Administracinė byla Nr. eI2-644-931/2024 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07412-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 6 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Sienos grupė“ skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja viešoji įstaiga „Sienos grupė“ (toliau – ir VšĮ „Sienos grupė“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2023 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 21-7K-712; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2023 m. gegužės 30 d. pareiškėjos atstovės pateiktą prašymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2023 m. gegužės 30 d. VšĮ „Sienos Grupė“ savanorė M. P.-U. vykdydama savanorystės veiklą kreipėsi į VSAT Pabradės užsieniečių registracijos centrą (toliau – URC), prašydama leisti jai ir savanoriams M. H. A. bei G. A. susitikti su užsieniečiais M. M. V., S. G., M. D. Q. ir jų šeimomis.

Atsakovas 2023 m. gegužės 30 d. priėmė administracinį sprendimą – raštą Nr. 21-7K-712, kuriuo informavo pareiškėjos atstovę, kad „apsilankymai URC organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 nustatyta laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo tvarka, kurią galite rasti viešai prieinamame Teisės aktų registre“ (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjos vertinimu, Raštas nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, jame neišreikšta atsakovo pozicija dėl pareiškėjo atstovo prašyme nurodytų reikalavimų, t. y. nesuteikta prašoma informacija ir nenurodytos atsisakymo ją teikti bei atlikti prašomus veiksmus priežastys. 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 21-7K-712 atsakovas apsiribojo nuoroda į teisės aktą. Atsakovas nepriėmė jokio sprendimo dėl prašymo lankyti užsieniečius, sulaikytus URC. Taigi, Raštas neatitinka teisės akto turiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis). Šiuo argumentus pareiškėja grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – LVAT) praktika dėl individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų ir motyvuotumo, pagrįstumo (žr. pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013, 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-439/2013, 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-146/2012, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; 2015 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015, 2023 m. sausio 18 nutartį administracinėje byloje eA-320-556/2023, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015, 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015, LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1750/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Pareiškėja pabrėžia, kad skundžiamu Raštu nenurodomi sprendimo motyvai, todėl atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti prašymą.

Pareiškėja nurodo, kad Raštas neatitinka ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 35 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo, teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtintų normų, VAĮ 3 str. nurodytų gero administravimo principų.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas ankščiau yra tenkinęs pareiškėjos atstovės savanorės prašymus lankyti užsieniečius Pabradės URC.

Sulaikytų užsieniečių teisė susitikti su nevyriausybinių organizacijų atstovais įtvirtinta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES (toliau – ir Direktyva), kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija). Direktyvos 10 str. 4 d. numatyta, kad Valstybės narės užtikrina, kad šeimos nariai, teisiniai patarėjai arba konsultantai ir asmenys, atstovaujantys susijusioje valstybėje narėje pripažintoms atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, galėtų bendrauti su prašytojais ir juos lankyti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis. Galimybė lankytis sulaikymo centre gali būti ribojama tik tada, kai pagal nacionalinę teisę tokie apribojimai akivaizdžiai būtini dėl sulaikymo centro saugumo, viešosios tvarkos arba administracinio valdymo, su sąlyga, kad tokia galimybė nėra griežtai ribojama arba nėra nesudaroma.

Kaip nurodoma 2020 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešime, NVO teikia specializuotą pagalbą migrantams ir pabėgėliams, visų pirma humanitarinę pagalbą pabėgėlių stovyklose ar kitose migrantų apgyvendinimo vietose, medicininę ir psichologinę pagalbą, švietimo paslaugas, teisinę pagalbą ir vertimo paslaugas administracijose ir teismuose. Kai kurie padeda surasti ir sujungti pabėgėlių šeimos narius. Kitos padeda migrantams, tapusiems smurto, prekybos žmonėmis ir nusikaltimų aukomis. Be to, NVO atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie pabėgėlių ir migrantų padėtį, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus. Asamblėja griežtai smerkia išpuolius prieš nevyriausybines organizacijas ir jų rėmėjus, kurie pasireiškia fiziniu smurtu, teisinėmis kliūtimis, politiniais kaltinimais ar net rasistiniais išpuoliais. Pagarba NVO teisėms ir laisvėms yra būtina norint išlaikyti visapusiškai veikiančią demokratinę visuomenę.

Atsakovas VSAT su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja nėra pasirašiusi su VSAT bendradarbiavimo susitarimo, kuris suteiktų galimybę apsilankyti centre be leidimo. Skundžiamas Raštas negali būti prilyginamas sprendimui, kadangi jo turinys yra informacinio pobūdžio, t. y. pareiškėjos atstovas buvo informuotas kokia tvarka vadovaujantis galėtų tinkamai kreiptis dėl leidimo apsilankyti VSAT Užsieniečių registracijos centre. Aprašo IX skyriuje yra numatyta apsilankymo centre organizavimo tvarka, pagal kurią nevyriausybinių organizacijų atstovams suteikiama galimybė apsilankyti centre, gavus VSAT vado ar jo įgalioto asmens leidimą ir pateikus tam tikrus dokumentus, vienas kurių yra atstovavimą patvirtinančio dokumento pateikimas bei prašymas, kuris turi atitikti Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatytus bendruosius reikalavimus. Pareiškėjos atstovės pateiktas prašymas neatitiko minėtų bendrųjų reikalavimų, be kita ko, prašyme nebuvo nurodytas apsilankymo tikslas (pažymėtina, jeigu prašymą pateikusios organizacijos vykdoma veikla neatitinka nurodyto apsilankymo tikslo - tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios leidimas apsilankyti centre neišduodamas), be to, kaip numatyta minėtos apsilankymų centre tvarkos 50 punkte (kai prašymas dėl leidimo apsilankyti centre gavimo pateikiamas raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki planuojamo apsilankymo), buvo nesilaikoma 3 darbo dienų iki planuojamo apsilankymo prašymo pateikimo termino, kadangi elektroninis laiškas iš pareiškėjos atstovės buvo gautas 2023 m. gegužės 30 d., o susitikti buvo prašoma 2023 m. birželio 1 d.

Atsakovė informaciniame rašte nurodė, kad jeigu pareiškėja nesutinka su pateiktu atsakymu, ji gali kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (Vilniaus g. 27, Vilnius) arba į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. atsakovė informavo apie galimybę apskųsti minėtą raštą įstatymų nustatyta tvarka, kuria pareiškėja ir pasinaudojo. Todėl nėra pagrindo teikti, jog pareiškėjos atstovai negalėjo suprasti rašto esmės.

Atsakovas nepateikė atsakymo dėl leidimo/neleidimo apsilankyti centre, kadangi pareiškėjos atstovas kreipėsi į atsakovą ne pagal minėtą apsilankymų centre tvarką. Tinkamai pateikus prašymą, jis būtų priimtas, įvertintas, ir būtų pateiktas atsakymas dėl galimybės apsilankyti centre.

Skundžiamam Raštas nėra sprendimas, kuriuo atsisakyta leisti apsilankyti centre, tai informacinio pobūdžio raštas, kuriame atitinkamai nėra ir atsisakymo apsilankyti centre motyvų.

Pareiškėjos siūlomas įpareigojimas atsakovui iš naujo nagrinėti prašymą, neturi jokio pagrindo ir tikslingas, kadangi visi minėti užsieniečiai, dėl kurių pareiškėja norėjo apsilankyti centre, yra išvykę gyventi kitur: M. M. V. su šeima 2023 m. gegužės 31 d. perkeltas gyventi į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje; S. M. M. su sunumi 2023 m. balandžio 15 d. išėjo iš centro ir negrįžo; M. D. Q. su šeima 2023 m. birželio 26 d. perkeltas gyventi į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.

Atsakovė pažymi, kad nebuvo gautas ir užsieniečių, su kuriais pareiškėja ketino susitikti, raštiškas sutikimas apie pageidavimą susitikti su nevyriausybinės organizacijos atstovais prieš tris darbo dienas iki susitikimo kaip numatyta centro vidaus tvarko taisyklių XV skyriaus „Užsieniečių susitikimai su visuomeninėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, viešosios informacijos rengėjais“ nuostatuose. 2023 m. birželio 1 d. VSAT Užsieniečių registracijos centre gyveno tik M. D. Q. su šeima, kiti asmenys, su kuriais pageidavo susitikti pareiškėja išvyko gyventi kitur.

VSAT Užsieniečių registracijos centras nuo pat įkūrimo, t. y. 1997 m. sausio 5 d., bendradarbiavo ir bendradarbiauja su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis bei įstaigomis, diplomatinėmis atstovybėmis bei jų atstovais dėl užsieniečių teisinės padėties nustatymo, apgyvendinimo, išsiuntimo, priėmimo sąlygų gerinimo bei užimtumo organizavimo ir kt. susijusiais klausimais, siekdamas geresnio bendradarbiavimo su minėtomis organizacijomis, rengia susitikimus, pasitarimus, bendradarbiauja susitarimų pasirašymo klausimais.

Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad ginčijamame Rašte nurodytas Aprašas nenumato ir nereglamentuoja apsilankymų organizavimo. Lankymosi tvarką nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 4-143 (toliau – ir Taisyklės). Konkrečiai šių Taisyklių XIV skyrius. Šios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu patvirtintos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklės nėra paskelbtos Teisės aktų registre. Taigi, ginčijamu sprendimu atsakovė pareiškėjos atstovei suteikė tikrovės neatitinkančia informaciją, sprendimas naikintinas. 

LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje eI-13-438/2020 nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); įstatymai turi būti paskelbti viešai (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai).

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPĮ) 19 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalies 11 punktu, kad atitinkamų administravimo subjektų, įskaitant VSAT vado, norminiai teisės aktai privalo būti paskelbti Teisės aktų registre. VSAT vado įsakymai Teisės aktų registre. Tokiu būdu yra įgyvendinamas konstitucinis reikalavimas dėl teisės aktų viešinimo ir užtikrinamas teisinės valstybės principas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad oficialiu teisės akto paskelbimu laikomas teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre. Vien tai, kad VSAT internetinėje svetainėje yra įkeltas Aprašo tekstas negali būti laikoma tinkamu teisės akto paskelbimu. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad Taisyklės yra norminis administracinis aktas – jos sukuria bendro pobūdžio elgesio taisykles ir yra skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Dėl to Taisyklėms taikomas reikalavimas jas paskelbti viešai Teisės aktų registre, kylantis iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje ir detalizuotas Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.

Nors ir yra sudaryta galimybė „Word“ formatu atsisiųsti Taisykles, tačiau, kol jos nėra paskelbtos teisės aktų registre, pareiškėja negali būti visiškai tikra, kad šis teisės aktas yra galiojantis, jis nebuvo ir nėra redaguojamas ar kitaip keičiamas prieigą prie VSAT interneto svetainės administravimo turinčių asmenų, nėra galimybės sužinoti duotu momentu galiojusios teisės normos redakcijos.

Pareiškėja savo argumentus grindžia aktualia teismų praktika (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-46/2012, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014, 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą byloje Nr. I-4-602/2016). Jei teisės aktai yra paskelbti internete, tačiau nėra paskelbti Teisės aktų registre, subjektams, kuriems šios teisės normos yra taikomos, išlieka abejonės dėl jų turinio autentiškumo. Teismas skundžiamu sprendimu šių argumentų nevertino. Pareiškėja negalėjo numatyti, kad VSAT vadovaujasi nepaskelbtais teisės aktų registre ir ginčijame sprendime nenurodytais, taigi – negaliojančiais teisės aktais.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2023 m. gegužės 30 d. rašto Nr. 21-7K-712 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 30 d. VšĮ „Sienos Grupė“ savanorė M. P.-U. elektroniniu paštu kreipėsi į VSAT Pabradės užsieniečių registracijos centrą, prašydama leisti jai ir savanoriams M. H. A. bei G. A. susitikti su užsieniečiais M. M. V., S. G., M. D. Q. ir jų šeimomis.

VSAT 2023 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 21-7K-712 informavo, kad apsilankymai URC organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 nustatyta laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo tvarka, kurią galite rasti viešai prieinamame Teisės aktų registre. Rašte nurodyta, kad jei nesutinkate su šiuo atsakymų, turite teisę skųsti nustatyta tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, kreipėsi į teismą. Atsakovas su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas sprendimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Raštą, būtina įvertinti jo atitiktį Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų būti panaikintas.

Pažymėtina, kad atsakymai į prašymus rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 5 punktas). Į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 37 punktas). VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Susipažinus su skundžiamu Raštu ir 2023 m. gegužės 30 d. savanorės iš VšĮ „Sienos grupė“ M. P.-U. prašymu matyti, kad pareiškėjos savanorė prašė leidimo trims savanoriams iš VšĮ „Sienos grupė“ 2023 m. birželio 1 d. aplankyti užsieniečių registracijos centre apgyvendintus užsieniečius. Prašymas dėl leidimo gavimo buvo užregistruotas 2023 m. gegužės 30 d. prašymui ir suteiktas Nr. 6K-1066. Pareiškėjos savanorė pateikė prašymą – gauti leidimą susitikti su užsieniečiais – taigi prašė suteikti paslaugą, todėl atsakovė privalėjo atsakyti suteikdama prašomą administracinę paslaugą (duoti leidimą)  arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

Nagrinėjamu atveju VSAT 2023 m. gegužės 30 d. Rašte pranešė, kad apsilankymai URC organizuojami vadovaujantis Aprašo tvarka, kurią galima rasti viešai prieinamame teisės aktų registre. Pažymėtina, kad atsakovas teismo vertinimu neatsakė į pateiktą prašymą, t. y. ar duoda leidimą susitikti su užsieniečiais, ar atsisako tokį leidimą duoti.

Iš skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės atsisakė duoti leidimą susitikti su užsieniečiais. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos pateiktas prašymas neatitiko Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatytų bendrųjų reikalavimų, be kita ko, prašyme nebuvo nurodytas apsilankymo tikslas (pažymėta, jeigu prašymą pateikusios organizacijos vykdoma veikla neatitinka nurodyto apsilankymo tikslo – tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios leidimas apsilankyti centre neišduodamas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog administracinis sprendimas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant administracinio sprendimo teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1764-822/2024).

Teisminėje praktikoje taip pat pabrėžiama, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Tačiau nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Rašto nėra aišku, kokiu pagrindu atsisakyta leisti aplankyti užsieniečius.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nes Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies (naujos redakcijos VAĮ 10 straipsnio) reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent skundžiamame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Teismas pažymi, kad individualaus administracinio akto motyvų, aiškių motyvų nenurodymas pačiame akte, jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo netoleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

VSAT iš esmės atsisakė duoti leidimą susitikti su užsieniečiais ir nenurodė jokių motyvų, kodėl atsisakė tenkinti prašymą.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. gegužės 30 d. Rašto faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Raštą nepagrįstu bei jį panaikinti.

Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas taip pat neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar atlikti kitus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų arba įpareigoja atlikti veiksmus, kurių viešojo administravimo subjektas neteisėtai ir nepagrįstai neatlieka, nors administracinės teisės aktų normų yra įpareigotas juos atlikti (vykdyti). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2023 m. gegužės 30 d. pareiškėjos prašymą (registruotas Nr. 6K-1066) ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjos skundą patenkinus, jai iš atsakovo priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis – 22,50 Eur ir 242 Eur už advokato teisines paslaugas (skundo parengimą), kurias pagrindžia 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. birželio 29 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą. Iš viso pareiškėjai iš atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos priteistina 264,50 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Sienos grupė“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 21-7K-712 „Dėl paklausimo“.

Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gegužės 30 d. prašymą Nr. 6K-1066.

Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Sienos grupė“, j. a. k. 306163441, 264,50 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 50 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188608252.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos                                        Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

                                        Agnė Stankevičienė

                                        Fausta Vitkienė