Civilinė byla Nr. e2S-2472-560/2024
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01113-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1.; 12.9.; 3.5.8.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotoja Kredito unija „Saulėgrąža“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į antstolę T. G. su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2024 m. birželio 13 d. patvarkymą Nr. S-24-45-16363 „Dėl atsakymo į pareiškėjo prašymą“.
2. Nurodė, kad antstolė minėtu patvarkymu 2024 m. birželio 12 d. prašymo stabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti netenkino ir skundą kartu su šiuo patvarkymu ir vykdomąja byla perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Pareiškėjas skunde nurodė, jog antstolė T. G. vykdo išieškojimą šioje vykdomojoje byloje, vykdomosios bylos numeris: 0045/24/00296; skolininkas: V. N.; išieškotoja: Kredito unija „Saulėgrąža“. Vykdymo procese 2024 m. vasario 27 d. areštuotas skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – kokteilių baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Lietuvos bankui yra pateikęs skundą, kuriame išdėstė poziciją, kad Kredito unija „Saulėgrąža“ be teisinio pagrindo vienašališkai nutraukė 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 70-0000484. Vykdomoji byla ir užvesta būtent dėl to, kad kredito unija vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, notaras atliko vykdomąjį įrašą, atitinkamai kreditorius iš skolininko reikalauja iš anksto grąžinti paskolos sumą, įskaitant palūkanas, notaro išlaidas. Yra tikimybė, jog Lietuvos bankas gali pripažinti, jog kredito unija neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti kredito sutarties. Tokiu atveju kredito sutartis būtų „atstatyta“, t. y. ji toliau galiotų, atitinkamai kreditorius turėtų atsiimti vykdomąjį dokumentą arba vykdomoji byla būtų nutraukta, vykdomasis dokumentas grąžintas kreditoriui ir pan.
3. Antstolė T. G. 2024 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-45-16363 pareiškėjo V. N. 2024 m. birželio 12 d. gauto prašymo stabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkas sprendžia ginčą su kreditoriumi, netenkino ir skundą kartu su šiuo patvarkymu ir vykdomąja byla perdavė Vilniaus regiono apylinkės teismui.
4. Antstolė nurodė, jog skundžiamu 2024 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-45-16363 atsisakyta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0045/24/00296. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus numato CPK 626 ir 627 straipsniai ir juose nurodyti sąrašai yra baigtiniai, todėl antstolis neturi teises stabdyti vykdomosios bylos kitais, ne įstatyme numatytais, pagrindais. Pareiškėjo tiek 2024 m. birželio 12 d. prašyme, tiek 2024 m. birželio 20 d. skunde nurodyti argumentai - skundo pateikimas Lietuvos bankui - nesudaro teisinio pagrindo stabdyti ar atidėti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybes, dėl kurių turėtų būti sustabdyta vykdomoji byla nei vienu iš CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytu pagrindu. Antstolė padarė išvadą, kad 2024 m. birželio 13 d. patvarkymas dėl atsakymo į pareiškėjo prašymą Nr. S-24-45-16363 yra surašytas teisėtai, atitinka imperatyvius teises aktų reikalavimus, nepažeidžia nei pareiškėjo, nei kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl pagrindo panaikinti patvarkymą nėra. Pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau Vilniaus regiono apylinkes teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9799-341/2024 pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagristas.
5. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Kredito unija „Saulėgrąža“ pateikė atsiliepimą į skolininko V. N. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, kuriuo prašė skundą atmesti.
6. Nurodė, kad kredito unija „Saulėgrąža“ su pareiškėju 2017 m. gruodžio 27 d. sudarė kredito sutartį dėl 110 000 Eur kredito suteikimo. Įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymas buvo užtikrintas negyvenamosios patalpos – kokteilių baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka (2018 m. padalijus šį turtą, kredito unijai buvo įkeista 48,17 kv. m. negyvenamoji maitinimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 57,27 kv. m. negyvenamoji maitinimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)). Suteikus kreditą, pareiškėjas jau 2020 m. pradėjo vėluoti mokėti įmokas: tai patvirtina unijos siųstas 2020 m. sausio 24 d. priminimas dėl nevykdomų įsipareigojimų Nr. 2020/KUSG/R36, kuriame nurodoma, jog pradelstų dienų vykdyti įsipareigojimus skaičius siekė 80, o bendrą įsiskolinimo sumą sudarė 2 319,41 Eur. Skolininkui toliau tinkamai nevykdant įsipareigojimų, kredito unija išsiuntė 2020 m. birželio 19 d. priminimą dėl nevykdomų įsipareigojimų, pagal kurį pradelstų dienų skaičius siekė jau 168, o bendra įsiskolinimo suma - 4 816,68 Eur. Gavus skolininko prašymą buvo nutarta kapitalizuoti pradelstas mokėtinas sumas bei atidėti kredito grąžinimą 6 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. vasario 1 d., tad tuo pagrindu su skolininku buvo pasirašytas 2020 m. liepos 20 d. Susitarimas Nr. 1 dėl kredito sutarties dalinio pakeitimo. Pareiškėjas ir toliau vėlavo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Buvo nuolatiniai vėlavimai mokėti įmokas ir 2022 metais.
7. Skolininkas, motyvuodamas tuo, kad grąžino dalį kredito, pateikė unijai 2023 m. vasario 16 d. prašymą išregistruoti hipoteką unijos naudai įkeistam turtui – 57,27 kv. m. negyvenamosioms maitinimo patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas žadėjo daugiau nebevėluoti mokėti įmokų, unija nutarė patenkinti skolininko prašymą ir 2023 m. kovo mėn. išregistravo minėto turto hipoteką. Skolininkas ir toliau laiku bei tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Pareiškėjui nuolat vėluojant mokėti arba nemokant įmokų bei tokiu būdu pažeidžiant kredito sutarties bendrosios dalies 13.3. p. prisiimtus įsipareigojimus, unija išsiuntė 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimą „Dėl kredito sutarties nutraukimo“, kuriuo nurodė, kad skolininkas vėluoja vykdyti įsipareigojimus 117 dienų, o bendrą įsiskolinimo sumą sudaro 3 260,86 Eur. Šiuo pranešimu kredito gavėjui buvo suteiktas terminas ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 27 d. padengti 3 260,86 Eur įsiskolinimą, kadangi kitu atveju kredito sutartis bus laikoma nutraukta. Suėjus skolos padengimo terminui, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d., skolininkas atliko 1 000 Eur įmoką, buvo padengti susikaupę delspinigiai bei priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos. Atsižvelgiant į tai, jog iki kredito unijos nustatyto 2023 m. gruodžio 27 d. termino skolininkas nepadengė viso įsiskolinimo ir kitaip nebendradarbiavo su kredito unija, vadovaujantis kredito sutarties bendrosios dalies 14.6.2. p., kuris numato, kad kredito unija be kitų kredito sutartyje numatytų kredito sutarties nutraukimo kredito unijos iniciatyva pagrindų turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjas nesumokėjo viso ar dalies mokėjimo ar neįvykdė kitos finansinės prievolės pagal kredito sutartį, pradelsdamas ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, 2023 m. gruodžio 27 d. kredito sutartis buvo nutraukta. Po kredito sutarties nutraukimo, kredito unija iš skolininko daugiau jokių mokėjimų nėra gavusi. Išnaudojus visas objektyviai įmanomas galimybes užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai, kredito sutartis buvo nutraukta dėl nuolatinių skolininko vėlavimų mokėti.
8. Teigia, jog vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Pareiškėjo pateikti argumentai nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0045/24/00296. Taip pat ir formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų atmetė.
10. Teismas nurodė, kad antstolė T. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/24/00296 pagal Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro J. P. 2024 m. vasario 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 338. Iš papildomai pateiktų dokumentų, Lietuvos banko finansų priežiūros departamento 2024 m. rugpjūčio 1 d. pateikto atsakymo pareiškėjui matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu (SNTSKĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai įsipareigojimas pagal kredito sutartį nevykdomas arba netinkamai vykdomas ilgiau kaip 90 dienų. Kredito unija pareiškėjui siuntė daugiau nei du pranešimus apie pradelstą mokėjimą; jis Sutartį vėlavo vykdyti ilgiau nei 90 dienų ir skolos nepadengė per 30 dienų nuo pranešimo apie būsimą Sutarties nutraukimą įteikimo, todėl kredito unija pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Nėra pagrindo teigti, kad iki sutarties nutraukimo kredito unija neišnaudojo visų objektyviai įmanomų galimybių užtikrinti, kad būtų vykdomi sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Lietuvos bankas laikėsi nuomonės, kad kredito unija, paskirstydama pareiškėjo sumokėtas įmokas, skirtas pareiškėjo skolai pagal sutartį dengti, vadovavosi sutartyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, ir nutraukdama Sutartį savo reikalavimu, vadovavosi SNTSKĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais reikalavimais, todėl nėra pagrindo manyti, kad unija, vienašališkai nutraukdama Sutartį, šių reikalavimų nesilaikė. Lietuvos banko finansų priežiūros departamento atsakymas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos.
11. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą stabdyti vykdymo veiksmus taikyti rezervuotai. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko ginčas su kreditoriumi yra išspręstas (vienašališkas kredito sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu), darė išvadą, kad skolininkas neįrodė skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumo ir nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas šioje vykdymo proceso stadijoje taikyti prašomą vykdomosios bylos vykdymo veiksmų sustabdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Suinteresuotas asmuo V. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą.
13. Nurodė, kad Lietuvos bankas 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, bet Lietuvos banko sprendimas bus skundžiamas teismui, taigi ginčas dar nėra išspręstas. Nors CPK nėra įtvirtintos aiškios nuostatos, jog toliau tęsiantis ginčui taip skolininko ir kreditoriaus antstolis privalo ar turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksnius, visgi šiuo atveju pagal įstatymo analogiją antstolis galėtų vadovautis CPK 163 straipsnio nuostatomis (Privalomas bylos sustabdymas). Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos bankui atmetus skolininko skundą, skolininkas toliau kreipsis į teismą. Pareiškėjas nepiktnaudžiauja procesu, nes pareiškėjas tiesiog gina savo teises ir interesus.
14. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
15. Nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų šioje civilinėje byloje yra nepagrįstas, grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, skolininkui nesąžiningai siekiant užvilkinti vykdymo procesą. Įvertinus Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-10079- 1221/2024 ir būsimo hipotetinio teisminio proceso dėl Lietuvos banko atsakymo panaikinimo nagrinėjimo dalyką bei esmę, manytina, kad tarp šių bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl skundo dėl antstolio veiksmų gali būti nustatytos nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios bylos negalima išnagrinėti iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje skolininkas skųstų Lietuvos banko atsakymą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, skolininkas turėjo teisę pateikti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo Lietuvos banko atsakymo įteikimo dienos, ir vertinant, kad banko atsakymas buvo pateiktas 2024 m. rugpjūčio 1 d., skundo pateikimo terminas gali būti suėjęs. Faktinis situacijos vertinimas ir visos vykdomosios bylos medžiaga nesudaro pagrindo antstolei priimti patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo esamoje situacijos neįžvelgiant įstatyme išvardintų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.
16. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Saulėgrąža“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei vykdymo proceso vilkinimą, skirti V. N. 5 000 Eur baudą.
17. Nurodė, kad apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais, kaip ir teikdamas prašymą antstolei bei skundą, dėl kurio buvo priimta nutartis. Lietuvos bankas skolininkui pateikė 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakymą, kuriame aiškiai išdėstė savo poziciją kredito unijos atžvilgiu. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad vykdomosios bylos stabdymas ar vykdymo veiksmų atidėjimas yra būtinas, kol kreditorius (unija) ir skolininkas sprendžia ginčą dėl neteisėto vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Pareiškėjas tikslingai siekia vilkinti vykdymo procesą ar jo išvengti, o skolininko nurodomos aplinkybės nesudaro nei privalomo, nei fakultatyvaus vykdomosios bylos stabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindo. Pareiškėjas nenurodo jokių argumentų ir tuo pačiu lieka neaišku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis ginčo atveju turėtų būti taikoma įstatymo analogija. Skolininkas iš esmės dėl to paties klausimo, t. y. vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo, yra pateikęs procesinius dokumentus. Skolininko pozicija yra deklaratyvi, nepagrįsta jokiais įrodymais, o atskirasis skundas teikiamas siekiant vilkinti vykdymo procesą ar jo išvengti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje nustatyta, kad antstolė T. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/24/00296 pagal Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notaro J. P. 2024 m. vasario 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 338 priverstinai išieškoti sutartine hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą: 101 419,31 Eur ir sumokėti sutartines metines palūkanas (6 procentų) ir delspinigius (0,05 procentų už kiekvieną pradelstą dieną) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 15 dienos iki visos paskolos grąžinimo dienos iš skolininko V. N. išieškotojos Kredito unijos „Saulėgrąža“ naudai. Vykdomojoje byloje 2024 m. balandžio 15 d. buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, o skolininkas buvo įpareigotas sudaryti sąlygas turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrai, su turto vertintojo pagalba patalpos yra įkainotos. Antstolė T. G. 2024 m. birželio 13 d. patvarkymu Nr. S-24-45-16363 netenkino pareiškėjo V. N. 2024 m. birželio 12 d. gauto prašymo stabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkas sprendžia ginčą su kreditoriumi. V. N. 2024 m. birželio 12 d pateiktą prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindė tuo, jog jis yra pateikęs skundą Lietuvos bankui, kuriame prašo pagal kompetenciją įvertinti, ar išieškotoja Kredito unija „Saulėgrąža“ turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytą Kredito sutartį Nr.70-0000484.
20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkinto pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
21. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė stabdyti vykdomąją bylą, jis prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindė tuo, jog yra pateikęs skundą Lietuvos bankui, kuriame prašo pagal kompetenciją įvertinti, ar išieškotoja Kredito unija „Saulėgrąža“ turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti 2017 m. gruodžio 27 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 70-0000484. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla gali būti laikinai sustabdyta ar vykdymo veiksmai atidėti CPK nustatyta tvarka antstolio iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės spręsti dėl sustabdymo reikalingumo suteikimą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
22. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018). Taip pat ir formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007; Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).
23. CPK 626 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Pagal CPK 627 straipsnį, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; 8) kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 7711 straipsnio 3 dalis).
24. Kaip pagrįstai nustatė antstolė, vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus numato CPK 626 ir 627 straipsniai ir juose nurodyti sąrašai yra baigtiniai, todėl antstolis neturi teisės stabdyti vykdomąją bylą kitais, nei įstatyme numatyta, pagrindais. Šiuo atveju tas faktas, jog pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos bankui nesudaro pagrindą stabdyti vykdomąją bylą, ši aplinkybė nėra laikytina pagrindu stabdyti vykdomąją bylą nei CPK 626 straipsnio, nei CPK 627 straipsnio pagrindu. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal analogiją turėtų būti taikomas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas padavė skundą Lietuvos bankui (ar vėliau teismui apskundė Lietuvos banko sprendimą) nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja pagrindas taikyti CPK 163 straipsnio 3 dalį, kurioje yra įtvirtinti civilinių bylų (o ne vykdomųjų bylų) stabdymo pagrindai. Apeliantas nepagrindė dėl kokių priežasčių antstolė turėjo taikyti įstatymo analogiją. Šiuo atveju antstolė, netenkindama pareiškėjo prašymo, laikėsi įstatymo nuostatų ir įstatyme įtvirtintos antstolio pareigos imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė negali viršyti jai suteiktų įgaliojimų ir sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Priešingu atveju, sustabdžius vykdomąją bylą ar atidėjus vykdymo veiksmus nesant įstatyme nustatyto pagrindo, būtų pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra, vykdomojo dokumento privalomumo principas. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė nei fakultatyvių, nei privalomų vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindų, todėl nėra pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo.
26. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė, atsisakydama sustabdyti vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolio veiklos principų, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą, teisėtą bei motyvuotą nutartį, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos
27. Suinteresuotas asmuo kredito unija „Saulėgrąža“ prašo skirti pareiškėjui 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesu.
28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų patvirtina tik tai, kad pareiškėjas naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti pareiškėjui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius