Civilinė byla Nr. e3K-3-135-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05306-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.39.2.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 4 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui G. J. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sumokėtos draudimo išmokos grąžinimą.
2. Ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo G. J. 32 608,53 Lt (9444,08 Eur) draudimo išmokos grąžinimą bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sudarė įprastinę Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 4797682, pagal kurią buvo apdrausta atsakovo automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už avarijos metu padarytą žalą. 2013 m. lapkričio 2 d. Vokietijoje, BAB 2, FR Berlin, 228 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku pripažintas atsakovas G. J. Ieškovas Vokietijos automobilių ekspertizės biuro „Schultz“ 2013 m. lapkričio 7 d. sudarytos ekspertizės ataskaitos pagrindu išmokėjo nukentėjusiajam 32 608,63 Lt (9444,08 Eur) žalos atlyginimą. Šios sumos grąžinimą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, nes šis padarė žalą vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 9444,08 Eur draudimo išmokos grąžinimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė, kad atsakovo civilinė atsakomybė už žalą eismo įvykio metu atsirado pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir TPVCAPDĮ). Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
6. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
7. Žalą atlygino ieškovo atstovas Vokietijoje „BTA Insurance Company SE Niederlassung Deutschland“, remdamasis oficialiais žalos atlyginimo dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis bei tuo, kad buvo nustatytas įvykio kaltininkas. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (sutikimas dėl kraujo paėmimo, pareiškimas dėl asmens duomenų pateikimo, pranešimai apie eismo įvykį, teisės medicinos instituto tyrimo rezultatas, liudininko anketa) laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad atsakovo kraujyje įvykio metu buvo rasta narkotinių medžiagų bei nustatyta, kad jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo jų. Atsakovas nepateikė įrodymų, nuginčijančių šią aplinkybę. Todėl ieškovas turi teisinį pagrindą reikalauti sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo.
8. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartimi, netenkinus atsakovo G. J. apeliacinio skundo, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 1.44 straipsnį reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. Todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad Vokietijos atitinkamų institucijų atlikti veiksmai tiriant jo padarytą eismo įvykį ir surinkti įrodymai negali būti laikomi leistinais rašytiniais įrodymais Lietuvoje, kurioje sprendžiamas draudimo išmokos grąžinimo klausimas. Hanoverio policijos valdybos pareigūno ataskaita, užstato paėmimas bei teigiami testo rezultatai patvirtina, kad atsakovas buvo apsvaigęs nuo narkotikų. Jis, nesutikdamas su aplinkybėmis ir faktais, kuriuos nustatė Vokietijos pareigūnai tirdami eismo įvykį, galėjo ir turėjo teisę pateikti kitus leistinus rašytinius ar kitokius įrodymus, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes, bet tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10. Kasaciniu skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartį bei civilinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad aplinkybę, jog atsakovas eismo įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, turi įrodyti atsakovas, o ne ieškovas. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti atsakovo apsvaigimo faktą pagal CPK 178 straipsnį. Teisės medicinos instituto atliktas atsakovo kraujo tyrimas parodė tetrahidrokanabinolio (THC) 0,6 ng/ml (nanogramai viename kraujo mililitre) koncentraciją, tai rodo kažkada pavartotą narkotinę medžiagą, bet visiškai nepatvirtina, kad atsakovas buvo apsvaigęs būtent eismo įvykio metu. Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovėnijoje leidžiama ribinė šios narkotinės medžiagos norma kraujyje, leidžianti vairuoti transporto priemones, yra 4 arba 5 nanogramai mililitre, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje – 6, šios ribos atsakovo kraujo mėginio rodikliai neviršijo.
2. Darydami išvadą apie narkotinių medžiagų normų viršijimą, teismai netinkamai taikė CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, turi remtis nešališka įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku, objektyviu ir teisingu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Ieškovas neįrodė atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, todėl teismai, neatskleidę bylos esmės, nepagrįstai priteisė grąžinti draudimo išmoką.

11. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

11.1.              Kasatorius siekia įtvirtinti teismų praktiką, kad vairavimas pavartojus marihuanos ar kitų narkotikų vartojimas taptų leistinas. Kasatorius teigia, kad vairavimas pavartojus narkotikų yra leidžiamas, tačiau nenurodo nei vieno teisės akto, kuriame reglamentuojamas narkotikų įteisinimas ir įtvirtintos narkotikų normos, leidžiančios vairuoti automobilį. Toks kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje nustatytų kasaciniams skundams reikalavimų, todėl negali būti nagrinėjamas.

11.2.              Draudimo kompanijos atstovai pagal TPVCAPDĮ 14 straipsnio 4 dalį, administruodami žalos bylą, surinko įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad kasatorius vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo narkotikų. Hanoverio policijos ataskaitoje konstatuota, kad kasatorius pažeidė Vokietijos baudžiamojo kodekso 315 c paragrafo 1 punktą, nes vairavo paveiktas narkotikų. Policijos ataskaitoje nurodoma, kad kasatoriaus akys buvo pavandenijusios, akių vyzdžiai išsiplėtę, jo reakcija sulėtėjusi, todėl buvo nuspręsta atlikti narkotikų testą. Testas patvirtino, kad kasatorius eismo įvykio metu buvo paveiktas narkotikų.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios draudiko subrogacinį reikalavimą grąžinti sumokėtą draudimo išmoką iš atsakingo už žalos padarymą asmens

12. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad subrogacija netaikoma, inter alia, civilinės atsakomybės draudimo atvejais. Pagal CK 1.1018 straipsnio nuostatas, ši taisyklė taikoma įstatymų nustatytoms draudimo šakoms ir grupėms tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada draudikas gali reikalauti grąžinti sumokėtas išmokas, yra bendrosios taisyklės išimtys, t. y. TPVCAPDĮ 22 straipsnio normos yra lex specialis CK 6.1015 straipsnio atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje v. UAB „Lavika“, bylos Nr. e3K-3-601-686/2015).
13. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Kasacinis teismas pažymi, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies prasme draudikas subrogacinį reikalavimą į draudimo išmokos grąžinimą įgyja, jei nustatomas eismo įvykio metu žalą padariusio asmens apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, šis faktas atitinka šioje teisės normoje nurodytą draudiko subrogacinio reikalavimo sąlygą.
14. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 2 d. Vokietijoje dėl atsakovo kaltės atsitikus eismo įvykiui, atlikus testus, atsakovo pateiktuose mėginiuose rasta narkotinių medžiagų, o jų vartojimą atsakovas pripažino, tai užfiksuota policijos ataskaitos apie eismo įvykį medžiagoje. Ieškovas išmokėjo 9444,08 Eur žalos atlyginimą per savo atstovą Vokietijoje „BTA Insurance Company SE Niederlassung Deutschland“, remdamasis eismo įvykio aplinkybėmis, žalos dydį patvirtinančiais dokumentais ir tuo, kad buvo nustatytas įvykio kaltininkas. Ieškovas pareiškė subrogacinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos atlyginimo atsakovui, remdamasis pirmiau nurodyta TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalimi ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 ir 59.1 punktais.
15. Atsakovas savo kasaciniame skunde pripažįsta vartojęs narkotinių medžiagų, bet nurodo, kad jų kiekis buvo visai nedidelis, neviršijo leidžiamų normų tam, kad atsakovas būtų buvęs pripažintas apsvaigusiu nuo narkotinių medžiagų eismo įvykio metu. Tačiau šis teiginys kasaciniame skunde negrindžiamas nei žalos dėl eismo įvykio atsiradimo vietos (Vokietijos), nei draudiko subrogacinio reikalavimo atsiradimo vietos valstybės (Lietuvos) teise.
16. Vertindamas nurodytą kasacinio skundo argumentą, kasacinis teismas atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos teisėje narkotinių medžiagų vartojimas apskritai netoleruojamas, neleidžiama vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Iš byloje pateiktos Hanoverio policijos tyrimo medžiagos matyti, kad dėl eismo įvykio atsakovui pareikštas kaltinimas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 315c paragrafo 1 punktą – pažeidus kelių eismo taisykles dėl alkoholinių gėrimų arba kitų svaigiųjų medžiagų vartojimo poveikio, nepajėgiant saugiai vairuoti transporto priemonę, ir dėl to pažeidus kitų žmonių gyvybę ar sveikatą ar padarius reikšmingos vertės turtinę žalą, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pinigine bauda (§ 315c, Absatz 1, Nr. 1 Strafgesetzbuch (StGB): Gefährdung des Straßenverkehrs – Wer im Straßenverkehr ein Fahrzeug führt, obwohl er infolge des Genusses alkoholischer Getränke oder anderer berauschender Mittel nicht in der Lage ist, das Fahrzeug sicher zu führen, und dadurch Leib oder Leben eines anderen Menschen oder fremde Sachen von bedeutendem Wert gefährdet, wird mit Freiheitsstrafe bis zu fünf Jahren oder mit Geldstrafe bestraft). Po eismo įvykio atlikus atsakovo šlapimo ir kraujo testus, rasta narkotinių medžiagų – kraujo tyrimo metu užfiksuota 0,6 ng/ml tetrahidrokanabinolio. Atsakovas pripažino vartojęs marihuaną prieš dvi dienas iki eismo įvykio. Siekiant užtikrinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir numatomos piniginės baudos ir proceso išlaidų padengimą, atsakovui paskirtas 500 Eur užstatas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas nepateikė Vokietijos institucijų, atlikusių tyrimą, priimtų procesinių dokumentų, kuriais būtų paneigtos nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kaltės sukėlus eismo įvykį dėl narkotikų vartojimo poveikio. Kasaciniame skunde nenuginčytos aplinkybės, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį veikiamas pavartotų narkotikų, todėl skundo teiginys, kad atsakovas nebuvo apsvaigęs eismo įvykio metu, nepripažintinas pagrįstu, nes nepateikta jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, jis prieštarauja bylos įrodymams.

Dėl eismo įvykio tyrimo duomenų įrodomosios vertės teismui sprendžiant draudiko subrogacinį reikalavimą

17. Kaltinamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, pvz., nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (žala asmens gyvybei ar sveikatai, turto sunaikinimas ir sugadinimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl draudiko subrogacinio reikalavimo atsakingam už eismo įvykio metu padarytą žalą asmeniui yra konstatuota, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepaisant to, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė; vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė; atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva v. M. Ž., bylos Nr. 3K-3-108/2014).
18. Nagrinėjamoje byloje draudikas pareiškė atsakovui subrogacinį reikalavimą, šio reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės, kad atsakovas buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, yra nustatytos procesiniuose Vokietijos policijos tyrimo dokumentuose, juose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės dėl atsakovo narkotinių medžiagų vartojimo. Šie įrodymai patvirtino ieškovo subrogacinio reikalavimo pagrįstumą. Draudikas pagal bendrą įrodinėjimo pareigos taisyklę (CPK 178 straipsnis) turi įrodyti savo subrogacinio reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes dėl draudėjo apsvaigimo, šiuos duomenis patvirtinančius įrodymus jis pateikė byloje, o atsakovas nepaneigė apsvaigimo aplinkybės nepateikęs ją nuginčijančių įrodymų.
19. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje vertino policijos atliktą eismo įvykio tyrimo medžiagą, taip pat į baudžiamojo proceso tvarka priimtus procesinius dokumentus, jų turinį, atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadoms nepakako įrodymų, o jos priimtos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; kt.).
21. Iš kasacine tvarka apskųstų teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, kad teismai, vertindami byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nepažeidė CPK nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė draudiko subrogacinį reikalavimą reglamentuojančias materialiosios teisės norma, padarę išvadą, kad ieškovo (draudiko) subrogacinis reikalavimas pagrįstas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tokio reikalavimo tenkinimo sąlygas reglamentuojančius teisės aktus. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, keisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Kasacinis teismas turėjo 6,56 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jų atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. J. 6,56 Eur (šešis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                                    Donatas Šernas

Dalia Vasarienė