Civilinė byla Nr. e2-11201-808/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06770-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Deimenai Krasauskaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui A. S.,

atsakovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 145,92 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonės draudimo sutarties (kasko) pagrindu buvo apdraudusi automobilį Volkswagen (toliau ir – VW) Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis susidūrė su transporto priemone MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir nukentėjusiajam išmokėta 5 523,55 Eur draudimo išmoka, iš kurios 1 231,70 Eur sumą sudaro išmoka už kitą įvykį. Buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonę MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs atsakovas, todėl ieškovė kreipėsi į jį su reikalavimu subrogacijos tvarka atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Atsakovas paprašęs papildomos informacijos ir ją gavęs, pretenzijos netenkino nenurodydamas priežasčių. Ieškovės teigimu, kadangi už eismo įvykį vienodai atsakingi abu eismo dalyviai, iš atsakovo reikalaujama pusės išmokėtos už įvykį sumos, t. y. 2 145,92 Eur.

2.       Atsakovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad norėdamas nustatyti visumą eismo įvykio aplinkybių, gavo transporto priemonės MAN ir siekė gauti automobilio VW Caddy vairuotojo paaiškinimus. Transporto priemonės MAN vairuotojas paaiškino, kad važiavo dešine kelio puse, nedideliu greičiu, o priešpriešinėje eismo juostoje stovėjo automobilis VW Caddy, kuris likus porai metrų, nerodydamas posūkio, pasuko link transporto priemonės MAN, dėl ko minimos transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės sustabdyti sunkiasvorės transporto priemonės ir įvyko susidūrimas. Automobilio VW Caddy vairuotojas paaiškinimuose nurodė, kad automobilis stovėjo ant kelio ir į jį atsitrenkė automobilis MAN. Kadangi vairuotojai pateikė prieštaraujančius paaiškinimus, buvo atliktas ekspertinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad kontakto metu abu automobiliai judėjo – sunkvežimis MAN važiavo tiesiai, savo juosta, manevrų neatliko, o automobilis VW Caddy judėjo kampu link minėto sunkvežimio, dėl ko jo vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, bet avarinė situacija buvo neišvengiama ir įvyko eismo įvykis. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės MAN vairuotojas, apsiribodama tik formaliu teiginiu, kad dėl ginčo įvykio atsakingi abu eismo įvykio dalyviai. Be to, kartu su Pretenzija ieškovė reikalavo atlyginti visą 5 523,55 Eur sumą, o reiškiamu ieškiniu reikalavimą sumažino. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad reikalavimas atsakovui teikiami neištyrus ir nenustačius visų ginčo eismo įvykio aplinkybių, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir įrodytu. Ieškovė automobilį buvo apdraudusi savanorišku draudimu (kasko), atsakovas – privalomuoju, o šių draudimo sutarčių teisinis reguliavimas yra skirtingas. Privalomuoju draudimu ginami ne tik nukentėjusio asmens, bet ir kaltininko interesai – jis privalo atlyginti tik dėl jo veiksmų atsiradusią žalą. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Nepagrįstas yra žalos dydžio apskaičiavimas, todėl teikiamas savo įvertinimas, kad pusę žalos dydžio sudarytų 1 760,07 Eur suma.

3.       Ieškovė dublike palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai nurodė, jog esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas ir kiek yra atsakingas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Ieškovės vertinimu, eismo įvykio deklaracija yra esminis dokumentas, patvirtinantis eismo įvykio aplinkybes. Šiuo atveju kompetentingos institucijos nėra išdavusios dokumentų, patvirtinančių kitokias eismo įvykio aplinkybes, nei jos nurodytos eismo įvykio deklaracijoje. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti deklaracija. Be to, abi deklaracijas abu įvykio dalyviai patvirtino ir, kad yra atsakingi už įvykį, todėl ir sunkvežimio MAN vairuotojas yra atsakingas už įvykį, nes atsitrenkė į stovintį automobilį. Teigia, kad atsakovo pateikta išvada nėra tinkama, nes į bylą nepateikti išvadą dariusio asmens kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, o pati išvada surašyta įvertinus tik VW Caddy, bet ne MAN nuotraukas, todėl ji nėra patikima. Ieškovė sutinka su atsakovo pozicija, kad reiškiant reikalavimą reikia skaičiuoti dalių nusidėvėjimą, todėl sumažina ieškinio reikalavimą nuo 2 145,92 Eur iki 1 760,07 Eur.

4.       Atsakovas triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog nėra pagrindo vadovautis atsakovo atliktu tyrimu, nes ji pati nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo išvadas.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad esant vairuotojų abipusei kaltei atsakovas turi atlyginti ½ dalį sumos, t. y. – 1760,07 Eur. žalos.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pradinis ieškinys buvo didesnis. Tačiau ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Automobilis VW Caddy atliko staigų manevrą, o sunkvežimis MAN jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Susidūrimas įvyko tik dėl automobilio VW Caddy veiksmų staigiai ir netikėtai.

7.       Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. parodė, kad eismo įvykio metu vairavo automobilį VW Caddy. Kelio danga buvo slidi, automobilį sumėtė ir apsuko, todėl automobilis sustojo viduryje kelio ir į automobilio galinę dalį trenkėsi sunkvežimis, kuris VW Caddy nustūmė prie griovio. Iškviesta policija nustatė abiejų vairuotojų kaltę (abipusė kaltė), todėl eismo įvykio deklaracijoje taip ir nurodyta.

8.       Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad eismo įvykio metu vairavo sunkvežimį MAN ir važiavo tiesiai savo juosta. Automobilis VW Caddy stovėjo skersas, keleivio puse pasisukęs į sunkvežimio pusę. Liudytojas paaiškino, kad būtų laisvai pravažiavęs savo juosta, tačiau automobiliui VW Caddy staiga pasukus dešinėn ir užkirtus kelią, sunkvežimis į jį atsitrenkė. Atvažiavusi policija pasiūlė abipusį susitarimą.

9.       Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad sunkvežimio MAN vairuotojas nekaltas dėl eismo įvykio, nes VW Caddy, nepraleisdamas savo juosta važiuojančio sunkvežimio MAN, iš priešingos eismo juostos suko į dešinę pusę ir todėl įvyko susidūrimas.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

10.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. S., ir automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. M.

11.       Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo 4 291,85 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovą dėl 50 proc. šios draudimo išmokos atlyginimo, nurodydama, kad dėl eismo įvykio yra abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltė. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad įvykį lėmė VW Caddy vairuotojo veiksmai – automobilis MAN važiavo tiesiai, savo juosta ir neatliko jokių manevrų, o automobilis VW Caddy stovėjo skersai ir judėjo kampu link sunkvežimio MAN, dėl ko sunkvežimio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau avarinė situacija buvo neišvengiama.

12.       Taigi, bylos esmė – (duomenys neskelbtini) eismo įvykio priežasčių ir jas sukėlusio asmens nustatymas. Esant tokiai situacijai, ginčui išspręsti esminę reikšmę turi šalių rodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 178 straipsniai).

13.       Nagrinėjamoje byloje reikšmingai aplinkybei dėl ginčo eismo įvykį sukėlusios priežasties bei atsakingo asmens nustatyti surinkti įrodymai:

13.1.                      Eismo įvykio deklaracijoje kaltę dėl eismo įvykio pripažino abu vairuotojai. Deklaracijos grafoje Nr. 14 jie savo parašais patvirtino, kad abu yra atsakingi už padarytą žalą. Taip pat vairuotojai sudarė eismo įvykio schemą susidūrimo metu. Joje pavaizdavo, kad automobilis MAN atsitrenkė į automobilio VW Caddy galinį dešinės pusės kampą.

13.2.                      Įvykio informacijoje automobilio VW Caddy vairuotojas ieškovei nurodė, kad į stovintį automobilį atsitrenkė sunkvežimis MAN, policija nustatė abipusę kaltę, užpildyta deklaracija. Pranešime apie įvykį atsakovui, automobilio MAN vairuotojas nurodė, kad važiavo dešine puse, o VW Caddy stovėjo kairėje pusėje, tada staigiai pasuko į dešinę ir įvyko susidūrimas. 2021 m. balandžio 1 d. paaiškinime sunkvežimio MAN vairuotojas nurodė, kad važiavo dešine kelio puse, nedideliu greičiu, o VW Caddy stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje ir likus porai metrų, neparodęs posūkio, pasuko link sunkvežimio, o kadangi šis buvo pakrautas, tai nespėjo sustabdyti ir išvengti susidūrimo. Taip pat nurodė, kad priešpriešine eismo juosta važiavo kitas sunkvežimis, kurio vairuotojas įvykį matė. Šio vairuotojo policija neapklausė. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti vairuotojai iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios aprašytos minėtuose dokumentuose.

13.3.                      Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas P. B. nurodė, kad VW Caddy stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje, o tada pasuko link sunkvežimio MAN, dėl ko įvyko susidūrimas.

13.4.                      Iš byloje pateiktų VW Caddy sugadinimų po įvykio nuotraukų matyti, kad apgadinta automobilio galinė pusė, t. y. sugadinta galinė dešinės pusės arka, taip pat dešinys šonas – sudaužyti stiklai, nulaužtas šoninis veidrodėlis, sulamdytos durys, slenksčiai.

13.5.                      2022 m. kovo 31 d. atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo išvadoje dėl eismo įvykio aplinkybių konstatuota, kad sunkvežimis MAN, važiuodamas savo eismo juosta, buvo priverstas reaguoti staigiai stabdant į netikėtai atsiradusią kliūtį jo važiavimo eismo juostoje, kuomet kairėje kelio pusėje stovėjusio automobilio VW Caddy vairuotojas, neįvertinęs eismo sąlygų, staiga ir netikėtai, nerodydamas posūkio signalo, atliko manevrą į dešinę kelio juostą, taip įvažiuodamas į sunkvežimio MAN važiavimo juostą ir sudarydamas jam netikėtą kliūtį. Išvadą parengė V. P., kuris turi kilnojamojo turto vertintojo asistento kvalifikaciją (2000 m. spalio 4 d. vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000580).

14.       Teismo vertinimu, iš aptartų reikšmingų įrodymų matyti, kad jie yra skirtingo pobūdžio. Viena jų grupė – eismo įvykio deklaracija, eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų ir liudytojo paaiškinimai – yra pakankamai subjektyvaus pobūdžio, nes juose situaciją aiškina ir ją vertina asmenys, tiesiogiai dalyvavę įvykyje. Todėl tikslinga atsižvelgti į tai, jog eismo įvykis nėra kasdienis dalykas, ir patekimas į jį sukelia išgyvenimų bei didelį stresą. Be to, atsakant į klausimą dėl eismo įvykio kaltininko ar eigos, natūraliai pasireiškia ir asmeninės eismo įvykio dalyvio savybės, tokios kaip (ne)pasitikėjimas savimi ar (ne)savikritiškumas, polinkis prisiimti kaltę ar atsakomybę arba jas neigti. Kita įrodymų grupė – nuotraukos, vertintojo išvada – objektyvaus pobūdžio duomenys, gauti fiksuojant eismo įvykį ar automobilių sugadinimus techninėmis vaizdo fiksavimo priemonėmis, įvykyje nedalyvavusiam ir specialių žinių turinčiam asmeniui pateikiant situacijos vertinimą, grįstą objektyviais tyrimo metodais. Todėl išvada dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo darytina įvertinus šių įrodymų specifiką bei visumą.

15.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad subjektyvaus pobūdžio įrodymuose – eismo įvykio deklaracijoje, vairuotojų ir liudytojo paaiškinimuose – kaltė ir atsakomybė labiau priskiriama automobilio VW Caddy vairuotojui, t. y. iš esmės tik pats automobilio VW Caddy vairuotojas savo kaltę neigė. Tuo pačiu sunkvežimio MAN vairuotojas bei kito sunkvežimio, mačiusio eismo įvykį, vairuotojas nurodė, kad eismo įvykis kilo būtent dėl VW Caddy vairuotojo veiksmų. Vis gi, šiuose duomenyse yra ir tam tikrų prieštarų – eismo įvykio deklaracijoje kaltę prisiėmė abu vairuotojai.

16.       Kita vertus – objektyvaus pobūdžio medžiaga – fotonuotraukos, vertintojo išvada – taip pat patvirtina, kad labiau tikėtina, jog eismo įvykį sukėlė automobilio VW Caddy vairuotojas. Iš nuotraukose matomų VW Caddy apgadinimų, t. y. sudaužyto automobilio šono, galima daryti spręsti, kad būtent VW Caddy užkirto kelią sunkvežimiui MAN, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Iš esmės ta pati išvada yra daroma ir aptartoje 2022 m. kovo 31 d. vertintojo išvadoje.

17.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir taikydamas aukščiau aptartas įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, kad ginčo eismo įvykį sukėlė iš esmės dvi priežastys: 1) automobilio VW Caddy vairuotojas važiuodamas prarado automobilio kontrolę ir apsisuko viduryje kelio; 2) automobilio VW Caddy vairuotojas, nebūdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, bandė grįžti į savo eismo juostą, nepaisydamas važiuojančio sunkvežimio MAN (CPK 185 straipsnis). Tai leidžia konstatuoti, kad būtent VW Caddy vairuotojas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir šie pažeidimai yra priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu ginčo eismo įvykiu bei kilusia žala (CK 6.263, 6.247, 6.248 straipsniai). Taigi, negalima konstatuoti, kad atsiranda abiejų vairuotojų civilinė atsakomybė už padarytą žalą.

18.       Teismo vertinimu, tokios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, susiję su eismo įvykio deklaracijos įrodomąja reikšme. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-403/2020). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra plačiau išaiškinęs ir pabrėžęs, jog nurodyta aplinkybė neatleidžia draudiko nuo pareigos rūpestingai ir atsakingai ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Todėl jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-403/2020). Kasacinis teismas yra plačiai pasisakęs, kad esminis eismo įvykio deklaracijos tikslas ir paskirtis yra užfiksuoti eismo įvykį, aprašant jo aplinkybes ir nubraižant įvykio schemą. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) ir Kelių eismo taisyklių nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“ užpildymas reiškia eismo įvykio dalyvių tikslą siekti teisinių padarinių, t. y. sukurti eismo įvykio dalyvių teises ir pareigas, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Minėto laukelio užpildymas iš esmės reiškia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimą, t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimą. <...> Tuo atveju, kai iškyla ginčas dėl žalą padariusio asmens ir jo kaltės laipsnio, šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais. Nei TPVCAPDĮ, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi vertinti visus šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018).

19.       Nagrinėjamoje byloje, įvertinus joje surinktų įrodymų visumą ir nustačius, kad labiau tikėtina, jog eismo įvykį sukėlė automobilio VW Caddy vairuotojas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ieškinį tenkinti.

20.       Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimas nepriteisiamas.

22.       Ieškovė prašė grąžinti žyminio mokesčio permoką, nurodydama, jog mokėtinas žyminis mokestis sudaro 48 Eur, o ieškovė sumokėjo 124 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas įskaitė tik reikiamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 48 Eur, o likusi suma (76 Eur) nebuvo įskaityta, todėl jos grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

23.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 13,44 Eur. Šios išlaidos išieškomos iš ieškovės, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Gražina Žukauskienė