Administracinė byla Nr. eAS-667-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06946-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja B. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento 2024 m. kovo 19 d. Privalomojo nurodymo Nr. TPN-87 dalį (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kurioje nustatytas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2024 m. rugsėjo 14 d.; nustatytas įpareigojimas atlaisvinti šalia žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), užimtą ir naudojamą valstybinę žemę, t. y. pašalinti valstybinėje žemėje pastatytą medinę tvorą, plytų mūro tvoros stulpus, vartus, trinkelėmis klotą aikštelę ir ties (duomenys neskelbtini) g. stovinčią tvorą; pašalinti valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos įrengtą trinkelių ir žvyro skaldos įvažiavimą, segmentinę ir medinę tvoras, sandėliuojamas statybines atliekas ir pasodintus krūmus bei užtikrinti, kad nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), būtų naudojami pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas žemės sklypų ribas.

Pareiškėja teigė, kad termino skundui paduoti ji nepraleido, nes Inspekcija 2024 m. spalio 31 d. priėmė potvarkį Nr. P3-104 „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-03-19 privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. TPN patikslinimo“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo patikslino priimtą Privalomąjį nurodymą. Pasak pareiškėjos, Privalomojo nurodymo patikslinimas leido jai daryti išvadą, kad tinkamo turinio Privalomasis nurodymas jai buvo įteiktas kartu su Potvarkiu, t. y. 2024 m. lapkričio 8 d., todėl skundas teismui pateiktas, nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Jeigu teismas vis dėlto manytų, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas, pareiškėja prašė šį terminą atnaujinti. 

Inspekcija, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjai buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas 2024 m. kovo 26 d. Potvarkiu buvo patikslintas Privalomasis nurodymas, kuriuo ištaisytas rašymo apsirikimas, Privalomajame nurodyme įrašant pareiškėjos asmens kodas. Potvarkis pareiškėjai buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 8 d. el. paštu.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos B. S. prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia 2024 m. kovo 19 d. priimtą Privalomąjį nurodymą, kurį ji gavo dar 2024 m. kovo mėnesį. Inspekcija pateikė teismui rašytinius įrodymus apie šio Privalomojo įteikimą pareiškėjai 2024 m. kovo 26 d.

Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėja, teismui skundą paduodama 2024 m. gruodžio 2 d., praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad ji nepraleido termino kreiptis į teismą, nes skundą padavė gavusi Potvarkį, kuriuo buvo patikslintas Privalomasis nurodymas. Teismas nurodė, kad Potvarkiu buvo iš esmės patikslinti tik pareiškėjos asmens duomenys (asmens kodas), o Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nustatytos pareigos kilo 2024 m. kovo mėnesį, todėl terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2024 m. kovo 26 d., kai pareiškėjai buvo įteiktas Privalomasis nurodymas. Pareiškėja nepaaiškino aplinkybių, kodėl skundo dėl Privalomojo nurodymo nepateikė teismui įstatyme nustatytu terminu, kuomet jai tapo aišku apie Privalomuoju nurodymu jai kilusias teisines pasekmes. Teismas pažymėjo, kad Privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Potvarkiu, kurį pareiškėja gavo 2024 m. lapkričio 8 d., buvo patikslinti tik pareiškėjos asmens duomenys, jokių naujų teisių ar pareigų šiuo Potvarkiu pareiškėjai nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjai apie visas Privalomuoju nurodymu jai kilusias teisines pasekmes tapo žinoma tik gavus Potvarkį.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys ir aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra praleistas terminas skundui paduoti ir nėra pagrindo jį atnaujinti pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, todėl prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintinas.

III.

Pareiškėja B. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su teismo argumentu, kad termino eiga skundui paduoti prasidėjo 2024 m. kovo 26 d. ir baigėsi po vieno mėnesio, o atsakovo priimtas Potvarkis, kuris pareiškėjai įteiktas 2024 m. lapkričio 8 d., laikytas dokumentu, kuris nesukėlė jai jokių teisinių pasekmių, kadangi Potvarkiu buvo tik ištaisyta rašymo klaida ir įrašytas pareiškėjos asmens kodas.

Pareiškėja pažymi, kad Privalomasis nurodymas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o Potvarkiu šie trūkumai buvo pašalinti, todėl termino eiga turi būti skaičiuojama nuo Potvarkio įteikimo jai dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 8 d. Kadangi pareiškėja Potvarkį apskundė laiku, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jos skundas buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos B. S. prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Inspekcijos 2024 m. kovo 19 d. priimtą Privalomąjį nurodymą (jo dalį), kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2024 m. kovo 26 d.

Pareiškėja neigė praleidusi terminą kreiptis į teismą su skundu dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, teigdama, kad ji skundą teismui padavė, 2024 m. lapkričio 8 d. gavusi Inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. priimtą Potvarkį, kuriuo buvo patikslintas Privalomasis nurodymas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad šiuo atveju terminas skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti skaičiuotinas nuo Privalomojo nurodymo įteikimo pareiškėjai dienos (2024 m. kovo 26 d.), o ne nuo Potvarkio įteikimo dienos (2024 m. lapkričio 8 d.), nes Potvarkiu buvo patikslinti tik pareiškėjos asmens duomenys (nurodytas asmens kodas), jokių naujų teisių ar pareigų šiuo Potvarkiu pareiškėjai nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė jokių svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta termino skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo skaičiavimo pradžia. Pareiškėja teigia, kad Privalomasis nurodymas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o Potvarkiu šie trūkumai buvo pašalinti, todėl termino eiga turi būti skaičiuojama nuo Potvarkio įteikimo jai dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 8 d.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjai siekiamas ginčyti Privalomasis nurodymas buvo įteiktas 2024 m. kovo 26 d., taigi skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo pareiškėja teismui galėjo paduoti iki 2024 m. balandžio 26 d. (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nepagrįstai terminą ginčyti Privalomąjį nurodymą sieja su Potvarkio įteikimo jai data, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Potvarkiu buvo tik patikslinta Privalomojo nurodymo pirmoji pastraipa, nurodant pareiškėjos asmens kodą (pašalinta padaryta rašymo klaida (nenurodytas asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, asmens kodas)); Potvarkyje pažymėta, kad jis yra neatskiriama Privalomojo nurodymo dalis. Priešingai nei skunde teigia pareiškėja, Potvarkiu nebuvo pakeistas Privalomasis nurodymas, nurodant naujas, teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Privalomojo nurodymo vykdymu, taip pat Potvarkis nebuvo priimtas, kaip atsakymas į pareiškėjos 2024 m. lapkričio 6 d. prašymą „Dėl privalomojo nurodymo vykdymo“. Potvarkiu pareiškėjai nebuvo sukurtos privalomos elgesio taisyklės, nepakeistos jos teisės ir pareigos, be to, Potvarkis net nėra ginčo šioje byloje dalykas, todėl Potvarkio priėmimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės skundo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo padavimo teismui termino skaičiavimo eigai. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja su skundu dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 2 d., teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą ginčyti Privalomąjį nurodymą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012; kt.).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015; kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių jį per įstatyme nustatytą terminą neginčijo Privalomojo nurodymo. Pareiškėja laikėsi pozicijos, jog termino skųsti Privalomąjį nurodymą ji nepraleido, ir tik abstrakčiai nurodė, kad „jei teismas manytų, jog nurodytos pareiškėjos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, prašytina, atnaujinti terminą skundui priimti ir jį nagrinėti iš esmės“.

Iš teismui paduoto skundo turinio matyti, kad pareiškėja siekia įteisinti nustatytą neteisėtą valstybinės žemės naudojimą, tačiau, pareiškėjos teigimu, jai tai trukdo padaryti valstybės institucijų neveikimas, neprotingai ir nesąžiningai trumpas terminas įteisinti dalį valstybinės žemės sklypo, įspėjimas taikyti procesines privalomojo vykdymo priemones.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju termino apskųsti Privalomąjį nurodymą praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas, apsisprendimas elgtis tam tikru būdu (įvykdyti vieną iš alternatyvių Privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų). Pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios nesudaro pagrindo atnaujinti terminą ginčyti Privalomąjį nurodymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė