad atsakovės dirbtas laikas buvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurių pagrindu buvo apskaičiuojamas ir išmokamas atsakovei priklausantis darbo užmokestis.
46. DGK išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-111-6624/2023 pagal minėtą atsakovės prašymą, kurį 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. DGKS-2945 iš dalies tenkino ir iš ieškovės priteisė 3 103,34 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų atsakovės naudai, o sprendimo dalį dėl 1 070,08 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) nusprendė vykdyti skubiai. Dėl skubiai vykdytinos sprendimo dalies 2023 m. birželio 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 1 070,08 Eur sumą, nuo šios sumos neatskaičiusi mokesčių.
47. Ieškovė su DGK 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu nesutiko toje dalyje, kuria buvo tenkintas atsakovės prašymas, todėl pateikė ieškinį dėl darbo ginčo šioje dalyje išnagrinėjimo iš esmės teisme. Ieškovė, be kita ko, prašė DGK 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą pripažinti negaliojančiu ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 1 070,08 Eur sumą, skubiai įvykdytą pagal DGK sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 1 759,37 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) atsakovės naudai, nurodydamas, kad į atsakovei mokėtiną sumą (jau atskaičius mokesčius) yra įskaitoma ieškovės sumokėta 1 070,08 Eur suma ir jeigu nuo teismo priteistos sumos (1 759,37 Eur), atskaičius mokesčius, lieka mažesnė suma nei jau ieškovė yra sumokėjusi (1 070,08 Eur), tai skirtumas negali būti išreikalaujamas iš atsakovės.
48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė teismo sprendimo 22, 23, 24 ir 25 punktuose nurodytu laiku nedirbo, todėl ieškovė neturi pareigos mokėti atsakovei su darbo santykiais susijusių išmokų už minėtuose teismo sprendimo punktuose nurodytas valandas. Tačiau pirmosios instancijos teismas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius neatitikimus vertino darbuotojos (atsakovės) naudai ir konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas teismo sprendimo 30 punkte nurodytu laiku nedirbo už atsakovę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad atsakovei 1 070,08 Eur suma buvo pervesta pagal DGK sprendimą, atsakovė elgėsi sąžiningai, ieškovė nepadarė sąskaitybos klaidos, todėl atsakovė (darbuotoja) neturi pareigos grąžinti ieškovei (darbdavei) jos per klaidą sumokėtos didesnės sumos.
49. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė, kurios apeliacinius skundus argumentuoja netinkamu materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, apeliančių teigimu, turėjusiu esminės reikšmės neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimui. Ieškovės manymu, iš ieškovės (darbdavės) jokios su darbo santykiais susijusios sumos atsakovei (darbuotojai) negalėjo būti priteistos, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė 1 759,37 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų iš ieškovės (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) bei negrąžino ieškovei 1 070,08 Eur sumos, kuri skubiai įvykdyta DGK sprendimu, nesant teisėto pagrindo. Tuo tarpu atsakovė įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, turėjo priteisti visą DGK sprendimu atsakovės naudai priteistą 3 103,34 Eur su darbo santykiais susijusią išmoką.
Dėl darbo teisės normų ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
50. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 120 straipsnio 3 dalies nuostatas, neįvertindamas to, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra tik darbo laiko apskaitos registras, kurį pildo pats darbdavys, ir į jį duomenys apie faktiškai dirbtą darbuotojo laiką turi būti įvesti iš kitų dokumentų, patvirtinančių apie darbuotojo faktiškai dirbtą laiką. Atsakovės įsitikinimu, pats darbo laiko apskaitos žiniaraštis nėra objektyvus įrodymas apie darbuotojo faktiškai išdirbtą laiką.
51. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam atsakovės DK 120 straipsnio 3 dalies aiškinimui. Minėtoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Tai reiškia, kad darbdavys, remdamasis minėta DK nuostata, turi įstatyminę pareigą tvarkyti darbuotojų laiko apskaitą ir faktiškai darbuotojų dirbtą laiką apskaityti būtent darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Paprastai būtent darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis (faktiškai dirbtomis valandomis) vadovaujantis darbuotojams apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis. Kita vertus, sprendžiant ginčą dėl darbuotojo faktiškai dirbtų valandų, neturėtų būti suabsoliutinami darbdavio užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantys duomenys. Tokiu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu gauti civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys yra vertinami kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (CPK 177 straipsnis).
52. Apeliaciniuose skunduose bylos šalys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius šalių apeliacinių skundų argumentus.
53. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016).
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus, išklausiusi pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio.
55. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tačiau tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).
56. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 39 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip darbdavė, šią pareigą įvykdė tik iš dalies, pateikdama darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, patvirtinančius, kad 2020 m. birželio 18 d. – 12,5 val., rugpjūčio 3 d. – 16 val., rugpjūčio 11 d. – 12 val., spalio 10 d. – 12 val., spalio 19 d. –12 val., gruodžio 13 d. – 10 val., gruodžio 14 d. – 7 val. (nuo gruodžio 14 d. imtinai atsakovei buvo išduotas laikinas nedarbingumas), 2021 m. balandžio 13 d. – 12 val., rugsėjo 6 d. – 16 val., lapkričio 3 d. – 8 val., gruodžio 9 d. – 12 val., gruodžio 12 d. – 12 val., gruodžio 15 d. – 12 val., gruodžio 18 d. – 6 val., 2022 m. sausio 21 d. – 12 val., vasario 2 d. – 10 val., kovo 9 d. – 16 val., gegužės 17 d. – 5 val., 2023 m. sausio 10 d. – 2,5 val. dirbo kiti ieškovės apsaugos darbuotojai (M. Š., A. P., V. B., N. K., K. G., G. L., Ž. S., V. D.), pakeitę pagal darbo grafiką turėjusią dirbti atsakovę. Iš ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė pagal darbo grafiką turėjo dirbti ir faktiškai dirbo 7 val., o tų pačių metų rugpjūčio 7 d. atsakovė nedirbo, nes jai pagal darbo grafiką nepriklausė tą dieną dirbti. Ieškovė taip pat pateikė apsaugos darbuotojų V. B. ir N. K. rašytinius paaiškinimus, kuriuose jie patvirtino, kad atsakovė nuolatos prašydavo jų ir kitų kolegų (labai dažnai apsaugos darbuotojo M. Š.) padirbti vietoj jos ir tikrai ją keisdavo su vadovo leidimu. Per 2020 – 2022 m. daug kartų yra dirbę už atsakovę, tačiau tikslių datų ir valandų neatsimena. Apsaugos darbuotojai skųsdavosi, kad tik gauna naują mėnesio grafiką ir jau žino, kad skambins atsakovė ir prašys padirbti už ją.
58. Ieškovei pateikus šiuos duomenis, įrodinėjant atsakovės faktinę darbo laiko trukmę, o atsakovei ginčijant ieškovės pateiktų duomenų atitikimą tikrovei ir keliant abejones dėl pateiktų įrodymų patikimumo, būtent atsakovei teko pareiga pateikti į bylą įrodymus, kad šios nutarties 57 punkte nurodytu laiku faktiškai dirbo atsakovė. Tokių įrodymų atsakovė neteikė, apsiribodama deklaratyviomis abejonėmis, kurios negali būti vertinamos kaip paneigiančios skundžiamame sprendime pateiktos išvados pagrįstumą. Atsakovė jokių kitų duomenų apie jos faktiškai dirbtas dienas ir valandas, išskyrus pirminius darbo grafikus, ieškovės sudarytus, pasirašytus ir atsakovei įteiktus susipažinti, nepateikė nei jos prašymą nagrinėjusiai DGK, nei pirmosios instancijos teismui. Teismo posėdžio metu apklausti atsakovės liudytojai A. J., H. L. ir Ž. K. nepatvirtino jokių aplinkybių dėl atsakovės faktiškai dirbto laiko per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d., nurodydami, kad konkrečių datų, kada atsakovė dirbo ar nedirbo pagal sudarytus grafikus, jie nežino. Priešingą išvadą leidžiančių daryti duomenų atsakovė nenurodė ir apeliaciniame skunde.
59. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjęs teisėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. parengiamojo posėdžio metu atsakovės ir jos atstovo klausė, ar atsakovė gali paneigti ieškovės pateiktus duomenis. Atsakovės atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad aplinkybes apie atsakovės faktiškai dirbtą laiką patvirtina DGK jos pateikti darbo grafikai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad darbdavio sudarytas darbo grafikas nelaikytinas savaime patvirtinančiu ir pakankamu įrodymu apie darbuotojo išdirbtą faktinį darbo laiką. Darbuotojo darbo laikas, nurodytas darbdavio sudarytuose grafikuose, nuo realiai (faktiškai) darbuotojo išdirbto darbo laiko gali skirtis. Tai gali įtakoti įvairios nenumatytos priežastys, kaip darbuotojo liga, atostogos, artimųjų žmonių laidotuvės, darbe pasijutus blogai ir kitos asmeninės priežastys. Kaip minėta, faktiškai darbuotojo dirbtas laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 120 straipsnio 3 dalis).
60. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teikdama paaiškinimus 2023 m. lapkričio 27 d. teismo posėdžio metu, iš esmės pati patvirtino, kad DGK jos teikti darbo grafikai, su kuriais ji tinkamai buvo supažindinta, faktiškai buvo keičiami (pvz., atsakovei sunegalavus po skiepo, atsakovei nuolat vykstant į užsienį dėl sergančiam jos vyrui reikalingų procedūrų atlikimo). Nors atsakovė tvirtino, kad ji su kitais apsaugos darbuotojais tik susikeisdavo darbo dienomis ir faktiškai išdirbtam laikui tai įtakos neturėjo, tačiau jokių konkrečių susikeitimo darbo dienomis atvejų byloje ji nepagrindė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), tokių konkrečių atvejų ginčui aktualiu laikotarpiu nepatvirtina ir jokie kiti bylos duomenys. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai pasisakė dėl DGK atsakovės teiktų darbo grafikų įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje.
61. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai taip pat neteikia pagrindo pripažinti pagrįstu skunde nurodomą teiginį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Transporto registracijos žurnalų ir Budėjimo priėmimo – perdavimo žurnalų nepateikimo teisinius padarinius. Negalima teigti, jog ieškovė nepateikė kokių nors jos turimų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų bei nesilaikė DK 214 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Svarbu yra tai, kad atsakovė šiuo atveju tik hipotetiškai tvirtino, kad minėtų žurnalų duomenys parodytų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančius neatitikimus, savo argumentų nepagrįsdama bei neįrodydama (CPK 178 straipsnis). Tiek atsakovės DGK, tiek ir ieškovės byloje pateiktos šių žurnalų ištraukos net iš dalies nepatvirtina atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodomų aplinkybių. Vien tik atsakovės prielaidų apie minėtų žurnalų įrodomąją reikšmę nagrinėjamai bylai nepakanka konstatuoti nepateikimo teisinius padarinius. Teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, nepagrįstomis konkrečiais byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, pakankami aplinkybėms dėl atsakovės faktiškai dirbto laiko šios nutarties 57 punkte nurodytu laiku nustatyti, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išvadas dėl šių aplinkybių pagrįstai darė iš byloje surinktų įrodymų visumos.
62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą laikyti atsakovę neįvykdžius jai tenkančios pareigos nuginčyti ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos dokumentuose užfiksuotų duomenų, nurodytų šios nutarties 57 punkte, teisingumą, o kartu ir pačių dokumentų įrodomąją galią.
63. Kartu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai už atsakovę dirbo 2020 m. birželio 4 d. – 16 val., liepos 4 d. – 7 val., rugpjūčio 14 d. – 12 val., rugsėjo 15 d. – 1 val., rugsėjo 16 d. – 7 val. (naktį), spalio 13 d. – 12 val., spalio 16 d. – 12 val., lapkričio 3 d. – 8 val. ir gruodžio 9 d. – 7 val., 2021 m. kovo 1 d. – 9 val., balandžio 16 d. – 13 val., liepos 3 d. – 9 val., spalio 2 d. – 12 val. ir spalio 6 d. – 12 val., 2022 m. sausio 24 d. – 12 val., sausio 27 d. – 12 val., sausio 30 d. – 12 val., balandžio 2 d. – 12 val., balandžio 6 d. – 13 val., birželio 1 d. – 12 val., birželio 9 d. – 13 val., lapkričio 11 d. – 8 val., gruodžio 8 d. – 15 val. ir gruodžio 15 d. – 3 val., 2023 m. sausio 10 d. – 13,5 val. Ieškovės pateikti duomenys byloje nepakankami padaryti išvadą, kad nuodytu laiku už atsakovę dirbo greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai.
64. Kaip minėta, faktiškai darbuotojo dirbtas laikas apskaitomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 120 straipsnio 3 dalis). 2023 m. spalio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose pati ieškovė nurodė, kad greitojo reagavimo ekipažo valandos fiksuojamos tik apskaitos programoje (renkant ir apskaitant duomenis klientui), kurių išrašus ji pateikė byloje, o greitojo reagavimo ekipažui įvykdžius budėjimą konkrečiame poste, atskiras dokumentas nėra pildomas.
65. Nepagrįstai ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Aplinkybė, kad greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai dirbo už fizinės apsaugos darbuotojus kelias valandas, pusę pamainos, per naktį ir visą parą faktą teismui patvirtino ieškovės darbuotojas Ž. V. – Panevėžio regiono fizinės ir techninės apsaugos skyriaus vadovas, kuris yra atsakingas už darbo laiko apskaitą skyriuje, taip pat šiuo metu pas ieškovę dirbantys greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai V. M. ir V. G., negali būti pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai už atsakovę dirbo aptariamu laikotarpiu. Viena vertus, šie asmenys negali būti vertinami kaip nešališki liudytojai, jie, kaip ieškovės atstovai, yra suinteresuoti tokio fakto patvirtinimu. Kita vertus, šių liudytojų parodymai buvo abstraktūs ir iš esmės prieštaravo kitų liudytojų H. L. bei Ž. K., kurie ilgus metus pas ieškovę dirbo greitojo reagavimo ekipažo darbuotojais, tačiau šiuo metu pas ieškovę nebedirba, A. J., kuri šiuo metu pas ieškovę taip pat nebedirba, parodymams, anot kurių, greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai tik trumpam laikui – ne ilgiau kaip 1 val., esant reikalui pakeisdavo fizinės apsaugos darbuotojus.
66. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė priteisti 1 759,37 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų iš ieškovės (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) atsakovės naudai, ieškovei neįvykdžius savo procesinės pareigos pakankamais įrodymais pagrįsti savo teiginius dėl greitojo reagavimo ekipažo darbuotojų faktiškai dirbto laiko už atsakovę šios nutarties 63 punkte nurodytu laiku.
Dėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos išimties taikymo
67. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neturi pareigos grąžinti ieškovei jos per klaidą sumokėtos didesnės sumos (ieškovė sumokėjo atsakovei 1 070,08 Eur, nors turėjo sumokėti 526,66 Eur, nuo 1 070,08 Eur sumos atskaičiusi mokesčius). Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgus į konkrečios klaidos pobūdį, absoliučiai teisėta, pagrįsta ir logiška vertinti, jog įvyko žmogiška buhalterinė klaida, o ne teisės taikymo klaida. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir šiam ieškovės apeliacinio skundo argumentui.
68. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaida.
69. Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015).
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos faktines aplinkybės nesuponuoja ieškovės nurodytos klaidos kvalifikavimo kaip sąskaitybos klaidos, kartu – pagrindo grąžinti ieškovei dalį atsakovei išmokėtos sumos. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamų duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą dėl sąskaitybos klaidos įrodytumo, t. y. pagrįstų ieškovės įrodinėtą teisiškai reikšmingą – sąskaitybos klaidos – aplinkybę. Nors ieškovė nurodė, kad klaida padaryta dėl žmogiškojo faktoriaus nulemtos sąskaitybos klaidos, ieškovės, turinčios įrodinėjimo pareigą, pateikti paaiškinimai ir įrodymai tokios išvados nepagrindžia. Iš jų visumos nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ieškovės darbuotojos buvo pervesta atsakovei 1 070,08 Eur suma, iš jos neatskaičius mokesčių, nors DGK sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad skubiai vykdytina sprendimo dalis dėl 1 070,08 Eur sumos yra apskaičiuota neatskaičius mokesčių. Byloje nenustatytas (neįrodinėtas) ir atsakovės nesąžiningumo faktas.
71. Šiuo atveju taip pat yra reikšminga tai, kad ieškovės sumokėta atsakovei 1 070,08 Eur suma, skubiai vykdant DGK sprendimą, skundžiamu teismo sprendimu, kurio neteisėtumas ir nepagrįstumas nagrinėjant bylą apeliaciniame procese nenustatytas, yra įskaityta į atsakovei mokėtiną 1 759,37 Eur sumą (suma nurodyta neatskaičius mokesčius). Ieškovė konkrečiais skaičiavimais nepagrindė, kad ieškovei pagal teismo sprendimą sumokėjus atsakovei priteistą sumą, nuo 1 759,37 Eur sumos atskaičius mokesčius, atsakovė praturtėtų ieškovės sąskaitą.
72. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė pagrindo taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo išimtį, įtvirtintą 4 punkte.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
73. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį ir priteisdamas atsakovei iš ieškovės 1 759,37 Eur sumą (suma nurodyta neatskaičius mokesčius), pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
74. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
75. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (paduodant apeliacinį skundą sumokėtas 40 Eur žyminis mokestis) neatlyginamos. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl apeliacinio skundo parengimo, taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 250 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 2 018,20 Eur × 1,3), todėl ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei priteisiamas 250 Eur tokių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „G4S Lietuva“, juridinio asmens kodas 122887029, atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
Dalia Pranckienė