Civilinė byla Nr. 2-466-831/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00180-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija – 30.8.; 113.1.;116.1.
(S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 29 d.
Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. J. ir S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei VĮ „Turto Bankas“, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai R. J. ir S. J. prašo teismą nustatyti faktą, kad grūdų sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės ūkio technikos garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) , nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėti 111/p ir 211/b, nuosavybės teise priklauso R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Šis pareiškimas teisme priimtas 2015-02-17.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad, 1998 m. rudenį likviduojant tuometinę Vilkaviškio rajono „Širvintos“ žemės ūkio bendrovę jos pajininkams buvo pradėtas dalinti bendrovės turtas.
Pagal 1998 m. gruodžio 10 d. šios bendrovės pirmininko A. B. ir pareiškėjų pasirašytas sutartis, kuriose parašų tikrumą patvirtino tuometinis Vilkaviškio rajono Bartninkų seniūnas, pareiškėjams už pajus natūra buvo atiduotas bendrovės turtas, tame tarpe ir pastatai, t.y. grūdų sandėlis ir žemės ūkio technikos garažas, esantys Lakštučių km., Vilkaviškio r. sav. Šių statinių vertė atitiko pareiškėjų šeimos bendrai turimus pajaus, todėl tam, kad statinių nereikėtų dalinti į daugelį dalių (keletui ar keliolikai pajininkų) jie buvo perduoti pareiškėjams. Tai patvirtina prie šio pareiškimo pridedamų 1998 m. gruodžio 10 d. dokumentų (sutarčių) kopijos. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių šių statinių paskyrimą, perdavimą ir t.t. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos archyve nėra išlikę.
Perduodant minėtus statinius pareiškėjai jokių jų nuosavybės dokumentų negavo ir savo nuosavybės teisių į juos neįregistravo, kadangi tuo metu jiems niekas nepaaiškino, jog tai reikia padaryti. Visą šį laiką valdydami minėtus statinius pareiškėjai juos pritaikė savo reikmėms, o būtent: juose laiko grūdus, turimą žemės ūkio techniką, juose sandėliuoja ir saugo kitus ūkyje reikalingus daiktus.
Pareiškėjai moka ir už šiuose statiniuose sunaudotą elektros energiją pagal sudarytą sutartį. Ir nors minėtais statiniais pareiškėjai naudojasi ir jį valdo nuo 1998 m., tačiau jokie šių statinių nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti.
Šiuo metu pareiškėjai norėtų susitvarkyti ir žemės sklypo prie šių statinių dokumentus, t.y. išsipirkti iš valstybės žemės sklypą prie šių statinių, kad galėtų juos apsitverti, tačiau tam jiems reikia susitvarkyti šių statinių nuosavybės dokumentus. Todėl jie kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialą, kad būtų atlikti šių statinių kadastriniai matavimai bei jie užregistruoti pareiškėjų vardu, tačiau pareiškėjams buvo paaiškinta, kad įregistruoti statinius nuosavybės teise nėra galimybės, kadangi šie statiniai nėra įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą bei pareiškėjų pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms į juos įrodyti.
Mano, jog turimi dokumentai įrodo, kad pareiškėjai yra sąžiningi ir teisėti minėtų statinių valdytojai ir juos valdo jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 1998 m. gruodžio mėnesio, t.y. nuo tada, kai šie statiniai buvo perduoti ir perėjo į pareiškėjų valdymą momento iki šiol, pareiškėjų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas.
Suinteresuotas asmuo – Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tuo atveju, jei turtas yra įregistruotas kito asmens vardu, laikoma, kad turtas turi savininką, kuris yra išviešintas, taigi preziumuojama, kad valdantis tokiam savininkui priklausantį turtą asmuo žino asmenį, turintį daugiau teisių į turtą nei jis pats.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su pareiškėjų pareiškime išdėstytais reikalavimais. Byloje nėra pateikta duomenų, kokius pastatus 1998 m. rudenį likviduojant tuometinę Vilkaviškio „Širvintos“ žemės ūkio bendrovę atsiėmė Pareiškėjai. Nenurodyti šį faktą galintys paliudyti asmenys, nepateikta duomenų apie šių statinių būklės pagerinimą, mokamus mokesčius už elektrą ir pan.
Suinteresuotas asmuo – Valstybės Įmonė Turto bankas, pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Pareiškėjai teigia, kad ginčo pastatai priklausė Vilkaviškio rajono „Širvintos“ žemės ūkio bendrovei, kurią likviduojant, ginčo pastatai grąžinant pajus natūra buvo perduoti pareiškėjams. Siekdami įrodyti šias aplinkybes, pareiškėjai pateikė teismui su „Širvintos“ žemės ūkio bendrove sudarytas 1998-12-10 sutartis dėl turto atsiėmimo natūra už pajus. Pažymėtina, jog pareiškėjų pateiktose sutartyse nėra įvardinta, kokie pastatai yra perduodami, nenurodyta nei pastatų kiekis, nei jų rūšis bei paskirtis, taip pat nėra ir jokių pastatus identifikuojančių požymių, todėl neįmanoma nustatyti, kad minėtomis sutartimis pareiškėjams perduoti pastatai yra būtent tie pastatai, į kuriuos pareiškėjai prašo nustatyti jų nuosavybės teisę. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčo pastatai priklausė „Širvintos" žemės ūkio bendrovei.
Nesant duomenų, kas statė minėtus pastatus bei iš kokių finansavimo šaltinių jie buvo pastatyti, darytina išvada, kad pareiškėjų minimi pastatai buvo sukurti viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Pagal CK 95 straipsnio redakciją, galiojusią iki 1994 m. gegužės 17 d. Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Valstybės turtas galėjo būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn tik įstatyme specialiai numatytais pagrindais ir įstatyme nustatyta tvarka.
Tokiu būdu, nenustačius, kad ginčo pastatai priklausė Vilkaviškio rajono „Širvintos" žemės ūkio bendrovei, o vėliau buvo perduoti pareiškėjams, yra pagrindas manyti, jog ginčo pastatai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl negali būti įgyti pareiškėjų nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jie nuo 1998 metų nepertraukiamai valdė ginčo pastatus, juos prižiūrėjo ir išlaikė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad pagal byloje esančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti.
Pareiškimas netenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK ) 4.47 str. numatytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį reglamentuoja LR CK 4.68 - 4.71 straipsniai. Minėtuose straipsniuose yra nustatytos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu, todėl asmuo, ketinantis įgyti nuosavybę į jo valdomą nekilnojamą daiktą nurodytu būdu, privalo įrodyti visų minėtuose straipsniuose išvardintų sąlygų buvimą, t. y. kad: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. (CK 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjų R. J. ir S. J. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas.
Teismas pritaria suinteresuotų asmenų nurodytiems argumentams, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo pastatai priklausė Vilkaviškio rajono „Širvintos“ žemės ūkio bendrovei, kurią likviduojant, ginčo pastatai grąžinant pajus natūra buvo perduoti pareiškėjams.
Pareiškėjai pateikė teismui su „Širvintos“ žemės ūkio bendrove sudarytas 1998-12-10 sutartis dėl turto atsiėmimo natūra už pajus. Tačiau pareiškėjų pateiktose sutartyse nėra įvardinta, kokie pastatai yra perduodami, nenurodyta nei pastatų kiekis, nei jų rūšis bei paskirtis, taip pat nėra ir jokių pastatus identifikuojančių požymių, todėl neįmanoma nustatyti, kad minėtomis sutartimis pareiškėjams perduoti pastatai yra būtent tie pastatai, į kuriuos pareiškėjai prašo nustatyti jų nuosavybės teisę.
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos bendrasis skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad „Širvintos“ žemės ūkio bendrovės dokumentuose, perduotuose saugoti archyvui, protokolo, dėl pastatų perdavimo už pajus nėra.
Nesant duomenų, kas statė minėtus pastatus bei iš kokių finansavimo šaltinių jie buvo pastatyti, darytina išvada, kad pareiškėjų minimi pastatai buvo sukurti viešosios nuosavybės pagrindu, t.y. bendromis lėšomis ir darbu. Pagal CK 95 straipsnio redakciją, galiojusią iki 1994 m. gegužės 17 d. Lietuvoje buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Valstybės turtas galėjo būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn tik įstatyme specialiai numatytais pagrindais ir įstatyme nustatyta tvarka.
Tokiu būdu, nenustačius, kad ginčo pastatai priklausė Vilkaviškio rajono „Širvintos" žemės ūkio bendrovei, o vėliau buvo perduoti pareiškėjams, yra pagrindas manyti, jog ginčo pastatai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl negali būti įgyti pareiškėjų nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jie nuo 1998 metų nepertraukiamai valdė ginčo pastatus, juos prižiūrėjo ir išlaikė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui, dėl pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nustatyti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 443, 530-533 str.str., teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Krivičius