Civilinė byla Nr. e2YT-2875-1025/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00257-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.2.7.3

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 14 d.

Gargždai

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. T. skundo dėl Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarės Loretos Mėčienės veiksmų, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo įpareigoti Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarę Loretą Mėčienę skubos tvarka išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sąrašą notaro atliekamų notarinių veiksmų. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.

Pareiškėja skundžia Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarę Loretą Mėčienę, nurodydama, jog notarė neišduoda pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo. Iš pareiškėjos pateiktos skundo ir jo priedų nustatyta, jog pagal pareiškėjos pareiškimą Klaipėdos rajono trečiojo notarų biure notarė Loreta Mėčienė užvedė paveldėjimo bylą bei nurodė pareiškėjai pateikti papildomus duomenis apie paveldimą turtą, t. y. UAB „Šaltukas“ akcijų įgijimo pagrindus. Pareiškėja 2019-12-18 pateikė raštą su priedais, kuriame nurodė akcijų įsigijimo aplinkybes. 2020-01-06 pareiškėja kreipėsi į notarę informacijos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei teiravosi kada galėtų atvykti dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir kokiu laiku. Notarė pareiškėjai telefonu nurodė, jog trūksta duomenų apie akcijų įsigijimą. 2020-01-15 pareiškėja notarei išsiuntė papildomus duomenis ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į UAB „Šaltukas“ akcijas bei kitą jos paveldimą A. J. T. ir J. T. turtą, arba įstatymu nustatyta tvarka pateikti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, tačiau notarė į prašymą pareiškėjai neatsakė.  

Teismas nurodo, jog pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Taigi notaras gali atlikti vykdomąjį įrašą ir tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam pačiam nekyla abejonių, ar nėra nesutarimų tarp sandorio šalių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo (Notariato įstatymo 29 straipsnis).

Šiuo atveju notarė pareiškėjai nurodė, jog trūksta duomenų dėl paveldimo turto, t. y. UAB „Šaltukas“ akcijų įsigijimo pagrindo ir prašė juos pateikti, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog notarė neatsisakė atlikti notarinio veiksmo, priešingai, ji nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į konkretų mirusiųjų turtą gali būti išduodamas surinkus visus duomenis apie paveldimą turtą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog notarė nėra priėmusi galutinio savo sprendimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (atsisakyti išduoti pavedėjimo teisės liudijimą).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnį asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, jog notarė pareiškėjos atžvilgiu nėra atlikusi notarinio veiksmo arba atsisakiusi jį atlikti, darytina išvada, jog nėra skundo objekto, kuris gali būti skųstinas Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka ir nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 443 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

atsisakyti priimti pareiškėjos G. T. skundą dėl notarinių veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja               Asta Matulevičienė