Civilinė byla Nr. 2A-388-524/2018

                                          (Proceso Nr. 2-42-3-00215-2017-9)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.2.9.1; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovei J. R., tretieji asmenys P. N., Šilalės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, dėl skolos priteisimo, ir atsakovės J. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2017-11-06 sprendimo,

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė B. N. 2017 m. kovo 16 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. R. 259,18 Eur už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengimą ir už žemės sklypo planų ir kadastrinių matavimų bylų parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su sutuoktiniu P. N. gyvena šešių butų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Jie ir dar kiti penki butų savininkai, t. y. V. K. (miręs), J. R., A. K. ir R. Š., minėtus butus eksploatuoja nuosavybės teise. Minėtiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise  priklauso 0,1061 ha žemės sklypas, kuriame stovi minėtas daugiabutis. Tačiau iki 2015 m. balandžio 22 d. minėtas žemės sklypas nebuvo suformuotas kadastriniais matavimais, priklausė valstybei. 2010 metais, žodžiu pasitarę su kaimynais, nusprendė naudojamus žemės sklypus įsiteisinti kaip savo nuosavybę. Pasitarimo metu jie žinojo, kiek kainuos visų reikiamų dokumentų parengimas. 2012 m. balandžio 12 d. žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo sutartimi Nr. F-12/04-1 ji užsakė UAB „Eurometras“ suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),  statiniui, nuosavybės teise tuo metu valdytam patalpų savininkų, eksploatuoti. Sutartis buvo įvykdyta ir 2014 m. rugsėjo 17 d. ji UAB „Eurometras“ iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 876,10 Eur (3025 Lt). Atsakovei proporcingai turimo turto daliai priklausė mokėti 194,04 Eur. Po žemės sklypo parengimo, 2014 m. spalio 6 d., žemės sklypo kadastrinių matavimų sutartimi Nr. KM 14/12-6 ji užsakė parengti sklypo planus ir kadastrinių matavimų bylas. Už šiuo dokumentus ji sumokėjo 175,22 Eur (600 Lt). Atsakovei proporcingai turimo turto daliai priklausė mokėti 38,81 Eur. Be to, tikslindama bendraturčių žemės sklypo naudojimo būdą, VĮ Registrų centrui ji sumokėjo 60 Eur. Atsakovei tenkanti dalis – 10 Eur. Taigi iš viso atsakovė jai skolinga 242,85 Eur. Be to, ji dar patyrė 9,72 Eur pašto išlaidas (atsakovei nesikalbant, dokumentus siuntė registruotu paštu), 6,61 Eur išlaidas kopijuodama teismui pateikiamus dokumentus. Teigė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai buvo atlikti siekiant atidalyti visų bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant jiems atskirus sklypus. Žemės sklypų kadastriniai matavimai, sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra atlikti, kadastriniai matavimai registruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadastriniai matavimai bei sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai buvo suderinti su visais bendraturčiais. Visi bendraturčiai sutiko su kadastrinių matavimų atlikimu, sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu. Atsakovė pasirašydama ant nurodytų dokumentų išreiškė sutikimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Atsakovė iš pradžių žadėjo atlyginti dokumentų rengimo išlaidas, tačiau po 2016 m. birželio 30 d. visų bendraturčių pasirašymo pas notarą ant susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo atsakovė pareiškė, jog nesiruošia jai padengti minėtų išlaidų. Visi kiti bendraturčiai išlaidas jai atlygino. Ji ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti su ja, bet sulaukdavo tik nebūtų kaltinimų, agresijos, necenzūrinių žodžių. 2016 m. liepos 4 d. ji surašė atsakovei pretenziją dėl minėtos skolos. Tačiau atsakovė ją ignoravo.
2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškinyje pateiktais reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog jau pastaruosius dvejus metus ji adresu (duomenys neskelbtini), negyvena būtent dėl patiriamo nuolatinio streso, kurį sukelia ieškovės veiksmai. Ieškovė niekada nepalaikė teigiamų santykių su kaimynais, nuolat konfliktuodavo ir vienašališkai priėmė sprendimą inicijuoti žemės sklypo formavimo darbų atlikimą. Ieškovė nebuvo įgaliota atsakovės ar gyvenamojo namo gyventojų atlikti veiksmus, kurie susiję su kiekvieno gyventojo nuosavybės teisės įtvirtinimu. Minėto gyvenamojo namo gyventojai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę sutarties, kurios pagrindu ieškovė galėtų veikti visų bendraturčių vardu. Pagal 2012 m. balandžio 12 d. žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo sutarties, 2014 m. spalio 6 d. žemės sklypų kadastrinių matavimų sutarties nuostatas sutarčių rengimo iniciatorė, užsakovė buvo ieškovė, o ne gyvenamojo namo gyventojai. Minėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovė veikia kaip bendraturčių įgaliota atstovė ar kad veikia bendraturčių naudai ir jų interesais. Ji niekada nedavė ieškovei sutikimo dėl jos atliktų žemės sklypo formavimo darbų. Ieškovė iki užsakymo atlikti kadastrinius matavimus net du kartus mėgino inicijuoti kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojai ne kartą priešinosi ieškovės veiksmams, nesutikdami su kadastriniais matavimais. Žemę su matininku ieškovė matavo taip pat viena, be kaimynų. Pažymėjo, jog ji ant žemės sklypo plano pasirašė tik 2016 m. vasario 29 d., paveikta ieškovės nuotolinio spaudimo.
3. Trečiasis asmuo P. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį palaiko. Paaiškino, jog 2012 m. kaimynai nesudarė rašytinio susitarimo dėl žemės formavimo dokumentų ruošimo, nes vieno buto savininkas V. K. kategoriškai atsisakė prisidėti prie dokumentų dėl žemės formavimo ruošimo. Kiti kaimynai skundėsi, jog neturi pinigų dokumentams ruošti, bet žadėjo atsiskaityti. Visi kaimynai,  išskyrus atsakovę, vėliau su ieškove atsiskaitė.
4. Trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atstovė R. K. paaiškino, kad savivaldybė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nevaldė. Jis priklausė valstybei. Savivaldybės administracija ieškovei 2012 m. rugsėjo 14 d. išdavė leidimą rengti žemės sklypo planą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas. Pagal minėto aprašo 4.1 papunktį, rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti. Kadangi vienas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių kreipėsi į savivaldybę su prašymu dėl žemės sklypo plano parengimo, buvo duotas leidimas pradėti rengti planą. Iniciatorius yra savininkas, jis ir apmoka visas išlaidas. Taigi savivaldybė išdavė detaliojo formavimo sąlygas. 2014 m. rugsėjo 3 d. buvo patvirtintas namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre. Dėl leidimo išdavimo užtenka ir vieno iš savininkų kreipimosi.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, jog, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, kitos paskirties 0,1061 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos taip: 127/1061 dalys D. V., 235/1061 dalys J. R., 119/1061 dalių A. K. ir A. K., 121/1061 dalis S. Š. ir R. Š., 181/1061 dalis E. R. ir V. R. ir 278/1061 dalys P. N. ir B. N.. Privatus žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Minėti asmenys yra nurodyto privataus žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba neadministruoja privačios žemės bendraturčių santykių bei atsiradusių prievolių iš privačių santykių. Ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2017-11-06 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė:

• Priteisti iš atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 259,18 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 18 centų) skolos, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
• Priteisti iš atsakovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 28,72 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 72 centų) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai – ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai – nors ir palieka tam tikrų abejonių, tačiau leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp ieškovės B. N. ir kitų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų, tarp jų ir atsakovės J. R., buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl žemės sklypo formavimo dokumentų rengimo, t. y. byloje esančių įrodymų visuma leidžia kalbėti apie didesnę tikimybę, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl žemės sklypo suformavimo dokumentų rengimo ir kadastrinių matavimų atlikimo, negu nebuvo, siekiant padidinti (pagerinti) šalių turimą nuosavybę ir prie esamo buto turėti dalį žemės sklypo.
8. Teismo nuomone, byloje pateikti 4 rašytiniai susitarimai tarp ieškovės ir bendraturčių dėl išlaidų už atliktus namų valdos sklypo geodezinius matavimus ir detaliojo plano padengimą įrodo, jog tarp ieškovės ir kitų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių buvo susitarimas dėl žemės sklypo formavimo ir išlaidų ieškovei atlyginimo. Pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų mokėti 150 Eur.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovė buvo nuolat informuojama apie atliekamus žemės sklypo formavimo darbus, jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl to nereiškė. Dėl ieškovės atliktų žemės sklypo formavimo darbų atsakovė įgijo galimybę nuosavybės teise įsigyti žemės sklypo dalį ir tokiu būdu padidinti jai priklausančio buto vertę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės  rūmų 2017-11-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės B. N. ieškinį atsakovei J. R. atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias bendraturčių teises ir pareigas, teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis. Nurodo, kad liudytojai nepatvirtino, kad tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas  dėl turimo turto pagerinimo ar kadastrinių matavimų atlikimo. Atsakovė nuo pat pradžių nesutiko su geodezinių matavimų atlikimu ir valstybinės žemės sklypo išsipirkimu. Pažymi, kad susitarimus parengė pati ieškovė, todėl ji prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų neatlygintinumo. Mano, kad trečiojo asmens (ieškovės sutuoktinio) duoti parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes šis asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl duodamas parodymus galėjo būti šališkas ieškovės naudai. Pažymi, kad kitų bendraturčių (kaimynų) pasirašyti susitarimai dėl išlaidų atlyginimo sudaryti tik 2016 m., o ne 2010 m., kai, pagal ieškovę, buvo duotas minėtų kaimynų sutikimas dėl veiksmų atlikimo. Mano, kad ieškovė savo iniciatyva, atlikusi žemės sklypo formavimo darbus, kurie nėra priskiriami prie būtinų darbų siekiant apsaugoti turimą nuosavybę, finansiškai pablogino atsakovės padėtį. Teismo teiginys, kad dėl ieškovės atliktų darbų padidėjo turimo turto vertė, vertintinas kritiškai, nes valstybinės žemės sklypo vertė neatitinka apeliantės patiriamų nuostolių, kurie susiję su ieškovės pareikštu ieškiniu. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė galėjo inicijuoti nuosavybės įsigijimą ir jos atsidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės savo vardu ir dėl jai priklausančios turto dalies, todėl jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisės nebuvo pažeistos.
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad byloje pagrįstai nustatyta, kad ieškovė atliko žemės sklypo formavimo ir įteisinimo darbus, turėdama bendraturčių, tarp jų ir atsakovės, sutikimą. Kadangi ieškovė minėtus darbus atliko savo lėšomis ne tik savo, bet ir kitų asmenų naudai, todėl minėti asmenys privalo atsiskaityti su ieškove. Teigia, kad, išskyrus atsakovę, visi kiti kaimynai atsiskaitė. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
13. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovė, būdama bendro su ieškove ir kitais namo gyventojais sklypo naudotoja, turi sumokėti 259,18 Eur ieškovei už žemės sklypo, esančio v, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir už žemės sklypo planų ir kadastrinių matavimų bylų parengimą. Atsakovė nurodo, jog pagal 2012 m. balandžio 12 d. žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo sutartį, 2014 m. spalio 6 d. žemės sklypų kadastrinių matavimų sutartį sutarčių rengimo iniciatorė, užsakovė buvo ieškovė, o ne gyvenamojo namo gyventojai. Minėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovė veikia kaip bendraturčių įgaliota atstovė ar kad veikia bendraturčių naudai ir jų interesais. Atsakovė nedavė ieškovei sutikimo dėl jos atliktų žemės sklypo formavimo darbų.
15. 2015-07-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjo įsakymas įrodo, jog šios bylos šalių kartu su kitais buvusiais žemės naudotojais  0,1061 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas ir nuosavybės teisės įregistruotos taip: 127/1061 dalys D. V., 235/1061 dalys J. R., 119/1061 dalių A. K. ir A. K., 121/1061 dalis S. Š. ir R. Š., 181/1061 dalis E. R. ir V. R. ir 278/1061 dalys P. N. ir B. N. (t. 1, b. l. 27), atsakovė pasirašė 2016-02-29 žemės sklypo naudojimosi planą (t. 1, b. l. 28).
16. Nesant sudarytos žemės nuomos sutarties statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.  Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą daugiabučio namo gyventojus iki žemės sklypo, reikalingo jų turimo statinio eksploatavimui, privatizavimo siejo  bendro žemės sklypo naudojimo teisiniai santykiai. Žemės sklypo, kurį užima statiniai, naudotojai turi teisę  inicijuoti žemės sklypo nuomos ar jo privatizavimo procedūrą. Žemės nuomos ar jos privatizavimo sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalųjį teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Tai reiškia, kad asmuo gali įgyti teises į žemės sklypą, kuris yra suformuotas pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, sklypai formuojami kompetentingoms valstybėms institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, kurios nustato, kad žemės sklypo privatizavimo subjektas yra statinio ar jo dalies savininkas. Šių taisyklių esmė yra ta, kad žemės sandorio subjektas yra statinio savininkas, kuris privalo pateikti dokumentus, būtinus sandoriui sudaryti. Šioje byloje įrodyta, kad šiuos dokumentus, t. y. žemės sklypo planą ir kadastrinių matavimų bylą, paruošė ieškovė, ir sumokėjo už šių dokumentų parengimą visų daugiabučio namo gyventojų vardu.
17. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šios bylos šalys yra siejamos bendraturčių santykiais daugiabučiame name dėl bendrojo naudojimo patalpų ir bendro sklypo naudojimo teisiniais santykiais, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 individualaus gyvenamojo namo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims (bendraturčiams), savininkų teisės apimtį įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą tiesiogiai sieja su nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, t. y. ši teisė yra grindžiama proporcingumo principu. Gyvenamojo namo dalies savininkui pagal šalių pasirašytą 2016-06-30 sutartį (t. 1, b. l. 29) atsirado žemėnaudos teisė į proporcingą žemės sklypo dalies naudojimą. Sudarant šią sutartį atsakovei atstovavo jos įgaliota atstovė ir ši aplinkybė įrodo, jog atsakovė konkliudentiniu veiksmu pritarė ieškovės sudarytam sandoriui, t. y. žemės sklypo privatizavimo procesui, kuriam pradėti atsakovei buvo būtina sumokėti ginčo sumą.  CK 4.75 str., 4.76 str., 4.85 str. nenustato konkrečios bendraturčių susitarimo formos, šioje byloje įrodžius, jog kiti daugiabučio namo gyventojai bei atsakovė pritarė ieškovės sudarytiems sandoriams, pasinaudodama šių sandorių rezultatu, t. y. įgydama galimybę privatizuoti žemės sklypo dalį, šioje byloje taikytinas CK 1.71 str. 2 d.
18. Byloje nustatyta, jog šalių bendras sklypas buvo privatizuotas valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimis (t. 1, b. l. 39–40) ir šalys tapo žemės sklypo bendraturtėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.76 str., nes atsakovė dėl ieškovės parengtų dokumentų tapo savo sklypo dalies savininke kartu su ieškove, tačiau mokesčių dėl šių dokumentų parengimo nesumokėjo. Įvertinus žemėnaudos santykių specifiką, t. y. būtinas žemės naudotojų išlaidas dokumentų parengimui transformuojant šalių  panaudos teisę į nuosavybės teisę, darytina išvada, jog šio straipsnio nuostatos taikytinos, nes ieškovės sumokėti mokesčiai yra susiję su bendru turtu dėl nutarties 17 p. nurodyto teisinio reglamentavimo.
19. Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus (Žemės įstatymo 10 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 8, 9 straipsniai). Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės nustatytos teritorijų planavimo įstatymu ir jų esmė yra pastato savininkų susitarimas dėl žemės sklypo, priskirtino kiekvienam gyventojui, dydžio, jo naudojimo tvarkos nustatymas. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovė, 2016-02-29 pasirašydama žemės sklypo naudojimosi planą (t. 1, b. l. 28), 2016-06-30 susitarimą (t. 1, b. l. 29–36), privatizavusi savo sklypo dalį, konkliudentiniais veiksmais pritarė, jog ieškovė visų gyvenamojo namo, o vėliau ir žemės sklypo bendraturčių vardu ruoštų žemės sklypo planus ir kadastrinių matavimų bylą ir sumokėtų už juos, už jų parengimą atsakovė atsisako mokėti ginčo sumą. Šią aplinkybę visiškai patvirtina į bylą pateikti patikimi ir leistini įrodymai, iš kurių turinio teismas sprendžia apie atsakovės vidinę valią bei siekį savo veiksmais sukurti prievolinius teisinius santykius, t. y. kartu su daugiabučio namo gyventojais privatizuoti jai priklausančią žemės sklypo dalį, kurių pagrindu atsirado įstatymo numatytos teisinės pasekmės – šalių teisės ir pareigos. Pagal CK 6.2 str. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
20. Įstatymo imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.
21. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
23. Atmetus apeliacinį skundą iš  atsakovės ieškovei priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2017-11-06 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš J. R. B. N. 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos teisėjai                                                                                             Erika Misiūnienė

                                                                                                            Almantas Padvelskis

Giedrė Seselskytė