Civilinė byla Nr. e2-253-585/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00474-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės B. M. K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021  m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės B. M. K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Indesa“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Indesa“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Elmeda“.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino nemokumo administratorės UAB „Elmeda“ ataskaitą, pateiktą 2020 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. pakartotiniam bankrutavusios UAB „Indesa“ kreditorių susirinkimui.

3.       Bankrutavusios UAB „Indesa“ kreditorė B. M. K. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės B. M. K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties bankrutavusios UAB „Indesa“ bankroto byloje.

5.       Teismas pažymėjo, kad UAB „Indesa“ likvidavimas buvo pradėtas iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, todėl visiems klausimams, susijusiems su įmonės likvidavimo procesu ir įmonės pabaiga, taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos.

6.       Teismas nurodė, kad nutarties, kuria išnagrinėtas prašymas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, apskundimo galimybė expressis verbis (tiesiogiai) nėra numatyta nei IBĮ, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatose ir, teismo vertinimu, tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis nepriskiriama prie CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-381/2020).

7.       Teismas pažymėjo, kad JANĮ 99 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

III. Atskirojo skundo argumentai

8.       Bankrutavusios UAB „Indesa“ kreditorė B. M. K. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį ir ataskaitos tvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Teismas, konstatavęs, kad šiuo atveju turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos, kuriose nenumatytas draudimas tokios nutarties apskundimo, jo netaikė, bet taikė JANĮ, kuriame numatytas toks draudimas, taip prieštaraudamas savo išvadoms

8.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Teismas skundžiama nutartimi sukūrė teisėje netoleruotiną „ydingo rato“ situaciją (lot. circulus vitiosus), kai galimai neteisėtos nutarties pagrindu ateityje bus priimami kiti sprendimai, tarp jų ir sprendimas dėl įmonės pabaigos, tinkamai įvykdžius bankroto procedūrą.

8.3.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad teismo nurodyta neskundžiama nutartis ne vienu atveju buvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo ir pripažinta skundžiama.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.

11.       CPK 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, t. y. taikomos proceso teisės normos, kurios galioja proceso metu. Priešinga taisyklė taikoma materialiosios teisės normoms – teisiniams santykiams taikomos tos normos, kurios galiojo santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo metu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015; 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015).

12.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų. Pavyzdžiui, materialiosioms teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Tokia pati išvada darytina ir apie šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. JANĮ, reglamentuojančiame įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūras, yra abiejų rūšių normų.

13.       Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria patvirtina galutinė bankroto ataskaita, priėmimo, taikė ĮBĮ normas. Pagrindą taikyti ĮBĮ teismas motyvavo aplinkybe, kad BUAB „Indesa“ likvidavimas buvo pradėtas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl visiems klausimams, susijusiems su įmonės likvidavimo procesu ir įmonės pabaiga, taikytinos ĮBĮ normos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams.

14.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino galutinę bankroto ataskaitą. Sprendžiant dėl procesinės teisės skųsti teismo nutartį, taikomas procesinis įstatymas, galiojęs skundžiamos nutarties paskelbimo metu. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį paskelbė galiojant JANĮ normoms, todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, turi būti taikomos ne ĮBĮ, o JANĮ nuostatos, reglamentuojančios teismo nutarties dėl bankroto ataskaitos tvirtinimo apskundimą.

15.       JANĮ 99 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama.

16.       Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nei iki JANĮ įsigaliojimo galujusiame ĮBĮ, nei CPK nutarties, kuria išnagrinėtas prašymas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, apskundimo galimybė expressis verbis (tiesiogiai) nėra numatyta, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutartis nepriskiriama prie CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų (2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-381/2020). Taigi, tiek taikant ĮBĮ, tiek ir JANĮ nuostatas, nutartis, kuria patvirtinta administratoriaus galutinė ataskaita, negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

17.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir kitais motyvais, atsisakė priimti kreditorės pateiktą atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartis, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                             Vytautas Zelianka