Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-02-22][nuasmeninta nutartis byloje][2A-95-567-2019].docx
Bylos nr.: 2A-95-567/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LR Teisingumo ministerija 188604955 atsakovas
Biudžetinė įstaiga Kybartų pataisos namai 188720027 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Deliktinė atsakomybė
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Civilinės atsakomybės rūšys
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Prievolių teisė
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
Civilinė atsakomybė
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?

Civilinė byla Nr. 2A-95-567/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37164-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-330-600/2018 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam padarytos 611 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2017 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas, laikinai einantis šio teismo pirmininko pareigas, pateikė ieškovui informaciją, kad Kauno apygardos administraciniame teisme gali būti teisėjų, neatitinkančių Pilietinių teisių pakto 14 straipsnyje įtvirtintų kompetentingumo reikalavimų, kuriems ieškovo skundo pagrindas gali pasirodyti neaiškus, o skunde išdėstytos aplinkybės – nenuoseklios, padrikos ir nekonkrečios. 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas išsiuntė teismui prašymą nagrinėti jo pateiktą skundą tokį, koks jis yra pateiktas. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi bylą nagrinėjanti Kauno apygardos administracinio teismo teisėja pateikė ieškovui informaciją, kad 2016 m, balandžio mėnesį Kybartų pataisos namų administracijos nustatyta žmogaus orumą žeminanti maisto išdavimo įstaigos valgykloje tvarka turi dokumentą, tačiau šio dokumento pateikimo naštą perkėlė ieškovui. Tokiais veiksmais teisėja siekė pažeminti jo orumą, provokavo ieškovą reikalauti neegzistuojantį dokumentą. Toje pačioje nutartyje teisėja nurodė, kad kartu su skundu pateikta 2016 m. rugsėjo 14 d. išvada yra nepakankamai aiški. Teisėja pareikalavo pateikti patikslintą skundą, kurio I.8 punktas būtų pakartotas priedu Nr. 16 pateikta dokumento data, o pats šis priedas prie skundo būtų pridėtas pakartotinai. 2017 m. rugsėjo 7 d. ieškovas pateikė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai. 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko nutartimi ieškovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo netenkintas. Nušalinimo nutartyje yra nutylėti realūs pareikšto nušalinimo pagrindai ir teigiama, kad teisėjas negali vertinti ir nevertina teisėjos, kuriai reiškiamas nušalinimas, veiksmų. 2017 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi teismas nusprendė laikyti ieškovo skundą nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Tokiais veiksmais bylą nagrinėjusi teisėja tyčia pažeidė jo teisę kreiptis į teismą, sąmoningai ir tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą ieškovo absoliučią teisę į teisingą teismą bei fundamentaliu žmogaus ir piliečio teisių pažeidimu padarė ieškovui žalą. Teismo priimtos nutartys buvo neaiškios, nemotyvuotos, nepagrįstos teisiniais argumentais, įstatymo nuostatomis. 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje įtvirtintas melagingas teiginys, kad skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad ieškovo teises pažeidžiančio teismo akto neteisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas instancine tvarka, ar tai, kad ieškovas turi galimybę kreiptis į teismą pakartotinai, nekeičia delikto esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.; Teismų įstatymo 33 str.; Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str.; Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str., 13 str.; CK 6.246–6.251 str., 6.271–6.273 str.).

2.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-900-662/2017 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria administracinėje byloje I-2648-505/2017 ieškovo skundas buvo jam grąžintas ir laikytas nepaduotu. Skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas pasinaudojo teise į teismo priimto procesinio sprendimo peržiūrėjimą aukštesnės instancijos teisme. Aplinkybė, kad aukštesnės instancijos teismas panaikino ieškovo skundžiamą nutartį, savaime nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį (CPK 178 str.).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 611 000 Eur neturtinę žalą. Pagal skundą užvesta administracinė byla Nr. I-2648-505/2017. 2017 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartimi A. G. nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, t. y. aiškiai ir nuosekliai suformuluoti skundo reikalavimą ir išdėstyti faktines aplinkybes. 2017 m. rugpjūčio 21 d. A. G. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo. 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi jam nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo A. G. skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismo nustatytu terminu nepašalinus 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Nesutikdamas su teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, A. G. pateikė atskirąjį skundą, kurį 2017 m. spalio 25 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tenkino ir panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Teismas konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis, iš kurios ieškovas kildino žalos atsiradimą, neįsiteisėjo, nes ieškovui pateikus skundą dėl nurodytos nutarties, aukštesnės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui jo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Teismas pripažino, kad priešingai, nei teigia ieškovas, jo teisė kreiptis į teismą nebuvo pažeista, jam nebuvo užkirstas kelias kreiptis į teismą. Neįsiteisėjusios teismo nutarties panaikinimas savaime nesukelia tokio pobūdžio neigiamų pasekmių, kurios lemtų būtinybę atlyginti asmeniui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi institucinis teismo priimamų sprendimų teisėtumo kontrolės mechanizmas yra sukurtas tam, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas, turėtų galimybę apginti savo procesines teises.

5.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodoma pažeista teisė kreiptis į teismą buvo apginta instancine tvarka, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, kaip nepagrįstą (CK 6.250 str., 6.272 str.).  

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

6.       Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žala ieškovui atsirado dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, pažeidus ieškovo absoliučią teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nutartį panaikinus instancine tvarka, buvo pripažintas neteisėtos veikos faktas.

6.2.       Skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas pats savaime yra deliktas ir yra priešingas konstituciniam žalos atlyginimo privalomumo principui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str., 30 str.; Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str.; Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str., 13 str.). 

7.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų.

7.2.       Apeliacinis skundas buvo priimtas nepagrįstai, kadangi atsakovas neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo (CPK 178 str., 306 str. 3 d.).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

9.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas, kadangi ieškovas neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į apeliaciją yra ne tik viena iš svarbiausių kiekvieno asmens procesinių teisių, užtikrinančių galimybę peržiūrėti neįsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir teisingo bylos išsprendimo bei teisingumo vykdymo garantas, todėl negali būti ribojama.

11.       CPK 306 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2315-861/2017 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 306 str. 3 d. nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, t. y. apeliacinį skundą padavė fizinis asmuo, nurodęs, kad jam neteikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiuo metu nėra išnagrinėjęs prašymo dėl CPK 306 str. 3 d. atitikties Konstitucijai, o pirmosios instancijos teismas apelianto apeliacinį skundą priėmė, sprendžia, kad bylos stabdymas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išspręs prašymą dėl CPK 306 str. 3 d. atitikties Konstitucijai ar apeliacinio skundo trūkumų nustatymas (kad apeliantas pateiktų advokato surašytą apeliacinį skundą), neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 11 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas suformavo apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą, nurodė aiškius argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato kliūčių civilinę bylą išnagrinėti apeliacine tvarka, siekiant užtikrinti asmens teisę į apeliaciją.

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais, laikant nepaduotu A. G. skundą administracinėje byloje, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį. Pagal nurodytą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

15.       CK 6.272 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje normoje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuomet, kai veiksmai atlikti, vykdant teisingumą. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis). Sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). 

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). CK 6.272 str. 2 d. valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

18.       Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-2648-505/2017, spręsdamas A. G. skundo priėmimo klausimą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nustatė A. G. terminą trūkumams pašalinti, t. y. tikslinti skundo pagrindą ir dalyką, aiškiai išdėstant, iš kurių konkrečių aplinkybių ieškovas kildina prašomą priteisti jam kilusią žalą, skundą išdėstyti nuosekliai ir suprantamai, nurodyti vieną konkrečią neturtinės žalos sumą, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. 2017 m. rugpjūčio 21 d. A. G. pateikė prašymą, kuriuo atsisakė pateikti patikslintą skundą ir tokiu būdu pašalinti teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nustatytus trūkumus, nurodydamas, kodėl jo nuomone, nutartis yra nepagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi, išnagrinėjęs A. G. atskirąjį skundą, panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2648-505/2017 ir ieškovo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti priimti ieškovo skundą. Teismas konstatavo, kad ieškovas skunde nurodė konkrečią neturtinės žalos atlyginimo sumą, pakankamai aiškiai išdėstė skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, susijusias su maisto išdavimo įstaigos valgykloje tvarka, teisės į trumpalaikes išvykas įgyvendinimu. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių nustatytų reikalavimų ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymą vertino kaip patikslintą skundą ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi papildomai nustatė terminą trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – laikė skundą nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, kadangi nurodytu prašymu ieškovas atsisakė pateikti patikslintą skundą ir tokiu būdu pašalinti teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nustatytus trūkumus.

19.       Apeliantas nurodė, kad žala atsirado būtent dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-2648-505/2017 laikyti nepaduotu A. G. skundą, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 611 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis buvo panaikinta instancine tvarka, patvirtina patį žalos faktą. 

20.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1280-505/2018 ieškovo A. G. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kybartų pataisos namuose sąlygas (pareiškėjo teisė gauti trumpalaikę išvyką į namus). Kitoje dalyje (dėl 611 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo) skundas atmestas. A. G. padavė apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1280-505/2018, kuris šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-1662-438/2019 nėra išnagrinėtas (CPK 179 str. 3 d.).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas instancine tvarka, patikrinęs ieškovo kritikuojamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, panaikino nutartį ir ieškovo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo (teisėjų) veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, kuria perdavė skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, nenurodė, kad ieškovo teisės dėl skundžiamos nutarties buvo nepagrįstai suvaržytos ar apribotos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad teisėjai, priėmusiai 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį, buvo taikyta drausminė atsakomybė, priimta atskiroji nutartis ar buvo imtasi kitų priemonių dėl teisėjos veiksmų teisėtumo įvertinimo (CPK 185 str.). Priešingai, ieškovo skundas administracinėje byloje buvo priimtas ir išnagrinėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka tos pačios teisėjos, kuri priėmė 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Darytina išvada, kad ieškovui nepalankus skundo priėmimo rezultatas negalėjo sukelti jam nepriimtinų teisinių padarinių, lėmusių nurodomos neturtinės žalos atsiradimą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas, pareikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, iš viso neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, o tik rėmėsi pirmosios instancijos teismo (Kauno apygardos administracinio teismo) nutarties panaikinimo instancine tvarka aplinkybe. Apeliaciniame skunde apeliantas žalos atsiradimą taip pat negrindė civilinės atsakomybės sąlygomis, laikydamas, kad instancine tvarka nutarties panaikinimo faktas savaime pagrindžia žalos atsiradimą. Darytina išvada, kad apeliantas iš viso neįrodinėjo deliktinės atsakomybės sąlygų, administraciniam teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai apelianto ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo padarytos akivaizdžios ir šiurkščios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, kurioms esant gali būti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 str. 2 d.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 6.246 str.–6.2450 str., 6.272 str., CPK 178 str., 185 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą nepakeistą.

 

Teisėjos                                                     Jadvyga Mardosevič

 

                                                     Jūra Marija Strumskienė

 

                                                     Neringa Švedienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • AS-900-662/2017
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • I-2648-505/2017
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CPK
  • CPK 306 str. Apeliacinio skundo turinys
  • CPK 11 str. Proceso kalba
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • 3K-3-207/2011
  • 3K-3-557-313/2015
  • I-1280-505/2018
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas