Administracinė byla Nr. ATP-153-579/2012
Proceso Nr. 4-05-3-07604-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 52.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A. Z. nutraukta ir
n u s t a t ė :
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos vyriausioji specialistė surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą A. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1245 str. už tai, kad jis, 2011 m. birželio 29 d., 10.05 val., Kaune, Kęstučio gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, numatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų ,,Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 11 ir 12 punktuose.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo pavaduotojos 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimu A. Z. už šį pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 80 litų bauda. Šį nutarimą A. Z. apskundė Kauno miesto apylinkės teismui.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. Z. atžvilgiu nutraukta. A. Z. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestas.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą dalyje dėl nepriteistų bylinėjimosi išlaidų ir iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos priteisti 1100 litų bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą.
Skunde nurodyta, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir turėtų būti priteistos, kadangi jos patirtos dėl to, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnyba priėmė neteisėtą nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas. Teismas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad įstatymas nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau nekonkretizavo, koks įstatymas to nenumato. Pareiškėjas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą numato tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., tiek Civilinio proceso kodeksas, todėl nesant aiškaus teisinio reglamentavimo dėl bylinėjimosi išlaidų administracinių teisės pažeidimų bylose, teismas šį klausimą turėjo spręsti pagal analogiją ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. bei Civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į A. Z. apeliacinį skundą nurodyta, kad ABTĮ 44 str. numato išlaidų atlyginimą proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ATPK normos. Šio kodekso 279 str. numatyta, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, tačiau ATPK nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo išlaidos ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsiliepime prašoma skundžiamą Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš Kauno m. apyl. teismo 2012-01-05 nutarimo, patenkindamas skundą ir panaikindamas A. Z. paskirtą 80 Lt baudą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo sudėtyje nėra ATPK 1245 str. numatyto pažeidimo sudėties. Tuo pačiu teismas prašymą dėl bylinėjimosi išvadų priteisimo jo naudai atmetė, nurodydamas, kad įstatymas nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjant skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose.
Asmens kaltumą privalo įrodinėti jį kaltinančios valstybinės institucijos. Taigi pažeidėjas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jis turi subjektyvią teisę gintis nuo įtarimo, kad jis yra padaręs teisės pažeidimą. Tai jis gali daryti pats arba pasirinkdamas gynėją (ATPK 272 str.). Valstybė konstituciniu lygmeniu įpareigota užtikrinti teisę į gynybą (Konstitucijos 31 straipsnis 6 dalis). Šiuo atveju A. Z. savo teises gynė pasinaudodamas advokato padėjėjo T. Ryzgelio paslaugomis ir dėl to turėjo išlaidų. Iš tiesų, kaip pažymėjo ir Kauno m. apylinkės teismas, nei ATPK, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas. Tačiau Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos pareigūnai.
Taigi savivaldos institucijos turi pareigą, esant teisiniam pagrindui, procesą prieš asmenį organizuoti taip, kad nebūtų pažeistos įstatymais užtikrintos asmens teisės, o nustačius tokių teisių pažeidimą, asmeniui proporcingai turi būti atlyginami turtiniai praradimai.
Šiuo atveju, Kauno m. apylinkės teismas, 2012-01-05 nutarimu panaikindamas A. Z. paskirtą 80 Lt baudą, konstatavo, kad jis vykdė reikalavimą sumokėti už automobilio stovėjimą, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 1245 str., sudėties. Dėl nuobaudos panaikinimo skundo autorius turėjo kreiptis į teismą, o dėl jam suteiktos teisinės pagalbos jis turėjo turtinių nuostolių advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau šioje nutartyje paminėta, tai yra kad įstatymais negalima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė (ir (arba) moralinė) žala neatlyginama, sprendžia, kad Kauno m. Savivaldybės administracijos neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala privalo būti atlyginta, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas, o Kauno m. apylinkės teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai atsisakė patenkinti A. Z. turėtas išlaidas teisinei advokato (padėjėjo) pagalbai apmokėti sumoje 1100 Lt (b.l. 53). Šiuo atveju anksčiau minėtas Konstitucijos nuostatas atitinka CK 6.271 str., todėl juo ir remiamasi šioje byloje. Pažymėtina, kad tokios pačios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimų bylas (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. A63 – 2176/2011).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
A. Z. apeliacinį skundą tenkinti. Kauno m. apylinkės teismo 2012 sausio 5 d. nutarimą pakeisti ir išieškoti iš Kauno m. Savivaldybės administracijos 1100 (vieną tūkstantį šimtą) Lt A. Z. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Gražys