Civilinė byla Nr. 2-8510-996/2020

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03594-2020-4

     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.16;   

     3.2.7.1; 3.2.8.3; 3.4.1.7

     (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 14 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

D. V. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 1–4) savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – atsakovė, darbdavė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašydamas priteisti jam iš atsakovės 313,26 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (priedą) už 2017 m. birželio mėnesį.

Ieškovas paaiškino, kad 2017 metais dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini) pareigose, papildomai atlikdavo (duomenys neskelbtini) pareigas, darbo užmokestis buvo sudarytas iš 2 dalių: pareiginė alga 536 Eur ir priedas už atliekamas darbines funkcijas – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba dėl konflikto su kito automobilio vairuotoja, taip pat jam nebuvo sumokėtas 30 procentų priedas už atliktas darbines funkcijas – (duomenys neskelbtini), taipogi jis keliems mėnesiams buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų. Paaiškino, kad 2018 metais jau turėjo teisinį ginčą su atsakove dėl atsakovės 2018 m. gegužės 8 d. priimto įsakymo, kuriuo jis buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį dėl pakartotinai padaryto pažeidimo per metus, nes 2018 m. kovo 18 d. vairuodamas tarnybinį automobilį pravažiavo pro draudžiamą šviesoforo signalą, taip pat jam buvo sumažinta priemoka už 2018 m. kovo mėnesį, todėl mano, kad buvo 2 kartus nubaustas už tą patį pažeidimą – 2017 metais drausmine nuobauda – pastaba, priedo sumažinimu ir nušalinimu nuo (duomenys neskelbtini) atlikimo, o 2018 metais atleistas iš darbo dėl pakartotinio darbo tvarkos pažeidimo bei jam 100 procentų nuimtas priedas už darbo funkcijų atlikimą. Nurodė, kad dėl neišmokėto priedo už 2018 m. kovo mėnesį atliktas darbo funkcijas bei 2018 m. gegužės 8 d. nutrauktos darbo sutarties kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau byla buvo nutraukta sudarius taikos sutartį, kuri apėmė ginčą tik dėl 2018 metų įvykio, joje nebuvo kalbama apie 2017 metus, šiuo ieškiniu jis siekia 30 procentų sumažinto priedo už 2017 m. birželio mėnesį prisiteisimo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. II, b. l. 81–85).

Atsakovė paaiškino, kad 2013 m. sausio 29 d. su ieškovu buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio 15 d. ieškovo pareigos buvo pakeistos į (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 29 d. buvo užfiksuoti ieškovo 2017 m. birželio mėn. padaryti darbo pareigų pažeidimai, tarp jų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas darbinių funkcijų vykdymo metu, ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, ieškovas paaiškinime pripažino padaręs visus užfiksuotus darbo pareigų pažeidimus, paskirtos drausminės nuobaudos – pastabos neginčijo, 2018 m. balandžio 6 d. užfiksuotas ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas, pasireiškęs pakartotiniu Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu darbinių funkcijų vykdymo metu, ieškovas paaiškinime pripažino pažeidęs Kelių eismo taisykles ir padaręs darbo pareigų pažeidimą, todėl 2018 m. gegužės 8 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo išmokant jam visas pagal teisės aktus priklausančias kompensacijas ir kitas pagal teisės aktus priklausančias sumas, ieškovas 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su dviem skundais – vienu skundu jis prašė priteisti nesumokėto darbo užmokesčio dalį už darbą švenčių dienomis, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius, neturtinę žalą, kitu skundu jis kvestionavo 2017 m. birželio mėn. ir 2018 m. balandžio mėn. paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą, prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, išieškoti kompensaciją už neteisėtą atleidimą ir dėl to patirtus nuostolius, neturtinę žalą, kompensaciją už neteisėtai sumažintą priemoką ir darbą šventinę dieną, buvo pradėtos dvi darbo bylos, tačiau šalims pavykus taikiai susitarti 2018 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus darbdavė įvykdė, tačiau 2019 m. gruodžio 9 d., praėjus daugiau nei metams nuo taikos sutarties įvykdymo, buvo gautas ieškovo skundas, kuriame nurodytos aplinkybės ir reiškiami reikalavimai jau yra išspręsti taikos sutartimi, todėl Darbo ginčų komisija sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo pateiktą prašymą. Teigė, jog teismui pateiktame ieškinyje klaidingai interpretuojamas sudarytos taikos sutarties turinys, nurodant, kad taikos sutartis neva neapima 2017 m. ieškovui neišmokėtų sumų, tačiau taikos sutartyje nurodyta, kad: „taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Pasirašius šią taikos sutartį, šalys viena kitai neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų, įskaitant ir galinčius atsirasti ateityje, dėl šiose darbo bylose nagrinėtų aplinkybių“. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas pripažįsta, jog darbo ginčas, kuriame sudaryta taikos sutartis, apėmė 2017 m. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, ieškinio reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra išvestinis reikalavimas, tiesiogiai susijęs su paskirta drausmine nuobauda – pastaba, nes būtent 2017 m. birželio mėnesį ieškovui paskirta drausminė nuobauda ir buvo pagrindas nepriskaityti jo reikalaujamos priteisti sumos, be to, pagal taikos sutartį šia taikos sutartimi tarp šalių buvo galutinai išspręstas ginčas ir dėl ateityje galinčių atsirasti reikalavimų, susijusių su paminėtose darbo bylose nagrinėtomis aplinkybėmis. Atsakovės teigimu, aiškinant taikos sutarties nuostatas pažodžiui, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas patenka į taikos sutarties apimtį ir yra išspręstas šia sutartimi. Pažymėjo, kad derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu, kurios vyko įmonėje ir Darbo ginčų komisijos posėdžiuose, buvo aiškiai ir vienareikšmiškai įvardinta, kad išmokėta 575 Eur suma apima visas su ieškovo darbu įmonėje susijusias išmokas, todėl ieškovas ateityje negalės reikšti įmonei jokių su pasibaigusiais darbo santykiais susijusių finansinių reikalavimų. Kartu nurodė, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti jam neva priklausantį priedą (priemoką) kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo taikos sutarties sudarymo dienos, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad taikos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo pats ieškovas laikė, kad taikos sutartimi yra išspręsti visi su jo darbu įmonėje susiję ginčytini klausimai, o Darbo ginčų komisijai pateiktame skunde ieškovas nurodė, kad jis persigalvojo po to, kai 2019 m. spalio mėn. pradėjo studijuoti Mykolo Romerio universitete ir studijuodamas suprato, kad priedas (priemoka) jam neišmokėtas nepagrįstai, tuo tarpu tikrieji taikos sutarties šalių ketinimai vertintini jos sudarymo metu, kas faktiškai reiškia, kad ieškovo persigalvojimas ar kitoks taikos sutarties sudarymo aplinkybių traktavimas teisiškai nereikšmingas. Pažymėjo, kad ieškinyje nenurodomos jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant darbo bylas, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas skundu kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją ir ieškiniu į teismą siekia ne apginti savo pažeistas teises, bet nesąžiningai pasipelnyti įmonės sąskaita, kai įmonė yra viešasis juridinis asmuo, kurio veikla finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl nepagrįsti mokėjimai ieškovui prieštarautų ne tik pačios įmonės, bet ir viešajam interesui. Atsakovės vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti ieškovo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį klausimą. Kartu pasisakydama dėl ieškovui sumažinto priedo už 2017 m. birželio mėnesį atsakovė pažymėjo, jog pateiktame paaiškiname ieškovas prisipažino padaręs darbo drausmės pažeidimus, paskirtos nuobaudos neginčijo, šiuo pagrindu 2017 m. liepos 4 d. priemokų (duomenys neskelbtini) mokėjimo komisijos posėdyje nuspręsta skaičiuojant ieškovui priemoką už 2017 m. birželio mėnesį taikyti 30 procentų priemokos mažinimo koeficientą, kadangi priemokas darbuotojams skiria ir tvirtina įmonės direktorius jau po svarstymo komisijoje, ieškovui už 2017 m. birželio mėnesį buvo išmokėta priemoka 448,49 Eur sumai (neatskaičius mokesčius), ji išmokėta visa, nepažeidžiant nustatytų terminų ir tai atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusius (duomenys neskelbtini) mokėjimo nuostatus, patvirtintus įmonės direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Nuostatai). Atsakovės teigimu, kadangi (duomenys neskelbtini) skiriama priemoka nėra besąlyginė, jos skyrimas priklauso nuo darbo kokybės ir pasiektų rezultatų, įsakymas dėl priemokos skyrimo priimamas pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, priemoka negali būti prilyginama fiksuotam darbo užmokesčiui, kuris besąlygiškai priklausytų ieškovui.

Byla nutraukiama.

Byloje ieškovas pateikė reikalavimą dėl priedo už 2017 m. birželio mėn. jam sumažinimo 30 procentų ir šios dalies neišmokėjimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. sausio 29 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti keleivių kontrolės kontrolieriumi (t. I, b. l. 51–54), šalys 2014 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė susitarimą prie 2013 m. sausio 29 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovas pradėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (t. I, b. l. 55), šalys 2014 m. spalio 23 d. pasirašė susitarimą prie 2013 m. sausio 29 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė ieškovui įsipareigojo mokėti 536 Eur darbo užmokestį ir priemokas pagal galiojančius įmonės direktoriaus įsakymu patvirtintus nuostatus (t. I, b. l. 56), įmonėje buvo gautas pranešimas dėl 2017 m. birželio 10 d. ieškovo elgesio (t. I, b. l. 30), atsakovė 2017 m. birželio 13 d. pateikė ieškovui reikalavimą paaiškinti dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo (t. I, b. l. 29), ieškovas 2017 m. birželio 12 d. surašė paaiškinimą (t. I, b. l. 27–28), įmonės direktorius 2017 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl drausminės nuobaudos (pastabos) skyrimo ieškovui (t. I, b. l. 18–19), atsakovė 2018 m. sausio 12 d. pateikė ieškovui reikalavimą paaiškinti dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo (t. I, b. l. 75), ieškovas 2018 m. sausio 13 d. surašė paaiškinimą (t. I, b. l. 76–77), įmonės direktorius 2018 m. sausio 23 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo darbo pareigų pažeidimo (t. I, b. l. 72–73), atsakovė 2018 m. kovo 23 d. pateikė ieškovui reikalavimą pasiaiškinti dėl 2018 m. kovo 18 d. galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo (t. I, b. l. 86), ieškovas 2018 m. balandžio 4 d. surašė paaiškinimą (t. I, b. l. 85), įmonės direktorius 2018 m. balandžio 6 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo pareigų pažeidimo (t. I, b. l. 83–84), įmonės direktorius 2018 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo atleidimo iš darbo (t. I, b. l. 87–88), darbuotojas 2018 m. gegužės 24 d. su dviem skundais kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (t. I, b. l. 22–23, 35–36), Darbo ginčų komisijoje šalys 2018 m. liepos 12 d. sudarė taikos sutartį (t. I, b. l. 162–163), kuri Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. APS-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ir darbo byla nutraukta (t. I, b. l. 164–166), 2020 m. sausio 6 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo (t. I, b. l. 17), atsakovė 2020 m. sausio 21 d. atsakė į ieškovo prašymą (t. I, b. l. 15–16), ieškovas 2019 m. gruodžio 4 d. su skundu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (t. I, b. l. 167–170), kuri sprendimu jo prašymą atsisakė nagrinėti, konstatuodama, kad jo prašymas jau buvo išspręstas Darbo ginčų komsijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (t. I, b. l. 71–76).

CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi.

CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

DK 224 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo ginčų komisija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, jeigu reikalavimas jau buvo išnagrinėtas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose ir (arba) dėl jo buvo priimtas galutinis sprendimas arba byla buvo nutraukta.

DK 224 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo ginčų komisija nutraukia darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą sprendimu, jeigu šalys sudarė rašytinę taikos sutartį dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo ir darbo ginčų komisija ją patvirtino savo sprendimu.

DK 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš aukščiau pateiktos teisės aktų nuostatų analizės ir aukščiau aptartos bylos medžiagos turinio bei Darbo ginčų komisijos pateikto posėdžio garso įrašo teismas nustatė, kad ieškovas į Darbo ginčų komisiją buvo kreipęsis 2018 m. gegužės 24 d. su dviem prašymais, be kitų reikalavimų tuo metu Darbo ginčų komisijoje jis kvestionavo 2017 m. birželio mėn. ir 2018 m. balandžio mėn. jam paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumą, šalys tuo metu ginčą Darbo ginčų komisijoje užbaigė laisva valia pasirašydamos taikos sutartį, kurią Darbo ginčų komisija 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvirtino, šis Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimas skųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, ginčo dėl jo įvykdymo nėra. Matyti, kad aukščiau aptartos šalių sudarytos ir Darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutarties nuostatose įtvirtinta, jog šalys susitaria, kad šia taikos sutartimi yra galutinai išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, pasirašius šią taikos sutartį, šalys viena kitai neturės jokių pretenzijų ir reikalavimų, įskaitant ir galinčius atsirasti ateityje, dėl šiose darbo bylose nagrinėtų aplinkybių, pareikštų reikalavimų ir (ar) jų sukeltų pasekmių, išskyrus reikalavimą įvykdyti šią taikos sutartį. Taigi, aukščiau aptartose darbo bylose, kurios buvo baigtos taikos sutartimi, be kita ko buvo nagrinėtos aplinkybės dėl 2017 m. birželio mėn. ir 2018 m. balandžio mėn. ieškovui atsakovės paskirtų drausminių nuobaudų, tuo tarpu priedo už 2017 m. birželio mėn. ieškovui sumažinimas 30 procentų ir šios dalies jam neišmokėjimas buvo būtent drausminės nuobaudos (pastabos), paskirtos iekšovui 2017 m. birželio mėn., sukelta pasekmė, vadinasi, šioje naujoje byloje ieškovo keliamas reikalavimas buvo išspręstas šalių taikos sutartimi, kurią Darbo ginčų komisija patvirtino 2018 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kuris yra įsiteisėjęs ir atsakovės įvykdytas. Teismas visiškai sutinka su atsakovės teiginiais, kad vien tai, jog priemoka už 2017 m. birželio mėn. šalių sudarytoje taikos sutartyje konkrečiai nebuvo įvardinta, nereiškia, kad taikos sutartimi neišspręsti su šios priemokos mokėjimu susiję klausimai, šiuo atveju keldamas naują ieškinį ieškovas siekia iš esmės pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygas, tai yra padidinti įmonės pagal taikos sutartį jam sulygtą išmokėti sumą, tačiau, pabrėžtina, Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtinta taikos sutartis, tokiam sprendimui įsiteisėjus, nebegali būti ginčijama ar keičiama kitoje byloje. 

Kartu teismas pažymi ir tai, kad pagal Nuostatų 26.2 punktą, ieškovo pripažinimą 2017 m. birželio mėn. padarius darbo drausmės pažeidimą, darbdavė teisėtai ir pagrįstai nusprendė už 2017 m. birželio mėn. taikyti jam 30 procentų priemokos mažinimą, joks tokio akto prieštaravimas kitiems teisės aktams nenustatytas.

Dėl atsakovės prašymo vadovaujantis CPK 95 straipsniu spręsti klausimą dėl ieškovo atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas pažymi, kad įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju ieškovo kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį ir dėl to skirti ieškovui baudą pagrindo nėra, kadangi vien nepakankamas teisinių nuostatų išmanymas negali sudaryti pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. 

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad yra pagrindas bylą nutraukti, kadangi teismo aukščiau konstatuota, jog keliamas ginčas jau išspręstas įsiteisėjusiu Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimu, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis; teismo nutarčiai įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. 

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktu, 294 straipsniu, 290–291 straipsniais teismas 

n u t a r i a :

bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl darbo ginčo nutraukti. 

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                           Ieva Stanislovaitienė