Civilinė byla Nr. e2S-1229-467/2018
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04403-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11; 3.3.2.4. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko MB „Žuvainė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties atsisakyti priimti skolininko prieštaravimus civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko MB „Žuvainė“.
Teismas
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Kreditorius UAB „Legal Balance“ kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 2 476,12 EUR skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, 135 EUR bylinėjimosi išlaidų (14 EUR žyminio mokesčio, 121 EUR teisinės pagalbos išlaidų) išieškojimo iš skolininko MB „Žuvainė“.
- Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 20 d. teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino ir išieškojo kreditoriui UAB „Legal Balance“ 2 476,12 EUR skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 135 EUR bylinėjimosi išlaidų iš skolininko MB „Žuvainė“.
- Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 4 d. buvo gauti skolininko MB „Žuvainė“ prieštaravimai, kuriuose nurodyta, kad nesutinkama su kreditoriaus reikalavimais.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti skolininko MB „Žuvainė“ prieštaravimus.
5. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad teismo įsakymas, siųstas skolininko buveinės adresu, skolininkui faktiškai nebuvo įteiktas, todėl teismas pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį nutarė laikyti procesinius dokumentus tinkamai įteiktais. Skolininko prieštaravimai teisme gauti 2017-12-04, t. y. praleidus nustatytą 20 dienų terminą prieštaravimams pateikti. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2017-11-24. Skolininkas nenurodė dėl kokių priežasčių jis praleido minėtą terminą ir neprašo jo atnaujinti.
- Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu skolininkas MB „Žuvainė“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-11 nutartį panaikinti ir nustatyti, kad su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-10-30 įsakymu MB „Žuvainė“ susipažino tik 2017-11-12, ir atnaujinti terminą įvykdyti skolinius reikalavimus arba pareikšti prieštaravimus dėl teismo įsakymo.
7. Apeliantas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, netinkamai pritaikytos materialiosios ir proceso teisės normos, todėl turi būti panaikinta. Skolininko MB „Žuvainė“ vadovas apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2017-11-12, prisijungęs prie EPP sistemos. Kadangi jis yra vienas, atlieka labai daug funkcijų, taip pat dalį laiko praleidžia kelionėse, atsiveždamas produkciją iš Olandijos, Vokietijos, Lenkijos ar Latvijos, todėl retai būna namuose ir jam yra sudėtinga atsiimti dokumentus iš pašto. Susipažinęs su teismo įsakymu 2017-11-12, suskaičiavo, kad terminas prieštaravimams pareikšti baigiasi 2017-12-02. Taigi prieštaravimus pateikė laiku - 2017-11-30.
8. Apeliantas taip pat nurodo, kad skolininko bendrovė registracijos adresu veiklos nevykdo, tačiau viešoje erdvėje galima laisvai gauti informaciją, jog MB „Žuvainė“ turi dvi parduotuves. Dokumentus siunčiant šių parduotuvių adresais, skolininkas neabejotinai būtų juos gavęs anksčiau. Mano, kad teismas neišnaudojo visų galimų būdų teismo įsakymo išsiuntimui, vadovavosi tik formaliu įmonės registracijos adresu.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Teismų praktikoje, pasisakant dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą buvo nurodyta, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.).
12. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Vienas iš teismo įsakymą (CPK 436 str.) apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1, 3 p., 438 str.).
13. Taigi tinkamas teismo įsakymo kopijos įteikimas skolininkui yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Pareiga įteikti skolininkui minėto procesinio sprendimo nuorašą tenka teismui. Šį dokumentą adresatams galima įteikti CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytais įteikimo būdais, CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis).
14. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
15. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m spalio 20 d. teismo įsakymas išsiųstas 2017-10-23 MB „Žuvainė“ registruotu buveinės adresu Vilniaus r., Bendorių k., Samanynės g. 4 registruotąja pašto siunta (RN424086877LT). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Tačiau byloje nėra duomenų, kad minėti procesiniai dokumentai – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m spalio 20 d. teismo įsakymas, pranešimas, kreditoriaus pareiškimas – būtų siųsti skolininkui antrą kartą CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, taigi negalėjo būti laikomi įteiktais.
16. Atsižvelgiant į tai, kad teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui, o šiuo atveju procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo išsiųsti antrą kartą, taigi nebuvo pagrindo laikyti, kad procesiniai dokumentai įteikti. Atitinkamai, jei teismo įsakymas nebuvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka, negalima laikyti, kad terminas prieštaravimams pateikti buvo praleistas.
17. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia skolininko dėmesį, kad juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako, prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).
18. Taigi nagrinėjamu atveju apelianto argumentai, kad skolininko bendrovė registracijos adresu veiklos nevykdo, tačiau viešoje erdvėje galima laisvai gauti informaciją, jog MB „Žuvainė“ turi dvi parduotuves, ir dokumentus siunčiant šių parduotuvių adresais, skolininkas neabejotinai būtų juos gavęs anksčiau, nėra teisiškai nagrinėjamu klausimu.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.
20. Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimas iš esmės yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, taip pat susijęs su kitais būtinais teismo procesiniais veiksmais (CPK 439 straipsnio 3 dalis ir kt.), prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir skolininko MB „Žuvainė“ prieštaravimų dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. įsakymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Alma Urbanavičienė