Administracinė byla Nr. A822-1818/09
Procesinio sprendimo kategorija 30
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
sekretoriaujant Rasai Kubickienei,
dalyvaujant pareiškėjoms R. K. , V. J. , V. J. , pareiškėjų atstovui advokatui Andriui Chudenkovui, atsakovės atstovams Vytuoliui Valūnui ir Juozui Šarkai, trečiųjų suinteresuotų asmenų - Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos atstovui Valdui Račkauskui, Alytaus Volungės vidurinės mokyklos atstovui Leonui Gailiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos tarybos narių R. K. ir J. L. bei Alytaus „Volungės“ vidurinės mokyklos tarybos narių V. J. ir V. J. skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms Alytaus Vidzgirio vidurinei mokyklai ir Alytaus „Volungės“ vidurinei mokyklai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.T-29 „Dėl Alytaus Piliakalnio, Vidzgirio, „Volungės“, Putinų vidurinių mokyklų ir Jotvingių gimnazijos vidaus struktūros pertvarkymo“ toje dalyje, kuri susijusi su Alytaus Vidzgirio ir Alytaus „Volungės“ vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymu.
Pareiškėjos paaiškino, kad skundžiamojo sprendimo dalis yra neteisėta, kadangi prieštarauja Švietimo įstatymui, mokyklos bendruomenės narių (mokinių, jų tėvų, pedagogų) interesams. Priimant šį sprendimą buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnis, kadangi nebuvo tartasi (konsultuotasi) su Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinių mokyklų, mokytojų, mokinių, jų tėvų interesams atstovaujančiomis organizacijomis (mokyklų tarybomis). Be to, minėtas aktas priimtas skubotai. Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinės mokyklos iki 2011 metų gali būti paliktos vidurinėmis mokyklomis, kadangi jose yra pakankamai mokinių, kad būtų sukomplektuotos 11-osios klasės, yra tinkama materialinė bazė ir intelektinis mokytojų potencialas, užtikrinantis ugdymo kokybę. Mokinių skaičius yra optimalus, kabinetų efektyviam ugdymo procesui užtenka, mokyklos atitinka vidurinės mokyklos statusą. Be to, šių mokyklų mokiniai yra tapę pasaulio ir respublikos chemikų olimpiados prizininkais, laimėję sportiškiausios mokyklos vardą, vykdomi tarptautiniai projektai su Prancūzijos mokyklomis. Mokyklų reorganizavimas atliktas neatsižvelgus į bendruomenės interesus, nesikreipus į ją dėl nuomonės išreiškimo, tuo pažeidžiant Švietimo įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.
Atsakovas atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius dar 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. DV-631 sudarė Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrojo plano projekto parengimo grupę. Ši grupė iki 2005 m. kovo 1 d. parengė Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrojo plano projektą ir pateikė jį Alytaus miesto bendruomenei svarstyti. Miesto savivaldybės atsakingi asmenys lankėsi daugelyje savivaldybės mokyklų, kur buvo svarstomas minėto mokyklų tinklo pertvarkos plano projektas. Tokie susitikimai taip pat įvyko Alytaus Vidzgirio vidurinėje mokykloje ir Alytaus „Volungės“ vidurinėje mokykloje. Mokyklų pertvarkos 2005-2012 metų bendrojo plano projektas buvo svarstomas beveik 9 mėnesius: nuo 2005 m. kovo 1 d. iki 2005 m. lapkričio 24 d. ir į dalį pareiškėjų mokyklų pasiūlymų buvo atsižvelgta. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį planą ir 6.4.2 punktu numatė nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoti vienuoliktųjų klasių Alytaus Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinėse mokyklose, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. šias mokyklas iš vidurinių mokyklų padaryti pagrindinėmis (dešimtmetėmis) mokyklomis. Alytaus „Volungės“ vidurinės mokyklos bendruomenė 2008 m. sausio 29 d. viešai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės tarybą dėl Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos. Bendruomenės iniciatyva 2008 m. vasario 5 d. šioje mokykloje įvyko Alytaus miesto savivaldybės mero, savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos darbuotojų susitikimas su Vidzgirio mikrorajono gyventojais, kurio metu daugiausia dėmesio buvo skirta mokyklų tinklo pertvarkos klausimams, išklausyti ir aptarti šios mokyklos tarybos ir mokyklos kitų bendruomenės narių pageidavimai leisti komplektuoti vienuoliktąsias klases nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. Alytaus Vidzgirio vidurinės mokyklos tarybos iniciatyva 2008 m. vasario 19 d. įvyko vieša diskusija su politinių partijų atstovais, Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariais dėl švietimo tinklo pertvarkos mieste. Alytaus Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinių mokyklų bendruomenių atstovai lankėsi ir turėjo galimybių pareikšti savo nuomonę visuose Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetuose, kai buvo svarstomas savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Alytaus Piliakalnio, Vidzgirio, „Volungės“, Putinų vidurinių mokyklų ir Jotvingių gimnazijos vidaus struktūros pertvarkymo“ projektas. Atstovai dalyvavo ir išdėstė savo nuomonę Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. posėdyje, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Todėl pareiškėjų argumentus dėl galimo svarstymo su visuomene ir viešumo principų pažeidimo laiko nepagrįstais. Pertvarkant mokyklas buvo taip pat atsižvelgta ir į tai, kad pagal mokyklų 2008 m. pradžioje pateiktus duomenis, Alytaus Vidzgirio vidurinei mokyklai 2008 m. truks 474,5 tūkst. litų mokinio krepšelio lėšų, o Alytaus „Volungės“ vidurinei mokyklai truks 153,4 tūkst. litų mokinio krepšelio lėšų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino. Panaikino Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. T-29 „Dėl Alytaus Piliakalnio, Vidzgirio, „Volungės“, Putinų vidurinių mokyklų ir Jotvingių gimnazijos vidaus struktūros pertvarkymo“ toje dalyje, kuri susijusi su Alytaus Vidzgirio ir Alytaus „Volungės“ vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymu.
Teismas nustatė, kad Alytaus miesto savivaldybės (jos tarybos) teisė reorganizuoti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas yra numatyta Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2004-06-22 įstatymo Nr. IX-2292 redakcija), Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 punkte ir 17 straipsnio 28 punkte. Todėl sprendimų dėl mokyklų reorganizavimo (pertvarkymo) priėmimas yra atsakovo kompetencija. Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog minėtas mokyklų reorganizavimas vykdytinas pagal Vyriausybės nustatytas kriterijus, ir Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 28 punkto nuostatą apie tai, kad nurodyti sprendimai savivaldybės tarybos priimami įstatymų (t. y. kitų teisės aktų) nustatyta tvarka, teismas konstatavo, jog tokia savivaldybės tarybos kompetencija nėra absoliuti, tai yra, ji ribojama kitų mokyklų reorganizavimo klausimais priimtų teisės aktų.
Pareiškėjai byloje kelia administracinį ginčą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 36 d. sprendimo Nr. T-29, kurio 2 ir 3 punktais buvo nuspręsta pertvarkyti Alytaus Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinių mokyklų struktūrą - mokyklose nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoti vienuoliktųjų klasių; nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. dvyliktųjų klasių; nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pakeisti mokyklų tipą iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą ir atitinkamai pakeisti mokyklų pavadinimus (b. l. 23).
Spręsdamas ginčą teismas vadovavosi nagrinėjamam ginčui aktualaus Švietimo įstatymo nuostatomis ir 2004 m. birželio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytais kriterijais (toliau – Kriterijai).
Pažymėjo, kad 2008 m. kovo 6 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-29 laikytinas administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalies prasme, todėl sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija. Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrojo plano, kurio pagrindu ir buvo priimtas 2008 m. kovo 6 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-29, išvadas (b.l. 58-68), pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nei viename iš administracinių aktų nurodyti kriterijai pilnai neaptarti, kas turi tiesioginės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui.
Kriterijų 8.1 punktas numato, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų, o pagal Kriterijų 8.5 punktą – kai akreditavus vidurinio ugdymo programą, vidurinės mokyklos pagrindu steigiama gimnazija. Teismas tyrė, kiek atsakovės pateikti į bylą duomenys pagrindžia ar nepagrindžia minėtų mokyklų pertvarkymo kriterijų buvimą ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Pažymėjo, kad Kriterijų 8.1 punktas nenurodo, kokiems tikslams ir kokiu laikotarpiu mokymo lėšų turėtų mokyklai nepakakti, kad būtų galima atlikti jos reorganizavimą ar pertvarkymą.
Švietimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis numato, kad mokymo lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos). Šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 moksleivio krepšelio lėšos yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skiriamos bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams. Šias lėšas mokyklos steigėjas skiria mokykloms ugdymui, priklausomai nuo realaus moksleivių skaičiaus. Iš Kriterijų 8.1 punkto formuluotės, o taip pat Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, įpareigojančių vykdyti nuoseklų mokyklų tinklo pertvarkos procesą, susidedantį iš 3 stadijų – inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo, kurio pirmoje inicijavimo stadijoje turi būti parengtas bendrasis mokyklų tinklo pertvarkos planas (taisyklių V dalis), matyti, kad ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakankamumas, bet tik nuolatinis, sisteminis tokių lėšų trūkumas, yra pagrindas mokyklos reorganizavimui.
Iš pateikto Kriterijų 8.1 punkto aiškinimo teismas priėjo darytina išvadą, kad bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Tokio kriterijaus egzistavimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi įrodyti mokyklos steigėjas. Kaip jau minėta, toks sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis.
Atkreipė dėmesį, kad teisės normos, reglamentuojančios mokyklų reorganizavimą arba pertvarkymą, neatsiejamai susiję ir turi būti aiškinamos kartu su kitomis Švietimo įstatymo nuostatomis. Pagal Švietimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankišką mokymąsi. Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pirmumo teisės principas į valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą priimti asmenis, gyvenančius mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų. Įstatymas laiduoja mokiniui teisę pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus; studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas (46 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Išanalizavęs Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų bendrąjį planą, patvirtintą savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-209 teismas nustatė, kad pareiškėjų mokyklų steigėjas, atlikęs mokyklų tinklo pertvarkos proceso pirmąją inicijavimo stadiją – patvirtinęs bendrąjį planą, pareiškėjų mokyklų bendrajame plane nepriskyrė prie tų mokyklų, kuriose labai mažas mokinių skaičius, dėl ko mokykla negali „išgyventi“ iš mokinio krepšelio lėšų ir negali organizuoti kokybiško ugdymo (nors ši aplinkybė įrodinėja proceso metu). Būtinybė atlikti pareiškėjo mokyklos reorganizavimą bendrajame plane grindžiama kriterijais, nustatytais pačiame bendrajame plane, tačiau tinkamai jų nemotyvavus Vyriausybės patvirtintų Kriterijų pagrindais.
Išanalizavęs byloje esančius dokumentus, teismas nustatė, kad Alytaus Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinės mokyklos turi reikiamą mokinių skaičių, kuris būtinas valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką įgyvendinimui (b. l. 150-153). Pareiškėjų mokyklų savivaldos institucijos ir jų moksleiviai atsakovės siūlomai pertvarkai iš esmės nepritarė (b. l. 77-82). Atkreipė dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybės tarybos komitetai, apsvarstę pareiškėjų mokyklų pertvarkos kriterijus, jiems pritarė su išlyga, tai yra, kad visi Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinių mokyklų mokiniai, baigę 10-ąją klasę, galės pereiti mokytis į Jotvingių gimnaziją (b. l. 90 - 94). Tačiau iš gimnazijos direktoriaus paaiškinimų 2008 m. sausio 23 d. posėdyje akivaizdu, kad gimnazija pajėgi priimti pas save mokytis visus norinčius tik Vidzgirio mokyklos mokinius, o „Volungės“ vidurinės mokyklos moksleiviai bus priimami priklausomai nuo laisvų vietų skaičiaus (b. l. 83 - 86). Pažymėjo, kad moksleivio krepšelio lėšų trūksta ne tik pareiškėjų mokykloms, bet didžiajai daugumai kitų miesto vidurinių mokyklų (b. l. 138 - 139). Todėl Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinių mokyklų 10-ųjų klasių mokiniai (jų dalis), negalėdami toliau mokytis Jotvingių ar Šv.Benedikto gimnazijose, iš esmės turėtų persikelti mokytis į vidurines mokyklas, kurias taipogi ketinama pertvarkyti ir kuriose taipogi trūksta moksleivio krepšelio lėšų. Be to, Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinėse mokyklose lėšų trūkumas moksleivio krepšelio lėšoms nėra pastovus ir yra kintantis (pvz. Vidzgirio mokyklos – nuo 474543 Lt iki 34160 Lt; „Volungės“ mokyklos – nuo 153400 Lt iki 124690 Lt) b.l. 101, 103, 149, 151, 139)). Teismas pažymėjo, kad atsakovė neanalizavo ir nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių toks trūkumas susidarė – ar dėl galimai padarytų teisės aktų pažeidimų (pvz., didesnio, nei numatyta Metodikoje, valandų skaičiaus tarifikavimo), ar dėl nuolatinio, sisteminio skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakankamumo.
Aptartų aplinkybių ir atsakovės administracinių aktų (savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T-209 ir 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. T-29) analizės pagrindu teismas priėjo išvadą, kad nei viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, jog Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinėms mokykloms nepakanka valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką ir steigėjas neturi papildomų lėšų (aplinkybės, reikšmingos Kriterijų 8.1 p. taikymo prasme). Pažymėjo, kad pastaroji aplinkybė (kad steigėjas neturi papildomų lėšų, būtinų kompensuoti trūkstamas pagal Metodiką) yra atskiro įrodinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose. Taigi konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad valstybės skiriamų pagal Metodiką mokymo lėšų nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad paminėtos mokyklos užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Pažymėjo, kad būtinumas įrodyti šią Kriterijų 8.1 punkto taikymui reikšmingą aplinkybę nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-37/2007, į kurią turi būti atsižvelgta šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13, 20 straipsnio 3 dalis).
Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas dėl Kriterijų 8.5 punkto, kiek tai susiję su pareiškėjų mokyklomis, kaip ir Kriterijų 8.1 punkto taikymo tikslingumo reikiamai nemotyvuotas ir bylos proceso metu neįrodytas, grindžiamas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-209, kurio nuostatos yra daugiau bendro pobūdžio, be to, Vidzgirio ir „Volungės“ vidurinėms mokykloms tiesiogiai netaikytinas, todėl ir nurodyto Kriterijaus atžvilgiu atsakovės sprendimą pripažino nepagrįstu.
III.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teismas skundžiamą atsakovės sprendimą vertino ir nagrinėjo kaip individualų administracinį sprendimą Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d. prasme. Pažymi, kad savivaldybės tarybos funkcijos apima ne vien tik viešąjį administravimą, ji turi teisę priimti taip pat kitus norminius ir individualius teisės aktus. Ginčijamas atsakovės 2008-03-06 sprendimas Nr. T-29 pagal savo turinį ir paskirtį yra norminis teisės aktas, o ne administracinis sprendimas. Jis ne vien tiesiogiai taikytinas individualiais požymiais apibūdinamų subjektų grupei (mokiniams, tėvams, pedagoginiam, pagalbiniam personalui), bet jo įgyvendinimo prasme yra ir teisės aktas, kurio privalu bus laikytis savivaldybės tarybai priimant būsimus sprendimus dėl savivaldybės biudžeto formavimo bei įgyvendinimo, todėl tokie sprendimai yra ne administraciniai, bet norminiai teisės aktai.
2. Savivaldybės taryba ginčijamą sprendimą priėmė nepažeidusi nė vieno Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programos tinklo kūrimo taisyklių (toliau Taisyklės) punkto. Nesutinka su teismo išvada, kad iš šių taisyklių ir Vyriausybės 2004-06-14 nutarimu Nr. 746 patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo 8.1 p. (Kriterijai) matyti, kad tik nuolatinis, sisteminis mokinio krepšelio lėšų trūkumas yra pagrindas mokyklai reorganizuoti. Ginčijamame sprendime net neužsiminta apie mokyklų reorganizavimą. Savivaldybės tarybos 2008-03-06 sprendimo Nr. T-29 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad ginčo mokyklose pertvarkoma vidaus struktūra. Toks pertvarkymas siejamas su valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų optimaliu ir ekonomišku panaudojimu, atsižvelgus į visos miesto mokinių ugdymo bazės (visų mokyklų) galimybes, išdėstymą ir įgyvendinant bendrąjį Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2011 metų planą, kuris nėra nuginčytas. Nei mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse, nei Kriterijų sąraše nėra nė vieno punkto arba nuorodos, kad mokinio krepšelio lėšų trūkumas mokykloje turi būti nuolatinis, sisteminis ir tik tada steigėjas turėtų teisę spręsti dėl mokyklos pertvarkymo, likvidavimo ar reorganizavimo. Tik šias formas minėti teisės aktai reglamentuoja. Savivaldybė ginčijamu sprendimu ginčo mokyklų teisinio statuso keisti nenumato. Jos yra ir išliks savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai aiškino Taisykles ir Kriterijų sąrašą, darydamas išvadą, kad steigėjas privalėjo įrodyti mokinio krepšelio lėšų trūkumo ginčo mokyklose sistemiškumą, nuolatinumą ir tik tada priimti sprendimą. Pats teismas netgi neišaiškino, iš kokių konkrečių teisės aktų nuostatų kildina tokią savo išvadą, kai pačiuose teisės aktuose nei tiesiogiai, nei nuoroda apie tai neužsimenama.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas. Pareiškėjų skunde nebuvo net užsiminta apie mokinio krepšelio lėšų trūkumą ar pakankamumą. Teismo proceso metu to motyvo pareiškėjos irgi nekėlė. Teismas, išeidamas už pareiškėjų motyvų ribų, po bylos nagrinėjimo sprendime pateikė motyvą, kad mokinio krepšelio lėšų trūkumas turi būti sistemiškas, nuolatinis, kurių atsakovė neįrodė, tačiau teismo proceso metu toks motyvas nebuvo keliamas, nagrinėjamas ir įrodinėjamas. Taip teismas pažeidė administracinės bylos nagrinėjimo procesą, sprendime nagrinėdamas motyvą, kurio nebuvo nurodę pareiškėjos (jis nebuvo nagrinėtas teisme) ir nesuteikdamas atsakovei galimybės pateikti į jį atsiliepimą ar įrodymus. Kadangi tokį motyvą teismas savo iniciatyva pateikė tik teismo sprendime, nepateikdamas atsakovei reikalavimo paneigti ar patvirtinti teismo proceso metu, atsakovė prideda prie apeliacinio skundo duomenis apie mokinio krepšelio lėšų trūkumą Alytaus „Volungės“ ir Alytaus Vidzgirio vidurinėms mokykloms 2006-2008 metais. „Volungės“ vidurinei mokyklai trūko 2006 m. 154,8 tūkst. Lt, 2007 m. - 70,5 tūkst. Lt, 2008 m. - 71 tūkst. Lt. Vidzgirio vidurinei mokyklai trūko 2006 m. 95,2 tūkst. Lt., 2007 m. - 99,8 tūkst. Lt, 2008 m. - 63,3 tūkst. Lt. Tų motyvų, kuriuos nurodė skunde pareiškėjos, teismas visai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl jų. Ši aplinkybė atsakovei suponuoja pagrindą manyti, kad pareiškėjų pateikti motyvai yra nepagrįsti, neįrodantys atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų ir todėl skundas turėtų būti atmestas.
4. Ginčijamas teismo sprendimas neteisėtai varžo atsakovės teisę daryti tinkamą įtaką savo įsteigtų mokyklų veiklos optimizavimui bei valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų taupymui. Teismas nagrinėjo mokyklų reorganizavimo ar pertvarkymo prielaidas ir aiškino jas numatančius Vyriausybės patvirtintus kriterijus bei taisykles, ne įsigilindamas, kad ginčijamas atsakovės sprendimas nė vieno iš šių juridinio asmens statuso pakeitimo būdų pagal Civilinio kodekso reikalavimus nenumato, netgi tokių sąvokų jame nėra. Nei mokyklos klasių komplektų sumažinimas, nei mokyklos tipo pakeitimas nėra mokyklos, kaip biudžetinės įstaigos, pertvarkymas ar reorganizavimas, kaip tą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Reiškia, teismas nagrinėjo ir vertino ne tuos veiksmus, kuriuos atsakovė atliko, o nagrinėjo ir vertino teisės aktus, numatančius tuos veiksmus, kurių atsakovė nevykdė.
Pareiškėjos prašo apeliacinį skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais:
1. Nesutinka, jog Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008-03-06 sprendimas Nr. T-29 „Dėl Alytaus Piliakalnio, Vidzgirio, „Volungės“, Putinų vidurinių mokyklų ir Jotvingių gimnazijos vidaus struktūros pertvarkymo“ turi būti vertinamas ne kaip individualus administracinis aktas, bet kaip norminis teisės aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas yra individualus, o ne norminis teisės aktas. Remiasi LVAT praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-79/2007). Nesutinka su apelianto teiginiu, jog Kauno apygardos administracinio teismo padaryta išvada, jog tik esant nuolatiniam ir sistemingam mokinio krepšelio lėšų trūkumui mokykloje, gali būtų priimtas sprendimas likviduoti, reorganizuoti ar pertvarkyti mokyklą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-37/2007) šiuo klausimu yra nurodęs, kad „iš pateikto Kriterijų 8.1 punkto aiškinimo darytina išvada, kad bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimų reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Tokio kriterijaus egzistavimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi Įrodyti mokyklos steigėjas“.
2. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog mokyklų, pagalbos įstaigų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo kriterijai nėra taikomi šios bylos atveju, kadangi Alytaus miesto savivaldybė ginčo sprendimu nusprendė ne reorganizuoti ar likviduoti mokyklas, bet pertvarkyti jų vidaus struktūrą. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimo Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ 8 punkte nurodyta, kad bendrojo lavinimo mokyklos steigėjo sprendimu reorganizuojamos, pertvarkomos, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 Nutarimo Nr. 745 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (Aktuali nuo 2004-11-08 iki 2008-04-01) (toliau - „Nutarimas Nr. 745“) 31 punktas numato, kad „Mokyklos (išskyrus aukštąsias), neatitinkančios šių Taisyklių, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių Įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo ar kitų teisės aktų reikalavimų, reorganizuojamos, pertvarkomos, likviduojamos arba pertvarkoma ją vidaus struktūra“. Dėl šių aplinkybių bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašas taikomas ir reglamentuojant bendrojo lavinimo mokyklų vidaus struktūros pertvarkymą, taigi ir šios bylos atveju.
3. ABTĮ 142 str. 1 d. numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o 142 str. 2 d. numato, kokie atvejai yra pripažįstami sprendimo negaliojimo pagrindais. Pažymi, kad tarp įstatyme išdėstytų pagrindų nėra atsakovo nurodyto atvejo, kai sprendimas yra motyvuojamas argumentu, dėl kurio pareiškėjai tiesiogiai nėra pasisakę skunde. ABTĮ numato, kad teismo priimamas sprendimas turi būti motyvuotas, priimtas įvertinus ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatavus, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d., 142 str. 2 d. 5 p.). Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė procesinių teisės normų, nes priimtasis sprendimas yra motyvuotas, priimtas įvertinus į bylą pateiktus įrodymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-14 nutarimo Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – „Nutarimas Nr. 746“) 8 punkte yra įtvirtinti bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokyklų reorganizavimo ir pertvarkymo kriterijai, kurių vienas – valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakankamumas ir steigėjo papildomų lėšų neturėjimas (Nutarimo Nr. 746 8.1 p.). Kadangi šis kriterijus yra teisės norma, nėra pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai „išėjo už pareiškėjų motyvų ribų“. Be to, iš byloje esančio atsakovo Alytaus miesto savivaldybės 2008-06-05 atsiliepimo Nr. SD.4759(6.10), atsakovas pasisako dėl mokinio krepšelio lėšų trūkumo kartu pateikdamas su tuo susijusius įrodymus (2008-06-05 atsiliepimo Nr. SD.4759(6.10) priedų sąrašo 4-6 punktai). Vadinasi, atsakovas ne tik turėjo galimybę pasisakyti dėl neva teismo savo iniciatyva pateikto motyvo, bet dėl šio motyvo ir pasisakė, o kartu su apeliaciniu skundu pateikiama 2009-03-16 Pažyma Nr. SD-1984(6.10) įtvirtina teismo jau įvertintus duomenis.
4.Nesutinka su atsakovo argumentu, kad priimtas sprendimas „neteisėtai varžo atsakovo teisę daryti tinkamą įtaką savo įsteigtų mokyklų veiklos optimizavimui bei valstybės ir savivaldybės lėšų taupymui“. Priimtas sprendimas ne varžo atsakovo teisę, bet užtikrina, jog atsakovo teisė daryti tinkamą įtaką savo įsteigtų mokyklų veiklos optimizavimui bei valstybės ir savivaldybės lėšų taupymui buvo vykdoma teisėtai, laikantis šią sritį reglamentuojančių teisės aktų, bei tinkamai atsižvelgus į vietos bendruomenės poreikius ir atsižvelgus į jos nuomonę. Savivaldybės tarybos kompetencija reorganizuoti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas yra ribojama mokyklų reorganizavimą reglamentuojančių teisės normų (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-37/2007). Civilinio kodekso 2.97 str. 5 d. ir 2.104 str. 5 įtvirtina, jog atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ir pertvarkymo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas. Todėl nesutinka su atsakovo argumentu, kad „nei mokyklos klasių komplektų sumažinimas, nei mokyklos tipo pakeitimas nėra mokyklos, kaip biudžetinės įstaigos pertvarkymas ar reorganizavimas, kaip tą reglamentuoja Civilinis kodeksas“, kadangi Civilinis kodeksas atskiras juridinių asmenų teises formas reglamentuojantiems įstatymas numato kompetenciją nustatyti juridinių asmenų reorganizavimo bei pertvarkymo ypatumus. Švietimo įstatymo 44 str. 1 d. numato, kad „Valstybinės mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas - pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus“. Paminėti kriterijai yra įtvirtinti Nutarime Nr. 746, o Nutarimo Nr. 745 29 ir 32 punktuose įtvirtina, kad „mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas – vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuvių kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga, mokyklos tipo pakeitimas)“; „Mokyklos (išskyrus aukštąsias), neatitinkančios šių Taisyklių, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo ar kitų teisės aktų reikalavimų, reorganizuojamos, pertvarkomos, likviduojamos arba pertvarkoma jų vidaus struktūra“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas kartu su mokyklų reorganizavimu, likvidavimu ir pertvarkymu patenka į platesnę sąvoką – mokyklų tinklo pertvarką, todėl pareiškėjų vertinimu, Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai nagrinėjo ir vertino atsakovo atliktus veiksmus bei tinkamai taikė teisės normas, nagrinėjančias mokyklų tinklo pertvarką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčas kilęs dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. T-29 „Dėl Alytaus Piliakalnio, Vidzgirio, „Volungės“, Putinų vidurinių mokyklų ir Jotvingių gimnazijos vidaus struktūros pertvarkymo“ dalies, susijusios su Alytaus Vidzgirio ir Alytaus „Volungės“ vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymu, teisėtumu. Administracinio ginčo esmę sudaro nustatymas, ar atsakovas pagal švietimą reglamentuojančius teisės aktus turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamą sprendimą. Be to, yra svarbu nustatyti, ar Alytaus Vidzgirio ir Alytaus „Volungės“ vidurinės mokyklos skundžiamu Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pertvarkytos švietimo teisinus santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme. Pagal ginčijamo sprendimo 2 ir 3 punktus buvo pertvarkytos Alytaus Vidzgirio ir Alytaus „Volungės“ vidurinių mokyklų vidaus struktūros – nuo 2008 rugsėjo 1 d. nebekomplektuojant vienuoliktųjų klasių, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. nebekomplektuojant vienuoliktųjų ir dvyliktųjų klasių ir pakeičiant mokyklų tipą į pagrindinės mokyklos tipą. Pažymėtina, kad šie klausimai buvo apspręsti Alytaus miesto savivaldybės 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintame Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų plane.
Principines mokyklų pertvarkymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnis ,,Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas“ (2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2292 redakcija), kuriame yra nustatyta, kad savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas - pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus (1 dalis); steigėjas mokyklą, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka (4 dalis). Mokyklos pertvarkymo sąvokos apibrėžimo Švietimo įstatymas nepateikia. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.104 straipsnyje ,,Juridinių asmenų pertvarkymas“ juridinio asmens pertvarkymas apibrėžiamas kaip ,,juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo (2004 m. birželio 14 d. Nr. 745) 29 punkte mokyklos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine lietuvių kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, mokyklos tipo pakeitimas) yra įvardijami kaip mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas. Šiame teisės akte mokyklos reorganizavimo, mokyklos pertvarkymo ir mokyklos vidaus struktūros pertvarkymo sąvokos yra naudojamos kaip atskiros ir savarankiškos.
Byloje nustatyta, kad ginčijamu savivaldybės tarybos sprendimu mokyklų – pareiškėjų teisinė forma nėra keičiama, jos buvo ir lieka biudžetinėmis įstaigomis. Mokyklos pertvarkymas iš vidurinės į pagrindinę reiškia jos tipo pakeitimą, todėl švietimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme tai laikytina mokyklos vidaus struktūros pertvarkymu, o ne mokyklos pertvarkymu.
Iš nurodytų aplinkybių išplaukia išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 746 ,,Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ ginčo teisiniams santykiams nėra taikomas, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šį teisės aktą spręsdamas nagrinėjamą ginčą. Pažymėtina, kad analogiškas nagrinėjamam ginčui teisės normų aiškinimas yra pateiktas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A11 – 953/2006, ir 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A14–1482/07.
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos, apibrėždamos ribotą savivaldybės tarybos kompetenciją mokyklų reorganizacijos srityje, remiasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-37/2007. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis minėtame 2007 m. sausio 15 d. sprendime išdėstytos principinės nuostatos mokyklos reorganizavimo, prijungiant ją prie kitos vidurinės mokyklos, atveju nėra taikytinos, nes nagrinėjamos bylos ir minėtos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad ginčijamame sprendime nėra net užsimenama apie mokyklų reorganizavimą, o tik nuspręsta pertvarkyti mokyklų vidaus struktūrą.
Pareiškėjos skunde teismui yra nurodžiusios, kad skundžiamu sprendimu numatytas mokyklų vidaus struktūros pertvarkymas prieštarauja mokinių, jų tėvų ir pedagogų interesams. Šių pareiškėjų argumentų pagrįstumas vertintinas taikant bendruosius visuomenės ir atskirų jos narių (grupės) interesų derinimo ir individo teisių (interesų) suvaržymo proporcingumo principus. Lietuvos Respublikos įstatymai garantuoja šias esmines asmens teises švietimo srityje: Konstitucijos 41 straipsnis garantuoja teisę į nemokamą mokymą bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose. Švietimo įstatymo 25 straipsnis detalizuoja principinę Konstitucijos nuostatą, nustatydamas, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją (1 dalis), valstybė imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas (2 dalis), kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (3 dalies 1 punktas). Švietimo įstatymo nuostatose taip pat įtvirtintos asmens teisės gauti informaciją, kuri padėtų pasirinkti asmens interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą išsilavinimą ir profesiją; teisė pasirinkti švietimo programas; teisė rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti; teisė mokytis gimtąja ir valstybine kalba; teisė mokytis tikybos ir t.t. Kartu Švietimo įstatymas įtvirtina principinius reikalavimus švietimo teikėjų tinklui ir valstybės bei savivaldybės institucijų pareigas užtikrinant šių reikalavimų įgyvendinimą: įstatymo 28 straipsnyje yra nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis - užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą (1 dalis); savivaldybė privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą (6 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos teisės aktų nuostatos negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar pertvarkoma jos vidaus struktūra, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo.
Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas (ABTĮ 143 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Alytaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjų skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė