Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-08-17][nuasmeninta nutartis byloje][T-861-771-2022].docx
Bylos nr.: T-861-771/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 190743969 prokuroras
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)

?

Teikimas Nr. T-861-771/2022

Baudžiamoji byla Nr. N1-891-771/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37957-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4.

 (S)

 

 

img1 

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

N U T A R T I S

 

2022 m. rugpjūčio 16 d.

Šiauliai

 

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei,

dalyvaujant prokurorui Jonui Trmpuliui,

nedalyvaujant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai A. S. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai),

nukentėjusiosios A. S. įstatyminiam atstovui D. R. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai),

                    teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą leisti teismo priteistą nukentėjusiajai neturtinę žalą išdėstyti dalimis,

 

n u s t a t ė:

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleidžiant A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2punktu, skirta A. S. auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant: būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val.; tęsti mokslą, dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis užimtumo tarnyboje. Iš A. S. priteista A. R. 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. S. prašymas, kuriuo ji prašo leisti sumokėti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą dalimi, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 100 Eur, kadangi šiuo metu ji vis dar mokosi mokykloje ir neseniai pradėjo dirbti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nukentėjusiosios atstovo D. R. el. laiškas, kuriame jis nurodo, kad sutinka, jog nukentėjusiajai priteista neturtinė žala būtų mokama dalimis, t.y. kiekvieną mėnesį po 100 eurų. Pranešime nurodė A. R. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Prašymas netenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad priimtu (duomenys neskelbtini)teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 1200 Eur neturtinės žalos. Šiuo metu nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

(duomenys neskelbtini)A. R. buvo pateiktas įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir vykdomasis raštas.

Nukentėjusysis turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio piniginių lėšų išieškojimo per 10 metų laikotarpį. Teismas neturi duomenų, ar nukentėjusioji, ar jos atstovas pateikė vykdomąjį raštą antstoliui dėl priteistos žalos išieškojimo.

Teismo nustatyti duomenys leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. S. privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, kurią padarė savo nusikalstama veika.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant A. S. prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos išieškojimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią asmens, šiuo konkrečiu atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Iš A. S. pateikto teismui prašymo matyti, kad ji prašo teismo leisti priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajai leisti mokėti dalimis, t. y. po 100 Eur kas mėnesį, nes mokosi mokykloje ir neseniai pradėjo dirbti. Ir nors A. S., prašydama leisti priteistą neturinę žalą mokėti dalimis, pagrindžiančių įrodymų dėl galimai sunkios finansinės padėties nepateikė.

Priešingai, teismas įvertinęs tai, kad A. S. šiuo metu jau yra pilnametė, darbingo amžiaus, turi darbą – prie ankstesnio prašymo teismui pateikta darbo sutartis (3 t., b. l. 155-157) ir gauna pastovias pajamas, sprendžia, kad iš jos nukentėjusiajai priteista neturtinės žalos suma nelaikytina didele, todėl A. S. paaiškinime nurodyta aplinkybė apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto yra nepagrįsta ir nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios jai galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Akcentuotina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o A. S. prašymas būtent ir yra siejamas iš esmės tik su šia aplinkybe, visiškai jos nepagrindžiant ir neatsižvelgiant į nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Pažymėtina ir tai, kad nors byloje ir buvo gautas nukentėjusiosios atstovo sutikimas dėl nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dalimis, tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su neturtinės žalos išieškojimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų nukentėjusiosios interesą gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiosios interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką. Tai, kaip minėta, neabejotinai neatitinka nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad A. S. prašymas išdėstyti sprendimo dėl neturtinės žalos atlyginimo vykdymą, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais,

        

n u t a r i a :

 

netenkinti A. S. pateikto prašymo dėl (duomenys neskelbtini)Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo dalimis.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                  Aleksandras Prygunkovas

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • N1-891-771/2022
  • BPK
  • CPK
  • CPK 284 str. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
  • 3K-7-61/2011
  • 3K-3-301/2006