Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14739-2016-4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 31 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Mariaus Dobrovolskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. ir atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei M. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. K. ir A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo po 350 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikyti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo 2 920 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 6) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini); 7) padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tai yra ieškovei priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto turto, priteisti ieškovei 2/3 dalis 33 334 Eur vertės buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 1/3 šio turto dalį, kurios vertė 16 666 Eur; 8) butą natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisti 16 666 Eur kompensaciją, kompensacijos išmokėjimą išdėstyti trejų metų laikotarpiui; 9) priteisti ieškovei transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nepriteisiant kompensacijos už šį turtą; 10) po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią iš 2015 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 2015-050377, pripažinti asmenine atsakovo prievole.
2. Atsakovas D. K. byloje pareiškė priešieškinį ieškovei M. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovas priešieškiniu teismo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus V. K. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės po 190 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikui išlaikyti nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės.
3. 2018 m. sausio 24 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio atsisakymo ir jame nurodė, kad atsisako savo priešieškinio reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, priėmė atsakovo priešieškinio atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, priteisė iš atsakovo po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikams išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šį butą asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui natūra, iš atsakovo priteisė ieškovei 23 479,49 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį butą, transporto priemonę Toyota Avensis asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei, transporto priemonę KIA CARENS priteisė atsakovui, prievolę AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartį pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, palikdama šeimą ir pradėdama gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryšius, todėl ieškovė yra kalta dėl iširusios santuokos. Teismas įvertino tai, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos su motina nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo teismas atsižvelgė į vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir konstatavo, kad atsakovas per mėnesį vaikams privalo mokėti 250 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, nes ši suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi išlaidomis vaikui. Teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė. Kadangi ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais iš esmės nekilo, šalių prašoma bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir leidžia skyrium nuo vaikų gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, teismas nustatė sprendime nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
6. Spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo teismas atsižvelgė į tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, dalį buto kainos, tai yra 1 520,51 Eur, atsakovas sumokėjo sutarties sudarymo metu iš savo asmeninių lėšų. Kita buto kainos dalis, tai yra 28 889,60 Eur, buvo sumokėta gavus kreditą iš AB SEB banko, kuris buvo grąžintas bankui santuokos metu. Kadangi 28 889,60 Eur suma bankui buvo grąžinta santuokos metu iš santuokinių lėšų, teismas konstatavo, kad ginčo butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovui tikslinga ginčo butą priteisti natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti 23 479,49 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą. Teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 28 d. kredito sutartis su banku buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, šeimos poreikiams tenkinti, todėl po santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo likti solidarūs bendraskoliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šį ieškovės reikalavimą atmesti, sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistą kompensacijos sumą iki 15 847,59 Eur ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apelianto teigimu, byloje nebuvo įrodyta, jog santuokos metu šis butas buvo iš esmės pagerintas, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas.
7.2. Teismas netinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį. Teismas neįvertino, jog iki santuokos sudarymo atsakovas bankui buvo sumokėjęs 2 454,93 Eur, o 5 792,40 Eur dalį paskolos sumos atsakovas padengė tėvų dovanotomis lėšomis, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei 15 847,5 Eur kompensaciją.
7.3. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai konstatavo, kad patenkinta ieškovės reikalavimų dalis sudaro 71 procentą. Apelianto teigimu, šioje byloje bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos taikant CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.
8. Kitu apeliaciniu skundu ieškovė M. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padidinti išlaikymo vaikams sumą iki 350 Eur, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą turtą ir priteisti ieškovei 2/3, o atsakovui – 1/3 santuokos metu įgyto turto, o šio reikalavimo netenkinus, priteisti ieškovei iš atsakovo 24 789,75 Eur kompensaciją už butą bei 7 461 Eur kompensaciją už atsakovui likusius namų apyvokos daiktus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Apeliantės teigimu, šalių santuoka faktiškai iširo 2014 metais, o su kitu vyru ieškovė pradėjo bendrauti jau po santuokos iširimo.
8.2. Teismas netinkamai nustatė iš atsakovo vaikams priteistino išlaikymo dydį. Teismas turėjo įvertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl atsakovas privalo skirti po 350 Eur per mėnesį vaikams išlaikyti.
8.3. Teismas netinkamai nustatė dalinto buto vertę, tai yra 50 000 Eur, ir nepagrįstai neatsižvelgė į 2017 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos ginčo buto vertė sudarė 51 100 Eur, todėl atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos dydis sudaro 24 789,75 Eur.
8.4. Teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukė ieškovės nurodyto kilnojamojo turto ir nepriteisė ieškovei kompensacijos už atsakovui liekantį turtą.
8.5. Priteisdamas butą natūra atsakovui, teismas nesiaiškino, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia sumokėti ieškovei teismo priteistą kompensacijos sumą.
8.6. Teismas nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Be to, ieškovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo buvo pagrįstas poreikiu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.
8.7. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už turto vertės nustatymą bei antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad nors butas atsakovo vardu buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau didžioji dalis kredito buvo grąžinta santuokos metu iš bendrų lėšų, todėl teismas pagrįstai ginčo butą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas bankui iš savo asmeninių lėšų sumokėjo tik 2 454,93 Eur, piniginių lėšų dovanojimo faktas byloje neįrodytas, todėl skundo argumentai dėl netinkamo kompensacijos dydžio yra nepagrįsti.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, jog teismo išvada, jog dėl santuokos iširimo kalta ieškovė yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atsakovas nurodė ir tai, kad nepilnamečiams vaikams teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Be to, atsakovas papildomai moka vaikų gyvybės draudimo įmokas. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo teismas pagrįstai rėmėsi 2016 m. spalio 18 d. turto vertės nustatymo ataskaita, kurią užsakė ir pateikė pati ieškovė. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai ginčo butą natūra priteisė atsakovui, o spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog iki santuokos sudarymo atsakovo vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apelianto teigimu, byloje nebuvo įrodyta, jog santuokos metu šis butas buvo iš esmės pagerintas, todėl ieškovės reikalavimas turėjo būti atmestas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad iki santuokos sudarymo, tai yra 2003 m. lapkričio 28 d., pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas už 30 410,10 Eur (105 000 Lt) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis buto kainos, tai yra 1 520,51 Eur, buvo sumokėta asmeninėmis atsakovo lėšomis iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, o likusi buto kainos dalis, tai yra 28 889,60 Eur, buvo sumokėta gavus kreditą iš AB SEB bankas (buvęs pavadinimas – AB „Vilniaus bankas“). Iš byloje esančios AB SEB bankas 2016 m. gruodžio 21 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. bankui buvo sumokėta iš viso 39 942,51 Eur (137 913,50 Lt), iš jų 28 889,59 Eur (99 750 Lt) kredito ir 11 052,91 Eur (38 163,52 Lt) palūkanų, įsipareigojimai bankui visiškai įvykdyti 2012 m. gegužės 14 d. (t. 1, b. l. 119). Iš atsakovo pateiktų duomenų, kurių ieškovė neginčija, matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki santuokos sudarymo, tai yra (duomenys neskelbtini), atsakovas asmeninėmis lėšomis sumokėjo 2 454,93 Eur, likusi kredito ir palūkanų dalis bankui grąžinta santuokos metu. Taigi akivaizdu, kad didžioji dalis kredito bankui buvo grąžinta po santuokos sudarymo, o kreditui grąžinti buvo naudojamos lėšos, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ir savo procesiniuose dokumentuose atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybės, jog didesnė lėšų dalis kreditui grąžinti buvo sumokėta iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių santuoka sudaryta praėjus kiek daugiau nei metams nuo buto įsigijimo, po santuokos sudarymo ginčo butas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, šalys šiame bute gyveno kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad beveik visa butui įsigyti gauto kredito suma buvo padengta iš bendrų lėšų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo butą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis).
16. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos dydį. Teismas neįvertino, jog iki santuokos sudarymo atsakovas bankui buvo sumokėjęs 2 454,93 Eur, o 5 792,40 Eur dalį paskolos sumos atsakovas padengė tėvų dovanotomis lėšomis, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei 15 847,5 Eur kompensaciją. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti.
17. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 50 000 Eur, todėl ginčo butą natūra priteisus atsakovui, ieškovei priklausanti turto dalis, kurios vertė 25 000 Eur, turi būti kompensuojama pinigais. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad iki santuokos sudarymo įsigydamas butą asmeninėmis lėšomis atsakovas buvo sumokėjęs 1 520,51 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensacijos sumą sumažino iki 23 479,49 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra pateikta 2017 m. vasario 9 d. AB SEB banko pažyma, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki (duomenys neskelbtini), tai yra santuokos sudarymo dienos, atsakovas bankui sumokėjo iš viso 2 454,93 Eur (8 476,37 Lt, t. 4, b. l. 8). Pažymėtina, kad atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė neginčija aplinkybės, jog atsakovas iš asmeninių lėšų bankui sumokėjo 2 454,93 Eur. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su apelianto nuostata, kad ieškovė privalo kompensuoti iki santuokos sudarymo atsakovo asmeninėmis lėšomis sumokėtą kredito dalį. Nors apeliantas taip pat nurodė, jog 5 792,40 Eur kredito dalį atsakovas sumokėjo tėvų dovanotomis lėšomis, tačiau byloje esantys įrodymai šių atsakovo argumentų nepatvirtina. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. lapkričio 9 d. atsakovo tėvas O. K. pervedė atsakovui 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumą (t. 4, b. l. 9). Pažymėtina, kad minėto mokėjimo dokumento mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra „pervedimas“, tačiau nėra nurodyta apie tai, kad piniginės lėšos yra dovanojamos atsakovui. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai šių atsakovo argumentų taip pat nepatvirtina, liudytoja byloje apklaustos atsakovo mamos paaiškinimai apie piniginių lėšų dovanojimą nagrinėjamu atveju nėra pakankami konstatuoti, jog 2009 m. lapkričio 9 d. pervestos piniginės lėšos laikytinos atsakovo asmenine nuosavybe pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Dėl to piniginių lėšų dovanojimo faktas byloje nebuvo įrodytas (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteistos kompensacijos sumą nuo 23 479,49 Eur sumažinti iki 21 024,56 Eur (23 479,49 Eur – 2 454,93 Eur = 21 024,56 Eur).
18. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai nustatė ieškovei iš atsakovo priteistiną kompensacijos dydį, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Apeliantės teigimu, šalių santuoka faktiškai iširo 2014 metais, o su kitu vyru ieškovė pradėjo bendrauti jau po santuokos iširimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
20. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas teismo prašė, jog santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, tai yra nuo 2015 metų ieškovė susirado kitą vyrą, su kuriuo ieškovė gyvena iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė byloje iš esmės neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių apie tai, kad ji susirado kitą vyrą, todėl darytina išvada, kad atsakovas byloje įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo faktinį pagrindą. Apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad šalių santuoka faktiškai iširo anksčiau, nei ji susirado kitą vyrą, todėl ši aplinkybė nepatvirtina jos kaltės dėl santuokos iširimo. Vertindama ieškovės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių apie tai, kad nors šalių santykiai buvo pašliję, tačiau 2015 metų lapkričio mėnesį šalys kartu leido laisvalaikį Druskininkuose, 2016 metais kartu vyko į kelionę, lankėsi pas psichologą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir ieškovės pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog 2016 metais ieškovė ir atsakovas kartu lankėsi pas psichologą. Taigi akivaizdu, jog dar 2015 bei 2016 metais šalys siekė išsaugoti šeimą. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui kritiškai vertinti ieškovės argumentus apie tai, kad jau nuo 2014 metų šalių santuoka faktiškai buvo iširusi ir dėl to neištikimybės faktas nepatvirtina jos kaltės dėl santuokos iširimo. Kadangi ieškovė byloje nepaneigė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sutuoktinio kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.
22. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai nustatė iš atsakovo vaikams priteistino išlaikymo dydį. Teismas turėjo įvertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl atsakovas privalo skirti po 350 Eur per mėnesį vaikams išlaikyti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
23. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
24. Šioje byloje tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. K. ir A. K. dydžio. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo po 350 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros ir sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga po 700 Eur, išlaidoms pagrįsti į bylą yra pateikti išlaidų vaikų poreikiams patenkinti apskaičiavimai (t. 1, b. l. 28-30). Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaikų maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi būti apmokama kiekvienam vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Taigi kiekvieną mėnesį vaikams yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jų kultūriniam ugdymui. Dėl to kolegija pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad dalis ieškovės nurodytų išlaidų, pavyzdžiui, išlaidos rūbams, avalynei, vaistams, patalynei, kanceliarinėms prekėms, šventėms, animatorių paslaugoms, kelionėms, atostogoms, nėra patiriamos kiekvieną mėnesį arba jų dydis gali būti mažesnis, nei nurodyta ieškinyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių bei šalių turtinės padėties vertinimu ir konstatuoja, jog iš atsakovo priteista vaikų išlaikymo suma iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra per maža. Įvertinusi vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat abiejų šalių turtinę padėtį, jų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė po 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams išlaikyti.
25. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai nustatė dalintino buto vertę, tai yra 50 000 Eur, ir nepagrįstai neatsižvelgė į 2017 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, pagal kuriuos ginčo buto vertė sudarė 51 100 Eur, todėl atsakovo ieškovei mokėtinos kompensacijos dydis sudaro 24 789,75 Eur. Ši skundo nuostata nepagrįsta.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
27. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 50 000 Eur. Šiai faktinei aplinkybei pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė UAB „OBER-HAUS“ parengtą turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo buto vertė 2016 m. spalio 18 d. buvo 50 000 Eur (t. 1, b. l. 48-75). Byloje taip pat pateikti VĮ Registrų centras duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. sausio 26 d. ginčo buto vertė buvo 51 100 Eur (t. 4, b. l. 4). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad skirtumas tarp UAB „OBER-HAUS“ ir VĮ Registrų centras nurodytos turto vertės nėra žymus ir neleidžia daryti išvados apie esminius prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų apie dalijamo turto rinkos vertę. Atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „OBER-HAUS“ atliko individualų ginčo turto vertinimą, jo metu turtas buvo apžiūrėtas, nufotografuotas, šios įmonės parengtoje ataskaitoje yra pateiktas išsamus turto vertės pagrindimas, nurodyti taikyti metodai nustatant ginčo turto vertę, tuo tarpu byloje nėra pateikta išsamesnių duomenų, pagrindžiančių VĮ Registrų centras nurodytą buto rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad vykdydama savo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę, pati ieškovė įrodinėjo, jog ginčo buto vertė yra 50 000 Eur, nuo šios vertės skaičiavo priteistinos kompensacijos dydį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė ginčo buto vertę.
28. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukė ieškovės nurodyto kilnojamojo turto ir nepriteisė ieškovei kompensacijos už atsakovui liekantį turtą. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė namų apyvokos daiktų kaip dalintino turto, nenurodė šio turto vertės, nereiškė reikalavimo dėl šio turto padalijimo (t. 1, b. l. 1-6, t. 5, b. l. 36-38). Dėl to priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl ieškinyje nenurodyto turto padalijimo. Nors ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui kilnojamojo turto sąrašą, tačiau pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl šio ieškovės reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
30. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad priteisdamas butą natūra atsakovui, teismas nesiaiškino, ar atsakovo turtinė padėtis leidžia sumokėti ieškovei teismo priteistą kompensacijos sumą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
31. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
32. Šioje byloje priimdamas skundžiamą sprendimą teismas konstatavo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimas natūra nėra tikslingas, todėl buvo nuspręsta butą natūra priteisti atsakovui, kartu įpareigojant atsakovą kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo parinkto ginčo buto padalijimo būdo. Analogišką reikalavimą dėl turto padalijimo būdo ieškovė buvo pareiškusi ir savo ieškinyje bei patikslintame ieškinyje. Taigi byloje nėra ginčo dėl turto padalijimo būdo, tai yra abu sutuoktiniai sutinka, jog butas nebūtų dalijamas natūra, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kuriam iš sutuoktinių butas turi būti priteistas natūra.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas klausimą dėl turto padalijimo, teismas turi įvertinti aplinkybes, ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
34. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo metu ieškovė kartu su šalių nepilnamečiais vaikais ginčo bute nebegyvena, nes turi kitą gyvenamąją vietą, todėl buto priteisimas natūra atsakovui nagrinėjamu atveju nelemtų gyvenamojo būsto praradimo ieškovei. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog ginčo bute gyvena atsakovas, todėl turto priteisimas ieškovei šiuo atveju lemtų gyvenamosios vietos praradimą atsakovui. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog atsakovas dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2 200 Eur, taip pat papildomai atsakovui yra mokami priedai už darbo rezultatus, kurie sudaro iki 1 300 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas patvirtino, kad jo galimybės sumokėti kompensaciją ieškovei yra geresnės nei ieškovės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde taip pat įrodinėjo aplinkybes apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia sumokėti ieškovei teismo priteistą kompensacijos sumą, ši pareiga nelems neproporcingai didelių finansinių įsipareigojimų atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo butą natūra priteisė atsakovui, įpareigodamas atsakovą kompensuoti ieškovės dalį pinigais.
35. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nors atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Be to, ieškovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo buvo pagrįstas poreikiu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
36. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
37. Šioje byloje ieškovė teismo prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Poreikį nukrypti nuo turto lygių dalių principo ieškovė grindė nepilnamečių vaikų interesais, taip pat tuo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog siekiant apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus, yra būtinas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo (CPK 178 straipsnis). Nors iškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo atsakovui lieka visi namų apyvokos daiktai, kurių atsakovui nereikės iš naujo įsigyti, tačiau ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
38. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi abi ginčo šalys savo apeliaciniais skundais ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, tikslinga perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
40. Ieškovė, pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies, tai yra 647 Eur, mokėjimo teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovė buvo atleista. Ieškovė taip pat pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 1 000 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, taip pat 100 Eur išlaidas už antstolės atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą bei 150 Eur už turto vertinimą. Iš viso ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus apie pirmosios instancijos teisme patirtas 1 600 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Taigi ieškovė byloje pareiškė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turtinį reikalavimą dėl bendro turto padalijimo. Ieškovė byloje prašė priteisti jai turto už 36 334 Eur, pakeitus teismo sprendimą, ieškovei teko 24 024 Eur vertės turto, todėl byloje iš esmės patenkinta 2/3 ieškovės turtinių reikalavimų. Byloje iš esmės buvo patenkintas ir neturtinis ieškinio reikalavimas, todėl bendra patenkinta reikalavimų dalis sudaro 80 procentų. Dėl to proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 080 Eur, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 320 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 760 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo sprendimo dalis dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keistina.
42. Iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina 517 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, todėl ši teismo sprendimo dalis taip pat keistina (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
43. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 197 Eur sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 697 Eur. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro iš viso 1 322 Eur, iš jų 1 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 172 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad ieškovės apeliacinis skundas yra iš esmės atmetamas, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės taip pat nėra patenkintas, išskyrus dalį dėl piniginės kompensacijos dydžio patikslinimo. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, šalių procesinį elgesį, taip pat atsižvelgusi į tai, jog abi ginčo šalys byloje buvo pateikusios apeliacinius skundus ir dėl to abi ginčo šalys patyrė išlaidų, apeliaciniais skundais šalių siektas materialinis teisinis rezultatas iš esmės nebuvo pasiektas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje tikslinga apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir ieškovei M. K. iš atsakovo D. K. priteistą kompensacijos sumą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 23 479,49 Eur sumažinti iki 21 024,56 Eur.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovei M. K. iš atsakovo D. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 246 Eur padidinti iki 760 Eur.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimu valstybei iš atsakovo D. K. priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 430,37 Eur padidinti iki 517 Eur.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą.
Teisėjai Žydrūnas Bertašius
Irma Čuchraj
Marius Dobrovolskis