Civilinė byla Nr. e2A-542-856/2020

                                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03745-2018-9

                   Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2;

                   2.6.10.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)  

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-346-433/2020 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mariba“ dėl pažeistos teisės į būsto neliečiamumą gynimo ir neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždarosios akcinės bendrovės „VUDEX“, „BK investicija“ ir „Artegos investicijos“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. K. patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mariba“ 500 Eur dydžio neturtinę bei 198,44 Eur turtinę žalą; 2) uždrausti atsakovei vykdyti bet kokią veiklą nakties metu (nuo 22 iki 7 val.) pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemelio, sudarančio 93,74 m2 teritorijoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2017-08-01 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu nuomojasi butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuriame gyvena kartu su šeima. Vilniaus miesto centre, adresu: (duomenys neskelbtini), veikia atsakovei priklausantis baras „Pataja“ (toliau – ir Baras). Šio Baro pastato vidiniame kiemelyje, po atviru dangumi, Baras yra įrengęs lauko terasą, vadinamą „žiemos terasa“ (toliau – ir Terasa), kurioje Baras vykdo savo komercinę veiklą. Terasa lankytojams yra atvira kiekvieną penktadienį – šeštadienį bei šeštadienį – sekmadienį nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto. Iš Terasos sklindantis triukšmas vakaro ir nakties metu viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius, įtvirtintus Lietuvos higienos normoje HN 33:2011. Terasoje kylantis triukšmas kiekvieną naktį, Barui vykdant Terasoje veiklą, sklinda į Buto miegamąjį kambarį ir trikdo ieškovo rimtį, poilsį nakties metu, kelia nuovargį bei įtampą, šis triukšmas ieškovą vargina nuo 2017 m. vasaros sezono. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio mėnesį nakties metu keletą kartų kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus dėl iš Baro Terasos sklindančio triukšmo. Baro vadybininkui buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad neužtikrino, jog Baro triukšmas netrikdytų viešosios rimties.

3.       2017 m. rugpjūčio mėnesį vykusio ieškovo susitikimo su Baro atstovais metu Baro atstovai pripažino, kad egzistuoja iš Terasos sklindančio ir jaučiamo ieškovo gyvenamojoje aplinkoje triukšmo problema, todėl Baro atstovai ieškovui pažadėjo, jog imsis prevencinių priemonių šio triukšmo sumažinimui – įrengs garsą izoliuojančią stoginę virš Terasos, tačiau Baro atstovai neįgyvendino nurodytų ketinimų. Ieškovas 2017-08-28 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Baro vykdomos veiklos Terasoje ir iš jos sklindančio triukšmo, kartu pateikdamas akredituotos UAB Akustinių tyrimų centro fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos 2017-08-12 atliktų aplinkos garso lygio matavimų protokolą, patvirtinantį, jog iš Baro Terasos sklindantis ir jaučiamas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje triukšmas viršija nustatytus leidžiamus triukšmo ribinius dydžius. Ieškovas 2017-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė raštą, kuriame pakartotinai išdėstė aplinkybes dėl nenutrūkstamos Baro vykdomos veiklos Terasoje. 2017-10-10 buvo surengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavę atsakovės atstovai nurodė, kad yra ėmęsi veiksmų dėl stoginės virš Terasos sumontavimo, kurią planuojama įrengti iki 2017-12-10, tačiau atsakovė nurodytų veiksmų iki šiol nėra įgyvendinusi. Ieškovas 2017-10-16 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei su skundu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuriuose pakartotinai nurodė apie savaitgalio naktimis iš Terasos sklindantį triukšmą. Baro atžvilgiu nėra priimta jokio sprendimo ar įsigaliojusio administracinio nubaudimo dėl Terasoje vykdomos veiklos, pažeidžiančios teisės aktų nuostatas bei ieškovo teises.

4.       Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Baro darbuotojų atžvilgiu yra pradėtos administracinio nusižengimo teisenos bylos už viešosios rimties trikdymą: 1) 2017-12-04 M. K. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą dėl to, kad jis 2017-08-04, apie 23 val. 50 min., neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 2) 2017-12-04 M. K. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą dėl to, kad jis 2017-09-08, apie 23 val. 21 min., neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 3) 2017-12-04 G. V. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą dėl to, kad ji 2017-10-13, apie 23 val. 56 min., neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 4) 2017-12-04 D. B. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą dėl to, kad jis 2017-10-15, apie 1 val. 20 min., neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 5) 2017-12-04 N. P. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą dėl to, kad jis 2017-10-21, apie 00 val. 15 min., neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties; 6) 2017-12-04 A. Š. atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą dėl to, kad jis 2017-11-25, apie 1 val. 07 min., neužtikrino, jog triukšmas netrikdytų viešosios rimties.

5.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamentas 2017-11-14 rašte nurodė, jog: 1) Savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnija 2017-09-05 elektroniniu pranešimu nurodė, kad Senamiesčio seniūnijos Universiteto seniūnaitis informavo, jog buvo gavęs žodinių gyventojų skundų dėl Baro keliamo triukšmo nakties metu; 2) Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai pagal kompetenciją 2017-10-15 patikrino ieškovo skunduose nurodytą informaciją. Patikrinimo metu pareigūnai Bute girdėjo iš Baro Terasos sklindantį triukšmą; 3) Savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pareigūnais 2017-10-28 patikrino ieškovo skunduose nurodytą informaciją ir šio patikrinimo metu Baro laikinai direktoriaus pareigas einančiam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą; 4) 2017-10-29 pakartotinio patikrinimo metu Baro atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas už triukšmo prevencijos taisyklių nesilaikymą. Taigi, per šešių mėnesių laikotarpį dėl iš Baro Terasos nakties metu sklindančio triukšmo, Baro atstovai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ne mažiau kaip devynis kartus.

6.       Atsakovės veiksmais ieškovui sukeliama žala. Atsakovei neteisėtais veiksmais pažeidus ieškovo teises bei padarius jam žalos, kyla civilinė atsakomybė. Konstitucijos 24, 28 straipsniuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnyje, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, Triukšmo prevencijos taisyklių, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatomis yra saugoma asmens teisė į ramų naudojimąsi būstu. Atsakovė savo veiksmais – Baro Terasoje keliamu triukšmu, bei neveikimu – sąmoningu veiksmų nesiėmimu suvaldyti sklindantį iš Terasos triukšmą, pažeidė ieškovo teisę į būsto neliečiamumą. Faktą, kad iš Baro Terasos sklindantis triukšmas yra itin stiprus, pavojingas bei nuolatinis, patvirtina UAB Akustinių tyrimų centro 2017-08-16, 2017-10-30, 2018-01-10, 2017-11-27, 2017-08-16 Aplinkos garso lygio matavimo protokolai. Dėl iš Terasos sklindančio triukšmo ieškovui nakties metu yra faktiškai atimta galimybė laikyti atidarytą Buto miegamojo kambario langą net ir šiltuoju metų laiku, nors Bute nėra įrengtas oro kondicionierius. Tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovo teisė ramiai naudotis būstu. Net ir esant uždarytam Buto miegamojo kambario langui, iš Terasos sklindantis triukšmas Buto miegamajame kambaryje viršija HN 33:2011 įtvirtintus ribinius dydžius. Ieškovas, net ir uždaręs Buto miegamojo kambario langą, nėra apsaugotas nuo sklindančio triukšmo. Dėl Baro Terasoje keliamo triukšmo ieškovo Butas tapo gyvenamąja vieta, kurioje nėra galimybės ramiai gyventi, ilsintis atgauti darbinį produktyvumą bei turėti visavertį poilsio laiką nakties metu. Tai patvirtina faktą, kad atsakovės vykdant ekonominę veiklą keliamas triukšmas daro tiesioginį poveikį ieškovo gyvenamajai aplinkai. UAB Akustinių tyrimų centro fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijai atlikus aplinkos triukšmo lygio matavimus, buvo nustatyta, kad triukšmo lygis Buto miegamajame kambaryje, esant tiek atidarytam, tiek uždarytam langui, reikšmingai viršija leistinus dydžius. Taigi, iš Terasos sklindantis stiprus triukšmas kelia realią grėsmę ieškovo gyvenimo kokybei bei sveikatai.

7.       Atsakovės veiksmai prieštarauja imperatyvioms Triukšmo valdymo įstatymo nuostatoms, HN 33:2011 įtvirtintoms normoms, CK 1.137 straipsnio 2 dalies ir 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, dėl ko atsakovė turi būti įpareigota nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nepaisant to, jog vadovaujantis teismų formuojama pozicija, kad ieškovas neturi pareigos įrodinėti potencialios žalos, atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmės ieškovui yra itin jaučiamos. Ieškovas iš Terasos sklindančio triukšmo yra varginamas ilgiau nei pusę metų, todėl akivaizdu, kad ieškovas jau ilgą laiką nuolatos patiria neigiamą poveikį ir žalą savo sveikatai bei psichikai. Remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, ieškovui turėtų būti priteista iš atsakovės 500 Eur neturtinė žala. Taip pat ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų savo lėšomis apmokėjo aplinkos garso lygio matavimus, todėl atsakovė privalo jam atlyginti 198,44 Eur dydžio išlaidas. Šių ieškovo lėšomis atliktų matavimų duomenimis buvo remiamasi tiek kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tiek jais yra remiamasi šiame ieškinyje.         Ieškovui siekiant išspręsti atsiradusią problemą dėl triukšmo, buvo būtina užsakyti ir apmokėti nurodytus triukšmo lygio matavimus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės kaltė yra preziumuojama, ieškovas neprivalo jos įrodinėti. Atsakovės veiksmai tiesiogiai nulėmė ir turėjo įtakos ieškovo šiuo ieškiniu prašomos atlyginti neturtinės bei turtinės žalos atsiradimui. Tik įpareigojus atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, kurių rezultatas yra dėl vykdomos veiklos Terasoje kylantis ir sklindantis triukšmas, viršijantis leistinus triukšmo ribinius dydžius, bus apginta ieškovo teisė į būsto neliečiamybę. Ieškovas turi teisę reikšti prevencinį ieškinį, nes atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus, atsakovės neteisėti veiksmai sukelia ieškovui žalą, kuri, nenutraukus neteisėtų veiksmų, tik stiprės ir didės. Vadovaujantis CK 6.255 straipsnio 2 dalimi yra pagrindas reikšti prevencinį ieškinį ir reikalauti, kad teismas uždraustų atsakovei vykdyti veiksmus, dėl kurių iš Baro Terasos sklinda triukšmas jaučiamas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, ir kuris viršija leistinus triukšmo ribinius dydžius.

8.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pastato adresu: (duomenys neskelbtini), vidinį kiemelį yra išsinuomavusi teisės aktų nustatyta tvarka iš UAB „Artegos investicijos“ ir yra gavusi rašytinį sutikimą dėl tokios subnuomos iš trečiojo suinteresuoto asmens šio pastato savininko UAB „BK investicija“. Atsakovė, savo komercinei veiklai valdanti vidinį kiemą, turi teisėtą lūkestį dėl šio pastato vidinio kiemo paskirties išnaudojimo suderinant su jo teisėta komercine veikla: atsakovė vykdo komercinę veiklą turėdama šiai veiklai visus teisės aktuose nustatytus leidimus ir licencijas (mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, maisto subjekto tvarkymo pažymėjimas), veikla vykdoma nuo 2017-07-14; iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui nei viena valstybės ar savivaldybės įstaiga nėra priėmusi nei vieno įsiteisėjusio sprendimo dėl atsakovės veiklos apribojimų ir visiško uždraudimo.

9.       Didžia dalimi ieškovo iniciatyva nuo 2017-07-14 iki 2019-04-15 patikslinto ieškinio pateikimo dienos valstybės ar savivaldybės įstaigos atliko ypatingai didelį skaičių atsakovės veiklos patikrinimų, pvz. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas (3), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (3), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (3), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas ir Viešoji policija (daugiau kaip 40), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius (nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki dabar kas savaitgalį).

10.       Teisės aktai, nustatantys ūkio subjektams reikalavimus dėl veiklai būtinų leidimų, licencijų gavimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, nenumato jų veiklos uždraudimo ar veiklos apribojimo vadovaujantis teismo sprendimu, nes patikslinto ieškinio dalykas nėra susijęs nei su mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nei su tabako gaminiais, nei su maisto sauga. Ieškovas, siekdamas sau „ramybės“, vertina tik atsakovės objektyvią teisėtą komercinę veiklą, kurią siekia atitinkamomis paros valandomis uždrausti. Atsakovė ne kartą siekė rasti dialogą ir kompromisą su ieškovu, siūlė ieškovo patalpose įrengti garsą sumažinančias priemones, taip pat vystė savo nuomos pagrindais veikiančių patalpų ir vidinio kiemo garso izoliavimo ir triukšmą sumažinančias priemones, apie tai informuodama NVSC, prašydama pakartotinai ir prevenciškai atlikti triukšmo šaltinių skleidžiamų garsų matavimus, nes siekė tiek užtikrinti veiklos teisėtumą, tiek mažinti galimus skleidžiamo triukšmo padarinius aplinkiniams.

11.       Atsakovės, kaip juridinio asmens, veiksmai nėra pripažinti neteisėtais, jai nėra taikyta jokia teisinė atsakomybė ar kitos poveikio priemonės, turinčios reikšmės veiksmų neteisėtumui ar neveikimui. Atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, siekė su ieškovu šį ginčą išspręsti taikiai, tačiau pats ieškovas nesiekia kompromisinio sprendimo būdo, o visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis siekia asmeninės naudos. Nei ieškovas, nei jo įgaliotas asmuo neturi kompetencijos konstatuoti neteisėtų veiksmų atsakovės atžvilgiu, nes pagal kompetenciją tai turi teisę padaryti tik valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurios tokių sprendimų atsakovės atžvilgiu nėra priėmusios, ir prievartos ar kitų poveikio priemonių netaikė, išskyrus prevencinį nurodymą.

12.       Už triukšmo šaltinių skleidžiamus garsus, viršijančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atsakovei nėra konstatuoti pažeidimai ir surašyti atitinkami administraciniai sprendimai. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė įvykdė neteisėtus veiksmus. NVSC matavimus atliko pagal kompetenciją ir šalys dėl to nepatyrė jokių piniginių išlaidų. Ieškovas savo abejonėms patvirtinti nepanaudojo valstybės įstaigos techninių galimybių ir negavo kompetentingos įstaigos išvados dėl atsakovės keliamo triukšmo, o kreipėsi į privačią įstaigą, kurios išvadoms patvirtinti trūksta specialiųjų žinių, bei atlikto tyrimo išvadas pateikė ne laboratorinius matavimus atlikusi įstaiga, o ieškovo įgaliotieji asmenys. Tokia suteiktos paslaugos kaina ir išlaidų kilmė negali būti įvertinta kaip patirti ieškovo nuostoliai.

13.       Ieškovo teiginys, kad jam atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala dėl triukšmo sukeltų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų ir žalos sveikatai, yra nepagrįstas, nes nėra teisiškai reikšmingos informacijos dėl atsakovui taikytos atsakomybės už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio dėl atsakovės neva neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos. Atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka nėra taikyta jokia teisinės atsakomybės forma ir poveikio priemonės dėl padarytų pažeidimų, o ieškovas neįrodė, kad jam apskritai susiformavo tam tikros rūšies žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

15.       Teismas pažymėjo, kad jokių išvadų iš ieškovo teismui pateikto antstolio I. G. 2018-12-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas negali padaryti. Protokole yra pažymėta, jog garso stiprumas buvo matuojamas matuokliu, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, jog antstolis turi specialių žinių šioje srityje ir garso stiprumas buvo matuojamas tinkamai patikrintu prietaisu.

16.       Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktus UAB Akustinių tyrimų centro Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos surašytus Aplinkos garso lygio matavimo protokolus. Teismas pažymėjo, kad patikrinimai buvo atlikti ir protokolai surašyti ieškovo užsakymu, už tai buvo apmokėta ieškovo lėšomis. Visi protokolai surašyti iki 2018-08-07 (2017-08-16; 2017-10-30; 2018-01-10; 2017-11-27; 2017-11-27; 2017-08-16), t. y. iki tos datos, kai buvo surašytas NVSC 2018-08-07 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

17.       Teismas nustatė, kad NVSC 2018-08-07 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 4 kartus (2017-10-27; 2018-04-28; 2018-05-04; 2018-05-12) patikrintas UAB „Mariba“ kokteilių baras „Pataja“ adresu: (duomenys neskelbtini). Minėto akto išvadoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose nustatytas maksimalus garso slėgio lygis (46 dBA) viršijo leistiną 45 dBA ribinį dydį (t. y. 1 dBA). Kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Dėl to UAB „Mariba“ barui „Pataja“ buvo duotas nurodymas iki 2018-10-10 numatyti ir įgyvendinti efektyvias skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių.

18.       Teismas pažymėjo, kad NVSC 2017-12-14 atsakyme ieškovui į skundus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB Akustinių tyrimų centro 2017-11-25, 00 val. 40 min., ir 2017-11-26, 00 val. 35 min., atliktų triukšmo matavimų (matavimų metu aplinką veikė Baro muzikos ir lankytojų triukšmas, autotransporto triukšmas) duomenimis, ieškovo bute (esant uždariems langams) ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 29-30 dBA, maksimalus – 40 dBA, ir neviršijo Lietuvos higienos norma HN 33:2011 7 punktu nustatytų ribinių dydžių. Be to, šiame atsakyme akcentuojama, jog siekiant išskirti nagrinėjamo triukšmo šaltinio (Baro veiklos) skleidžiamą triukšmą iš kitų triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo, turi būti atlikti matavimai nuslopinus nagrinėjamą triukšmo šaltinį (neveikiant Barui).

19.       Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2019-04-12 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad daug kartų buvo tikrinamas UAB „Mariba“ baras „Pataja“ ir patikrinimo metu pareigūnai Taisyklių, viešosios rimties trikdymo ar kitų teisės aktų pažeidimų nenustatė.

20.       Teismas vertino, kad ieškovo teismui pateikti administracinių nusižengimų protokolai, kurie surašyti atsakovės baro darbuotojams, neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų.

21.       Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovo argumentai dėl jo teisės į ramią gyvenamąją aplinką pažeidimo šio konkretaus šalių ginčo atveju yra nepagrįsti.

22.       Teismas sprendė, jog atmetus reikalavimą dėl teisės į būsto neliečiamumą gynimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimų dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

23.       Teismas, atmesdamas ieškovo argumentą, kad sklindantis triukšmas trikdo ne tik jo, bet ir kitų Buto pastate gyvenančių asmenų rimtį nakties metu, darė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovas nėra įgaliotas ginti kitų asmenų teises.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

24.       Apeliaciniu skundu ieškovas D. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Prijungti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

24.1.       Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas, nes teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo šiai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nevertino pateiktų teismų išaiškinimų analogiškose bylose bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos. 

24.2.       Teismas sprendime apsiribojo tik konstatavimu, jog ieškovo teisė į būsto neliečiamumą nėra absoliuti. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Teismas apgynė atsakovės neegzistuojančią teisę vykdyti veiklą Terasoje keliant tęstinį padidintą triukšmą ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, ignoruodamas teisės aktų nuostatas, draudžiančias kelti triukšmą po 22 valandos.

24.3.       Nuo tada, kai ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, iki pat dabar nėra priimtas joks sprendimas, kad sklindančio iš Terasos triukšmo problema būtų efektyviai išspręsta. Dėl nežinomų priežasčių ieškovo iškeltos problemos sprendimas savivaldybėje yra vilkinamas delsiant priimti konkretų sprendimą dėl atsakovės veiklos ribojimo. Įgaliotos institucijos, naudodamos kitas drausminimo priemones bei sankcijas atsakovei, šiai dienai negali užtikrinti, kad atsakovė laikytųsi teisės aktuose įtvirtinto draudimo nekelti triukšmo nakties metu ir nekenktų ieškovo poilsiui bei sveikatai. Todėl vienintelė priemonė apginti ieškovo teisę į būsto neliečiamybę, teisę į ramų poilsį nakties metu, yra atsakovės veiklos uždraudimas Terasoje nakties valandomis.

24.4.       Atsakovės veiklos ribojimas Terasoje yra proporcinga priemonė ginant ieškovo Konstitucija ir Konvencija saugomas teises į būsto neliečiamumą bei sveikatos apsaugą. Ieškovas prašo ne apskritai uždrausti atsakovės vykdomą veiklą, o uždrausti veiklą Baro Terasoje nakties valandomis. Nepaisant to teismas konstatavo, kad atsakovės veiklos ribojimas Terasoje nakties valandomis yra neproporcinga priemonė, nepaisydamas pateiktų įrodymų, teisės aktų nuostatų bei teismų išaiškinimų, kad asmens teisė į būsto neliečiamumą ir sveikatos apsaugą yra prioritetiškai ginama.

24.5.       Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nėra numatyta jokių ribojimų, kokiais įrodymais asmuo gali įrodinėti faktą, kad jo gyvenamojoje aplinkoje yra jaučiamas triukšmas, keliantis nepatogumą ir neigiamas pasekmes asmeniui įgyvendinant teisę į būsto neliečiamybę. Todėl ieškovas turi nekvestionuojamą teisę atsakovės neteisėtų veiksmų faktą įrodinėti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. 

24.6.       Byloje pateikti triukšmo lygio matavimų protokolai, surašyti UAB Akustinių tyrimų centro Fizikinių tyrimų laboratorijos, kurios teikiamos paslaugos yra akredituotos. Akustinių tyrimų centro pateikti duomenys yra laikomi oficialiais ir patvirtintais, kas reiškia, jog šie įrodymai atitinka būtent teismo nurodytą keliamą triukšmo lygio matavimų kvalifikacijos reikalavimą. Tačiau teismas sprendime šiuos įrodymus vertino kritiškai motyvuodamas tuo, kad matavimus užsakė ir juos apmokėjo ieškovas. Toks teismo kontraversiškas ir selektyvus įrodymų vertinimas prieštarauja pačio teismo sprendime išsakytai pozicijai dėl įrodymų vertinimo.         Akustinių tyrimų centro garso protokolai ir NVSC protokolai yra vienas kitą papildantys. NVSC atlikti triukšmo lygio matavimai, kuriais buvo nustatytas triukšmo lygio viršijimas, tik papildo Akustinių tyrimų centro išvadas ir patvirtina aplinkybę, jog ieškovo gyvenamojoje aplinkoje padidintas triukšmo lygis yra jaučiamas nepertraukiamai.

24.7.       NVSC pateiktų duomenų dėl atliktų matavimų vertinimas teismo sprendime nėra objektyvus ir pagrįstas. NVSC savo išvadoje aiškiai konstatavo, kad atlikus triukšmo lygio tyrimą veikiant Barui, triukšmo rodmenys viršijo nustatytus ribinius dydžius, o neveikiant Barui viršijimo nenustatyta. NVSC, nustatęs šiuos faktus, toje pačioje išvadoje nurodė, jog yra reikalinga stabdyti atsakovės vykdomą veiklą Terasoje. Teismas šių įrodymų ir aplinkybių nevertino. Teismas sprendime neatsižvelgė ir į tą faktą, kad NVSC išvadoje atsakovė buvo įpareigota iki 2018-09-10 įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones. 2019-04-15 ieškovas pateikė 2019-02-22 vykusio susitikimo vaizdo įrašą, kuriame NVSC atstovė atsakovės valdomą Barą išskyrė kaip probleminį. Konstatuota, kad Baras neįgyvendina duodamų privalomų nurodymų dėl triukšmo mažinimo priemonių. Šio susitikimo vaizdo įrašo 38:00 minutėje yra užfiksuotas NVSC atstovės komentaras, jog atsakovės neva įrengtos triukšmo mažinimo priemonės nėra efektyvios ir negali būti tokiomis laikomos, kas iš esmės patvirtina, jog situacija dėl iš baro sklindančio triukšmo nepertraukiamai tęsiasi, tačiau teismas sprendime šio įrodymo nevertino.

24.8.       Joks įstatymas nenumato reikalavimo antstoliui turėti specialių žinių vykdant jam pavestą valstybės funkciją fiksuoti faktines aplinkybes. Antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, vadovaujasi objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principais ir protokole fiksuoja tai, ką mato. Šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo užfiksuota, kokiu konkrečiu prietaisu buvo matuojamas triukšmas, nurodant šio prietaiso pavadinimą bei identifikacinį numerį. Antstolis užfiksavo šio prietaiso rodmenis decibelais veikiant Barui ir iš jo sklindant triukšmui. Antstolis faktines aplinkybes fiksavo ne tik protokolu, tačiau ir darydamas vaizdo įrašą. Vaizdo įraše antstolis užfiksavo, kad atvirame į lauką kiemelyje (Terasoje), į kurį išeina ieškovo miegamojo langai, nakties metu vykdoma veikla ir joje kylantis triukšmas yra jaučiamas ieškovo gyvenamojoje aplinkoje.

24.9.       Teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, jog ieškovo pateikti administracinių nusižengimų protokolų, surašytų Baro darbuotojams, duomenys neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Policijos pareigūnų atsakovės atsakingiems asmenims surašyti administracinių nusižengimų protokolai buvo apskųsti teismui, teismo nutarimais jie visi yra palikti galioti konstatuojant neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškia neužtikrinimu, kad iš Baro sklindantis triukšmas netrikdytų ieškovo ramybės ir poilsio nakties metu. Pagal surašytų nutarimų datas yra matomas aiškus pažeidimų tendencingas pasikartojimas.

24.10.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2019-04-12 raštą teismui pateikė atsakovė. Administracinės veiklos skyrius minėtą raštą parengė pagal atsakovės prašymą, kuriuo atsakovė prašė pateikti informaciją nuo 2018-10-25 iki 2019-04-01 apie asmenų prašymus, susijusius su atsakovės Baru. Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai pagal gyventojų pranešimą tikrino atsakovės Barą ir surašė 2018-08-11, 2018-08-19 ir 2018-09-05 protokolus. Vykdytų patikrinimų metu Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atsakovės atsakingiems asmenims surašė administracinio nusižengimo protokolus už viešosios rimties trikdymą ir nusižengimą. Dėl paskirtų nuobaudų teisme vyko ginčai. Teisminiai ginčai yra pasibaigę įsiteisėjusiomis teismo nutartimis palikti surašytus protokolus ir skirtas nuobaudas galioti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. II-568-957/2018 ir 2019 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. II-60-486/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr.AN2-45-1020/2019). Tačiau šią informaciją atsakovė tikslingai nuslėpė nuo teismo, pasirinkdama jai naudingą laiko intervalą, per kurį Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai naujų pažeidimų neužfiksavo.

24.11.       Teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje pasisakoma, jog esant dviejų teisių - ūkinės veiklos laisvės ir teisės į būsto neliečiamumą - kolizijai, prioritetas būtent suteikiamas asmens teisės į būsto neliečiamumą apsaugai. Teismas ignoravo teismų išaiškinimus analogiškose bylose, su kuriais buvo supažindintas jau 2020-01-06 vykusio posėdžio metu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1557-466/2016). Kadangi ginče nagrinėjama analogiška situacija, teismas privalėjo motyvuoti, kodėl nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir ieškinio netenkino. Todėl teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą (CPK 270 straipsnis).

24.12.       Teismas 2019-11-18 vykusiame posėdyje atsisakė priimti ieškovo pateiktus įrodymus dėl vykstančio tęstinio triukšmo ir vykdomų viešosios rimties pažeidimų, nors šie įrodymai buvo akivaizdžiai susiję su ginčo dalyku ir gauti iš kitų institucijų prieš pat nagrinėjimą. Teismas posėdyje ieškovui netgi nurodė daugiau nebeteikti naujų įrodymų į bylą. Toks teismo procesinis sprendimas byloja, jog teismas bylos nagrinėjimo procese buvo šališkas ir neobjektyvus. Tuo tarpu 2018-11-18 posėdyje atsakovės atstovės pateikti duomenys buvo priimti ir įtraukti į bylą. Teismas akivaizdžiai pažeidė ieškovo teisę rungtis procese, dėl ko atsakovė nepagrįstai atsidūrė geresnėje padėtyje nei ieškovas. Todėl, remdamasis CPK 314 straipsniu, ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti prie bylos papildomus duomenis.

24.13.       Nors nustačius padidinto triukšmo faktą asmens sveikatai daromos žalos papildomai įrodinėti nereikia, šiuo atveju teismui ignoravus visas teisės aktuose įtvirtintas nuostatas dėl asmens sveikatos ir teisės į būsto neliečiamumą apsaugos, ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo priimti medicininius duomenis dėl sveikatai padarytos žalos fakto.

25.       Atsakovė UAB „Mariba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, prijungti prie civilinės bylos naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1.       2019-11-18 vykusio posėdžio metu ieškovo atstovė siekė pateikti naujus rašytinius dokumentus, kuriuose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su 2019-11-15 diena, kurie teismui pateikti 2019-11-17, ir tokie ieškovo veiksmai sudarė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymį ir tokia elgsena yra laikytina proceso vilkinimu, nes nuolatos teikiami dokumentai prieš pat teismo posėdį sudaro teisines aplinkybes atsakovui reikalauti atidėti bylos nagrinėjimą dėl naujų dokumentų pateikimo ir susipažinimo su jais. Todėl teismas vertino tai, kad ieškovo pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2018-02-02, patikslintas ieškinys 2019-04-16, o nauji dokumentai buvo teikiami kaskart prieš kiekvieną posėdį ir juose esanti nauja informacija negalėjo būti vertinama savalaikiai ir išsamiai ieškovo teikiamų reikalavimų kontekste.

25.2.       Pirmosios instancijos teismui abi šalys teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų įrodinėjamas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas priėmė tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertino, todėl šalims buvo sudarytos lygios rungimosi galimybės. Aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovo atstovės prašymo dėl dokumentų prijungimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus ar apribojo ieškovo galimybę įrodyti savo keliamus reikalavimus.

25.3.       Atsakovės, kaip juridinio asmens, veiksmai (įskaitant ir neveikimą) nėra pripažinti neteisėtais konkrečių Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu, jai nėra taikyta jokia teisinė atsakomybė ar kitos poveikio priemonės, turinčios reikšmės veiksmų neteisėtumui ar neveikimui. Atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, siekė su ieškovu šį ginčą išspręsti taikiai, tačiau ieškovui pasiūlyti ginčo sprendimo būdai netiko, pats ieškovas nesiekia kompromisinio sprendimo būdo, o siekia visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis asmeninės naudos.

25.4.       Už triukšmo šaltinių skleidžiamus garsus, viršijančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus,  atsakovei nėra konstatuoti pažeidimai ir surašyti atitinkami administraciniai sprendimai, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovė įvykdė neteisėtus veiksmus. NVSC pagrįstus ir abejonių nekeliančius matavimus atliko pagal kompetenciją ir ieškovas ar atsakovė dėl to nepatyrė jokių piniginių išlaidų. Tokiu atveju nepagrįstai siekiama teismui pateikti informaciją ir argumentus, nes ieškovas savo abejonėms patvirtinti nepanaudojo valstybės įstaigos techninių galimybių ir negavo kompetentingos įstaigos išvados dėl atsakovės keliamo triukšmo, o kreipėsi į privačią įstaigą, kurios išvadoms patvirtinti trūksta specialiųjų žinių, bei atlikto tyrimo išvadas pateikė ne laboratorinius matavimus atlikusi įstaiga, o ieškovo įgaliotieji asmenys. Visuose laboratoriniuose matavimų protokoluose atsispindi tik dalis techninio tyrimo, bet išvados, iš esmės, nepateiktos. Tokia suteiktos paslaugos kaina ir išlaidų kilmė negali būti įvertinta kaip patirti ieškovo nuostoliai, nes ieškovas turėjo visas teisines galimybes vadovautis kompetentingos įstaigos atliekamomis paslaugomis, kurios yra nemokamos net šio ginčo atveju.

25.5.       Ieškovas neįrodė žalos atsiradimo ir kitų su ja susijusių aplinkybių. Šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio dėl atsakovės neva neteisėtos veiklos (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka nėra taikyta jokia teisinės atsakomybės forma ir poveikio priemonės dėl padarytų pažeidimų, o ieškovas neįrodė, kad jam apskritai susiformavo tam tikros rūšies žala. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovė dėjo visas pastangas ginčui su ieškovu spręsti, tačiau kiekvieną kartą ieškovas elgėsi savanaudiškai, nevertindamas verslo interesų pusiausvyros santykio ir individualios ginčo baigties perspektyvų, o atvirkščiai – kiekvieną kartą darydamas galimai neteisėtą spaudimą valstybės ir savivaldybės įstaigai.

25.6.       Su apeliaciniu skundu ieškovo naujai teikimas įrodymas - sveikatos įstaigos išrašas dėl klinikinės diagnozės - nebuvo pirmosios instancijos teismui pateiktas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, nors apie jo buvimą, tikėtinai, ieškovas žinojo nuo 2019-08-14, tačiau tik rengdamas apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą šį dokumentą atsispausdino 2020-02-20 iš informacinės sistemos „Med.I.S.“, taigi, šis dokumentas negali būti prijungtas šioje byloje, nes jį savalaikiai pateikti teisę turėjo pats ieškovas, tačiau ja nesinaudojo.

26.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vudex“ nurodo, kad sutinka su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu ir pilna apimtimi palaiko apeliacinio skundo reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

27.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

28.       Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu teikia ir prašo priimti šiuo rašytinius į rodymus, kuriuos, anot ieškovo, nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas: 2019-11-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į paklausimą“; 2019-10-27 pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatui „Dėl nusižengimų naktiniame kokteilių bare „Pataja“; 2019-11-15 pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatui „Dėl triukšmo 2019 metų lapkričio 15 d. baro „Pataja“ ((duomenys neskelbtini)) lauko terasoje“; 2019-11-11 pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatui dėl „Dėl nusižengimų naktiniame kokteilių bare „Pataja“. Ieškovas taip pat teikia naują rašytinį įrodymą – Sveikatos įstaigos 2019-08-14 išrašą dėl klinikinės diagnozės, kurio pateikimo būtinybė, anot ieškovo, iškilo įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus.

29.       Atsakovė UAB „Mariba“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prijungti naują rašytinį įrodymą – NVSC 2019-11-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Atsakovė prašo šį įrodymą priimti remdamasi tuo, kad atsakovei po teismo 2019-11-18 protokolinio sprendimo neteikti naujų dokumentų į civilinę bylą, tapo žinoma, kad NVSC negali vykdyti pagal jų kompetenciją grįžtamosios triukšmo šaltinių matavimo laboratorinių tyrimą, nes tiek ieškovas, tiek kiti gyventojai nesudaro jiems fizinių galimybių patekti į jų gyvenamąsias vietas ir atlikti tyrimų, apie tai minėtu raštu NVSC informavo Vilniaus m. savivaldybės administraciją. 

30.       Apeliacinės instancijos teisme 2020-09-23 gautas ieškovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Ieškovas prašo prijungti šiuos įrodymus: 2020-09-18 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2020-05-18 pareiškimo dėl ANK pažeidimų naktiniame klube „Pataja“ kopiją; 2020-06-19 pareiškimo Dėl triukšmo 2020-06-19 baro „Pataja“ lauko terasoje kopiją; 2020-08-22 pranešimo dėl triukšmo 2020-08-18 baro „Pataja“ lauko terasoje kopiją; 2020-08-27 pareiškimo dėl triukšmo 2020-08-23 baro „Pataja“ lauko terasoje kopiją;  2020-05-04 pareiškimo Dėl COVID-19 režimo pažeidimų naktiniame bare „Pataja“ kopiją; 2020-05-20 pareiškimo dėl viešojo maitinimo veiklos vykdymo nesilaikant karantino laikotarpio ribojimų ir sąlygų naktiniame kokteilių bare kopiją; informaciją apie baro „Pataja“ terasos skelbiamą darbo laiką; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2020-09-23 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją. Prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo ieškovas nurodė, kad per daugiau nei pusę metų laiko nuo apeliacinio skundo pateikimo, atsakovė daug kartų pažeidė ieškovo teisę į būsto neliečiamumą, o visi šie pažeidimai užfiksuoti tiek paties ieškovo, tiek institucijų. Be to, tik praėjus keliems mėnesiams po apeliacinio skundo pateikimo, buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl ieškovo nuomojamo buto adresu: (duomenys neskelbtini), langų, išeinančių į Terasą, angų iškirtimo teisėtumo. Nauji įrodymai, kurių ieškovas objektyviai negalėjo pateikti kartu su apeliaciniu skundu, neabejotinai turės įtakos bylos nagrinėjimui apeliacinėje instancijoje.

31.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

32.       Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be pirmiau įvardytų kriterijų taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme vis dėlto yra bendrosios procesinės taisyklės išimtis, todėl šios išimties taikymas yra galimas tik tiek, kiek jis atitinka proceso įstatyme reglamentuotus atvejus ir pirmiau įvardytų kriterijų, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje, visetą (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. lapkričio 21 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

33.       Nagrinėjamu atveju ieškovas su apeliaciniu skundu prašo priimti naujus įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas 2019-11-18 vykusio teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismui išklausius pirmosios instancijos teisme 2019-11-18 vykusio teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog teismas ieškovo naujų įrodymu teikimą vertino kaip bylos nagrinėjimo vilkinimą bei įspėjo ieškovo atstovę, kad jokie ieškovo skundai valstybinėms įstaigoms toliau į bylą nebus priimami, byla bus nagrinėjama pagal jau gautus dokumentus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pateiktus apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus ir taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį naujų įrodymų priėmimui. Be to, byloje pakanka kitų įrodymų šiam ginčui reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl dar ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui.

34.       Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į su apeliaciniu skundu teikiamo naujo įrodymo - Sveikatos įstaigos 2019-08-14 išrašo dėl klinikinės diagnozės sudarymo datą, vertina, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako priimti šį įrodymą.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovo prašomi prijungti papildomi įrodymai, tiek atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas rašytinis įrodymas, yra pateikti faktinėms aplinkybėms, kuriomis šalys nesirėmė pirmosios instancijos teisme, patvirtinti. Be to, dalis ieškovo pašomų prijungti papildomų įrodymų – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, yra nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo objektu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme negalima remtis tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, ir kad šis draudimas yra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, sprendžia, jog šių naujų įrodymų priėmimas, juose užfiksuotų faktinių duomenų tyrimas ir vertinimas, reikštų naujų faktinių aplinkybių aiškinimąsi, o tokia proceso apeliacinės instancijos teisme eiga prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme, todėl atsisako šiuos įrodymus priimti.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo

36.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2019-11-18 vykusiame posėdyje nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktus įrodymus dėl vykstančio tęstinio triukšmo ir vykdomų viešosios rimties pažeidimų. Teismas posėdyje ieškovui netgi nurodė daugiau nebeteikti naujų įrodymų į bylą. Tuo tarpu posėdyje atsakovės atstovės pateikti duomenys buvo priimti ir įtraukti į bylą. Teismas akivaizdžiai pažeidė ieškovo teisę rungtis procese, dėl ko atsakovė nepagrįstai atsidūrė geresnėje padėtyje nei ieškovas. Toks teismo procesinis sprendimas, anot apelianto, byloja, jog teismas bylos nagrinėjimo procese buvo šališkas ir neobjektyvus.

37.       Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pasinaudojęs savo procesine teise reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Taigi, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – po 2019-11-18 teismo posėdžio metu teisėjo atliktų veiksmų, ieškovui kilo abejonių dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo, ieškovas neįrodinėjo, kad bylą nagrinėjantis teismas gali būti šališkas ir neobjektyvus.

38.       Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir (ar) prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2019-11-18 vykusio teismo posėdžio garso įrašą ir įvertinęs teisėjo išsakytų teiginių turinį, veiksmus – nepriimti ieškovo teikiamų įrodymų, sprendžia, kad teisėjo atsisakymas priimti ieškovo teikiamus įrodymus tiek subjektyviuoju šališkumo aspektu, tiek objektyviuoju šališkumo aspektu, nėra pagrindas išvadai, jog teismas bylos nagrinėjimo procese buvo šališkas ir neobjektyvus. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, nešališkumu ir objektyvumu.

39.       Pirmosios instancijos teismui abi šalys teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jų įrodinėjamas aplinkybes, teismo posėdžiuose davė paaiškinimus. Taigi, šalims buvo sudarytos lygios rungimosi galimybės. Vien apelianto nurodyta aplinkybė, jog 2019-11-18 teismo posėdyje atsakovės atstovės pateikti duomenys buvo priimti ir įtraukti į bylą, o ieškovo atstovės įrodymus atsisakyta priimti, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė rungimosi principą.        

Dėl ginčo esmės

40.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas D. K. 2017-08-01 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu nuomojasi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuriame gyvena kartu su šeima. Atsakovė UAB „Mariba“ vykdo komercinę – ekonominę veiklą, susijusią su viešojo maitinimo įstaigomis ir mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais baruose ir kavinėse. Vilniaus miesto centre adresu: (duomenys neskelbtini), veikia atsakovei priklausantis baras „Pataja“ (toliau – ir Baras). Šio Baro pastato vidiniame kiemelyje, po atviru dangumi, Baras yra įrengęs lauko terasą, vadinamą „žiemos terasa“ (toliau – ir Terasa), kurioje Baras vykdo savo komercinę veiklą, t. y. organizuoja įvairius renginius bei pilsto ir pardavinėja alkoholinius gėrimus lankytojams. Terasa lankytojams yra atvira kiekvieną penktadienį – šeštadienį bei šeštadienį – sekmadienį nuo 21 val. vakaro iki 6 val. ryto. Terasos darbo metu sklinda triukšmas, kurį sudaro alkoholį vartojančių asmenų šurmulys bei leidžiama Baro muzika, todėl ieškovas įrodinėja, kad nuo 2017 m. vasaros sezono nekontroliuojamu ir norminiais aktais nustatytus ribinius dydžius viršijančiu triukšmu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, daroma turtinė ir neturinė žala.

41.       CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

42.       Veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme laikomas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis).

43.       Kasacinis teismas, aiškindamas Konstitucijos 24 straipsnio garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją aiškinant Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009).

44.       Triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-211 (toliau – ir Taisyklės), nustato triukšmo prevencijos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos viešosiose vietose teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas ir triukšmo kontrolės tvarką. Pagal Taisyklių 4.2 punktą, laisvalaikio triukšmas – renginių, eisenų, ceremonijų ir kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais. Pagal Taisyklių 12.2 papunktį, draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, o taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22 iki 7 val., bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22 iki 9 val., vykdyti ūkinę, gamybinę ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę, o pagal 12.3 papunktį, draudžiama teikiant paslaugas viešosiose vietose ar vykdant prekybą viešosiose vietose leisti muziką, groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę reklamą, išskyrus renginius, kuriems Savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatyta tvarka yra išduotas leidimas organizuoti renginį.

45.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė pastato adresu: (duomenys neskelbtini), vidinį kiemelį yra išsinuomavusi teisės aktų nustatyta tvarka iš UAB „Artegos investicijos“ ir yra gavusi rašytinį sutikimą dėl tokios subnuomos iš trečiojo suinteresuoto asmens šio pastato savininko UAB „BK investicija“. Atsakovė vykdo komercinę veiklą turėdama šiai veiklai visus teisės aktuose nustatytus leidimus ir licencijas. Pažymėtina, kad savivaldybių institucijos teisė reikalauti iš triukšmo šaltinių valdytojų tikslinti ir keisti triukšmo prevencijos priemones, numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, o teisė apriboti triukšmo šaltinių veiklą numatyta Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Byloje nėra duomenų apie valstybės ar savivaldybės įstaigų priimtus sprendimus dėl atsakovės veiklos apribojimų ir visiško uždraudimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog nuo tada, kai jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iki dabar, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra priimtas joks sprendimas, kad sklindančio iš Terasos triukšmo problema būtų efektyviai išspręsta, jo iškeltos problemos sprendimas savivaldybėje yra vilkinamas delsiant priimti konkretų sprendimą dėl atsakovės veiklos ribojimo. Taigi, kaip matyti, iš esmės apeliantas kvestionuoja viešojo administravimo subjektų darbą, kurie atlieka atsakovės veiklos priežiūrą. Šiuo atveju apeliantas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti viešojo administravimo subjektų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, turi piktnaudžiavimo ar biurokratizmo požymių. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai dėl valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų (ne)priėmimo, procedūrų vilkinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija šioje dalyje plačiau nepasisako.

46.       Lietuvos higienos normos 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nuostatos įtvirtina, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose nuo 22 iki 6 val. yra 35 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis šiuo laiku – 45 bBA. Ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, nuo 22 iki 6 val. yra 45 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis šiuo laiku – 50 bBA.

47.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi NVSC 2018-08-07 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog šiame akte nurodytos išvados buvo padarytos remiantis NVSC laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizinių veiksnių tyrimų poskyrio laboratorinių triukšmo matavimų duomenimis. Apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia esminiu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė UAB Akustinių tyrimų centro Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos surašytais Aplinkos garso lygio matavimo protokolais, antstolio I. G. 2018-12-08  Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Baro darbuotojų atžvilgiu surašytais administracinio nusižengimo protokolais.

48.       Įvertinusi UAB Akustinių tyrimų centro Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos 2017-08-16, 2017-10-30, 2018-01-10, 2017-11-27 ir 2017-08-16 Aplinkos garso lygio matavimo protokolų turinį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018-08-07 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės veiksmų neteisėtumą dėl higienos normose numatytų triukšmo ribinių dydžių viršijimo, pagrįstai rėmėsi Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018-08-07 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surašytas po minėtų UAB Akustinių tyrimų centro Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos surašytų Aplinkos garso lygio matavimo protokolų. 

49.       Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, šią išvadą grindė būtent NVSC 2018-08-07 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis: atsakovės baras buvo patikrintas keturis kartus (2017-10-27; 2018-04-28; 2018-05-04; 2018-05-12), ieškovo gyvenamosiose patalpose nustatytas maksimalus garso slėgio lygis (46 dBA) viršijo leistiną 45 dBA ribinį dydį (t. y. 1 dBA), kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, atsakovei buvo duotas nurodymas iki 2018 m. rugsėjo 10 d. numatyti ir įgyvendinti efektyvias skleidžiamo triukšmo mažinimo priemones, kad jų lygis gyvenamojoje aplinkoje neviršytų leistinų lygių. Taigi, iš minėtų aplinkybių matyti, kad skirtingu laikotarpiu ieškovo gyvenamosiose patalpose nustatytas maksimalus garso slėgio lygis viršijo leistiną ribinį dydį tik 1 dBA. Toks leistino ribinio dydžio viršijimas, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis protingumo principais, negali būti laikomas kaip akivaizdžiai pažeidžiančiu ieškovo teises ir teisėtus interesus bei darančiu žalą ieškovo sveikatai.

50.       Pažymėtina, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra akredituota įstaiga ir turi išduotą Nacionalinio akreditacijos biuro prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos akreditavimo pažymėjimą, kuris suteikia teisę akredituotais metodais atlikti fizikinių veiksnių tyrimus. Atliekant infragarso ir žemo garso slėgio matavimus, yra remiamasi akredituotais metodais, t. y. naudojant akredituotus matavimo aparatus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija triukšmo matavimus atlieka su akredituotais matuokliais, o jų rezultatai yra iškart pateikiami su pritaikyta paklaida. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimo protokolai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, todėl juose nurodytos aplinkybės laikomos įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

51.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės veiksmų neteisėtumo negalima konstatuoti atsižvelgiant ir į ieškovui NVSC 2017-12-14 pateiktame atsakyme (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes: pagal UAB Akustinių tyrimų centro 2017-11-25 ir 2017-11-26 atliktų triukšmo matavimų (matavimų metu aplinką veikė Baro muzikos ir lankytojų triukšmas, autotransporto triukšmas) duomenis, ieškovo bute (esant uždariems langams) garso slėgio lygis neviršijo Lietuvos higienos norma HN 33:2011 nustatytų ribinių dydžių.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės veiksmų neteisėtumą, pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo protokolai, surašyti atsakovės Baro darbuotojų atžvilgiu už viešosios rimties trikdymą, neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad atsakomybę už viešosios rimties trikdymą nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnis. Inkriminuojant asmeniui (duomenys neskelbtini) straipsnį, nėra būtina keliamo triukšmo lygio įrodyti specialiais garso matavimo prietaisais, žmonių poilsį trikdantis triukšmas gali būti patvirtintas ir liudytojų parodymais (nusižengimą fiksavusių pareigūnų parodymais). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovo į bylą pateiktuose administracinio nusižengimo protokoluose būtų nustatyti higienos normose numatytų Baro skleidžiamo triukšmo ribinių dydžių viršijimai, kas sudarytų pagrindą teigti, jog šie įrodymai patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus. 

53.       Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog išvadų iš antstolio I. G. 2018-12-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) teismas negali padaryti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju antstolio atlikti garso stiprumo matavimai negali būti laikomi kaip atlikti vadovaujantis teisės aktų nustatytais standartais ir pakankami konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimą – higienos normose numatytų triukšmo ribinių dydžių viršijimą, nes, kaip jau minėta, tik akredituotų įstaigų atlikti garso tyrimų protokolai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir juose nurodytos aplinkybės laikomos įrodytomis.

54.       Apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus 2019-04-12 rašte pateiktą informaciją, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Apelianto nuomone, atsakovė, pateikdama šį raštą teismui, tikslingai siekė teismą suklaidinti, nes į minėtą skyrių atsakovė kreipėsi dėl informacijos pateikimo, pasirinkdama jai naudingą laiko intervalą – nuo 2018-10-25 iki 2019-04-01, per kurį Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai naujų pažeidimų neužfiksavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog atsakovė, prašydama suteikti informaciją, pasirinko tam tikrą laiko intervalą, negali būti laikoma kaip siekiu suklaidinti teismą ir nuslėpti informaciją. Be to, manytina, kad šis laiko intervalas ieškovės buvo pasirinktas siekiui paneigti ieškovo argumentus dėl tęstinių kiekvieną penktadienį - sekmadienį Terasoje vykdomų pažeidimų – skleidžiamo triukšmo, t. y. kad beveik per pusę metų Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai naujų pažeidimų nefiksavo.

55.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo teismų išaiškinimus analogiškose bylose, su kuriais buvo supažindintas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1557-466/2016). Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nesaistė apelianto nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1557-466/2016 išaiškinimai, kadangi nagrinėdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas buvo saistomas tik aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose suformuotų precedentų.

56.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas. Todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis ir pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta žala, bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir padarytos žalos, ginčo sprendimui nebeturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

57.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.). Kaip nustatyta iš skundžiamo sprendimo, teismas ištyrė bei įvertino šalių pateiktus įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmu. Aplinkybė, kad teismas išsamiai nemotyvavo, kodėl atmeta ieškovo įrodymus, nesudaro pagrindo daryti išvadų, jog teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros. Savo ruožtu, vien tik apelianto nesutikimas su teismo padarytomis apeliantui nepalankiomis išvadomis, savaime nesuponuoja išvados, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

58.       Dėl ieškovo ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovei vykdyti bet kokią veiklą nakties metu (nuo 22 iki 7 val.) pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kiemelio, sudarančio 93,74 m2 teritorijoje, pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, yra nurodęs, jog civilinių teisių gynimo prevenciniu ieškiniu tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-73/2008; Nr. 3K-3-123/2011; 3K-3-147/2013 ir kt.). CK 6.255 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prevencinio ieškinio taikymo galimybė, kai jau padaryta žala ir yra realus pavojus, kad dėl toliau vykdomos veiklos ji vėl gali būti padaryta. Tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinis ieškinys yra apsauginio – prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo ieškiniu keliamo prevencinio reikalavimo, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės veiklos uždraudimu Terasoje, plačiau nepasisako.

59.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

60.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mariba“, juridinio asmens kodas 304549049, 1 250,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                     Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

           Lina Muchtarovienė

           Birutė Simonaitienė