Administracinė byla Nr. eAS-140-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00043-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. Ž. ir Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. Ž. ir Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus skundą atsakovui Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir padarė išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Teismas nustatė, kad VRK 2020 m. rugsėjo 9 d. gavo pranešimą (reg. Nr. 1-3177(7.9) dėl socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Šiaulių gyvūnų globos namai“ paskelbto įrašo, kuriame pažymima apie galimą pažeidimą, kuris perduotas tirti VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Šiaulių gyvūnų globos namai“ 2020 m. rugsėjo 7 d. paskelbtame įraše tris kartus nurodyta politinė partija – LSDP Šiaulių miesto skyrius, paminėtas partijos Šiaulių miesto skyriaus garbės pirmininkas E. Ž., kuris buvo keltas kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje; aptariamas įrašas paskelbtas ne tik Šiaulių gyvūnų globos namų paskyroje, Šiaulių globos namų vadovė juo dalijosi ir dviejose platų vartotojų srautą turinčiose socialinio tinklo grupėse. Buvo padaryta išvada, kad paskelbus aptariamą įrašą ir juo pasidalijus dviejose grupėse, buvo propaguojama politinė partija ir jos narys, keliamas kandidatas, todėl įrašas laikytinas politine reklama. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius 2020 m. lapkričio 27 d. parengė Pažymą, kurioje buvo pateikti šie siūlymai: 1) pripažinti 2020 m. rugsėjo 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Šiaulių gyvūnų globos namai“ skelbtą įrašą, kuriuo Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė pasidalino grupėse „Šiauliai online“ ir Šiauliai šiandien“, politine reklama; 2) pripažinti 1 punkte nurodytą įrašą paslėpta politine reklama; 3) spręsti dėl atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už paslėptos politinės reklamos skleidimą.

VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgdama į Pažymą, 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pripažinti 2020 m. rugsėjo 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Šiaulių gyvūnų globos namai“ skelbtą įrašą, kuriuo Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė pasidalino grupėse „Šiauliai online“ ir Šiauliai šiandien“, politine reklama (1 p.); pripažinti Sprendimo 1 punkte nurodytą įrašą paslėpta politine reklama (2 p.).

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus skundo argumentus, sprendė, jog pareiškėjai nenurodė, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pateiktu skundu, nes nepagrindžia, kad būtų neteisėtai ribojamos ar pažeidžiamos jų teisės ir toks ribojimas ar pažeidimas bus pašalintas patenkinus skundo reikalavimus.

Nors pareiškėjai skunde teigia, kad jiems neaišku, kieno atžvilgiu priimtas ginčijamas Sprendimas, tačiau iš jo turinio akivaizdu, kad paslėpta politine reklama yra pripažinti įrašai, kuriuos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Šiaulių gyvūnų globos namai“ paskelbė ir grupėse „Šiauliai online“ ir Šiauliai šiandien“ pasidalino Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė. Teismas darė išvadą, jog Sprendimas nėra priimtas pareiškėjų atžvilgiu, todėl juo pareiškėjams pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jų interesai, saugomi įstatymo, jokių poveikio priemonių taikymas nei pareiškėjams, nei kitiems asmenims nenumatytas.

Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašomos panaikinti Pažymos, teismas nurodė, kad ji negali būti laikoma savarankišku administracinio ginčo dalyku, kadangi joje pateikti tik rekomendacinio pobūdžio siūlymai, kurie į ginčijamą Sprendimą perkelti tik iš dalies, todėl ji laikytina sudėtine Sprendimo, kurios pagrindu jis priimtas, dalimi.

Teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

II.

Pareiškėjai Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyrius ir E. Ž. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjų skundą bei jį nagrinėti.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Sprendimas grindžiamas Įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 15 straipsnio 1, 2 dalimis, jame pripažinta, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Šiaulių gyvūnų globos namai“ skelbtą įrašą paslėpta politine reklama. Paslėpta politine reklama šiuo atveju yra suinteresuoti tik LSDP Šiaulių skyrius, kaip rinkimuose dalyvavusi politinė partija, ir E. Ž., kaip LSDP Šiaulių skyriaus narys ir politinės kampanijos dalyvis. Pareiškėjai daro išvadą, kad VRK Sprendimu apkaltino pareiškėjus paslėpta politine reklama. VRK kaltina pareiškėjus neteisėtų veiksmų atlikimu, kurių jie realiai nėra padarę. Toks Sprendimas kenkia LSDP, jos Šiaulių skyriaus ir jos nario E. Ž. nepriekaištingai reputacijai. Sprendimas priimtas neteisėtai nenurodant kas ir kokiais veiksmais padarė nustatytą pažeidimą. Pažymoje tik užsimenama, kad ši paslėpta politinė reklama yra susijusi su pareiškėjais, kaip politinės veiklos subjektais. Pažymoje nurodyta, kad už Sprendime konstatuoto pažeidimo (paslėptos politinės reklamos) padarymą atsakingiems asmenims turi būti taikoma administracinė atsakomybė, t. y. skiriama piniginė bauda. Pareiškėjų manymu, neginčijus Sprendimo, VRK taikys pareiškėjų atžvilgiu administracinę atsakomybę. Pareiškėjai pažymi, kad net jei VRK padarytų išvadą, kad dėl paslėptos politinės reklamos yra kalta Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė, pareiškėjams bus padaryta žala jų nepriekaištingai reputacijai. Pareiškėjų manymu, ginčo įrašas negali būti vertinamas kaip politinė reklama. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad VRK Sprendimą išsiuntė LSDP Šiaulių skyriui, Sprendime paaiškinta, kad LSDP Šiaulių skyrius turi teisę skųsti Sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pateiktu skundu, be to, Sprendimas nėra priimtas pareiškėjų atžvilgiu, todėl juo pareiškėjams pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jų interesai, saugomi įstatymo, jokių poveikio priemonių taikymas nei pareiškėjams, nei kitiems asmenims nenumatytas.

Pareiškėjai su tokia teismo pozicija nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad VRK Sprendimu apkaltino pareiškėjus paslėpta politine reklama, toks Sprendimas kenkia LSDP, jos Šiaulių skyriaus ir jos nario E. Ž. nepriekaištingai reputacijai.

ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta politinės reklamos sąvoka, nurodant, kad tai yra valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa. Įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas rinkimų (referendumo) agitacijos apibrėžimas, nurodant, kad tai yra per rinkimų (referendumo) agitacijos kampanijos etapą politinei reklamai skleisti skirta veikla, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad politinė reklama turi būti pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos. Politinė reklama, nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (Įstatymo 15 str. 2 d.).

Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad politinių kampanijų finansavimo ir politinės reklamos stebėseną vykdo VRK. Sprendimą, ar politinės kampanijos dalyvis padarė šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, priima VRK (Įstatymo 23 str. 2 d.). VRK, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir gavusi paaiškinimus, turi teisę priimti sprendimą, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus (Įstatymo 23 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia VRK, vadovaudamasi šiuo įstatymu. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad VRK sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

VRK Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus Pažymą, kuri parengta remiantis Įstatymu. Įvertinus pareiškėjo skundžiamo VRK Sprendimo turinį, matyti, kad juo iš esmės pasisakyta dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. socialinio tinko „Facebook“ paskyroje „Šiaulių gyvūnų globos namai“ paskelbto įrašo apie LSDP Šiaulių skyriaus talką, kuriuo Šiaulių gyvūnų globos namų vadovė pasidalijo grupėse „Šiauliai online“ ir „Šiauliai šiandien“. Nors VRK Sprendimu pareiškėjams tiesiogiai nesuformulavo jokių privalomų nurodymų ir (ar) patvarkymų, netaikė jokių poveikio priemonių, tačiau Sprendimu nusprendė ginčo įrašą apie LSDP Šiaulių skyrių pripažinti paslėpta politine reklama.

Nors Sprendime tiesiogiai nenurodyta, kad jis priimtas pareiškėjų atžvilgiu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad VRK 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 2-2048(7.9) informavo LSDP Šiaulių skyrių apie Sprendimą. Be to, Sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tinko „Facebook“ paskyroje „Šiaulių gyvūnų globos namai“ paskelbtame įraše paminėtas tiek LSDP Šiaulių skyrius, tiek šios partijos Šiaulių miesto skyriaus garbės pirmininkas E. Ž., kuris, kaip nurodyta Pažymoje, buvo keltas kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Sprendimo ir pareiškėjų skundo turinį, šioje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šiuo atveju aplinkybė, ar pareiškėjų skundžiamas Sprendimas sukelia pareiškėjų nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jų teisių pažeidimas.

Kaip minėta, iš Komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 2-2048(7.9) matyti, kad juo LSDP Šiaulių skyrius yra informuotas apie Sprendimo priėmimą, taip pat pateikiama nuoroda, kur galima susipažinti su Sprendimu ir jo priedu (Pažyma). Iš Pažymos matyti, kad joje yra pateikti siūlymai VRK pripažinti ginčo įrašą politine reklama, pripažinti jį paslėpta politine reklama ir spręsti dėl atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims už paslėptos politinės reklamos skleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Išvada laikytina ginčijamo Sprendimo sudėtine dalimi, kurioje išdėstyti ginčijamo Sprendimo motyvai. Todėl savarankiškai ši Išvada kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Sprendimas nėra administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjams teisines pasekmes, ir kad šis skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas, spręsdamas Sprendimo pagrįstumo klausimą, vertins ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – Išvados turinį, todėl atsisakant priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Išvados panaikinimo jiems nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus bei atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes bei procesą administraciniame teisme reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo, yra naikinama, o pareiškėjų skundo dalies dėl Sprendimo panaikinimo priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Pažymos panaikinimo, paliktina nepakeista.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo priimti jų skundą. Toks pareiškėjų prašymas apeliacinės instancijos teismo galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei būtų visiškai aišku, kad nėra kitų, nei nagrinėjamais teisiniais aspektais, pagrindų priimti tam tikras procesinio pobūdžio nutartis skundo priėmimo stadijoje. Šiuo atveju taip nėra, todėl skundo (jo dalies) priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 str., 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. Ž. ir Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių skyriaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-309 panaikinimo, panaikinti ir šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai          

        Stasys Gagys

        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius