Civilinė byla Nr. e3K-3-227-684/2019
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02693-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.5; 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sportinės veiklos sutarties kvalifikavimą, šalių teises ir pareigas, sutarties nutraukimo pasekmes, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 16 000 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1, 3 dalių, 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio nuostatomis, 2017 m. birželio 18 d. sportinės veiklos sutarties 3.1.4, 3.4.1, 3.4.6, 4.2 punktais.
3. Ieškovas nurodė, kad pagal 2017 m. birželio 18 d. su atsakove (toliau – ir klubas) sudarytą sportinės veiklos sutartį įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose pagal nustatytą klubo vidaus tvarką, LKF, LKL ir FIBA nustatytas taisykles ir nuostatus, vykdyti kitas sutartyje nurodytas sąlygas, o klubas įsipareigojo mokėti ieškovui išmokas (atlyginimą, dienpinigius, premijas ir kt.) už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti ir dalyvauti varžybose, vykdyti kitas sutartyje nurodytas sąlygas. Už 2017–2018 m. krepšinio sezoną atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 16 000 Eur atlyginimą, mokėti premijas, kitas išmokas. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovui pasiūlymą abipusiu susitarimu nutraukti sutartį, susitarime nustatant, kad nutraukusios sutartį sutarties šalys viena kitai sutartinių įsipareigojimų nebeturi. Taigi atsakovė pripažino, kad sutartis galiojo. Ieškovas pateikė pasiūlymą dėl kompensacijos dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, tačiau atsakovė atsakymo nepateikė. Artėjant 2017–2018 metų krepšinio sezonui ieškovas ne kartą raštu kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti informaciją dėl klubo pasiruošimo artėjančiam krepšinio sezonui, apie varžybas, kitą informaciją, reikalingą sutarčiai vykdyti, tačiau klubas atsakymų neteikė arba atsakė jau prasidėjus treniruotei. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu paštu pranešė, kad, kaip nurodyta sutarties 6.1 punkte, sutartis įsigalioja po žaidėjo sveikatos patikrinimo, kuris turėjo būti atliktas iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.; ieškovas be pateisinamos priežasties neatvyko į klubo treniruotes, apie kurias žinojo, todėl sveikatos patikrinimas negalėjo būti atliktas; terminas sveikatai patikrinti nebus pratęsiamas, todėl sutartis liks neįsigaliojusi ir nesukels teisių bei pareigų. Atsakovei buvo žinomi ieškovo kontaktiniai duomenys. Atsakovė su ieškovu nebendradarbiavo (nepranešė apie ketinimą nutraukti sutartį, nutraukimo priežastis, nepateikė atsakymų, neinformavo apie organizuojamą pasiruošimą krepšinio sezonui (treniruočių stovyklas, varžybas, kt.), nesudarė sąlygų ieškovui tinkamai vykdyti sutartį, pažeidė sutartinę prievolę patikrinti ieškovo sveikatos būklę). Vienintelis ieškovo pragyvenimo šaltinis – pajamos iš profesionalaus sporto veiklos. Atsakovei tik 2017 m. rugpjūčio 30 d. pranešus apie neįsigaliojusią sutartį neproporcingai apsunkinta ieškovo galimybė susirasti naują sporto organizaciją. Ieškovas pagrįstai reikalauja, kad atsakovė jam atlygintų žalą, sumokėdama visą sutartimi sulygtą sumą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 16 000 Eur žalos atlyginimo (negautų pajamų), paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Įvertinęs bylos duomenis dėl šalių bendradarbiavimo teismas konstatavo, kad po sportinės sutarties sudarymo atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškovu, neatsakė į jo laiškus, taigi nevykdė CK 6.200 straipsnyje nustatytos pareigos.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl ieškovo informavimo, apsiribojo deklaratyviu aiškinimu, jog ieškovui telefonu turėjo būti pranešta, nenurodė priežasčių, dėl kurių neatsakė į ieškovo laiškus. Teismas konstatavo, kad atsakovė eliminavo galimybę ieškovui vykdyti sutartinius įsipareigojimus, įskaitant ir susijusius su sveikatos patikrinimu (2017 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės pranešime nurodyta, kad ieškovas padarė esminius sportininko pareigų pažeidimus – ieškovo sveikatos patikrinimas negalėjo būti atliktas, nes jis be pateisinamos priežasties neatvyko į komandos pasirengimo treniruotes), visiškai nebendradarbiavo, nesuteikė informacijos (apie pasiruošimo sezonui pradžią, sveikatos būklės patikrinimą), taigi pati pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nepagrįstai nutraukė galiojančią sportinės veiklos sutartį su ieškovu.
7. Teismas nurodė, kad šalys nebuvo pasirašiusios garantuojamos sportinės veiklos sutarties, tačiau atsakovė, nutraukusi sutartį, žalos (negautų pajamų) klausimo nesprendė. Teismas vertino, kad pagrindą ieškovui priteisti negautas pajamas iš atsakovės suponuoja aplinkybės, jog: šalys sportinės veiklos sutartyje susitarė dėl piniginių išmokų, atsakovė su ieškovu nebendradarbiavo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė (į ieškovo iniciatyva siųstus pranešimus dėl sportinės sutarties vykdymo neatsakė; ieškovo apie atvykimą į treniruočių stovyklą ir sveikatos patikrinimą neinformavo; nutraukė sportinės veiklos sutartį be jokio pagrindo), įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nepateikė, t. y. atsakovė nevykdė sutarties tinkamai ir sąžiningai; sportinės veiklos sutartį atsakovė nutraukė sezono pradžioje, jau esant suformuotoms krepšinio komandų sudėtims. Taigi atsakovė apsunkino ieškovui galimybę sudaryti panašaus pobūdžio sportinės veiklos sutartį ir gauti pajamų.
8. Teismas sprendė, kad, esant nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinas 16 000 Eur žalos (negautų pajamų) atlyginimas. Ši suma – fiksuoto dydžio (sportinės veiklos sutarties 4.2 punktas), į ją neįeina sportinės veiklos sutartyje aptartos premijos. Argumentus dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo teismas atmetė, nurodydamas, kad viena iš nepagrįsto praturtėjimo prielaidų – praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo.
9. Teismas nurodė, kad nors atsakovė kvestionavo ieškovo kelionės į Kiniją žaisti krepšinio turnyre atitiktį sportinės veiklos sutarties sąlygoms, nustatyta, kad ieškovas į šią kelionę vyko su tuometiniu treneriu P. J., sporto direktoriumi V. B. ir klubo krepšinio žaidėju G. M., taigi atsakovė apie šią kelionę žinojo. Atsakovės atstovė nurodė, kad ši kelionė nebuvo pagrindas nutraukti sutartį.
10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011, 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011, pagal kuriuos sportinės veiklos sutartis savaime nėra prilyginama darbo sutarčiai, ji pirmiausia priskiriama prie paslaugų sutarčių.
12. 2017 m. birželio 18 d. Sportinės veiklos sutartyje esant nurodytiems dviem skirtingiems sutarties įsigaliojimo terminams (nuo pasirašymo; po žaidėjo sveikatos būklės patikrinimo iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.), atsakovei teigiant, kad ieškovas neturėjo klubo raštiško leidimo vykti į Kiniją 2017 m. liepos 18–23 d., turėjo pareigą atvykti į treniruočių stovyklą 2017 m. rugpjūčio 10 d., iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. turėjo pasitikrinti sveikatą, teisėjų kolegija sprendė, kad sutartis įsigaliojo 2017 m. birželio 18 d., t. y. ją pasirašius šalims.
13. Sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl to, kad jis esmingai pažeidė pareigas – iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. nepasitikrino sveikatos, be pateisinamos priežasties neatvyko į pasirengimo treniruotes, apie kurias buvo informuotas, kas atitiktų sutarties 7.3.2. punktą, kuriame įtvirtintas akivaizdžiai netinkamas sutarties vykdymas, kaip pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, 6.721 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo teisę 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutraukti su ieškovu sportinės veiklos sutartį, šiam tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų. Ieškovas dėl sutarties nutraukimo nereiškė pretenzijų, nereikalavo sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu, todėl teisėjų kolegija plačiau sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo neanalizavo.
14. Ieškovas neatvyko į treniruočių stovyklą nei 2017 m. rugpjūčio 10 d., nei vėliau, teigdamas, kad nesulaukė oficialaus kvietimo. Sutartyje nesutarta dėl oficialaus kvietimo į treniruočių stovyklą ar varžybas, ieškovas nenurodė, kokia forma turėjo būti pateiktas toks kvietimas. Pagal sutarties 3.1.4 punktą ieškovas įsipareigojo pats susipažinti su vykstančių varžybų nuostatais, tvarkaraščiais, stovyklų ir varžybų grafiku. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas domėjosi 2018 m. rugpjūčio 10 d. prasidedančia treniruočių stovykla, nors iš jo 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakovei rašyto rašto turinio matyti, kad apie stovyklos laiką jam buvo žinoma. Teismas įvertino liudytojo G. M. parodymus, pagal kuriuos jis pats susisiekė su klubu dėl treniruočių stovyklos, nauju treneriu R. C., pokalbio metu su ieškovu buvo užsiminęs apie treniruotę; liudytojų I. M., V. A., R. C. parodymus, pagal kuriuos ieškovas turėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) išsiaiškinti neaiškumų, susitikti su nauju treneriu; žaidėjai dažnai trenerio ar jo asistento informuojami žodžiu. Ieškovo atstovo pateikiamas sutarties sąlygų aiškinimas, kad sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas laikytinas tinkamu tik rašytine tvarka išsprendus bet kokius su sutarties vykdymu susijusius klausimus, atsižvelgiant į faktinę situaciją, neatitinka civilinių teisinių santykių dalyviams taikytinų protingo, teisingo ir sąžiningo veikimo sąlygų, sutarties nuostatų, juolab kad klube žodinis pranešimas apie treniruočių stovyklas buvo įprasta praktika.
15. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog per visą sutarties galiojimą laiką ieškovas būtų reiškęs pretenzijas, ginčijęs sutartį, jos sąlygas ar klubo vidaus taisykles, teismas sprendė, kad ieškovas su jomis susipažino ir sutiko (sutarties 1.2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, net pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu (neatsakė į jo laiškus), tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas galėjo nevykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, o to nedarydamas – pažeidė prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).
16. Pagal sutarties 4.2 punktą mokėtinas mėnesines išmokas sudaro ne tik atlyginimas sportininkui, bet ir automobilio nuoma (pagal atskirą sutartį), maistpinigiai, kompensacija už degalus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė kokių nors išlaidų, susijusių su automobilio nuoma, degalų sąnaudomis ir pan.
17. Aplinkybės, kad ieškovas pats nusprendė nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų (nesidomėjo treniruočių ir varžybų grafiku, neatvyko į treniruočių stovyklą, nesikreipė dėl sveikatos patikrinimo, neturėdamas raštiško klubo sutikimo išvyko į Kiniją, kt.), taip sudarydamas trikdžius kitai sutarties šaliai siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo jam priteisti išmoką už 2017–2018 m. krepšinio sezoną.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl sportinės veiklos sutarties kvalifikavimo (2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011), neatsižvelgė į šios sutarties specifiką, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei nepriklauso pareiga organizuoti sportininko veiklą (sutarties 3.2.1, 3.2.2 punktai). Pagal sportinės veiklos sutartį susiklostę šalių tarpusavio santykiai turi tam tikrų darbo teisinių santykių požymių, dėl to būtent atsakovei priklauso pareiga organizuoti sportininko veiklą ir pateikti visą reikalingą informaciją bei nurodymus (apie vykstančias treniruotes, varžybas, sveikatos patikrinimus), bendradarbiauti, kad ieškovas galėtų vykdyti savo pareigas. Nors ieškovas aktyviai domėjosi, atsakovė nereagavo, nebendradarbiavo, neteikė informacijos, eliminavo ieškovui galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
18.2. Kasacinio teismo praktika nevienoda: 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pagal sportinės veiklos sutartį susiklostę šalių tarpusavio santykiai turi tam tikrų darbo teisinių santykių požymių; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011 nurodoma, kad tai yra paslaugų sutartis.
18.3. Teismas neatsižvelgė į sutarties sudarymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatas (nuo 2019 m. sausio 1 d. iš esmės pasikeitė Sporto įstatymas ir sportinės veiklos sutarties reguliavimas).
18.4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo taisyklių (būtina vertinti įrodymų visetą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018). Teismas netinkamai vertino, kad atsakovė (argumentus grindusi vien paaiškinimais) įrodė, jog informavo ieškovą apie vyksiančias treniruotes bei sveikatos patikrinimą. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų (raštų, kuriais ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas suteikti informaciją apie vyksiančias treniruotes ir sporto varžybas, į kuriuos atsakovė nereagavo). Liudytojai (I. M., V. A., R. C.), į kurių parodymus atsižvelgė teismas, atsakovei pavaldūs darbuotojai, taigi šališki ir suinteresuoti atsakovei palankia bylos baigtimi.
18.5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos contra proferentem taisyklės, kad neaiškiai suformuluotos sutarties sąlygos aiškinamos sutartį parengusios šalies nenaudai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018). Šalys žodžiu susitarė, kad už sezoną ieškovas gaus 16 000 Eur atlyginimą, papildomai ieškovui bus mokami maistpinigiai, išmoka už automobilio nuomą, kompensacija už degalus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neaiškia atsakovės parengtos sutarties 4.2 punkto nuostata ir jos atstovų liudijimais bei sprendė, kad 16 000 Eur suma apima papildomas išlaidas.
19. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
19.1. Atsakovės nebendradarbiavimo, kaltės dėl sutarties nutraukimo klausimai neturi reikšmės, nes sutarties nutraukimas neginčytas, taigi aktualus tik nutraukimo faktas bei pasekmės (žalos (negautų pajamų) atlyginimo klausimas.
19.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės. Visi krepšininkai buvo informuoti apie treniruočių stovyklą, ieškovas privalėjo aktyviai domėtis, atvykti nors ir pavėlavęs.
19.3. CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia paslaugų gavėjui laisvę atsisakyti paslaugų teikėjo paslaugų bet kuriuo metu, taigi sutartis nutraukta pagrįstai.
19.4. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad kasacinio teismo praktika dėl darbo teisinių santykių požymių sportinės veiklos sutartyse nevienoda. Sportinės veiklos sutartis kvalifikuotina kaip sukurianti ir darbo teisinius santykius tik kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis.
19.5. Sutartis nagrinėjamu atveju nutraukta iki naujos redakcijos Sporto įstatymo įsigaliojimo, taigi neaktualus praktikos formavimas, atsižvelgiant į naują reglamentavimą.
19.6. Ieškovas vyko į komercines varžybas Kinijoje, neatvyko į treniruočių stovyklą, nors apie laiką jam buvo žinoma. Teismas skundžiamoje nutartyje aptarė šalių pateiktus argumentus ir įrodymus ir tinkamai vertino bylos duomenų visumą bei padarė teisingas išvadas.
19.7. Sportinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos, taigi ieškovas nepagrįstai apeliuoja į žodinį susitarimą dėl atlygio (papildomų išlaidų). Sutarties 4.2 punkto sąlygos aiškios ir nedviprasmiškos. Ieškovas nebuvo pradėjęs teikti paslaugų, nepatyrė jokių išlaidų, taigi jam pagrįstai nepriteistas sutartimi sulygtas atlyginimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sportinės veiklos sutarties kvalifikavimo
20. Sportinės veiklos sutartis Kūno kultūros ir sporto įstatyme (redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 18 punktas) apibrėžiama kaip sportininko profesionalo, sportininko ar trenerio ir sporto organizacijos susitarimas, kuriuo sportininkas profesionalas, sportininkas ar treneris įsipareigoja rengtis sporto varžyboms arba rengti sportininkus, dalyvauti varžybose laikantis nustatytos sporto organizacijos vidaus tvarkos, o sporto organizacija įsipareigoja mokėti atlygį už sportinę ar treniravimo veiklą ir užtikrina pasirengimo ir dalyvavimo varžyboms sąlygas ir jose dalyvauti, taip pat įsipareigoja vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatas sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklą sporto organizacijoje, su šia organizacija privalo sudaryti sportinės veiklos sutartį. Privalomos tokios sutarties sąlygos reglamentuojamos nurodyto straipsnio 2 dalyje.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000).
22. Profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. – tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011).
23. Sutarties teisinį kvalifikavimą kaip sportinės veiklos ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą. Jei sportinės veiklos sutartis pagal jos sąlygas neprilyginta darbo sutarčiai, tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo Kūno kultūros ir sporto įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011).
24. Nors kasaciniame skunde ieškovas argumentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl iš sportinės veiklos sutarties kilusių šalių santykių kvalifikavimo yra nevienoda, teisėjų kolegija nurodo, kad šie teiginiai yra teisiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš pirmiau pateiktų išaiškinimų, kasacinis teismas teismų praktiką šiuo klausimu formuoja nuosekliai, akcentuodamas, kad nors apskritai sportinės veiklos sutartis pirmiausia priskirtina paslaugų sutartims, kiekvienos sutarties teisinį kvalifikavimą individualiai lemia jos turinys.
Dėl sportinės veiklos sutarties aiškinimo ir vykdymo
25. Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos privalomos sportinės veiklos sutarties sąlygos. Sportinės veiklos sutartyje, be kita ko, turi būti nurodytos šalių teisės ir pareigos, sportininko profesionalo įsipareigojimai laikytis sporto organizacijos, tos sporto šakos federacijos ir tarptautinių federacijų, kurioms priklauso sporto organizacija, nustatytų taisyklių ir kitų nuostatų, sportininko profesionalo atlygis už sportinę veiklą, šalių atsakomybė už sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą (įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 3–5, 10 punktai).
26. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis); kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (3 dalis).
27. Bendrieji sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnio nuostatose: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (1 dalis); vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 dalis); sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 dalis).
28. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
29. Teismai nustatė, kad šalių sudaryta sportinės veiklos sutartis įsigaliojo 2017 m. birželio 18 d., kai šalys ją pasirašė. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, atsakovei nevykdant iš šios sutarties kylančių prievolių, nesilaikant įstatyme nustatytos bendradarbiavimo pareigos, laiku nepranešus apie vienašališką sutarties nutraukimą ir taip neproporcingai apsunkinus ieškovo galimybę susirasti naują sporto organizaciją sportinei veiklai vykdyti.
30. Šią bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą (ne)buvimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nevykdė jų tinkamai ir sąžiningai, nebendradarbiavo, nesuteikė ieškovui sutarčiai vykdyti reikiamos informacijos, be to, sutartį nutraukė sezono pradžioje, taip apsunkindama galimybę ieškovui sudaryti panašaus pobūdžio sportinės veiklos sutartį ir gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovė turėjo teisę 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutraukti su ieškovu sportinės veiklos sutartį, ieškovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų (iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. nepasitikrinus sveikatos, be pateisinamos priežasties neatvykus į pasirengimo treniruotes, apie kurias buvo informuotas), – akivaizdžiai netinkamas sutarties vykdymas, kaip pagrindas klubui vienašališkai nutraukti sutartį, nurodytas 7.3.2 punkte; net nustačius, jog atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškovu, tai nesuponuoja pagrindo pateisinti ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo bei priteisti išmoką už 2017–2018 m. krepšinio sezoną.
31. Ieškovas nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis grindžia argumentais, kad pagal sutarties 3.2.1, 3.2.2 punktus būtent atsakovė turėjo informuoti ieškovą apie vykstančias treniruotes, varžybas, sveikatos patikrinimus, jai priklauso pareiga organizuoti sportininko veiklą, teikti nurodymus; apeliacinės instancijos teismas be pagrindo, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, pripažino įrodyta aplinkybę dėl ieškovo informavimo apie vyksiančias treniruotes bei sveikatos patikrinimą.
32. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Sportinės veiklos sutarties nuostatos suponuoja, kad abi šalys pagal ją turėjo tam tikrų teisių bei pareigų – ieškovas įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms ir dalyvauti jose paklusdamas nustatytai klubo vidaus tvarkai, LKF, LKL ir FIBA nustatytoms taisyklėms bei nuostatams, taip pat vykdyti kitas sutartyje nurodytas sąlygas; klubas įsipareigojo mokėti ieškovui išmokas (atlyginimą, dienpinigius, premijas ir kt.) už sportinę veiklą, užtikrinti sąlygas pasiruošti varžyboms ir jose dalyvauti, taip pat vykdyti kitas sutartyje nustatytas sąlygas (sutarties 1.2 punktas).
34. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo profesionaliai ruoštis sporto varžyboms pagal klubo trenerių ir kitų specialistų parengtą metodiką, taip pat dalyvauti jose pagal nustatytą klubo grafiką, su kuriuo žaidėjas žodžiu supažindinamas klubo trenerio (sutarties 3.2.1 punktas); vykdyti visus klubo administracijos, trenerių ir kitų klubo specialistų nurodymus, susijusius su pasiruošimu sporto varžyboms, dalyvavimu jose (3.2.2 punktas); nepasišalinti ir savavališkai nenutraukti vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (3.2.19 punktas); paklusti klubo vidaus taisyklėms ir nuostatoms (3.2.21 punktas). Viena iš sutartyje įtvirtintų ieškovo teisių – susipažinti su vykstančių varžybų nuostatais, tvarkaraščiais, stovyklų ir varžybų grafiku (sutarties 3.1.4 punktas). Klubas pagal sutartį įsipareigojo sudaryti žaidėjui tinkamas sąlygas krepšinio varžyboms pasiruošti (3.4.1 punktas). Pažymėtina, kad pagal sutarties 6.1 punktą ieškovo sveikatos patikrinimą iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsipareigojo atlikti būtent klubas.
35. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl netinkamo ieškovo įsipareigojimų vykdymo, kaip pagrindo klubui nutraukti su juo sportinės veiklos sutartį, grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas nepasitikrino sveikatos, be pateisinamos priežasties neatvyko į treniruotes, nors buvo informuotas apie jas. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nėra aptartas oficialus kvietimas į treniruočių stovyklą ar varžybas, kurį nurodo ieškovas, grįsdamas neatvykimo priežastis; klube žodinis pranešimas apie treniruočių stovyklas buvo įprasta praktika. Sutarties 3.1.4 punktą teismas vertino kaip įpareigojantį ieškovui pačiam susipažinti su vyksiančių varžybų nuostatais, tvarkaraščiais, stovyklų ir varžybų grafiku.
36. Minėta, kad įstatymas įpareigoja abi sutarties šalis tinkamai, laiku ir sąžiningai vykdyti sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis (žr. šios nutarties 26–28 punktus). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų (atvykti pasitikrinti sveikatos, atvykti į treniruotes), nes atsakovė nepagrįstai neteikė jam reikalingos informacijos. Nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendradarbiavimo principas reikalauja, jog šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistis informacija, reikšminga vykdant prievolę, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis, tačiau nepagrįstai sprendė, kad atsakovės nepakankamo bendradarbiavimo, kurį konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktas šiuo atveju nėra reikšmingas.
37. Bylos duomenys ir teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja, kad abi šios bylos šalys tinkamai nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, t. y. nepakankamai bendradarbiavo vykdydamos sportinės veiklos sutartį: atsakovės šios pareigos pažeidimas pasireiškė komunikavimo su ieškovu stoka – atsakovė (laiku) neatsakė į ieškovo iniciatyva siųstus pranešimus dėl sutarties vykdymo, treniruočių stovyklos. Tai rodo atsakovės nesuinteresuotumą sutarties vykdymu, juolab kad jau 2017 m. rugpjūčio 1 d. klubas teikė ieškovui pasiūlymą abipusiu sutarimu nutraukti sutartį, vėliau nurodė, kad sutartis neįsigaliojo.
38. Be to, iš sutarties turinio matyti, kad sąlygoms, susijusioms su ieškovo, kaip profesionalaus sportininko, informavimu, trūksta konkretumo. Sutartimi ieškovas įsipareigojo ruoštis sporto varžyboms, dalyvauti jose paklusdamas klubo nustatytai vidaus tvarkai, dalyvauti sporto varžybose pagal klubo nustatytą grafiką, su kuriuo trenerio supažindinamas žodžiu, tačiau atsakovė turėjo pareigą sudaryti, užtikrinti tinkamas sąlygas ieškovui pasiruošti varžyboms ir jose dalyvauti, teikti nurodymus. Nors pagal sutartį ieškovas turėjo teisę (ne pareigą, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas) susipažinti su tvarkaraščiais ir grafikais, tačiau šiai teisei įgyvendinti būtinas atsakovės bendradarbiavimas, atitinkamos informacijos pateikimas. Minėta, kad pagal sutartį būtent atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovo sveikatos būklės patikrinimą. Kita vertus, ieškovas neatvyko į treniruotes bei sveikatos patikrinimą, nes laukė oficialaus klubo pakvietimo, nors sutartyje toks nenurodytas. Ieškovas, siekdamas tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, galėjo pasidomėti jam aktualia informacija nuvykęs į treniruočių vietą, apie kurią atsakovės, nors pavėluotai, raštu buvo informuotas.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nevykdė sutarties tinkamai ir sąžiningai, todėl šiuo atveju yra pagrindas ieškovui priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės dėl jos neteisėto neveikimo, kuris apsunkino ieškovui vykdyti sutartinius įsipareigojimus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis). Teismas pagrįstai įvertino sportinės veiklos sutarties specifiką, atsižvelgė į teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad sutartį atsakovė vienašališkai nutraukė sezono pradžioje, taip apsunkindama galimybę ieškovui sudaryti panašaus pobūdžio sutartį ir gauti pajamų.
Dėl žalos atlyginimo sporto klubui pažeidus bendradarbiavimo pareigą
40. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
41. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).
42. Reikalavimą priteisti žalos atlyginimą ieškovas grindė sportinės veiklos sutarties 4.2 punktu, pagal kurį už 2017–2018 m. krepšinio sezoną klubas įsipareigojo sumokėti ieškovui 16 000 Eur pagal nustatytą grafiką, pradedant nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. ir kas mėnesį mokant po 2000 Eur. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė jai turi atlyginti žalą, sumokėdama visą sutartimi sulygtą sumą.
43. Pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytą ieškovės reikalavimą patenkino visiškai. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog šalys nebuvo pasirašiusios garantuojamos sportinės veiklos sutarties, kuri užtikrintų ieškovui, kad, pagal pasirašytą sutartį, net ir ją nutraukus, bus išmokėtas visas joje nurodytas atlygis. Taip pat, minėta, byloje yra duomenų, patvirtinančių ne tik atsakovės, bet ir ieškovo bendradarbiavimo pareigos siekiant vykdyti sutartį stoką. Tokiu atveju teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją nustatyti tinkamą žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia diskrecija nepasinaudojo. Pritardama šio teismo išvadoms dėl pagrindo priteisti ieškovui žalos atlyginimą iš atsakovės buvimo, vadovaudamasi šios nutarties 40, 41 punktuose nurodytomis CK nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas žalos atlyginimas mažintinas iki 4000 Eur.
44. Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neteikia pagrindo kitokiai šios bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrindama šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą ir vykdymą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai atmetė visą ieškovo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstai konstatavęs, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, nepagrįstai nepasinaudojo diskrecija nustatyti tinkamą žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
47. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 16 000 Eur žalos atlyginimą. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, patenkinti 25 proc. ieškinio reikalavimų. Taikant šią proporciją, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
48. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas) 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 90 Eur vertimo išlaidų, sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio; atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
49. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio; 340 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalis teismo nutartimi buvo atidėta iki civilinės bylos išnagrinėjimo; valstybė patyrė 29,52 Eur (liudytojo kelionės) išlaidų; ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
50. Už kasacinį skundą ieškovas sumokėjo 360 Eur žyminio mokesčio. Kitų duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teismui nepateikta.
51. Atsižvelgiant į šios nutarties 47 punkte nurodytą proporciją ieškovui priteistina iš atsakovės 410 Eur (375 Eur + 22,50 Eur + 12,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir 90 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą. Atsakovei priteistina iš ieškovo 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 485 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
52. Valstybei iš ieškovo priteistina 255 Eur (atidėto) žyminio mokesčio už (atsakovės) apeliacinį skundą ir 22,14 Eur liudytojo kelionės išlaidų atlyginimo (iš viso – 277,14 Eur), iš atsakovės – 85 Eur žyminio mokesčio ir 7,38 Eur liudytojo kelionės išlaidų atlyginimo (iš viso 92,38 Eur).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovui L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 4000 (keturių tūkstančių) Eur bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Priteisti ieškovui L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 485 (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 277,14 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini) 92,38 Eur (devyniasdešimt du Eur 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas