Civilinė byla Nr. 2-236/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3; 126.2 (S) |

Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Lietuvos respublikos vardu
2008 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės SAMPO banko lizingo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1592-51/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės SAMPO banko lizingo pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Cars Agro Rent“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB SAMPO banko lizingas 2007 m. gegužės 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Cars Agro Rent“.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Cars Agro Rent“ bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi apygardos teismo nutartį panaikino ir atsisakė iškelti UAB ,,Cars Agro Rent“ bankroto bylą.
Ieškovas 2008 m. vasario 14 d. antrą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB ,,Cars Agro Rent“ iškėlimo.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio pirmoje dalyje numatytos ikiteisminės ginčo procedūros, t. y. nepranešė atsakovui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apygardos teismas pažymėjo, kad 2007 m. kovo 19 d. pranešimo, kuris buvo pateiktas atsakovui dar iki pirmojo 2007 m. gegužės 11 d. pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, galiojimas baigėsi po minėto pareiškimo išnagrinėjimo. Be to, dabartiniame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas nurodo kitas nei 2007 m. gegužės 11 d. pareiškime atsakovo įsipareigojimų dydžio sumas. Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, teikiant pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra būtina ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:
- Apygardos teismas nepagrindė, kodėl ieškovas negali pateikti pakartotinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo;
- Ieškovas, nepranešęs skolininkui apie ketinimą kelti bankroto bylą, nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio nuostatų, kadangi Įmonių bankroto įstatymas nenustato pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą galiojimo termino, o ieškovas jau 2007 m. kovo 19 d. buvo įspėjęs UAB ,,Cars Agro Rent“ dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylą. Tokią ieškovo poziciją palaiko Lietuvos teismų formuojama praktika.
- Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas 2008 m. vasario 14 d. pareiškime savo reikalavimus grindžia kitomis aplinkybėmis nei 2007 m. gegužės 11 d. pareiškime.
Atskirasis skundas tenkinamas.
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu, kuriame turi nurodyti neįvykdytų įsipareigojimų dydį, nurodyti laikotarpį (netrumpesnį kaip 30 dienų), per kurį skolininkas turi įvykdyti įsipareigojimus, bei įspėti, kad, neįvykdžius įsipareigojimų, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, Įmonių bankroto įstatymu yra nustatyta išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka.
Ieškovas nurodo, kad jis 2007 m. kovo 19 d. raštu pranešė atsakovui apie pastarojo neįvykdytus įsipareigojimus, nurodė 30 dienų laikotarpį, per kurį atsakovas turi jam sumokėti 430 862,65 Lt skolą ir įspėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 3, b. l. 2-3). Minėtu raštu apeliantas grindžia Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymą.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovas jau buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą (t. 3, b. l. 16-19). Prie 2007 m. gegužės 11 d. pareiškimo teismui iškelti atsakovui bankroto bylą ieškovas buvo pridėjęs 2007 m. kovo 19 d. pranešimą atsakovui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tą patį 2007 m. kovo 19 d. pranešimą ieškovas pateikia ir prie šio 2008 m. vasario 14 d. pareiškimo teismui dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas 2007 m. kovo 19 d. pranešimą laikė netinkamu ir negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad, teikiant naują pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovas iš naujo turi pranešti apie ketinimą iškelti bankroto bylą.
Iš ieškinio pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pridėtų dokumentų matyti, kad į 430 862 Lt atsakovo ieškovui pradelstus įsipareigojimus yra įskaičiuoti 313 869,67 Lt dėl lengvojo transporto finansavimo ir 116 992,98 Lt dėl sunkiojo transporto finansavimo (t. 3, b. l. 4-9). Prie 2007 m. kovo 19 d. pranešimo apie ketinimą iškelti bankroto bylą atsakovui buvo nurodyta iš kokių pradelstų įsipareigojimų susidaro 430 862 Lt pradelstų įsipareigojimų suma. Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakydamas atsakovui iškelti bankroto bylą, vadovavosi 2006 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, pagal kuriuos atsakovo turtas sudarė 4 027 886 Lt, ir tuo, kad dėl 4 782 563 Lt dydžio įsiskolinimų dėl sunkiojo transporto finansavimo tarp šalių vyksta teisminis ginčas. Kaip nurodo ieškovas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ir atskirajame skunde, šiuo atveju ieškovas siekia iškelti bankroto bylą dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal sutartis dėl lengvojo transporto finansavimo, dėl kurio jokie teisminiai ginčai tarp šalių nevyksta, sutartys tarp šalių nutrauktos, atsakovas grąžino pareiškėjui lizingo sutarčių pagrindu valdytą turtą, bet 313 869 Lt įsipareigojimo už lengvojo transporto finansavimą, kuris buvo nurodytas 2007 m. kovo 19 d. pranešime, iki šiol nėra įvykdęs. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės 2008 m. vasario 14 d. pareiškime iškelti bankroto bylą skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų 2007 m. gegužės 11 d. teismui pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių. Tačiau pareiškimo pateikimo teismui momentu yra nesvarbu, ar yra Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai iškelti bankroto bylą. Ar yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą, teismas nuspręs išnagrinėjęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu ieškovas apie neįvykdytą įsipareigojimą, susidariusį dėl lengvojo transporto finansavimo, dėl kurio neįvykdymo prašo iškelti atsakovui bankroto bylą, ieškovas atsakovą yra informavęs 2007 m. kovo 19 d. pranešimu.
Todėl išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės SAMPO banko lizingo pareiškimo iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Cars Agro Rent“ priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėjai Artūras Driukas
Danutė Milašienė
Vincas Verseckas