Civilinė byla Nr. e2A-440-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00015-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.9; 3.3.1.19.1

                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bikuvos“ prekyba, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, uždaroji akcinė bendrovė „Guresta“, uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės butų ūkis“ dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aestas“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti tarp jos ir atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba (toliau – ir atsakovė) sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2020 m. sausio 15 d. pateiktą komercinį pasiūlymą; priteisti iš atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba 57 206,25 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovę UAB „Bikuvos“ prekyba per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atsiimti iš ieškovės išorės fasado apdailos HPL plokštes (toliau – ir plokštės) – 365 vienetus HPL Crown 608, 230 vienetų HPL Crown T230 ir 80 vienetų HPL Crown T207 80.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Aestas“ su UAB „Bikuvos“ prekyba 2020 m. sausio 8 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pagal ieškovės atskirą užsakymą ir atsakovės pateiktą komercinį pasiūlymą ieškovė įsipareigojo nupirkti iš atsakovės išorės fasado apdailos HPL plokštes – 365 vienetus HPL Crown 608, 230 vienetų HPL Crown T230, 80 vienetų HPL Crown T207 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir daugiabutis namas) modernizavimo darbams atlikti. Atsakovė išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. BIK1229561, iš viso – 57 206,25 Eur, kurią ieškovė apmokėjo.

3.       Sumontavus dalį plokščių, atsirado jų defektai, dėl to užsakovė, daugiabučio namo administratorė UAB „Ukmergės butų ūkis, pareikalavo pakeisti nekokybiškas plokštes. Ieškovė informavo atsakovę apie atsiradusius defektus ir pareikalavo pakeisti nekokybiškas plokštes. Atsakovės atstovai, apžiūrėję atsiradusius defektus, įsipareigojo pakeisti nekokybiškas plokštes, tačiau vėliau atsakovė informavo ieškovę, kad ji ieškovės pretenziją persiuntė tiekėjai UAB „Lemora“, kuri ją atsisakė tenkinti, todėl atsakovė negali patenkinti ieškovės pretenzijos. Nors atsakovė nurodė, kad sutinka visas išblukusias plokštes pakeisti naujomis ir atlyginti jų pakeitimo statybos darbų išlaidas, tačiau įsipareigojimų neįvykdė.

4.       Ieškovė paaiškino, kad eksploatuojant sumontuotas plokštes paaiškėjo jų nauji, papildomi defektai, t. y. po žiemos ir pavasario sezono jos, veikiamos oro sąlygų, išsikraipė ir išbluko, dėl to, ieškovės vertinimu, plokštės neatitinka kokybės reikalavimų, neturi tų savybių, kurios būtinos, norint jas naudoti pagal paskirtį. Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir informavo atsakovę apie atsiradusius naujus trūkumus. Daugiabučio namo atnaujinimo darbai buvo sustabdyti dėl atsakovės parduotų nekokybiškų medžiagų. Nors atsakovės ir tiekėjos UAB „Lemora“ atstovai buvo atvykę įvertinti naujai paaiškėjusių plokščių defektų, tačiau ieškovė negavo atsakymo į pretenzijas.

5.       Dėl nurodytų priežasčių ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, dalį dėl 80 vienetų HPL Crown T207 (oranžinės spalvos) plokščių pirkimo–pardavimo; priteisė ieškovei iš atsakovės 6 780,01 Eur skolą už parduotas oranžinės spalvos plokštes, 8 procentų metines procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto nuostatas, fasado apdailai turėjo būti naudojamos aukšto slėgio laminato (HPL) plokštės 10 mm storio. Iš byloje esančio komercinio pasiūlymo pagal ieškovės užklausą, pateiktą PVM sąskaitą faktūrą BIK Nr. 1229561 teismas nustatė, kad ieškovė užsakė ir jai buvo parduotos 6 mm storio HPL plokštės. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad techninio projekto sąlygos buvo keičiamos, tačiau, pasak teismo, byloje nepateikta duomenų, jog techninio projekto pakeitimas buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka ir ieškovė turėjo teisę naudoti 6 mm storio HPL plokštes daugiabučio namo atnaujinimui. Teismas sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentais, kad už plokščių, atitinkančių techniniame projekte numatytus reikalavimus, yra atsakinga ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovei parinkus kitokio storio plokštes ir nesant duomenų apie techninio projekto sąlygų pakeitimą, jai tenka atsakomybė už plokščių parinkimą. Ši aplinkybė yra svarbi, vertinant ir kitas šalių nurodytas priežastis dėl netinkamos plokščių kokybės, nes mažesnio storio plokščių sumontavimas nei numatyta techniniame projekte galėjo turėti įtakos plokščių deformacijai, jas sumontavus ant daugiabučio namo fasado.

8.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad daugiabučio namo fasado karkaso darbai buvo atlikti tinkamai ir plokščių išsikraipymas buvo nulemtas išimtinai netinkamos plokščių kokybės. Teismas nustatė, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“, UAB „Guresta“ ir UAB „Plėtros garantas“ atstovai 2021 m. sausio 15 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog metalinis lauko sienų karkasas yra sumontuotas su dideliais vertikaliais ir horizontaliais nuokrypiais, ant trijų pastato sienų sumontuotos plokštės yra išsikraipiusios, susivarčiusios, tarpai tarp plokščių yra skirtingo dydžio, angokrasčiai (langų) susikraipę, matyti dideli nelygumai, oranžinės spalvos plokštės išblukusios. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. sausio 21 d. surašė privalomąjį nurodymą UAB „Guresta“, kuriuo įpareigojo perdaryti pastato fasadą, vadovaujantis statybos taisyklėse nurodytais kokybės reikalavimais, neviršijant leistinų nuokrypių, pakeisti nekokybiškas fasadines plokštes. UAB „Guresta“ vadovas patvirtino, kad plokštes, kurios buvo sumontuotos ieškovės, demontavo trečiojo asmens darbuotojai, nes techninis prižiūrėtojas nustatė, jog fasado aliuminis karkasas yra sumontuotas netinkamai ir kreivai. UAB „Guresta“ vadovo nurodytas aplinkybes apie netinkamą fasado karkaso sumontavimą patvirtino ir liudytojai E. Ž. ir O. P.. UAB „Guresta“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad UAB „Guresta“ įsigijo plokštes iš UAB „Vakarų Ikoda“. Teismas pažymėjo, kad ekspertas S. Mitkus, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas liudytoju, nes atliko plokščių įvertinimą iki bylos iškėlimo teisme, patvirtino, jog plokštės buvo sumontuotos netinkamai, nes neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai; esant netinkamai įrengtiems paslankiems įtvirčiams, buvo apribotos tiesinės plokščių deformacijos galimybės ir dėl to plokštės susibangavo (išsikraipė).

9.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog fasado darbai buvo atlikti tinkamai. Byloje esančių įrodymų pakanka pagrįstai įvertinti, kad fasado aliuminio karkaso statybos darbai buvo atlikti netinkamai, plokštės prie karkaso buvo pritvirtintos nesilaikant gamintojo rekomendacijų, t. y. netinkamai įrengiant fasado plokščių įtvirčius, tai teismo įvertinimu, turėjo įtakos plokščių eksploatavimui ir naudojimui.

10.       Nors ieškovė netinkamą plokščių kokybę įrodinėjo valstybės įstaigos (toliau – ir VĮ) Statybos produktų sertifikavimo centro sprendimu, kuriame konstatuota, kad plokščių kokybė neatitiko gamintojo deklaruotų plokščių savybių, plokštės netinkamos montuoti lauko fasadams, tačiau teismas sutiko su atsakovės ir UAB „Lemora“ atsikirtimais, jog VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro sprendime buvo vertinama statybinių medžiagų techninė dokumentacija, bet nebuvo vertinama plokščių kokybė. Teismas pažymėjo, kad UAB „Lemora“ pateikė patikslintas produktų eksploatacinių savybių deklaracijas.

11.       Ieškovė, įrodinėdama faktą, kad jai buvo parduotos netinkamos kokybės plokštės, rėmėsi ekspertizės aktu, tačiau teismas sutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų atsikirtimais, jog ekspertizės atlikimo eigoje buvo padaryti tyrimo eigos trūkumai, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvados pagrįstumui. Pirma, laboratoriniams tyrimams buvo pateikti naujų plokščių pavyzdžiai, kurių paėmimas ir perdavimas tyrimui nebuvo užfiksuotas ekspertizės atlikimo eigoje, todėl neaišku, iš kur buvo paimti plokščių pavyzdžiai. Nors ieškovė nurodė, kad ekspertams naujų plokščių pavyzdžius galėjo pateikti ieškovės atstovai iš sandėlio, tačiau, ar tai buvo tos pačios partijos plokštės, ar kitos, byloje duomenų nepateikta. Be to, kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas, tuo metu pas ieškovę dirbo darbuotojas, kuris tuo pačiu metu dirbo ir ieškovės bendrovėje, turėjo savo užsakymų ir apie tokią veiklą ieškovės direktoriui nebuvo žinoma. Panaudotos plokštės buvo paimtos iš krūvos, buvusios šalia daugiabučio namo. Plokštės buvo neuždengtos, galimai ilgą laiką sandėliuojamos nurodytoje vietoje. Teismo vertinimu, siekiant nustatyti priežastį dėl ko išsikraipė (susibangavo) plokštės, ekspertas turėjo vertinti ir daugiabučio namo fasado karkaso darbų atlikimo kokybę, o kaip nurodė ekspertas D. Kalibatas bylos nagrinėjimo metu, fasado karkaso darbų atlikimo ekspertas nevertino. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad ekspertizės išvados, atsižvelgiant į nustatytus tyrimo proceso trūkumus, iš esmės ir dėl ekspertizės akto prieštaringumo (nevertinant fasado karkaso darbų atlikimo ir plokščių montavimo prie ieškovės sumontuoto karkaso) neleidžia ekspertizės akto vertinti kaip patvirtinančio plokščių kokybės neatitiktį gamintojo nurodytiems klasifikacijos reikalavimams.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Lemora“, gavusi atsakovės persiųstą ieškovės pretenziją, 2021 m. gegužės 31 d. pranešimu sutiko pakeisti naujomis 80 vienetų HPL Crown T207 oranžinės spalvos išorės fasado apdailos plokščių, kurios pakeitė spalvą. UAB „Lemora“ atsiliepime nurodė, kad ji sutiko 80 vienetų HPL Crown T207 (oranžinės spalvos) plokščių pakeisti naujomis. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Lemora“ pozicija keitėsi, nes UAB „Statybų tyrimų instituto“ eksperto S. Mitkaus išvadoje buvo konstatuota, kad objekto apžiūros metu vizualiai nebuvo nustatyta kokių nors plokščių išvaizdos pokyčių, kurie neatitiktų norminių, gamintojo deklaruojamų ar įprastai keliamų reikalavimų; spalvos pokyčiai gali būti išmatuojami tik atlikus matavimus pagal pilkąją skalę, tačiau šie matavimai nebuvo atlikti, nes S. Mitkus neturėjo specialios šiam tikslui reikalingos įrangos. S. Mitkus nurodė, kad plokštės jų naudojimo metu galėjo pakeisti spalvą, tačiau nustatyti, ar plokščių spalvos pokyčiai atitinka standarto LST EN 438-6:2016 ir gamintojo deklaruojamus dydžius, negali, nes tiriamos plokštės yra paveiktos ultravioletinių (toliau – UV) spindulių ir kitų aplinkos poveikių, o kitų plokščių iš tos partijos, kurias būtų galima išbandyti, nėra.

13.       Teismas nurodė, kad S. Mitkaus pateiktos išvados nepaneigia aplinkybės, jog oranžinės spalvos plokštės išbluko per trumpą laiką ir neatitinka gamintojo nurodytų kokybės reikalavimų. Pažymėjo, kad S. Mitkaus išvadoje pateikiami argumentai nėra pagrįsti atliktais matavimais, pirmiausia dėl to, jog nebuvo tam reikalingos įrangos. Liudytojas O. P. nurodė, kad UAB „Guresta“ montavo tų pačių spalvų ir to paties gamintojo plokštes Jonavos mieste esančiame objekte, tačiau pretenzijų iš objekto užsakovo nebuvo gauta. Tačiau teismas nesirėmė šio liudytojo parodymais, vertindamas oranžinės spalvos plokščių išblukimą, nes byloje nėra pateikta duomenų, kokio storio plokštės buvo montuojamos liudytojo nurodytame kitame objekte. Nuo plokščių storio priklauso ir plokščių eksploatacinės savybės ir spalvos išlikimas veikiant UV saulės spinduliams ir kitiems aplinkos poveikiams.

14.       Teismo įvertinimu, 80 vienetų HPL Crown T207 (oranžinės spalvos) plokščių neatitiko gamintojo nurodytų kokybės reikalavimų, išbluko per trumpą laiką, todėl šią ieškovės reikalavimų dalį teismas patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės šių plokščių sumokėtą kainą – 6 780,01 Eur. Atitinkamai teismas iš dalies patenkino ir ieškovės reikalavimą nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 80 vienetų HPL Crown T207 (oranžinės spalvos) plokščių pirkimo. Kitą ieškovės ieškinio dalį teismas atmetė, nes nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog visos atsakovės parduotos plokštės yra nekokybiškos. Byloje nustatyta, kad pagrindinė plokščių išsikraipymo priežastis buvo netinkamas jų sumontavimas, t. y. plokščių sumontavimas ant nelygaus fasado karkaso, netinkamai įrengti fasado plokščių įtvirčiai; ieškovė neįrodė, kad kitų spalvų plokštės (išskyrus oranžinės spalvos plokštes) buvo išblukusios tiek, jog neatitiko gamintojo nurodytų standartų. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atsiimti iš ieškovės plokštes, tačiau ieškovės sumontuotos plokštės buvo demontuotos UAB „Guresta“ darbuotojų, kurie atliko fasado karkaso lyginimo darbus bei naujai sumontavo įsigytas plokštes ant daugiabučio namo fasado; demontuotos plokštės buvo utilizuotos, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Ieškovė UAB „Aestas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                       

15.1.                      Parduotų plokščių kokybės trūkumus nustatė teismo paskirta ekspertizė, kurią atliko du teismo paskirti ekspertai, jie išvadas priėmė vienbalsiai ir jas pagrindė laboratoriniais tyrimais, tai patvirtina, kad ekspertams nekilo abejonių dėl tyrimo metu paimtų mėginių ir atliktų tyrimų metų gautų duomenų patikimumo bei objektyvumo, tačiau teismas ekspertizės aktu nesirėmė, pritardamas atsakovės ir trečiųjų asmenų nepagrįstomis abejonėms. Atsakovė ir tretieji asmenys, nesutikdami su tyrimo išvadomis, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, o atsikirtimus į pateiktas ekspertų išvadas jie grindė prielaidomis, nepagrįstomis tyrimo duomenimis. Siekiant pašalinti teismo abejones, kurias išreiškė bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir tretieji asmenys dėl ekspertizės metu laboratoriniams tyrimams pateiktų nepanaudotų (likusių) montavimo metu (naujų) plokščių pavyzdžių, kurių paėmimas ir perdavimas tyrimui nebuvo užfiksuotas ekspertizės atlikimo eigoje, buvo apklaustas teismo ekspertizę atlikęs ekspertas D. Kalibatas, ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Guresta“ darbuotojas statybos vadovas A. S., ekspertizės metu paimtų plokštės pavyzdžių bandymus atlikusios UAB „Testlita“ darbuotojai L. D. ir S. R., ieškovės vadovas V. M.. Apklausus liudytojus nustatyta, kad demontuotas ir nepanaudotas plokštes šalia renovuojamo namo pateikė ieškovės atstovas A. S., kuris patvirtino, jog tokie pavyzdžiai yra įsigytų plokščių likučiai.

15.2.                      Teismo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas nurodė, jog tuo metu bendrovėje dirbo darbuotojas, kuris tuo pat metu dirbo ir ieškovės bendrovėje, turėjo savo užsakymų ir apie šią veiklą ieškovės vadovui nebuvo žinoma, todėl neaišku, ar tai buvo tos pačios partijos plokštės, ar kitos, yra paremtos prielaidomis, nes duomenų byloje šiam argumentui pagrįsti nepateikta. Ieškovės vadovas nurodė, kad kitokių tokio tipo plokščių nebuvo užsakinėta. Byloje atsakovė UAB „Lemora“, tiekianti plokštes ieškovei, nepateikė duomenų, kad ieškovė būtų papildomai įgijusi tokio tipo plokščių.

15.3.                      Teismo nurodytos aplinkybės, kad panaudotos plokštės buvo paimtos iš krūvos, buvusios šalia daugiabučio namo, ir jos buvo neuždengtos, galimai ilgą laiką sandėliuotos šioje vietoje, neturi įtakos teismo ekspertizės išvadų objektyvumui ir pagrįstumui, nes iš liudytojų parodymų ir UAB „Testlita“ bandymo protokolų matyti, jog ekspertas bandymams pateikė plokštes ne demontuotas, o likusias įvairių spalvų nenaudotų plokščių atraižas, kurių geroji pusė buvo apklijuota plėvele. Liudytoja L. D. patvirtino, kad buvo tiriami nenaudoti plokščių atraižų mėginiai. Iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad jie buvo sandėliuojami ieškovės sandėlyje, esančiame šalia renovuojamo namo, todėl, priešingai nei nurodė teismas, jos nebuvo sandėliuotos lauke ir (ar) neuždengtos.

15.4.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad siekiant nustatyti priežastį, dėl ko išsikraipė (susibangavo) plokštės, ekspertai turėjo kartu įvertinti daugiabučio namo fasado karkaso darbų atlikimo kokybę, to ekspertai nevertino. Teismo ekspertas D. Kalibatas apklausos metu nurodė, kad plokščių išsikraipymui gali turėti įtakos trys dalys – darbai, medžiagos ir karkasas. Kadangi karkaso ir tvirtinimo nematė, nes plokštės jau buvo demontuotos, todėl buvo tiriamas gaminys – plokštė. Atlikus bandymus ir jų tyrimą buvo nustatyta, kad nustatytos plokščių savybės neatitiko joms keliamų charakteristikų, todėl atliktų tyrimų rezultatų pagrindu priėmė išvadą. Be to, teismo ekspertas nurodė, kad jeigu būtų nustatyta, jog netinkamai įrengtas karkasas, esant tyrimo rezultatams, kad medžiaga neatitinka techninių parametrų, vadinasi buvo dvi priežastys, dėl ko išsikreipė plokštės, t. y. karkasas ir medžiaga. Ekspertas D. Kalibatas pažymėjo, kad bandymo metu nustačius, jog plokštė bloga, nekokybiška, ji negali būti naudojama, nepriklausomai nuo kitos priežasties, t. y. ar karkasas įrengtas gerai ar blogai.

15.5.                      Teismas nevertino teismo ekspertizės akto, jo turinio ir išvadų, nors ekspertai, įvertindami UAB „Ukmergės butų ūkis“ padarytas pastato fasado nuotraukas, kuriose užfiksuotos žymios  plokščių deformacijos, ekspertizė akte nurodė, kad nuotraukose užfiksuota deformacija yra akivaizdžiai didesnė nei deformacija, kurią įprastai patiria plokštės, jeigu nebūna laikomasi montavimo darbų technologijos. Šias aplinkybes papildomai patvirtino ekspertizės metu atlikti plokščių savybių tyrimai, kurių metu UAB „Testlita“ išbandė visų trijų spalvų plokščių lankstomąsias savybes ir nustatė, kad plokščių lankstomosios savybės netenkina ne tik privalomo standarto LST EN 438-6:2016 reikalavimų, tačiau ir paties gamintojo deklaruojamų verčių.

15.6.                      Teismas nepasisakė dėl vienos esminių aplinkybių, nesusijusių su eksperto plokštės mėginių paėmimo trūkumais, t. y. teismo ekspertai vertino gamintojo „Crown Decor Pvt Ltd“ pateiktą plokščių eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 431675 turinį ir jos atitiktį teisės aktų reikalavimas bei nurodė, kad ji yra parengta pagal statybos produktų reglamentą ES 305/2011. Deklaracijoje pateiktas ir pagrindinių charakteristikų sąrašas, eksploatacinės savybės bei darnioji techninė specifikacija, tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad įvardijami spalvų kodai RC608, RT230 ir RT207 neatitinka parduotų plokščių spalvos kodų, kurie pagal 2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą yra 608X, T230, T207. Neatitinka ir parduotų plokščių aukštis, kuris ESD Nr. 431675 nurodytas 1 200 mm, kai PVM sąskaitoje faktūroje įrašytas plokščių aukštis – 1 220 mm. Eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 431675 yra išduota 2020 m. rugsėjo 23 d., vėliau nei įsigytų plokščių laikas – 2020 m. kovo 20 d. Deklaracija išduodama kartu su parduotu gaminiu. Išnagrinėję eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 431675 teismo ekspertai padarė išvadą, kad ji parengta tinkamai ir deklaruojamos savybės leidžia naudoti plokštes išorinių sienų (fasado) apdailai Lietuvos Respublikoje. Tačiau deklaracija kelia abejonių dėl duomenų skirtumų PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią plokštės buvo įsigytos. Deklaracija buvo išduota 6 mėnesiais vėliau nei buvo parduotos plokštės. Nurodytas aplinkybes vertinant su pateikta pirmine plokščių eksploatacinių savybių deklaracija, VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro sprendimu bei, atsižvelgiant į tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo nurodyti naudotų ir nenaudotų plokščių spalvų skirtumai, patvirtinama, jog atsakovės parduotos plokštės neatitinka keliamų techninių reikalavimų ir nėra skirtos jas naudoti lauko sąlygomis. 

15.7.                      UAB „Guresta“ įvardijamas aplinkybes, kad plokštės buvo keičiamos dėl netinkamai ieškovės atliktų karkaso montavimo darbų, paneigia byloje pateiktas VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas, kurio 8 punkte nurodyta, jog daugiabučio namo atnaujinimo darbams naudojami statybos produktai pagal Eksploatacinių savybių deklaraciją negali būti naudojami daugiabučio namo atnaujino darbams arba gali būti naudojami tik atlikus papildomus tyrimus bei bandymus ir gavus teigiamus taikomos techninės specifikacijos ir techninio darbo projekto reikalavimus pagal numatomą naudojimo paskirtį atitinkančius rezultatus. Be to, atsakovės parduotų plokščių trūkumai konstatuoti ir 2021 m. sausio 15 d. defektinio akto 2 punkte. Taigi, UAB „Guresta“, negavusi iš atsakovės parduotų ieškovei plokščių papildomų tyrimo ir (ar) bandymo rezultatų dokumentacijos, negalėdama jų toliau eksploatuoti, taip pat atsakovei atsisakius ginčo fasado plokštes pakeisti naujomis, o užsakovei reikalaujant jas pakeisti, priėmė sprendimą pakeisti atsakovės plokštes kito tipo lauko fasado plokštėmis (ne dėl ieškovės netinkamai atliktų karkaso montavimo darbų).

15.8.                      Ieškovė turėjo teisę naudoti 6 mm storio plokštes daugiabučio namo atnaujinimui, nes projektinė dokumentacija buvo pakeista, į bylą yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai (Atnaujinimo (modernizavimo) projekto „A“ laidos 4.3 punktas), todėl teismas nepagrįstai laikė, kad galioja tik pirminis projektas. Be to, ginčas byloje kilo dėl ieškovei atsakovės parduotų plokščių kokybės, t. y. tarp pardavėjo ir pirkėjo, o ne dėl statybos darbų atlikimo tarp užsakovės ir rangovės; byloje nėra ginčo dėl įsigytų bei sumontuotų plokščių atitikties techniniam projektui. Užsakovė ir generalinė rangovė ieškovei nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl sumontuotų plokščių neatitikties techninio projekto reikalavimams, tai  patvirtina, kad užsakovės nurodymu ir suderinimu techninis projektas buvo koreguojamas bei  su juo sutiko užsakovė, o ieškovė jo pagrindu užsakė ir nupirko plokštes iš atsakovės.

15.9.                      Teismo motyvai, kad plonesnės lauko fasado plokštės sumontavimas, nei buvo numatyta pirminėje projekto laidoje, turėjo įtakos plokščių deformacijai, nepagrįsti objektyvia technine dokumentacija ar specialistų objektyviomis išvadomis bei kitų byloje apklaustų dalyvių parodymais. Plokščių išsikraipymo priežasčių nustatymas reikalauja specialių žinių.

15.10.                      Ieškovė, įsigydama plokštes, jų pirkimą derino su užsakove bei generaline rangove. Tai patvirtina generalinės rangovės 2022 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. 20/11/12-1 užsakovei, kuriuo generalinė rangovė, vadovaudamasi techninio darbo projekto reikalavimais, suderino fasado plokštes ir su Ukmergės r. vyr. architektu. Be to, ieškovės atliktų darbų kokybės atitiktį techniniam projektui kontroliavo užsakovės paskirtas techninės priežiūros vadovas.

15.11.                      Ieškovė, užsakydama plokštes, atsakovei nurodė ir pateikė duomenis, kur ir kokiam tikslui jos bus naudojamos, bei paprašė atsakovę pateikti lauko sąlygoms tinkamas naudoti plokštes. Atsakovė, įvertinusi pateiktą informaciją, ieškovei pateikė komercinį pasiūlymą lauko fasadinėms plokštėms įsigyti. Taigi, atsakovė, kaip pardavėja, pati parinko ir pasiūlė pirkėjai (ieškovei) lauko fasadines apdailos plokštes bei garantavo (buvo pateikta 10 metų garantija), kad komerciniame pasiūlyme pateiktos plokštės bus tinkamos naudoti daugiabučio namo fasadui įrengti lauko sąlygomis, tai reiškia, jog nepriklausomai, kokio storio būtų lauko fasado plokštės – 6 mm ar 10 mm, jos turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant oro sąlygoms neturi kraipytis ar deformuotis bei nublukti, nekeisti spalvos, neišsisluoksniuoti. Todėl atsakovė yra atsakinga už kokybės trūkumus, nepriklausomai nuo techniniame projekte nurodyto plokštės storio. Atsakovė neįrodė ir byloje nėra įrodymų, kad plokštės išsikraipė dėl netinkamų statybos darbų atlikimo.

15.12.                      Būtent atsakovė pateikė ieškovei instrukcijas ir brėžinius, kaip plokštės turi būti montuojamos. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojo A. S. parodymai. Šis patvirtino, kad ieškovė fasado plokštes montavo pagal atsakovės nurodytą technologiją bei naudodama montavimo įrankius, centravimo galvutes. Plokščių montavimo metu lankėsi atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Lemora“ atstovai, jie tikrino, kaip montuojamos plokštės, t. y. ar tinkamai išgręžtos skylės, ar neperspaustos jų naudojamos kniedės, tačiau pretenzijų ar pastabų dėl jų montavimo neišreiškė.

15.13.                      Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovė montavimo darbus atliko nekokybiškai. Darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi tik atsakovės ir trečiųjų asmenų, atsakovės pusėje, pateiktais duomenis. Teismas nevertino, kad darbų kokybės trūkumai kilo ne dėl jų netinkamo atlikimo, o dėl parduotų fasado plokščių kokybės trūkumų. Tokias aplinkybes patvirtina tai, kad ieškovė neužbaigė visų lauko fasado plokščių montavimo darbų, nes, paaiškėjus plokščių trūkumams, ieškovė jas pirkti iš atsakovės ir UAB „Lemora“ atsisakė; darbai 2020 m. lapkričio mėn. buvo sustabdyti dėl atsiradusio sumontuotų fasado plokščių išblukimo ir išsikraipymo, tai konstatuota 2021 m. sausio 15 d. defektiniame akte; tokias aplinkybes patvirtino užsakovės techninis prižiūrėtojas; atnaujinus darbus, neužbaigto karkaso įrengimo–tiesinimo darbus užbaiginėjo pati generalinė rangovė; liudytojas A. S. patvirtino, kad generalinė rangovė ieškovei pretenzijų dėl karkaso bei plokščių montavimo nereiškė; karkaso montavimo darbai buvo priimti, užsakovė ir generalinė rangovė pretenzijų ieškovei nereiškė.

15.14.                      Teismas, spręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, nepagrįstai rėmėsi trečiojo asmens samdyto eksperto S. Mitkaus 2021 m. sausio 4 d. konsultacine išvada, nes ekspertas S. Mitkus, neatlikęs jokio techninio tyrimo, kuriam reikalinga speciali įranga, ir neturėdamas tokio tyrimo rezultatų ir jų nepalyginęs su gamintojo deklaruojamomis savybėmis, padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, jog nenustatė plokščių išvaizdos pokyčių, kurie neatitiktų norminių, gamintojo deklaruojamų ar įprastai keliamų reikalavimų. S. Mitkaus šališkumą ir išvadų neteisingumą patvirtina ir faktas, kad jis nenustatė, jog plokščių spalva pakitusi, nors tokie kokybės pažeidimai buvo akivaizdūs. Teismas rėmėsi šio eksperto išvadomis dėl plokščių išsikraipymo priežasčių, nors išvadomis dėl plokščių spalvos pasikeitimo nesivadovavo.

15.15.                      S. Mitkaus pateiktos išvados, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai; nesant (esant netinkamai įrengtiems) paslankių įtvirčių buvo apribota tiesinės plokščių deformacijos galimybė ir dėl to plokštės išlinko (susibangavo) ir tyrimo metu kitų galimų plokščių išsikraipymo priežasčių nenustatyta, yra nepagrįstos, nes ekspertas neatliko plokščių paslankių įtvirčių tvirtinimo apžiūros, jų nefiksavo bei jų išvadoje netyrė.

15.16.                      Teismas, priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas UAB „Lemora“, nepagrįstai jas priteisė už kitų dokumentų, kuriuose reiškiami prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai, paklausimų, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, už atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ar parengiamajam teismo posėdžiui, kurios viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos).

2.       Atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

16.1.                      Teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo teismo ekspertizės išvadomis, nes nustatė, kad buvo tyrimo eigos trūkumų, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui. Teismo paskirtos ekspertizės išvadomis negalima vadovautis dėl šių aplinkybių: (1) ekspertizės atlikimo metu ginčo plokštės buvo nuimtos nuo fasado (demontuotos), jos nebuvo tinkamai sandėliuojamos ir saugomos, ilgą laiką veikiamos atmosferinių oro sąlygų (lietaus, sniego, šalčio), o pavyzdžiai tyrimui buvo paimti iš dviejų „šiukšlių krūvų“ ; tai patvirtina ekspertizės aktas ir jame esančios fotonuotraukos; (2) ekspertizės akte nėra nurodyta ir (ar) aprašyta, kokios plokštės buvo paimtos tyrimams, nėra aišku, kas konkrečiai buvo tiriama laboratorijoje, kaip skyrėsi tyrimai demontuotų plokščių ir kitų plokščių, tai pripažino ir teismo paskirtas ekspertas D. Kalibatas, apklausiamas teismo posėdyje; (3) teismo paskirti ekspertai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų (dokumentų) dėl netinkamos darbų kokybės, nevertino fasado karkaso darbų atlikimo ir plokščių montavimo trūkumų bei galimų klaidų, kaip tai galėjo įtakoti plokščių išsikraipymą (susibangavimą), tai patvirtino ekspertas D. Kalibatas teismo posėdžio metu, o išvadas padarė tik iš namo fasado fotonuotraukų apžiūros, tai negali būti objektyvu; (4) teismo ekspertizės akte ir byloje nėra duomenų bei dokumentų apie bandymus atlikusios UAB „Testlita“ kvalifikaciją, kad ši laboratorija tokius bandymus gali atlikti (reikalinga akreditacija), o trečiojo asmens UAB „Lemora“ pateiktas Nacionalinio akreditacijos biuro 2023 m. gegužės 19 d. raštas patvirtina, jog UAB „Testlita“ neakredituota atlikti fasado plokščių atsparumo drėgmei, matmenų stabilumo padidintoje temperatūroje, lankstymosi savybių, atsparumo klimatiniam šokui, atsparumo UV spinduliams ir tankio bandymus; (5) privaloma atsižvelgti į S. Mitkaus pateiktoje 2023 m. birželio 2 d. konsultacinėje išvadoje nurodytas aplinkybes dėl bandymams panaudotų plokščių apžvalgos, dėl reikalavimų pavyzdžiams ir bandymų metodikos, dėl bandymų rezultatų apžvalgos ir vertinimo, į jo kaip liudytojo duotus paaiškinimus, patvirtinančius, kad plokščių pavyzdžiai  ekspertizei buvo paimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir procedūrų, o labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo (susibangavimo) priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai.

16.2.                      Ekspertizės akte konstatuotos neatitiktys dėl parduotų plokščių spalvų kodų ir aukščių, dėl eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 431675 išdavimo vėliau nei įsigytų plokščių data, nelaikytinos esminėmis ir (ar) patvirtinančiomis, kad deklaracija netaikytina ginčo plokštėms. Eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 431675 pateikė ginčo plokščių tiekėja UAB „Lemora“. Ginčo, kad deklaracija yra nesusijusi su ginčo plokštėmis, byloje nebuvo. Teismo paskirti ekspertai nurodė, kad deklaracija Nr. 431675 parengta pagal statybos produktų reglamentą ES 305/2011. Atsakovė išrašė ieškovei 2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ir joje nurodė plokščių pavadinimą pagal prekių tiekėjos UAB „Lemora“ pateiktus duomenis ir prekių tiekėjos atsakovei pateiktą komercinį pasiūlymą bei vėliau išrašytą PVM sąskaitą faktūrą toms pačioms prekėms. Pagal šalių sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties 7 punktą prekes lydinčių dokumentų gavimo faktas yra patvirtinamas prekių paėmimo faktu ir pirkėjo parašu PVM sąskaitoje faktūroje, todėl ieškovė negali teigti, kad laiku negavo prekes lydinčių dokumentų, nes jų gavimu turėjo pasirūpinti pati ieškovė, juo labiau kad prekes (plokštes) ji išsirinko pati, tiesiogiai bendraudama su prekių tiekėja UAB „Lemora“. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktas į bylą susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl plokščių užsakymo.

16.3.                      VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras vertino plokščių atitiktį projektinei dokumentacijai pagal ieškovės pateiktus dokumentus (eksploatacinių savybių deklaraciją), kurie buvo su klaidomis ir nevertino plokščių kokybės, nes tokių tyrimų ir funkcijų neatlieka. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro sprendimas patvirtina netinkamą plokščių kokybę.

16.4.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji turėjo teisę naudoti 6 mm storio plokštes daugiabučio namo atnaujinimui, nes UAB „Ukmergės butų ūkis“ pateikė galiojančią projektinę dokumentaciją, kurioje nurodyta, jog plokštės turi būti pagamintos pagal Europos standartus ir turėti CE sertifikatą, plokščių storis ne mažesnis kaip 10 mm, nurodomi kiti aiškūs reikalavimai plokštėms ir būtinai dokumentacijai. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Ukmergės butų ūkis“ atstovas neigė, kad užsakovė buvo davusi sutikimą pakeisti projektą ir naudoti plonesnes, t. y. 6 mm storio plokštes, ir nurodė, jog plonesnių plokščių nei buvo numatyta projekte sumontavimas galėjo turėti tiesioginės įtakos jų išsikraipymui. Tai, kad plokštes rinkosi pati ieškovė, tiesiogiai bendraudama su prekių tiekėja UAB „Lemora“, patvirtina atsakovės pateiktas į bylą susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl plokščių užsakymo. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovės vadovas. Taigi, už plokščių parinkimą ir jų dokumentacijos atitiktį projektinei dokumentacijai yra atsakinga ieškovė.

16.5.                      Nors ieškovė teigia, kad, įsigydama lauko fasado apdailos plokštes, jų įsigijimą derino su užsakove bei generaline rangove ir tai patvirtina generalinės rangovės 2022 m. lapkričio 12 d. raštas užsakovei, tačiau šiame rašte nepasisakyta apie projekto pakeitimus, įsigytų plokščių storį ir (ar) užsakovės sutikimą keisti projektą bei įrengti kitokio storio plokštes nei numatyta projekte.

16.6.                      Ieškovė plokščių įsigijimą, aplinkybes, kokių jai reikėjo plokščių, derino su prekių tiekėja UAB „Lemora“, o ne su atsakove. Ieškovei suderinus ir išsirinkus reikalingas plokštes, UAB „Lemora“ pateikė duomenis atsakovei, kad būtų galima įvykdyti prekių pardavimą per tarpininkavusią UAB „Bikuvos“ prekyba, galinčią ieškovei suteikti prekių apmokėjimo atidėjimą 60 kalendorinių dienų. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktas į bylą susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl plokščių užsakymo, jas patvirtino ir ieškovės vadovas. Pagal prekių tiekėjos UAB „Lemora“ pateiktą komercinį pasiūlymą atsakovei, ši parengė bei pateikė komercinį pasiūlymą ieškovei tam, kad suderintų prekių (plokščių) kainą su ieškove. Atsakovei ieškovė nebuvo tiesiogiai pateikusi nurodymų ir duomenų, kokių plokščių pagal projektą jai reikia, kokie yra projekto reikalavimai, kokios reikės dokumentacijos. Atsakovė parduotas ieškovei plokštes nupirko iš UAB „Lemora“ perpardavimui ieškovei. Ieškovė pati susiderino su UAB „Lemora“ jai reikalingas prekes ir jų kiekius.

16.7.                      Gamintojo garantiją ieškovei pateikė ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Lemora“ ir tai patvirtina atžymos dokumentuose, padarytos UAB „Lemora“ vadybininkės. Atsakovė nesiūlė pirkėjai, kokias plokštes ji turi pirkti, nekonsultavo apie jų atitiktį projektinei dokumentacijai. Atsakovė neteikė ieškovei instrukcijų ir brėžinių, kaip plokštės turi būti montuojamos.

16.8.                      Liudytojo A. S. parodymai byloje turi būti vertinami kritiškai, nes jis pagal užimamas pareigas (ieškovės darbuotojas – statybos vadovas) buvo atsakingas už statybos darbų (plokščių sumontavimo) atlikimo kokybę, o būtent dėl darbų kokybės yra kilęs ginčas, todėl jis yra suinteresuotas asmuo ir jo parodymai prieštaringi, neparemti kitais įrodymais. UAB „Lemora“ yra pateikusi 2020 m. lapkričio 16 d. raštą, atsakymą į pretenziją, kuriame nurodyta, kad dėl plokščių susibangavimo 2020 m. spalio 23 d. jos atstovas buvo nuvykęs į objektą apžiūrai ir kartu su UAB „Aestas“ statybos vadovu A. S. nuėmė keletą susibangavusių plokščių įvertinti, kodėl taip atsitiko. Nustatyta, kad nesilaikyta montavimo rekomendacijų, t. y. užfiksuoti tvirtinimo taškai, kur jie negalimi, necentruotos kniedės karkase plokštės skylės atžvilgiu, kniedės perspaustos, neleidžia laisvai plokštei judėti, prie lango rėmo plokštės priglaustos, nepaliekant tarpelio „vaikščiojimui“.

16.9.                      Daugiabučio namo fasado karkaso darbai buvo atlikti netinkamai, tai sąlygojo plokščių išsikraipymą: (1) 2021 m. sausio 15 d. defektiniame akte Nr. 1 nurodyta, kad metalinio karkaso T formos ir L formos profiliai nėra išlyginti taip, kaip numatyta laikančiųjų ventiliuojamų fasadų sistemose, tikrinant 2 m ilgio gulsčiuku matyti dideli nuokrypiai tarp metalinio karkaso detalių tiek vertikalia, tiek horizontalia padėtimi, sienų karkasas nėra teisingai išlygintas, ant trijų pastato sienų jau sumontuotos plokštės, jos susivarčiusios, išsikraipiusios, tai matyti vizualiai, plokštės išsilanksčiusios vertikalioje padėtyje, tarpai tarp plokščių yra skirtingi, angokraščiai susikraipę, matosi dideli nelygumai ir nurodoma išlyginti sienų metalinį karkasą; (2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. sausio 22 d. privalomuoju nurodymu nurodoma perdaryti pastato apdailą, vadovaujantis statybos taisyklėse nurodytais kokybės reikalavimais, neviršijant leistinų nuokrypių; (3) Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūros 2020 m. gruodžio 29 d. rašte konstatuota, kad lauko sienų apdailos plokščių tvirtinimo darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais; (4) UAB „Guresta“ vadovas M. G. nurodė, kad fasado aliuminis karkasas buvo sumontuotas netinkamai ir kreivai; (5) liudytojas E. Ž. parodė, kad jis vykdė techninio prižiūrėtojo funkcijas ir nustatė, jog karkasas buvo sumontuotas nekokybiškai; (6) liudytojas O. P. nurodė, kad karkasas buvo įrengtas netinkamai ir buvo būtina jį išlyginti, plokščių tvirtinimo darbai buvo atlikti netinkamai, jis, kaip techninis prižiūrėtojas, turėjo objektą Jonavos m., kuriame buvo sumontuotos tokios pat plokštės, tačiau jos neišsikraipė, reikėjo pakeisti tik dalį oranžinių plokščių naujomis; (7) liudytojas S. Mitkus nurodė, kad palaiko konsultacinėse išvadose pateiktas išvadas, jog labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo (susibangavimo) priežastis – netinkamas jų tvirtinimas, t. y. neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai; S. Mitkus tyrimus atliko, kai plokštės buvo sumontuotos ant daugiabučio namo fasado ir vėliau, kai jos ką tik buvo nuimtos nuo fasado; jis turėjo realią galimybę įvertinti montavimo darbų atlikimo kokybę, todėl jo, kaip turinčio ilgametę teismo eksperto darbo patirtį, padarytomis išvadomis nepasitikėti nėra pagrindo.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Lemora“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

17.1.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad parduotų plokščių kokybės trūkumai nustatyti ekspertizės akte, o teismas jos išvadomis be pagrindo nesirėmė. Ekspertas D. Kalibatas pripažino faktą, kad tyrimo metu buvo tiriamos tiek iš krūvos paimtos plokštės, tiek kitos plokštės, kurios buvo perduotos rangovės iš sandėlio, t. y. neaišku, kokios plokštės ir iš kur gautos. Kadangi ekspertizės akte nėra informacijos apie rangovės iš sandėlio perduotas ekspertui plokštes, todėl ekspertizės akte padarytos išvados negali būti laikomos objektyviomis ir teisingomis. Be to, ekspertas D. Kalibatas patvirtino faktą, kad, siekiant nustatyti, dėl kokių priežasčių išsikraipė plokštės, turėjo būti vertinamas karkasas, darbų ir plokščių kokybė. Kadangi D. Kalibatas paaiškinimų metu pripažino, kad jis tyrė tik plokščių atitiktį gaminio deklaracijoms, tačiau neturėjo duomenų apie objekto fasado karkaso netinkamą įrengimą, todėl ekspertizės akte padarytos išvados dėl plokštės kokybės negali būti laikomos išsamiomis ir teisingomis. Taigi, pats ekspertas pripažino atliktos ekspertizės trūkumus. Todėl teismas pagrįstai kritiškai vertino ekspertizės akte padarytas išvadas dėl plokščių kokybės ir vadovavosi kitais byloje surinktais įrodymais.

17.2.                      Ekspertizės akte nurodyta, kad pastatas buvo apžiūrėtas 2022 m. rugsėjo 16 d. Ekspertizės akte pateiktos nuo pastato demontuotų ir ant žemės sudėtų (sandėliuotų) plokščių krūvos bei pavienių plokščių fotonuotraukos. Iš fotonuotraukų matyti, kad plokštės neuždengtos, ant jų kai kur yra vandens. Matyti, kad aplink plokščių krūvą užaugusi aukšta žolė, tai reiškia, jog plokštės buvo sandėliuojamos ilgą laiką. Prie ekspertizės akto pridėtame 2023 m. kovo 3 d. UAB „Testlita“ bandymų protokole užfiksuota, kad plokštės į laboratoriją buvo pristatytos tą pačią dieną, kai buvo atlikta ekspertizės akte užfiksuota apžiūra, t. y. 2022 m. rugsėjo 16 d. Taigi, UAB „Testlita“ laboratorijoje buvo daromi ne naujų, o nuo fasado numontuotų ir vėliau netinkamai sandėliuotų plokščių, kurios buvo paveiktos oro, saulės ir vandens, pavyzdžiai, todėl plokštės neatitiko atsparumo drėgmei, matmenų stabilumo padidintoje temperatūroje, lankstymosi savybių, atsparumo klimatiniam šokui, UV spinduliams ir tankio reikalavimams bei gamintojo deklaruojamam standartui. Dėl ko ekspertizės akte padarytos išvados negali būti laikomos objektyviomis, išsamiomis ir teisingomis. Juo labiau kad UAB „Testlita“ nėra akredituota atlikti tokius bandymus.

17.3.                      Ekspertizės akte padarytos išvados yra paneigtos 2023 m. birželio 2 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ eksperto S. Mitkaus konsultacinėje išvadoje, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai. Nesant (esant netinkamai įrengtiems) paslankių įtvirčių buvo apribota tiesinės plokščių deformacijos galimybė ir dėl to plokštės išlinko (išsikraipė). Be kita ko, konsultacinės išvados turinys patvirtina faktą, kad pagal plokščių eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 431675 plokštės gali būti naudojamos išorinių sienų apdailai Lietuvos Respublikoje.

17.4.                      Byloje ginčo, kad UAB „Lemora“ eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 431675 yra nesusijusi su ginčo plokštėmis, nebuvo. Byloje nebuvo ginčo ir dėl to, kad ieškovė būtų gavusi ne tas plokštes, kurias užsisakė, ar ne tokių savybių, kokių siekė. Nuo prekių priėmimo–perdavimo momento yra praėję daugiau kaip ketveri metai ir ieškovė pretenzijų atsakovei dėl perduotų plokščių matmenų ar eksploatacinių savybių deklaracijos, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų, nereiškė, prekes priėmė ir panaudojo.

17.5.                      Ieškovė nepagrįstai remiasi VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu, kaip įrodančiu plokščių trūkumus. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, šiame sprendime buvo vertinama statybinių medžiagų techninė dokumentacija, bet ne plokščių kokybė. Be to, UAB „Lemora“ nežinojo apie skundo nagrinėjimą, nebuvo įtraukta į skundo nagrinėjimą, todėl negalėjo VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui pateikti visos turimos informacijos (duomenų) (patikslintų eksploatacinių savybių deklaracijų). Kaip matyti iš VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro pateikto atsakymo, šis nurodė, jog neatlieka produktų tinkamumo pagal panaudojimą vertinimų ir negali įvertinti UAB „Lemora“ pateiktų patikslintų produktų eksploatacinių savybių deklaracijų.

17.6.                      Ieškovės pozicija, kad atsakovė, kaip pardavėja, yra atsakinga už tai, ką išsirinko ir nusipirko, nepriklausomai nuo to, jog išsirinktos prekės neatitiko techninio projekto (buvo pasirinktos kitokio storio (plonesnės) plokštės), kurios buvo sumontuotos netinkamai, yra nepagrįsta. Pardavėjai nėra numatyta pareigos patikrinti, ką pirkėja įsigyja, t. y. ar įsigyjama prekė bus tinkama naudoti pasirinktam objektui, ir tuo labiau prižiūrėti, kad pirkėjas įsigytą prekę naudotų tinkamai, t. y. laikantis gamintojo instrukcijų.

17.7.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovė plokščių montavimo darbus atliko pagal visas atsakovės instrukcijas ir brėžinius, o atsakovės ir trečiojo asmens atstovai, atvykę į objekto vietą, tikrino, kaip yra montuojamos plokštės ir pretenzijų ar pastabų dėl jų montavimo neturėjo. Nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir nėra pagrįstos jokiais duomenimis. Liudytojo A. S. duoti parodymai dėl šių aplinkybių turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra ieškovės darbuotojas – statybos vadovas, kuris buvo atsakingas už statybos darbų (plokščių montavimo) atlikimo kokybę, o šiuo atveju būtent dėl darbų kokybės yra kilęs ginčas, todėl šis liudytojas, siekdamas išvengti atsakomybės, yra suinteresuotas duoti ieškovei naudingus paaiškinimus, kurie yra prieštaringi ir kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Atsakovė ir trečiasis asmuo neprisiėmė įsipareigojimų dėl sprendimų, priimamų statybos procese – neparinko konkrečių sprendinių, neatliko jų priežiūros.

17.8.                      UAB „Ukmergės butų ūkis“ pateikė galiojančią projektinę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad plokštės turi būti pagamintos pagal Europos standartus ir turėti CE sertifikatą, plokščių storis ne mažesnis kaip 10 mm, bei nurodomi kiti aiškūs reikalavimai plokštėms bei būtinai dokumentacijai. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Ukmergės butų ūkis“ atstovas neigė, kad užsakovė buvo davusi sutikimą pakeisti projektą ir naudoti plonesnes, t. y. 6 mm storio plokštes, bei nurodė, jog plonesnių plokščių nei numatyta projekte sumontavimas galėjo turėti tiesioginės įtakos jų išsikraipymui. Plokštes išsirinko ieškovė. Taigi, už plokščių parinkimą ir jų dokumentacijos atitiktį projektinei dokumentacijai buvo atsakinga ieškovė. Nors ieškovė teigia, kad ji plokščių įsigijimą derino su užsakove bei generaline rangove, tai esą patvirtina generalinės rangovės 2022 m. lapkričio 12 d. raštas, adresuotas užsakovei, tačiau iš šio rašto turinio matyti, jog jame nėra pasisakyta nei apie projekto pakeitimus, įsigytų plokščių storį ir apie užsakovo sutikimą pakeisti projektą bei įrengti kitokio storio nei numatyta projekte plokštes. Taigi, ieškovė neįrodė, kad jai užsakovė ar generalinė rangovė davė sutikimą pakeisti plokščių storį, todėl išsirinkusi plonesnes, techninio projekto sąlygų neatitinkančias plokštes, ieškovė veikė savo rizika.

17.9.                      Nors ieškovė įrodinėja, kad jos atliktų darbų kokybė trūkumų neturėjo, tačiau tai paneigia byloje esantys įrodymai: (1) iš 2020 m. lapkričio 16 d. trečiojo asmens atsakymo į ieškovės 2024 m. lapkričio 13 d. pretenziją turinio matyti, kad dar ikiteisminio ginčo stadijoje ieškovės statybos vadovas A. S. 2020 m. spalio 23 d. vykusioje objekto apžiūroje pripažino aplinkybę, jog plokščių išsikraipymo priežastis yra netinkamas jų montavimas; (2) 2020 m. gruodžio 29 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros rašte konstatuota, kad lauko sienų apdailos plokščių tvirtinimo darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais; (3) 2021 m. sausio 15 d. defektiniame akte užfiksuota, kad metalinis lauko sienų karkasas yra sumontuotas su dideliais vertikaliais bei horizontaliais nuokrypiais, ant trijų pastato sienų sumontuotos plokštės, kurios išsikraipiusios, susivarčiusios, tai matoma vizualiai, tarpai tarp plokščių skirtingo dydžio, angokraščiai susikraipę, matyti dideli nelygumai; nustatyti defektai nebuvo taisomi, todėl UAB „Ukmergės butų ūkis“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri surašė UAB „Guresta“ privalomąjį nurodymą, kuriuo reikalavo perdaryti pastato fasadą, vadovaujantis statybos taisyklėse nurodytais kokybės reikalavimais, neviršijant leistinų nuokrypių; (4) statybos žurnale yra užfiksuota, kad nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. buvo atliekami ne tik plokščių demontavimo darbai, tačiau ir aliuminio karkaso lyginimo darbai; (5) ekspertas S. Mitkus konsultacinėje išvadoje konstatavo, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai. Nesant (esant netinkamai įrengtiems) paslankių įtvirčių buvo apribota tiesinės plokščių deformacijos galimybė ir dėl to plokštės išlinko (susibangavo). Tyrimo metu kitų galimų plokščių išsikraipymo priežasčių nenustatyta; (6) S. Mitkus konstatavo, kad demontuotos plokštės nebuvo išsikraipiusios. Demontuotų plokščių tyrimo metu nustatyta, kad jų montavimo metu buvo padaryta klaidų, kurios įprastai ir lemia plokščių išsikraipymą; (7) duotų išvadų teisingumą ekspertas S. Mitkus patvirtino apklaustas teismo posėdyje; (8)  liudytojas UAB „Guresta“ atstovas M. G. paaiškino, kad plokščių demontavimo darbus atliko trečiojo asmens darbuotojai. Demontavimo darbai buvo atliekami dėl to, kad ant daugiabučio namo susikraipė sumontuotos plokštės. Be to, buvo demontuojamos plokštės, nes techninis priežiūros vadovas apžiūros metu nustatė, jog daugiabučio namo fasado aliuminis karkasas yra sumontuotas netinkamai ir yra kreivas; (9) liudytojas E. Ž. (techninis prižiūrėtojas) paaiškino, kad, atvažiavęs į objektą, pamatė, jog plokštės yra stipriai susikraipiusios. Pirmas įspūdis, kodėl susikraipė plokštės, buvo nelygus karkasas, nes karkasas buvo neišlygintas. Nelygaus karkaso sumontavimas galėjo lemti plokštės išsikraipymą, nes ant jo sumontavus plokštes, atsiranda tempimas ir kt.; (10) liudytojas O. P. paaiškino, kad buvo dvi priežastys dėl kurių plokštės išsikraipė – blogai pritvirtintos kniedės arba nelygiai sumontuotas objekto karkasas. Jo įsitikinimu, plokštės išsikraipė dėl blogai sumontuoto karkaso, nes jis pats vykdo priežiūrą ir yra susidūręs su analogiškomis plokštėmis Jonavoje, darbus atlikdamas kitame objekte. Ten buvo montuojamos tapačios plokštės ir nebuvo  išsikraipymų. Taigi, pagrindinė plokščių išsikraipymo priežastis buvo netinkamas jų sumontavimas, t. y. plokščių sumontavimas ant nelygaus fasado karkaso, netinkamai įrengti fasado plokščių įtvirčiai.

17.10.                      Ieškovė nedetalizuoja, kokios konkrečiai bylinėjimosi išlaidos, jos nuomone, yra priteistos nepagrįstai, t. y. kurios konkrečiai trečiojo asmens patirtos išlaidos (pvz., nurodant konkrečias suteiktas teisines paslaugas, sugaištą laiką) viršija Rekomendacijas ir (ar), kurios išlaidos nebuvo būtinos, pagrįstos ir protingos. Vien deklaratyvus teigimas, kad apeliantei atrodo, jog iš jos yra priteista per daug bylinėjimosi išlaidų, nesudaro pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgęs į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, trukmę, vertino, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir protingos. Teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Guresta“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

18.1.                      Teismas pagrįstai atsisakė vertinti 2023 m. balandžio 17 d. teismo ekspertizės išvadą, nes teismo ekspertai D. Kalibatas ir S. Sušinskas ekspertizės metu neturėjo reikšmingų duomenų apie karkaso būklę, tyrimo metu buvo tiriamos sugadinto fasado plokštės, kurios nebuvo tinkamai sandėliuotos; laboratorinius bandymus atliko įmonė UAB „Testlita“, kuriai nėra suteikta akreditacija atlikti tokius bandymus.

18.2.                      VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras vertino statybinių medžiagų techninę dokumentaciją, bet ne plokščių kokybę, t. y. nevertino ir netyrė paties produkto – plokščių kokybės, vertino statybinių medžiagų techninę dokumentaciją, ar ji atitinka teisės aktų reikalavimus. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro sprendime buvo padaryta prielaida, kad naudojant plokštes atnaujinimo (modernizavimo) projektuose gali būti neužtikrintas šiems darbams taikomų statinio esminių reikalavimų įvykdymas, tačiau sprendimu nekonstatuota ir negalėjo be atlikto tyrimo arba ekspertizės akto būti konstatuota plokščių kokybės trūkumai, nes centras neturi tokios kompetencijos, jis nėra ekspertinė įstaiga. Be to, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro sprendimas yra paneigtas S. Mitkaus pateiktomis išvadomis.

18.3.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad UAB „Lemora“ pateikta patikslinta produktų eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 431675 yra išduota kitam produktui (plokštėms). Tokius apeliantės teiginius paneigia UAB „Statybos tyrimų instituto“ specialisto S. Mitkaus konsultacinėje išvadoje pateiktos išvados.

18.4.                      Apeliantės pateiktas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, kuriame nurodoma, kad fasado apdailai galėjo būti naudojamos aukšto slėgio laminato (HPL) plokštės 6 mm storio, nebuvo patvirtintas. UAB „Ukmergės butų ūkis“ pateikė galiojančią projektinę dokumentaciją, kurioje nurodyta, kad plokštės turi būti pagamintos pagal Europos standartus ir turėti CE sertifikatą, plokščių storis ne mažesnis kaip 10 mm, bei nurodomi kiti aiškūs reikalavimai plokštėms bei dokumentacijai. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Ukmergės butų ūkis“ atstovas neigė, kad užsakovė buvo davusi sutikimą pakeisti projektą ir naudoti plonesnes, 6 mm storio plokštes.

18.5.                      2022 m. lapkričio 12 d. raštas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė, įsigydama 6 mm storio lauko fasado apdailos plokštes, jų įsigijimą suderino su UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir su UAB „Guresta“, nes 2022 m. lapkričio 12 d. rašte nėra pateikiama informacija, kuris daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas buvo suderintas su Ukmergės r. vyr. architektu. Pažymėtina, kad UAB „Guresta“ su Ukmergės r. vyr. architektu suderino daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, pagal kurį fasado apdailai turėjo būti naudojamos aukšto slėgio laminato (HPL) plokštės 10 mm storio.

18.6.                      Aplinkybę, kad daugiabučio namo fasado karkaso darbai buvo atlikti netinkamai ir plokščių išsikraipymas nebuvo nulemtas plokščių kokybės, patvirtina: (1) 2020 m. gruodžio 29 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros raštas, kuriame konstatuota, kad lauko sienų apdailos plokščių tvirtinimo darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais; (2) 2021 m. sausio 15 d. defektiniame akte užfiksuota, kad metalinio karkaso T formos ir L formos profiliai nėra išlyginti, kaip yra numatyta laikančiųjų ventiliuojamų fasadų sistemose. Tikrinant 2 m ilgio gulsčiuku matyti dideli nuokrypiai tarp metalinio karkaso detalių tiek vertikalia, tiek horizontalia padėtimi, sienų metalinis karkasas nėra teisingai išlygintas. Ant trijų pastato sienų jau sumontuotos plokštės, jos yra susivarčiusios, išsikreipusios, tai matosi vizualiai, plokštės išsilanksčiusios vertikalioje padėtyje, tarpai tarp plokščių yra skirtingi, angokraščiai susikraipę, matosi dideli nelygumai. Kyla didelių abejonių dėl sienų metalinio karkaso išlyginimo; (3) statybos žurnale užfiksuota, kad nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. buvo atliekami ne tik plokščių demontavimo darbai, tačiau ir aliuminio karkaso lyginimo darbai; (4) S. Mitkus konsultacinėje išvadoje konstatavo, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai. Nesant (esant netinkamai įrengtiems) paslankių įtvirčių buvo apribota tiesinės plokščių deformacijos galimybė ir dėl to plokštės išlinko (susibangavo). Tyrimo metu kitų galimų plokščių išsikraipymo priežasčių nenustatyta; (5) S. Mitkus konsultacinėje išvadoje konstatavo, kad demontuotos plokštės nebuvo išsikraipiusios. Demontuotų plokščių tyrimo metu nustatyta, kad jų montavimo metu buvo padaryta klaidų, kurios įprastai lemia plokščių išsikraipymą; (6) 2020 m. lapkričio 16 d. atsakyme į pretenziją nurodyta, kad UAB „Lemora“ atstovas kartu su ieškovės statybos vadovu A. S. objekte apžiūrėjo plokštes ir padarė išvadą, jog plokštės išsikraipė (susibangavo) ne dėl jų kokybės trūkumo, o dėl to, jog buvo nesilaikyta montavimo rekomendacijų. O būtent, fiksuoti tvirtinimo taškai, kur jie negalimi, necentruotos kniedės karkase plokštės skylės atžvilgiu, kniedės perspaustos, dėl to neleidžia laisvai plokštei judėti, prie lango rėmo plokštės priglaustos nepaliekant tarpelio „vaikščiojimui“; (7) UAB „Guresta“ atstovas M. G. paaiškino, kad plokščių demontavimo darbus atliko trečiojo asmens darbuotojai. Demontavimo darbai buvo atliekami dėl to, kad ant daugiabučio namo susikraipė sumontuotos plokštės. Plokštės buvo demontuotos, nes techninės priežiūros vadovas apžiūros metu nustatė, jog fasado aliuminis karkasas yra sumontuotas netinkamai ir yra kreivas; (8) liudytojas E. Ž. (techninis prižiūrėtojas) paaiškino, kad jis nustatė, jog plokštės yra stipriai susikraipiusios. Pirmas įspūdis – karkasas neišlygintas; (9) liudytojas O. P. paaiškino, kad buvo dvi plokščių  išsikraipymo priežastys – blogai pritvirtintos kniedės arba nelygiai sumontuotas karkasas. Jo įsitikinimu, plokštės išsikraipė dėl blogai sumontuoto karkaso; (10) S. Mitkus nurodė, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

         V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomo įrodymo (ne)pridėjimo prie bylos

6.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. spalio 7 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomo įrodymo pridėjimo prie bylos, kuriuo ieškovė prašo priimti į bylą UAB „LDK meistrai“ 2024 m. spalio 4 d. raštą su priedais. Ieškovės manymu, teikiamas įrodymas pagrindžia, kad sumontuotas aliuminio karkasas neturėjo trūkumų.

7.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

8.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

9.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

10.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta objektyvių priežasčių, ribojusių ieškovei galimybę pateikti aptariamą įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, kad nors ieškovės teikiamas raštas yra sukurtas 2024 m. spalio 4 d., tačiau UAB „LDK meistrai“ jame nurodo daugiabučio namo rangos darbus atlikusi 2022 m. balandžio – gegužės mėn. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti ieškinio dalyką ir pagrindą sudarančias aplinkybes tenka būtent ieškovei, dėl to ji turi būti pakankamai apdairi bei rūpestinga ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siekti surinkti visus bylai reikšmingus įrodymus bei laiku juos pateikti teismui (tiek pačios turimus, tiek gautus iš kitų šaltinių).

11.       Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir byloje dalyvaujantys asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų ir per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus bei reaguodami į byloje esančius reikalavimus viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar priimamas jiems nepalankus sprendimas. CPK 226 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir tretieji asmenys jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, galutinai suformuluoti reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

12.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus bei aplinkybę, kad byloje pakanka duomenų patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą pagal tuos argumentus, kurie įvardijami apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis), ieškovės teikiamo naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Aestas“ ir atsakovė UAB „ Bikuvos“ prekyba 2020 m. sausio 8 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį P14 Nr. 926, kuria atsakovė (pardavėja) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoti ieškovei (pirkėjai) prekes, o ieškovė (pirkėja) įsipareigojo pirkti prekes iš atsakovės ir už jas atsiskaityti (sutarties 1 papunktis). Šalys sutarė, kad ieškovė nupirks, o atsakovė parduos išorės fasado apdailos HPL plokštes – 365 vienetus Crown 608X 365, 230 vienetus HPL Crown T230, 80 vienetų HPL Crown T207, skirtų daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbams atlikti. Atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba 2020 m. kovo 20 d. pateikė ieškovei UAB „Aestas“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. BIK1229561 57 206,25 Eur, kurią ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. apmokėjo. Atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba ieškovei parduotas išorės fasado apdailos plokštes nupirko iš trečiojo asmens (tiekėjos) UAB „Lemora“.

14.       Byloje nustatyta, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“, administruojanti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, sudarė rangos darbų sutartį su UAB „Guresta“ dėl daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (rangos) darbų atlikimo. Atitinkamai UAB „Guresta“, kaip rangovė, sudarė subrangos sutartį su ieškove UAB „Aestas“ dėl daugiabučio namo lauko sienų apšiltinimo ir apdailos darbų atlikimo. UAB „Aestas“ atliko daugiabučio namo lauko šiltinimo bei apdailos darbus, be kita ko, ant pastato lauko sienų sumontavo metalinį karkasą bei iš dalies sumontavo fasado apdailos plokštes.

15.       2020 m. vasarą daugiabučio namo fasado apdailos plokštės pradėjo blukti, o vėliau buvo nustatyti ir kiti apdailos plokščių defektai. Ieškovė 2020 m. lapkričio 10 d. pateikė pretenziją UAB „Bikuvos“ prekyba dėl parduotų plokščių kokybės, kurią UAB „Bikuvos“ prekyba persiuntė trečiajam asmeniui UAB „Lemora“. UAB „Bikuvos“ prekyba 2020 m. lapkričio 12 d. raštu informavo UAB „Lemora“ apie gautą pretenziją ir prašė išnagrinėti ieškovės pateiktą pretenziją bei informuoti apie priimtus sprendimus. Prekių tiekėja UAB „Lemora“ gautų pretenzijų pagrįstumą aiškinosi tiesiogiai su UAB „Aestas“. UAB „Lemora“ patvirtino, kad dėl spalvos neatitikties 80 vienetų vienos spalvos (oranžinių) plokščių bus pakeistos naujomis, apmokant dėl to atsiradusias ieškovės išlaidas.

16.       UAB „Ukmergės butų ūkis“, UAB „Guresta“ ir UAB „Plėtros garantas“ atstovai 2021 m. sausio 15 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad metalinis lauko sienų karkasas yra sumontuotas su dideliais vertikaliais ir horizontaliais nuokrypiais, ant trijų pastato sienų sumontuotos plokštės yra išsikraipiusios, susivarčiusios, tarpai tarp plokščių yra skirtingo dydžio, angokrasčiai (langų) susikraipę, matyti dideli nelygumai, oranžinės spalvos plokštės stipriai išblukusios; buvo priimtas sprendimas išlyginti metalinį karkasą, fasadines plokštes keičiant naujomis, nes jos yra išblukusios.

17.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2020 m. gruodžio 7 d. atliko patikrinimą ir 2021 m. sausio 21 d. surašė rangovei UAB „Guresta“ privalomąjį nurodymą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įrengto vėdinimo fasado kokybė neatitinka Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintų statybos taisyklių, dalis plokščių yra išblukusios, nustatyti apdailos nukrypimai. UAB „Guresta“ buvo įpareigota perdaryti pastato fasadą, vadovaujantis statybos taisyklėse nurodytais kokybės reikalavimais, neviršijant leistinų nuokrypių, pakeisti nekokybiškas fasadines plokštes.

18.       VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2020 m. gruodžio 29 d. atliko patikrinimą ir nustatė, kad lauko sienų apdailos plokščių tvirtinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, su trūkumais.

19.       UAB „Aestas“ 2021 m. vasario 23 d. raštu informavo atsakovę UAB „Bikuvos“ prekyba, kad patikslino nekokybiškų plokščių kiekius ir sutinka, jog jos būtų pakeistos naujomis, apmokant jų pakeitimo išlaidas. Atsakovė UAB „Aestas“ raštą persiuntė UAB „Lemora“, kuri, gavusi ieškovės raštą, patvirtino, kad sutinka iš dalies apmokėti plokščių keitimo kainą ir pakeisti suderintą dalį plokščių naujomis, nurodė, jog laukia informacijos, kada gali pristatyti keičiamas oranžinės spalvos plokštes į objektą. UAB „Bikuvos“ prekyba persiuntė ieškovei UAB „Lemora“ atsakymą dėl plokščių keitimo.

20.       UAB „Ukmergės butų ūkis“ kreipėsi į VĮ Statybos produktų sertifikavimo centrą, prašydamas įvertinti, ar rangovės ir jos pasitelktos subrangovės atliekamų statybos darbų metu panaudotos lauko apdailos plokštės yra kokybiškos.

21.       VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras 2021 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 210 nurodė, kad gamintojo „Ceown Decor Pvt. Ltd“ didelio slėgio apdailos laminato (HPL) plokščių Eksploatacinių savybių deklaracija (anglų kalba) yra be numerio, nenurodyta produkcijos identifikacija, pagal kurią būtų galima produktą susieti su produkto tipu, o tuo pačiu ir su statybos produkto eksploatacinių savybių lygiu arba klasių visuma – tuo pažeisti Deleguotojo reglamento reikalavimai, deklaracijos forma neatitinka Deleguotojo reglamento nuostatų; gamintoja ir platintoja UAB „Lemora“ neįvykdė Reglamento 305/2011 III skyriuje nurodytų ekonominės veiklos vykdytojų prievolių, įskaitant ir taikomų platintojams. Plokščių gamintojo Eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodyta, kad ji skirta išorės sienų apdailai, tačiau nėra patvirtinimo pagal savybes, jog plokštės tam būtų tinkamos – gamintojas patvirtindamas ilgaamžiškumą pateikia nuorodą į standarto EN 438-7 punktą 14.13.3, pagal kurį nustatomas plokščių, skirtų vidiniam panaudojimui ilgaamžiškumas, gamintojas nurodo, jog plokštės atitinka ilgaamžiškumo reikalavimus bandant jas verdančiame vandenyje – tačiau šis metodas taip pat taikomas tik plokštėms, skirtoms vidaus paviršių apdailai. Gamintojas nedeklaruoja, kad plokštės atitinka ilgaamžiškumo reikalavimus bandant pagal standarto EN 438-7 14.13.2 ir 4.13.4 punktus, kurie privalomi ir skirti bandymams patvirtinant išorėje naudojamų plokščių ilgaamžiškumą, nenurodo privalomos savybės – tankio, pateikdamas konkrečią reikšmę; jog plokštės neskirtos išorės sienų apdailai, patvirtina ir kartu pateiktas garantinis raštas, pagal kurį išvardintos garantijos netaikomos, jei plokštės bus veikiamos tiesioginio atmosferinio poveikio, gamintojas nedeklaruoja privalomos savybės – atsparumo tvirtinimui, tai tik įrodo, kad plokščių negalima naudoti ventiliuojamo fasado apdailai.

22.       UAB „Aestas“ atsakovei UAB „Bikuvos“ prekyba 2021 m. gegužės 28 d. pateikė reikalavimą, kuriame nurodė, kad reikalauja pakeisti visas plokštes tinkamos kokybės lauko sąlygomis tinkamoms naudoti fasado apdailos plokštėmis, taip pat pakeisti profilius ir inkarus naujais, kurių techninės savybės atitiktų visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Atsakovė šį ieškovės reikalavimą persiuntė trečiajam asmeniui UAB „Lemora“, kuri atsisakė patenkinti ieškovės reikalavimą, motyvuodama tuo, kad plokščių eksploatacinių savybių deklaracijose buvo įsivėlę klaidų, o pagal atnaujintas deklaracijas produkcija yra kokybiška ir atitinka jai keliamus reikalavimus, naudojant išorės fasadų apdailai, bei informavo, jog naujos oranžinės spalvos plokštės yra sandėlyje ir gali būti pristatytos artimiausiu metu, suderinus laiką. UAB „Bikuvos“ prekyba trečiojo asmens UAB „Lemora“ atsakymą ir dokumentus persiuntė UAB „Aestas“, kartu nurodydama, kad nėra pardavusi ieškovei profilių ir inkarų, kurie buvo nurodyti ieškovės reikalavime.

23.       UAB „Aestas“ 2021 m. birželio 17 d. reikalavimu pakartotinai paprašė, kad UAB „Bikuvos“ prekyba pakeistų visas plokštes naujomis, nurodydama, jog VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro priimtas sprendimas dėl UAB „Lemora“ teikiamų plokščių į Lietuvos rinką netinkamumo nėra nuginčytas, todėl UAB „Aestas“ negali priimti fasado plokščių. UAB „Bikuvos“ prekyba 2021 m. liepos 2 d. raštu persiuntė UAB „Aestas“ prekių tiekėjos UAB „Lemora“ 2021 m. birželio 29 d. atsakymą į UAB „Aestas“ 2021 m. birželio 17 d. reikalavimą ir nurodė, kad UAB „Lemora“ teigia, jog UAB „Aestas“ reiškiami reikalavimai pakeisti nekokybiškas plokštes kitomis, nenurodant konkrečių plokščių kokybės trūkumų, yra nepagrįsti, todėl UAB „Bikuvos“ prekyba, kaip ginčo prekių pardavėja, negali tenkinti UAB „Aestas“ pretenzijos.

24.       Ieškovė UAB „Aestas“, manydama, kad atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba jai pardavė netinkamos kokybės daiktus (plokštes), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti šalių sudarytą pirkimo– pardavimo sutartį bei priteisti 57 206,25 Eur parduotų daiktų kainą. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės jai parduotos 80 vienetų HPL Crown T207 (oranžinės spalvos) plokščių neatitiko gamintojo nurodytų kokybės reikalavimų, todėl šią ieškovės ieškinio  dalį patenkino, tačiau, vertindamas likusių plokščių atitiktį kokybės reikalavimams, teismas nustatė, jog ieškovė daugiabučio namo fasado apdailai įsigijo ir naudojo mažesnio storio (6 mm) plokštes nei numatyta techniniame projekte (10 mm), taip pat, kad ieškovė fasado aliuminio karkaso darbus atliko netinkamai, plokštes prie karkaso pritvirtino nesilaikydama gamintojo rekomendacijų, tai, pasak teismo, neabejotinai turėjo įtakos plokščių eksploatavimui ir naudojimui bei lėmė jų išsikraipymą, dėl to šią ieškovės ieškinio dalį atmetė. Apeliantė su nurodytomis teismo išvadomis, kuriomis remiantis atmestas ieškinys, nesutinka ir teigia, kad teismas nevertino ir netyrė byloje esančių įrodymų – teismo ekspertizės akto ir jo išvadų, VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo, kurie pagrindžia plokščių neatitiktį gamintojo nurodytiems kokybės reikalavimams, nepagrįstai suteikdamas prioritetą atsakovės ir jos pusėje veikiančių trečiųjų asmenų teiginiams bei trečiojo asmens pasamdyto eksperto S. Mitkaus 2021 m. sausio 4 d. konsultacinei išvadai, kad ieškovė montavimo darbus atliko nekokybiškai. Pasak ieškovės, teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad ieškovė nesilaikė techniniame projekte numatytų reikalavimų dėl plokščių storių, nes toks projektas buvo pakeistas, be to, neįvertino, jog ieškovė plokščių įsigijimą derino tiek su užsakove ir generaline rangove, tiek ir su atsakove, pateikdama jai duomenis, kur ir kokiam tikslui plokštės bus naudojamos, ir prašydama atsakovę pateikti lauko sąlygoms tinkamas naudoti plokštes.

25.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl parduotų daiktų (plokščių) kokybės.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių (ne)pažeidimo, sprendžiant dėl parduoto daikto (ne)tinkamos kokybės

26.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai konstatavęs esmines šio ginčo faktines aplinkybes – kad atsakovės ieškovei parduotos plokštės atitiko gamintojo nurodytus kokybės reikalavimus, o plokščių išsikraipymą lėmė pačios ieškovės veiksmai, visų pirma, užsakant netinkamo storio plokštes, antra, netinkamai atliekant fasado aliuminio karkaso darbus ir netinkamai sumontuojant plokštes ant tokio karkaso.

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad plokštės, ieškovės sumontuotos ant renovuojamo daugiabučio namo fasado, kurias ji nupirko iš atsakovės, susibangavo ir išbluko, tačiau šalių pozicija išsiskyrė dėl plokščių susibangavimo priežasčių.

28.       Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai įtvirtinti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

29.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.327 straipsnio teisės normą, yra nurodęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

30.       Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Taigi, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

31.       CK 6.333

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022 37 punktas).

33.       Minėta, kad bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė šalių pozicija dėl plokščių susibangavimo priežasčių. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė jai pardavė kokybės reikalavimų neatitinkančias plokštes, o atsakovė teigė, jog plokščių išsikraipymą lėmė pačios ieškovės veiksmai, visų pirma, užsakant netinkamo storio plokštes, antra, netinkamai atliekant fasado aliuminio karkaso darbus ir netinkamai sumontuojant plokštes ant tokio karkaso.

34.       Apeliantė bylos nagrinėjimo metu, įrodinėdama plokščių kokybės trūkumus, iš esmės rėmėsi teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis ir VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu, kurių, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl daiktų kokybės trūkumų, nepagrįstai nevertino, o rėmėsi atsakovės ir jos pusėje veikiančių trečiųjų asmenų teiginiais bei eksperto S. Mitkaus 2021 m. sausio 4 d. konsultacine išvada.

35.       Byloje nustatyta, kad teismo ekspertams D. Kalibatui ir S. Sušinskui buvo pavesta apžiūrėti plokštes ir atsakyti į klausimus: (1) ar plokščių kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus, nustatytus lauko fasadams naudojamoms plokštėms Lietuvoje?; (2) ar pateikiama plokščių eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 431675 patvirtina, kad šios plokštės gali būti naudojamos išorinių sienų apdailai Lietuvos Respublikoje?; (3) ar plokštės yra tinkamos išorės fasado apdailai? Ar sumontuotos plokštės pakeitė spalvą ir dėl kokių priežasčių? Ar plokščių spalvų pokyčiai atitinka norminius ir gamintojo deklaruojamus rodiklius? Jei ne, kurių spalvų plokščių spalvos pokytis viršijo šių plokščių gamintojo deklaruojamą dydį?; (4) kokios yra sumontuotų plokščių išsikraipymo priežastys?

36.       2023 m. balandžio 17 d. teismo ekspertizės akte nurodoma, kad: (1) atlikus bandymus laboratorijoje UAB „Testlita“, nustatyta, jog plokščių eksploatacinės savybės netenkina beveik visų gamintojo deklaruojamų plokščių savybių, taip pat dalies privalomo standarto LST EN 438-6:2016 reikalavimų (stiprio lenkiant, atsparumo klimatiniam šokui, matmenų stabilumo bei atsparumo UV spinduliams – spalvos pasikeitimo), todėl plokščių kokybė netenkina standartų ir teisės aktų reikalavimų ir tokios plokštės negali būti naudojamos fasadams Lietuvoje; (2) deklaracija kelia abejonių dėl duomenų skirtumų PVM sąskaitoje faktūroje, pagal kurią plokštės buvo įsigytos, ir duomenų deklaracijoje; taip pat abejones kelia tai, kad deklaracija buvo išduota 6 mėnesiais vėliau nei buvo parduotos plokštės; atlikus laboratorinius bandymus paaiškėjo, kad eksploatacinių savybių deklaracijoje deklaruojamos plokščių savybės neatitinka faktiškai nustatytų savybių; faktinės plokščių savybės yra blogesnės nei deklaruojamos; (3) dramblio kaulo (baltų) ir oranžinių plokščių spalvos pasikeitimas yra didesnis nei deklaruoja gamintojas; rudų plokščių spalva tenkina privalomo standarto LST EN 438-6:2016 reikalavimus bei atitinka gamintojo deklaruojamą spalvos pasikeitimą veikiant UV spinduliais; (4) plokštės išsikraipė todėl, kad veikiamos atmosferinio poveikio, drėgmės ir temperatūrų kaitos, dėl savo nepakankamo atsparumo šiems veiksniams deformavosi.

37.       Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 52 punktas).

38.       Taigi, nesivadovauti byloje esančios, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jų rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su eksperto padarytomis išvadomis.

39.       Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumo, išsamumo ir objektyvumo, visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė priežastis, kodėl nesiremia teismo ekspertizės akto išvadomis – dėl tyrimo eigos trūkumų, kurie turėjo įtakos ekspertizės išvadų pagrįstumui, t. y. dėl netinkamai paimtų pavyzdžių bei dėl to, jog ekspertai nevertino fasado aliuminio karkaso darbų ir plokščių montavimo ant šio karkaso darbų (ne)tinkamumo.

40.       Antra, priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto turinį, taip pat eksperto D. Kalibato parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl netinkamo pavyzdžių paėmimo. Ekspertas D. Kalibatas, apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad tyrimui dalis plokščių, kurios buvo panaudotos ir kurios užfiksuotos ekspertizės akte, buvo paimtos iš plokščių krūvos, esančios prie daugiabučio namo, o kita dalis plokščių, kurios nebuvo naudotos ir kurių paėmimas nefiksuotas ekspertizės akte, jam buvo pateiktos tiesiogiai iš ieškovės sandėlio. Taigi, šiuo atveju nei iš paties ekspertizės akto turinio, nei iš kitų duomenų neįmanoma identifikuoti, kokie konkrečiai naujų plokščių pavyzdžiai buvo tiesiogiai perduoti ekspertams ir ištirti aptariamo tyrimo metu. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad jos vadovas patvirtino, jog kitokių tokio tipo plokščių ieškovė nėra užsakinėjusi, nepašalina nurodyto tyrimo eigos trūkumo dėl pavyzdžių netinkamo užfiksavimo, nes tokie ieškovės vadovo paaiškinimai stokoja patikimumo, ieškovei esant tiesiogiai suinteresuotai bylos baigtimi.

41.       Trečia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš ekspertizės akte esančių fotonuotraukų, panaudotų plokščių pavyzdžiai buvo paimti iš krūvos, buvusios šalia daugiabučio namo, kuri buvo neuždengta ir galimai ilgą laiką toje vietoje panaudotos plokštės buvo sandėliuojamos. 2023 m. birželio 2 d. UAB „Statybos tyrimų instituto“ eksperto S. Mitkaus konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad gamintojas instrukcijoje yra nurodęs, jog sandėliuojant plokštes turi būti vengiama bet kokio purvo patekimo tarp plokščių, plokštės turi būti sandėliuojamos ant visiškai horizontaliai padėtų padėklų, uždengtos plastiku, plokštės gali būti sandėliuojamos tik uždarose patalpose, normaliose klimatinėse sąlygose, jog nebūtų paveiktos karščio ir drėgmės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad panaudotų plokščių ekspertizei pavyzdžiai paimti iš galimai netinkamai sandėliuotos plokščių krūvos ir juos ištyrus, tokio tyrimo metu gauti duomenys negali būti laikomi patikimais ir objektyviais, patvirtinančiais plokščių kokybės trūkumus. Nors apeliantė skunde teigia, kad iš liudytojų parodymų ir UAB „Testlita“ bandymo protokolų matyti, jog ekspertas bandymams pateikė ne demontuotas plokštes, o likusių nenaudotų plokščių atraižas, kurių geroji pusė buvo apklijuota plėvele, tačiau tokius jos teiginius paneigia ekspertizės akte nurodyta informacija. Iš ekspertizės akto skyriaus „Objekto apžiūra“ matyti, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. apžiūrėtas daugiabutis namas ir demontuotos plokštės, kurios prieš tai buvo sumontuotos ant pastato fasado; apžiūros metu dėmesys skirtas fasado apdailai – naudotų plokščių kokybei; apžiūros metu atlikta fotofiksacija, nuotraukos pateiktos šiame skyriuje. Iš ekspertizės akto priedų – 2023 m. kovo 3 d. UAB „Testlita“ bandymų protokolo Nr. V-170/23 matyti, kad jame užfiksuota, jog plokštės į laboratoriją buvo pristatytos 2022 m. kovo 3 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo atlikta ekspertizės akte užfiksuota apžiūra. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Testlita“ laboratorijoje buvo atliekami ne tik naujų, bet ir nuo fasado numontuotų bei netinkamai sandėliuotų plokščių pavyzdžių tyrimai.

42.       Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokių plokščių pavyzdžiai ir iš kur buvo paimti.

43.       Ketvirta, nors apeliantė teigia, kad, nepriklausomai nuo karkaso įrengimo, nustačius, jog plokštės yra nekokybiškos, jos negalėjo būti naudojamos, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Minėta, kad ieškovė reikalavimus atsakovei grindė tuo, jog atsakovė jai pardavė kokybės reikalavimų neatitinkančias plokštės, kai atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad plokščių išsikraipymą nulėmė pačios ieškovės veiksmai, be kita ko, netinkamai atliekant fasado aliuminio karkaso darbus ir netinkamai sumontuojant plokštes ant tokio karkaso. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pozicijas dėl ginčo, remdamasi šios nutarties 46 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai nusprendė, jog siekiant nustatyti priežastis dėl ko išsikraipė (susibangavo) plokštės, ekspertai turėjo kartu vertinti ir daugiabučio namo fasado karkaso darbų atlikimo kokybę, tačiau ekspertas D. Kalibatas, apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad fasado karkaso darbų atlikimo kokybės ekspertai nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad pats ekspertas D. Kalibatas pripažino, jog tam, kad nustatyti, ar plokštės yra tinkamos kokybės, reikėjo įvertinti visumą aplinkybių, kurią sudaro karkasas, darbas ir plokštės, tačiau ekspertui neturint duomenų apie karkasą, ekspertizės atlikimo metu karkaso įtakos plokščių kokybei nevertino.

44.       Penkta, byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d. Nacionalinis akreditacijos biuras pateikė atsakymą, jog UAB „Testlita“ laboratorija nėra akredituota atlikti plokščių atsparumo drėgmei, matmenų stabilumo padidintoje temperatūroje, lankstymosi savybių, atsparumo klimatiniam šokui, atsparumo UV spinduliams ir tankio bandymus.

45.       Šešta, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ekspertizės akto išvadų, nesusijusių su ekspertų plokščių pavyzdžių paėmimo trūkumais, t. y. teismo ekspertų išvados, atsakant į antrąjį jiems užduotą klausimą dėl plokščių eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. 431675 (žr. šios nutarties 49 – 50 punktus). Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kodėl nesiremia teismo ekspertizės akto, kaip visumos, išvadomis ir tokio sprendimo priežastis. Be to, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp pirkėjos ir pardavėjos dėl parduotų prekių kokybės. Kai byloje ginčo dėl to, kad UAB „Lemora“ pateikta eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 431675 yra nesusijusi su ginčo plokštėmis, nebuvo kilę.

46.       Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, vertinimo nurodo, kad sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai įvertino ekspertizės aktą ir jo išvadas, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju ekspertų išvados nėra paremtos ekspertinio tyrimo eiga, todėl skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai šio ekspertizės akto nevertino kaip įrodymo, pagrindžiančio plokščių kokybės neatitiktį gamintojo nurodytiems klasifikacijos reikalavimams.

47.       Kaip jau nurodyta, apeliantė bylos nagrinėjimo metu, įrodinėdama plokščių kokybės trūkumus, be teismo paskirtos ekspertizės akto išvadų, rėmėsi ir VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu.

48.       VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras 2021 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 210, be kita ko, nurodė, kad gyvenamojo namo atnaujinimo darbams naudojami statybos produktai pagal Eksploatacinių savybių deklaraciją negali būti naudojami gyvenamojo namo atnaujinimo darbams arba gali būti naudojami tik atlikus papildomus tyrimus ir bandymus bei gavus teigiamus taikomos techninės specifikacijos ir techninio darbo projekto reikalavimus pagal numatomą naudojimo paskirtį atitinkančius rezultatus.

49.       Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 210, kaip įrodymo, pagrindžiančio plokščių kokybės neatitiktį gamintojo nurodytiems klasifikacijos reikalavimams, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šiame sprendime buvo vertinama statybinių medžiagų techninės dokumentacijos atitiktis teisės aktų reikalavimams, tačiau ne paties produkto – plokščių – kokybė. Pažymėtina, kad VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro pagrindinis tikslas yra teikti statybos produktų sertifikavimo, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo, vidinės gamybos kontrolės tikrinimo ir vertinimo paslaugas pagal klientų prašymus, tačiau centras nėra ekspertinė įstaiga, galinti teikti išvadas dėl pačių produktų kokybės ir (ar) jų trūkumų. Tokias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina byloje esantis VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro 2021 m. liepos 19 d. atsakymas į UAB „Lemora“ raštą, kuriame teigiama, kad teisės aktai centro neįpareigoja vertinti produktų tinkamumo pagal numatomą jų panaudojimą (išskyrus produktus, kuriuos sertifikavo, ar kuriems išdavė nacionalinius ar Europos techninius įvertinimus (liudijimus)), neįpareigoja vertinti Lietuvos rinkoje esančių ar į Lietuvos rinką tiekiamų statybos produktų atitikties (kokybės), teikti informaciją apie produktų paskirtį ir jų savybes, teikti informaciją apie produktų, kurių nesertifikavo ar kuriems neišdavė nacionalinių ar Europos techninių įvertinimų (liudijimų), atitiktį patvirtinančius dokumentus, nagrinėti ir teikti pasiūlymus ir (ar) išvadas apie kartu su produktais pateiktų dokumentų atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 ir statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2015 reikalavimams; centras teikia informaciją apie produktus, kuriuos sertifikavo, taip pat apie produktus, kuriems išdavė techninius įvertinimus (liudijimus), ar atsisakė rengti techninius įvertinimus (liudijimus), išduoti sertifikatus ar bandymų protokolus; plokščių atveju notifikuotoji įstaiga yra ne centras, o Institute of Testing and Certification, INC Čekijos Respublikoje.

50.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantė neįrodė, jog plokščių susibangavimą (išsikraipymą) ir išblukimą lėmė netinkama jų kokybė.

Dėl fasado aliuminio karkaso darbų (ne)tinkamumo bei parduoto daikto montavimo taisyklių (ne)pažeidimo

51.       Pasak apeliantės, ji plokščių montavimo darbus atliko pagal visas atsakovės instrukcijas ir brėžinius, o atsakovės ir UAB „Lemora“ atstovai jokių pretenzijų ar pastabų jai dėl plokščių montavimo neturėjo. Tokius teiginius apeliantė iš esmės grindžia liudytojo A. S. parodymais.

52.       CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

53.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 118 punktas).

54.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su plokščių montavimu, be kita ko, ir liudytojo A. S. parodymus, duotus teisme, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų nei tokias aplinkybes įvertinęs padarė pirmosios instancijos teismas. Dėl ieškovės darbuotojo – statybos vadovo A. S. – parodymų teisėjų kolegija pažymi, kad pastarojo parodymai stokoja patikimumo, nes pati ieškovė yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, o jos darbuotojas buvo atsakingas už statybos darbų (plokščių montavimo) atlikimo kokybę, dėl ko yra kilęs ginčas. Nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės darbuotojo A. S. parodymų dėl plokščių montavimo pagal atsakovės instrukcijas ir brėžinius bei pretenzijų dėl plokščių montavimo nereiškimo santykį su kitais byloje esančiais įrodymais, nurodytina, kad tokių liudytojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Priešingai, iš UAB „Lemora“ 2020 m. lapkričio 16 d. rašto matyti, kad jame trečiasis asmuo informuoja ieškovę, jog jos atstovas kartu su ieškovės atstovu A. S. nuo daugiabučio namo nuėmė keletą plokščių įvertinti, kodėl jos banguojasi; apžiūrėję plokštes, jie nustatė, kad nesilaikyta montavimo rekomendacijų, t. y. fiksuoti tvirtinimo taškai, kur jie negalimi, necentruotos kniedės karkase plokštės skylės atžvilgiu, kniedės perspaustos, dėl to neleidžia laisvai plokštei judėti, prie lango rėmo plokštės priglaustos nepaliekant tarpelio „vaikščiojimui“. Dėl nurodytų priežasčių nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodyta apeliantės poziciją, kad ji plokščių montavimo darbus atliko pagal visas atsakovės instrukcijas ir brėžinius, o atsakovės ir UAB „Lemora“ atstovai jai pretenzijų ar pastabų dėl plokščių sumontavimo neturėjo.

55.       Apeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad plokščių išsikraipymą lėmė jos pačios veiksmai, netinkamai atliekant fasado aliuminio karkaso darbus ir netinkamai sumontuojant plokštes ant tokio karkaso.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomus argumentus dėl fasado aliuminio karkaso darbų tinkamumo paneigia visa eilė byloje esančių įrodymų.

57.       Visų pirma, iš jau minėto UAB „Lemora“ 2020 m. lapkričio 16 d. rašto matyti, kad trečiojo asmens ir ieškovės atstovai, apžiūrėję plokštes, nustatė, jog nesilaikyta montavimo rekomendacijų, t. y. fiksuoti tvirtinimo taškai, kur jie negalimi, necentruotos kniedės karkase plokštės skylės atžvilgiu, kniedės perspaustos, dėl to neleidžia laisvai plokštei judėti, prie lango rėmo plokštės priglaustos nepaliekant tarpelio „vaikščiojimui“.

58.       Antra, 2020 m. gruodžio 29 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros 2020 m. gruodžio 29 d. rašte konstatuota, kad lauko sienų apdailos plokščių tvirtinimo darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais.

59.       Trečia, 2021 m. sausio 15 d. defektiniame akte Nr. 1 užfiksuota, kad metalinis lauko sienų karkasas yra sumontuotas su dideliais vertikaliais ir horizontaliais nuokrypiais, ant trijų daugiabučio namo sienų sumontuotos plokštės, kurios išsikraipiusios, susivarčiusios, tai matoma vizualiai, tarpai tarp plokščių skirtingo dydžio, angokraščiai susikraipę, matyti dideli nelygumai, nurodoma išlyginti sienų metalinį karkasą.

60.       Ketvirta, ieškovei nustatytų defektų netaisant, trečiasis asmuo UAB „Ukmergės butų ūkis“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri 2020 m. gruodžio 7 d. atliko objekto patikrinimą ir 2021 m. sausio 21 d. surašė UAB „Guresta“ privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo perdaryti daugiabučio namo fasadą, vadovaujantis statybos taisyklėse nurodytais kokybės reikalavimais, neviršijant leistinų nuokrypių.

61.       Penkta, daugiabučio namo statybos žurnale užfiksuota, kad nuo 2021 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. buvo atliekami tiek plokščių demontavimo darbai, tiek ir aliuminio karkaso lyginimo darbai.

62.       Šešta, aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus patvirtina liudytojų parodymai. Trečiojo asmens UAB „Guresta“ vadovas M. G. parodė, kad trečiojo asmens darbuotojai atliko plokščių demontavimo darbus, nes techninis prižiūrėtojas nustatė, jog daugiabučio namo fasado aliuminis karkasas buvo sumontuotas netinkamai ir kreivai. Liudytojas techninis prižiūrėtojas E. Ž. nurodė nustatęs, kad plokštės buvo stipriai išsikraipiusios, jo manymu, plokščių išsikraipymą galėjo lemti nelygaus karkaso sumontavimas. Liudytojas O. P. parodė, kad plokščių išsikraipymą galėjo nulemti dvi priežastys – nelygiai sumontuotas karkasas arba blogai pritvirtintos kniedės. Liudytojas S. Mitkus, apklaustas teismo posėdyje, nurodė palaikantis savo konsultacines išvadas, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo (susibangavimo) priežastis – netinkamas jų tvirtinimas, t. y. neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai.

63.       Septinta, ekspertas S. Mitkus konsultacinėse išvadose konstatavo, kad labiausiai tikėtina plokščių išsikraipymo priežastis – neįrengti ar netinkamai įrengti paslankūs fasado plokščių įtvirčiai; nesant paslankių įtvirčių (esant netinkamai įrengtiems) buvo apribota tiesinės plokščių deformacijos galimybė ir dėl to plokštės išlinko (susibangavo); tyrimo metu kitų galimų plokščių išsikraipymo priežasčių nenustatyta.

64.       Nors apeliantė kritikuoja S. Mitkaus konsultacines išvadas, teigdama, kad jos yra šališkos, padarytos neatlikus techninio tyrimo ir (ar) įtvirčių tvirtinimo tyrimo, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, jog konsultacinės išvados yra neaiškios, subjektyvios. Apeliantė kritikuoja S. Mitkaus pateiktas konsultacines išvadas, nes pastarosios neatitinka jos pateikto situacijos vertinimo. Pažymėtina, kad S. Mitkaus konsultacinės išvados koreliuoja su aukščiau nurodytais įrodymais ir liudytojų parodymais. Be to, S. Mitkus tyrimus atliko, kai plokštės dar buvo sumontuotos ant gyvenamojo namo fasado ir vėliau, kai jos ką tik buvo nuimtos nuo jo, dėl to jis turėjo realią galimybę įvertinti montavimo darbų atlikimo kokybę. Kadangi nenustatyta, kad S. Mitkaus konsultacinės išvados yra neaiškios ir subjektyvios, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu teismas šias išvadas įvertino tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių.

65.       Apibendrindama motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines bei teisines aplinkybes, atskleidė šalių ginčo dėl fasado aliuminio karkaso montavimo ir plokščių montavimo ant tokio karkaso rangos darbų trūkumų bei jų įtaką plokščių susibangavimui esmę.

Dėl pirkėjos atsakomybės renkantis prekes ir pardavėjos atsakomybės parduodant prekes

66.       Apeliantė skunde, be kita ko, teigia, kad ji turėjo teisę naudoti 6 mm storio plokštes daugiabučio namo atnaujinimui, nes, visų pirma, projektinė dokumentacija buvo pakeista, dėl to teismas nepagrįstai laikė, jog galioja tik pirminis projektas; antra, ginčas byloje yra kilęs dėl ieškovei atsakovės parduotų plokščių kokybės, t. y. tarp pardavėjo ir pirkėjo, o ne dėl statybos darbų atlikimo tarp užsakovės ir rangovės; trečia, byloje nėra ginčo ar reikalavimų dėl įsigytų ir sumontuotų plokščių atitikties techniniam projektui; ketvirta, užsakovė ir generalinė rangovė ieškovei nereiškė pretenzijų ar reikalavimų dėl sumontuotų plokščių neatitikties techninio projekto reikalavimams.

67.       Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus, nurodo, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ byloje yra pateikusi galiojančią projektinę dokumentaciją, kurioje nurodyta, jog plokštės turi būti pagamintos pagal Europos standartus ir turėti CE sertifikatą, plokščių storis ne mažesnis kaip 10 mm, taip pat nurodomi kiti reikalavimai plokštėms ir būtinai dokumentacijai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens UAB „Ukmergės butų ūkis“ atstovas patvirtino, kad užsakovė nebuvo davusi sutikimo pakeisti projektą ir naudoti plonesnes, nei projekte nurodyta, plokštes, o plonesnių plokščių nei numatyta projekte sumontavimas galėjo turėti tiesioginės įtakos jų išsikraipymui. Be to, nors apeliantė akcentuoja 2022 m. lapkričio 12 d. raštą užsakovei, kaip, anot ieškovės, patvirtinantį, kad ji, įsigydama plokštes, jų įsigijimą derino su užsakove bei generaline rangove, tačiau iš aptariamo rašto turinio matyti, jog jame nepasisakyta apie projekto pakeitimus, įsigytų plokščių storį ir (ar) apie užsakovės sutikimą keisti projektą ir montuoti kitokio storio nei numatyta projekte plokštes.

68.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atsakovė ir tretieji asmenys, siekdami atsikirsti į ieškovės argumentus dėl parduotų prekių kokybės trūkumų, laikėsi pozicijos, jog plokščių išsikraipymą lėmė pačios ieškovės veiksmai, visų pirma, užsakant netinkamo storio plokštes, antra, netinkamai atliekant fasado aliuminio karkaso darbus ir netinkamai sumontuojant plokštes ant tokio karkaso. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių poziciją dėl kilusio ginčo ir jų procesinių dokumentų, teiktų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismuose, dalyką bei faktinį pagrindą, nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą, visiškai pagrįstai siekė nustatyti plokščių susibangavimo priežastis ir atsakingą asmenį, be kita ko, vertindamas ir ieškovės atliktų rangos darbų ir (ar) užsakytų plokščių storio įtaką plokščių susibangavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ne tik ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, bet taip pat ir atsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas, be to, bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Taigi, tinkamam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, be kita ko, yra būtina nustatyti plokščių susibangavimo priežastis ir atsakingą asmenį.

69.       Atitinkamai teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytais motyvais ir jų nebekartodama, atmeta apeliantės argumentus, kad byloje nėra ginčo dėl įsigytų ir sumontuotų plokščių atitikties techniniam projektui.

70.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su tais apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai nusprendė, jog plonesnių plokščių nei numatyta projekte sumontavimas turėjo įtakos plokščių deformacijai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad plokščių susibangavimas, t. y. fasado trūkumas, yra matomas. Tam nustatyti nereikia specialių žinių. Antra, ieškovė byloje nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad plokštės susibangavo dėl jų kokybės trūkumų, o ne dėl netinkamo jų storio bei dėl netinkamai atliktų fasado aliuminio karkaso ir plokščių sumontavimo ant tokio karkaso statybos darbų.

71.       Apibendrindama motyvus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų apie techninio projekto pakeitimą ir ieškovės teisę naudoti 6 mm storio plokštes, o parinkus kitokio storio plokštes nei numatyta techniniame projekte, būtent ieškovei tenka atsakomybė už tokių plokščių parinkimą ir ši aplinkybė yra svarbi, vertinant plokščių deformacijos priežastis.

72.       Apeliantė laikosi pozicijos, kad, užsakydama plokštes, ji atsakovei nurodė bei pateikė duomenis, kur ir kokiam tikslui jos bus naudojamos, paprašė atsakovę pateikti lauko sąlygoms tinkamas naudoti plokštes, o atsakovė, įvertinusi situaciją, pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą būtent tokioms plokštėms (ginčo) įsigyti.

73.       Tiek iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, tiek ir ieškovės bei atsakovės sudarytos 2020 m. sausio 8 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų matyti, kad atsakovė aptariamuose santykiuose veikė kaip tarpininkaujanti pardavėja, galinti ieškovei suteikti prekių apmokėjimo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl plokščių įsigijimo tiesiogiai bendravo su prekių tiekėja UAB „Lemora“, o ne su atsakove. Ieškovei išsirinkus jai reikalingas plokštes, UAB „Lemora“ atsakovei pateikė šiuos duomenis, kuriais remiantis, atsakovė nupirko plokštes iš UAB „Lemora“ bei parengė ir pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą, kad suderintų plokščių kainą su ieškove ir galėtų sudaryti prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Tokias aplinkybes taip pat patvirtino ieškovės vadovas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme.

74.       Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės poziciją, kad ginčo plokštes jai parinko būtent atsakovė, kaip prekių pardavėja, kuri garantavo, jog plokštės bus tinkamos naudoti lauko sąlygomis ir atitiks techninio projekto sprendinius.

Dėl trečiojo asmens UAB „Lemora“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

75.       Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo UAB „Lemora“ patyrė 20 928,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 16 405,18 Eur trečiojo asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 4 523 Eur išlaidos už specialisto S. Mitkaus išvadą apmokėti. Pirmosios instancijos teismas šių bylinėjimosi išlaidų nevertino kaip patirtų nepagrįstai ar per didelių ir jas iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 14 436,56 Eur advokato atstovavimo išlaidų (16 405,18 x 12 : 100 – 1 968,62 = 14 436,56 Eur) ir 3 980,24 Eur išlaidų specialisto S. Mitkaus išvadai apmokėti (4 523 x 12 : 100 - 542,76 = 3 980,24 Eur).

76.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė UAB „Lemora“ bylinėjimosi išlaidas už kitų dokumentų, kuriuose reiškiami prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai, paklausimų, kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, už atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, kurios ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius.

77.       CPK 98

78.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

79.       Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: (1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; (2) bylos sudėtingumą; (3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

80.       Kaip pagrįstai pastebi trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė šiuo atveju nedetalizuoja, kokios konkrečiai bylinėjimosi išlaidos, jos manymu, iš jos trečiajam asmeniui yra priteistos nepagrįstai, t. y. kurios konkrečiai trečiojo asmens patirtos išlaidos (pvz., nurodant konkrečias suteiktas teisines paslaugas, sugaištą laiką ir t. t.) viršija Rekomendacijų numatytus maksimalius dydžius ir (ar) kurios išlaidos nebuvo būtinos, pagrįstos ir protingos. Kita vertus, trečiasis asmuo atsiliepime neneigia, kad dalis UAB „Lemora“ patirtų atstovavimo išlaidų viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teigdama, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

81.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išnagrinėtą bylą, jos aplinkybes, trečiojo asmens atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, byloje išspręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė. Nors nagrinėjama byla vertintina kaip pakankamai sudėtinga, didelės apimties, be to, trečiojo asmens atstovas parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinių dokumentų, tai neabejotinai lėmė atstovo darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį, tačiau bylos sudėtingumas nevertintinas kaip išimtinis, byloje nebuvo keliama naujų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų, reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys naudojosi atitinkamos srities ekspertų paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos įvertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad yra išimtinė situacija, kurioje trečiajam asmeniui turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, viršijančios pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius atlygintinus išlaidų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą ar procesinį veiksmą dydžius. Teisėjų kolegija trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas vertina kaip neproporcingai dideles, kurios negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi.

82.       Vertinant trečiojo asmens patirtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija, ieškovei nedetalizuojant konkrečių bylinėjimosi išlaidų, jos manymu, iš jos trečiajam asmeniui priteistų nepagrįstai, tačiau trečiajam asmeniui neneigiant, jog dalis jos patirtų atstovavimo išlaidų viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, taip pat įvertinant itin didelę trečiojo asmens pateiktą teisinių paslaugų detalizacijos ir joje nurodytų atskirų veiksmų apimtį, mano, kad šiuo atveju protinga ir teisinga bei pagrįsta pripažintina 10 000 Eur dydžio trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suma (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).

83.       Patenkinus 12 proc. ieškovės reikalavimų, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 800 Eur advokato atstovavimo išlaidų (10 000 x 12 : 100 – 1 200 = 8 800 Eur) ir 3 980,24 Eur išlaidų specialisto S. Mitkaus išlaidoms apmokėti (4 523 x 12 : 100 - 542,76 = 3 980,24 Eur), iš viso – 12 780,24 Eur (8 800 + 3 980,24 = 12 780,24).

84.       Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl trečiojo asmens UAB „Lemora“ patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo, iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl trečiajam asmeniui UAB „Lemora“ atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio patikslinama, nustatant, jog iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Lemora“ priteisiama 12 780,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

85.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl parduotų prekių kokybės, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias parduodamų daiktų kokybės reikalavimus, teisingai vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir padarė pagrįstas išvadas dėl šalių ginčo esmės. Tačiau teismas, nuspręsdamas dėl trečiojo asmens UAB „Lemora“ patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir nustatydamas trečiajam asmeniui atlygintinų išlaidų dydį, iš dalies netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų šiuo klausimu išaiškinimų, todėl teismo sprendimo dalis dėl trečiajam asmeniui UAB „Lemora“ atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio patikslintina. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant šio sprendimo dalį dėl trečiajam asmeniui UAB „Lemora“ iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

86.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo atsakovė ir tretieji asmenys, turintys priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei ieškovė.

87.       Atsakovė UAB „Bikuvos“ prekyba nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 580 ir mokėjimo nurodymą).

88.       Trečiasis asmuo UAB „Guresta“ nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ADV-24-07-01 ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

89.       Trečiasis asmuo UAB „Lemora“ nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 2 064,26 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą Nr. 012700 ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).

90.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovei ir tretiesiems asmenims suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims kompensuotinos visos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ priteisiamų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“, juridinio asmens kodas 303197883, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“, juridinio asmens kodas 233623430, 12 780,24 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 24 centus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bikuvos“ prekyba, juridinio asmens kodas 284088150, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“, juridinio asmens kodas 303197883, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Guresta“, juridinio asmens kodas 303355372, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“, juridinio asmens kodas 303197883, 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“, juridinio asmens kodas 233623430, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“, juridinio asmens kodas 303197883, 2 064,26 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt keturis eurus 26 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                Asta Radzevičienė

Laima Ribokaitė

                                                                                        Irmantas Šulcas