Civilinė byla Nr. 2A-610-253/2017

              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09317-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.6.2; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, Rimai Zigmantienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams Š. B. ir advokatui Maurui Urbonavičiui,

atsakovės atstovams S. M. ir V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uosto verslo centras“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pripažinimo teisės be atsakovės sutikimo įkeisti žemės sklypo nuomos teisę, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantis trečiasis asmuo ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Viremidos investicijos“.

              Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

              I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Uosto verslo centras“ ieškiniu prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimo įkeisti 2,8895 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), nuomos teisę.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); katilinės kuro pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kompresorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); šaldytuvas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiemo statiniai (tvora, baseinas, mazuto talpa) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Statiniai). Žemės sklypas, 2,8895 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypą valstybinės žemės patikėjimo teise valdo atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovė ir atsakovė 2016-01-28 pasirašė 2014-04-10 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 13ŽN-20-(14.13.55.) pakeitimą, pagal jį žemės sklypo nuomininke tapo ieškovė. Žemės nuomos terminas pagal sudarytą nuomos sutartį su atsakove yra iki 2053-04-10. Ieškovė, ketindama gauti kreditą iš komercinio banko, privalo kreditoriaus naudai įkeisti Statinius bei po Statiniais esančio Žemės sklypo nuomos teisę.
3. Ieškovė nurodė, kad 2016-05-18 pateikė atsakovei prašymą išduoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisę. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-06-15 pateikė atsakymą Nr. 13ST-258-(14.13.5.). Jame nurodė, kad negali išduoti sutikimo įkeisti 2,8895 ploto ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisę. Atsisakymas grindžiamas aplinkybe, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius yra pateikęs ieškovei pasiūlymą sumažinti nuomojamo Žemės sklypo dydį nuo 2,8895 ha iki 1,7162 ha, o šio pasiūlymo ieškovė nėra priėmusi. Ieškovės nuomone, atsakovės 2016-06-15 rašte išdėstytas atsisakymas išduoti sutikimą ieškovei įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę yra neteisėtas ir nepagrįstas bei be pagrindo varžantis ieškovės teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-05 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovei UAB „Uosto verslo centras“ teisę be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo įkeisti 2,8895 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos teisę; priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 41 Eur žyminio mokesčio atlyginimą ieškovės UAB „Uosto verslo centras“ naudai.
5. Teismas, analizuodamas UAB „Viremidos investicijos“ ginčo valstybinės žemės nuomos aplinkybes nuo 2007 metų, nustatė, kad žemės sklypo teritorijoje bendrovė kartu su valstybinės žemės nuoma įgyvendinančios institucijos žinia ir pritarimu vykdė ilgalaikį investicinį projektą, taigi turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį tinkamai užbaigti jo įvykdymą. Nustatyta, kad UAB „Viremidos investicijos“ išlaidos į žemės sklypo nuomos teisės įgijimą, teritorijos planavimo dokumento parengimą ir statinių žemės sklype projektavimą siekia 2,5 milijonų eurų, prie šių išlaidų bendrovė priskiria negautą bendrovės pelną, sutarčių su trečiaisiais asmenimis nevykdymo ir nutraukimo finansinius nuostolius. Vertinant ieškovės argumentus dėl turėtų teisėtų lūkesčių pažymėta, kad Žemės sklypas buvo įsigytas su tikslu pakeisti paskirtį, griauti avarinės būklės pramoninius statinius ir vietoje jų statyti naujus komercinės paskirties statinius, yra sudarytos galiojančios ir vykdytinos sutartys su investuotojais, paslaugų tiekėjais ir būsimais statinių naudotojais. Taip pat šiai teritorijai, vadovaujantis Klaipėdos miesto bendruoju planu ir specialiuoju planu, yra parengtas ir galiojantis žemės sklypo detalusis planas, jo įgyvendinimas užtikrina apleistų pastatų mažinimą miesto teritorijoje, teritorijos racionalų naudojimą, darbo vietų skaičiaus sukūrimą.
6. Teismas darė išvadą, kad atsakovės sutikimo nedavimo pagrindinis argumentas, jog išnuomotame 2,8895 ha valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra statinių, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, o esantys pastatai yra apleisti ir nenaudojami, kad statiniai užima tik 12 procentų, yra nepagrįstas ir nepakankamas. Pažymėta, kad VĮ Registrų centro išraše nurodyti įrašai apie registruotą nekilnojamąjį turtą nėra ginčijami ar nuginčyti. Nepateikta duomenų, kad suformuotas žemės sklypas neatitinka teisės aktų reikalavimų, teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio, pagrindinės žemės naudojimo krypties, numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, lemiančios šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas, pažeidžia valstybės ar / ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta galimybė žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisių įkeitimo tvarką, o teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimus;
2. Remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 441 punktu, teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovė neatsisako ieškovei išduoti sutikimą įkeisti žemės nuomos teisę, tačiau ne į visą ieškovei išnuomotą 2,8895 ha valstybinės žemės sklypą. Ieškovė viso Žemės sklypo nenaudoja, žemės sklypo dalyje, sudarančioje 1,1733 ha nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų. Be to, klausimas dėl UAB „Uosto verslo centras“ žemės sklypo ploto sumažinimo dar nėra išspręstas;
3. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus skundžiamą sprendimą, atsirado naujos aplinkybės, t. y. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė informavo atsakovę, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su ieškove dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė V. V. palaikė poziciją, išdėstytą apeliaciniame skunde, prašė skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė 2016-05-18 pateikė prašymą išduoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, jame minima 2014-04-10 nuomos sutartis, tačiau kitoje civilinėje byloje įsiteisėjus 2017-09-27 teismo procesiniam sprendimui, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis, išnyko prašymo objektas ir ieškovė turėtų kreiptis į instituciją su nauju prašymu, nurodant naują prašymo objektą – sudarytą naują nuomos sutartį.
9. Atsiliepimu ieškovė UAB „Uosto verslo centras“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nesutinka, kad teismas vadovavosi netinkamomis teisės normomis ir mano, kad teismas pagrįstai analizavo atsakovės atsisakyme leisti įkeisti nuomos teisę išdėstytus atsakovės motyvus dėl tariamai per didelio ieškovei išnuomoto Žemės sklypo. Teigia, kad Taisyklių 441 punkto nuostata netaikytina ginčo santykiams, nes ieškovė yra vienintelė Žemės sklype esančių statinių savininkė, ji ketino įkeisti visus Žemės sklype esančius statinius, įkeičiamiems statiniams eksploatuoti buvo reikalingas visas Žemės sklypas, todėl atsakovė neturėjo jokio protingo ir teisėto pagrindo atsisakyti išduoti sutikimą ieškovei įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę. Atsakovė nėra nutraukusi su ieškove Žemės sklypo nuomos sutarties dėl pažeidimų.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mauras Urbonavičius prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Papildomai nurodė, kad ieškovei išnuomotas tas pats visas Žemės sklypo plotas, dėl to išnyko atsakovės atsisakymo duoti sutikimą įkeisti žemės sklypo nuomos teisę pagrindas. Atsakovės pozicija, jog ieškovė turėtų teikti naują prašymą yra formali ir neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, kiltų rizika, kad bus pažeisti ieškovės įgyvendinamo projekto terminai.

Teisėjų kolegija

k  o  n  s  t  a  t  u  o  j  a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisės pripažinimo ieškovei (nuomininkei) UAB „Uosto verslo centras“ be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo įkeisti 2,8895 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.206 straipsnio 4 dalimi, teises, susijusias su daiktų nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavėjas) gali įkeisti tik nuomotojo (panaudos davėjo) rašytiniu sutikimu. Ieškovė UAB „Uosto verslo centras“ byloje ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad yra teisėta Žemės sklypo nuomininkė ir, ketindama gauti banko kreditą, privalo kreditoriaus naudai įkeisti Statinius bei po Statiniais esančio Žemės sklypo nuomos teisę.
14. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys, kad yra sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis dėl minėto Žemės sklypo nuomos, nuomininke nurodyta UAB „Uosto verslo centras“. Nustatyta, kad UAB „Uosto verslo centras“ 2016-05-18 pateikė atsakovei prašymą išduoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos teisę. Prašyme ieškovė nurodė, kad įkeičiami visi Žemės sklype esantys Statiniai, jų eksploatacijai reikalingas visas žemės sklypo plotas pagal pridedamą žemės sklypo planą. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-06-15 rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisės įkeitimo“ matyti, kad atsakovė nurodė ieškovei, jog išnuomotame Žemės sklype statiniais užimta tik apie 12 procentų ploto, atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą nuomojamo Žemės sklypo dydį sumažinti nuo 2,8895 ha iki 1,7162 ha, o atsižvelgdama į tai, bei nustatytas aplinkybes, kad ne visi pastatai yra Žemės sklype, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, o esantys pastatai yra apleisti ir nenaudojami, nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius negali išduoti sutikimo įkeisti 2,8895 ha ploto valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisę.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovės UAB „Uosto verslo centras“ ieškinio reikalavimas pagrįstas ir ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisių įkeitimo tvarką ir nepagrįstai rėmėsi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo klausimus. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravusi nuosavybės teise statinių 1,733 ha plote.
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė pati pažymi, kad neatsisako ieškovei UAB „Uosto verslo centras“ išduoti sutikimą įkeisti žemės nuomos teisę, tačiau ne į visą ieškovei išnuomotą 2,8895 ha valstybinės žemės sklypą. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-06-15 rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisės įkeitimo“ turinio matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius buvo pateikęs UAB „Uosto verslo centras“ pasiūlymą nuomojamo Žemės sklypo dydį sumažinti nuo 2,8895 ha iki 1,7162 ha. Byloje iš atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė savo poziciją grindžia motyvais, jog ieškovė UAB „Uosto verslo centras“ viso Žemės sklypo nenaudoja, Žemės sklypo dalyje, sudarančioje 1,1733 ha, nėra ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, o žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalinga 1,7162 ha Žemės sklypo dalis. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė iš esmės laikėsi pozicijos, jog ieškovei išnuomotas per didelio ploto Žemės sklypas. Iš esmės tokie motyvai lėmė atsakovės atsisakymą išduoti sutikimą ieškovei įkeisti 2,8895 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos teisę.
17. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007‑11-14 sutiko, jog AB „Klaipėdos mediena“, parduodama pastatus ir kitus statinius, perleistų valstybinių žemės sklypų žemės nuomos teises ir pareigas, atsiradusias iš dviejų 1998‑03-23 sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N21/98-0049 ir Nr. N21/98-0050. Trečiasis asmuo UAB „Viremidos investicijos“, 2007-11-28 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi pastatus, perėmė ir nuomos teises ir pareigas, kylančias iš valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N21/98-0049 dėl 0,1413 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir Nr. N21/98-0050 dėl 2,7473 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungimo būdu. Iš byloje esančios 2014-04-10 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-70, sudarytos tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ir UAB „Viremidos investicijos“ turinio nustatyta, kad nuomotojai UAB „Viremidos investicijos“ išnuomotas 2,8895 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Nustatyta, kad 2016‑01‑28 susitarimu Nr. 13SŽN-20-(14.13.55.) „Dėl 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN‑(14.13.55.)-70 pakeitimo“ nustatyta, jog nuomininkė pagal minėtą 2014‑04-10 valstybinės žemės nuomos sutartį yra UAB „Uosto verslo centras“. Duomenys, kad su UAB „Uosto verslo centras“ sudaryta 2,8895 ha ploto žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
18. Apeliaciniame skunde atsakovė pažymėjo, kad nėra išspręstas klausimas dėl UAB „Uosto verslo centras“ išnuomoto Žemės sklypo ploto sumažinimo. Apeliacinį skundą atsakovė taip pat grindė motyvais, jog pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus skundžiamą sprendimą, atsirado naujos aplinkybės, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su ieškove dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, įvertinus tai, kad kitoje civilinėje byloje, be kitų, buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-70 ir 2016-01-28 susitarimą Nr. 13SŽN-20-(14.13.55.) dėl minėtos sutarties pakeitimo, Klaipėdos apygardos teismo 2017‑08-31 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2‑1381-911/2017.
19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1381-911/2017 priimta 2017‑09‑27 teismo nutartimi patvirtinta minėtoje byloje ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsakovės UAB „Viremidos investicijos“, atsakovės UAB „Uosto verslo centras“, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Iš minėtoje byloje teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme metu, 2017-07-24, Klaipėdos regiono plėtros taryba sprendimu Nr. 51/3S-40 nusprendė pripažinti UAB „Uosto verslo centras“ projektą „Inovacijų ir verslo slėnio įkūrimas Klaipėdos mieste“ regioninės svarbos projektu; dėl tokio sprendimo atsakovės UAB „Viremidos investicijos“ ir UAB „Uosto verslo centras“ įgyja teisę nuomotis Žemės sklypą ne aukciono tvarka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu. Taikos sutarties 4 ir 5 punktuose šalys numatė sąlygas, kad Nacionalinė žemės tarnyba įsipareigoja per 14 darbo dienų nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, sudaryti su UAB „Uosto verslo centras“ naują valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria Žemės sklypas bus išnuomotas, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi „Inovacijų ir verslo slėnio įkūrimas Klaipėdos mieste“ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pripažintas regioninės svarbos projektu ir Žemės sklypas, remiantis 2017-07-13 projekto aprašymu „Inovacijų ir verslo slėnio įkūrimas Klaipėdos mieste“, reikalingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinto regioninės svarbos projekto įgyvendinimui. Šalys susitarė, kad Sutartis (t. y. 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN‑(14.13.55.)-70 ir 2016-01-28 susitarimas Nr. 13‑SŽN‑20‑(14.13.55.) dėl minėtos sutarties pakeitimo) nutrūksta nuo naujos valstybinės žemės nuomos sutarties dėl Žemės sklypo įsigaliojimo momento.
20. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-10 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Atnaujinus bylos nagrinėjamą, į byla pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos 2017-11-13 įsakymas „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos“. Jame nurodyta išnuomoti UAB „Uosto verslo centras“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, pagal valstybinės žemės nuomos sutarties projektą. Taip pat į bylą pateikta 2017‑11-14 tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, (nuomotojos) ir UAB „Uosto verslo centras“ (nuomininkės) sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN‑339‑(14.13.55.). Iš šios sutarties sąlygų nustatyta, kad nuomininkei UAB „Uosto verslo centras“ išnuomotas 2,8895 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2017-11-23 duomenimis 2017‑11‑14 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis 2017‑11-15 įregistruota viešame registre.
21. Anksčiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovei UAB „Uosto verslo centras“ išnuomotino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ploto apimties iš esmės tiek 2014-04-10 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-70 ir 2016‑01-28 susitarimo Nr. 13SŽN-20-(14.13.55.) dėl minėtos sutarties pakeitimo pagrindu, tiek ir 2017‑11-14 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ieškovei UAB „Uosto verslo centras“, kaip nuomininkei, išnuomotas tokio paties, t. y. 2,8895 ha, ploto Žemės sklypas. Šios aplinkybės šalys neginčija. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės UAB „Uosto verslo centras“ 2,8895 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos teisė nenuginčyta. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad rašytiniai įrodymai byloje paneigia atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojamas abejones ir argumentus dėl ieškovei išnuomotinos žemės sklypo ploto dalies ir ieškovei išnuomoto viso Žemės sklypo naudojimo.
22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑09-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2‑1381‑911/2017, patvirtintos taikos sutarties 5 punkto sąlygoje numatyta, kad 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN (14.13.55.)-70 ir 2016-01-28 susitarimas Nr. 13‑SŽN-20-(14.13.55.) dėl minėtos sutarties pakeitimo nutrūksta nuo naujos valstybinės žemės nuomos sutarties dėl Žemės sklypo įsigaliojimo momento. Tačiau teisėjų kolegija, įvertina ir aplinkybę, kad 2017‑11-14 sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartimi nuomininkei UAB „Uosto verslo centras“ išnuomotas to paties 2,8895 ha ploto tas pats Žemės sklypas, tad ieškovės 2,8895 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomos teisė faktiškai nepanaikinta.
23. Įvertinus 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2017-11-14 valstybinės žemės nuomos sutarties turinį matyti, kad numatyta ta pati išnuomojamo Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kitos paskirties, komercinės paskirties objektų teritorijos. 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. 2017-11-14 valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 punkte numatyta, jog žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius galima tik tuos, kurie susiję su Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2017-07-24 sprendimu Nr. 51/3S-40 „Dėl UAB „Uosto verslo centras“ projekto „Inovacijų ir verslo slėnio įkūrimas Klaipėdos mieste“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ patvirtinimo projekto įgyvendinimu. Šios sutarties 4.2 punkte numatyta, kad žemės sklype rekonstruoti pastatus galima, jeigu tokia rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.
24. Apeliantės atstovė 2017-11-30 teismo posėdžio metu nurodė, kad nuomos sutartys skiriasi tuo, jog naujoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta viena iš sąlygų, jog žemės sklype statyti naujus statinius ir įrenginius galima tik remiantis patvirtintu UAB „Uosto verslo centras“ projektu ir kito teisinio reglamentavimo pagrindu. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu ne tik, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, tačiau taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų numatytas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir nustato, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, taip pat regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektams, kuriuos regiono plėtros taryba Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta regioninės svarbos projektais. Svarbu tai, kad tiek 2014-04-10, tiek ir 2017-11-14 valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytos galimybės statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti pastatus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovės UAB „Uosto verslo centras“ projektas Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimu pripažintas regioninės svarbos projektu, iš esmės atitinka ir byloje esančių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl trečiojo asmens ir ieškovės teisėtų lūkesčių vykdyti veiklą Žemės sklype susiformavimo ir šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės neprieštarauja.
25. Byloje esantys rašytiniai įrodymai apie valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos trečiajam asmeniui UAB „Viremidos investicijos“ aplinkybes nuo 2007 metų ir duomenys apie 2007–2016 metų laikotarpiu dėl ginčo Žemės sklypo teritorijos atliktus teisinius veiksmus (Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2008-11-10 davė sutikimą rengti detaliojo plano (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) projektą; buvo pakeistas žemės naudojimo būdas ir pobūdis; sujungimo būdu suformuotas ginčo Žemės sklypas; 2013‑07-15 ir 2015-04-24 duoti leidimai medžių ir krūmų kirtimo, genėjimo ir sodinimo darbams; 2014-08-22 ir 2015-01-16 duoti rašytiniai pritarimai statinio projektui, suteikiantys teisę griauti nurodytus statinius; 2014‑09‑01 ir 2016-04-20 duoti sutikimai tiesti inžinerinius tinklus pagal pateiktus projektus; 2016 metais išduoti statybos leidimai statyti naujus statinius, įskaitant ypatingos kategorijos administracinį pastatą ir ypatingos kategorijos prekybos paskirties pastatą, statyti ir rekonstruoti inžinerinius statinius) patvirtina, kad žemės sklypo teritorijoje su valstybinę žemę nuomojančios institucijos žinia ir pritarimu buvo vykdomas ilgalaikis investicinis projektas (t. 1, b. l. 15–30, 88–135). Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015‑12-01 davė sutikimą Nr. 13ST‑831‑(14.13.5), kad UAB „Viremidos investicijos“ perleistų 2,8895 ha valstybinės Žemės sklypo, išnuomoto pagal 2014-04-10 valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisę. Trečiasis asmuo UAB „Viremidos investicijos“ 2015-12-03 akcijų pasirašymo sutartimi padidino dukterinės įmonės UAB „Uosto verslo centras“ įstatinį kapitalą, naujai išleidžiamas akcijas apmokėdama nepiniginių įnašu, t. y. perduodama ieškovei nekilnojamąjį turtą (Statinius). Ieškovės ir atsakovės 2016-01-28 pasirašyto susitarimo dėl 2014-04-10 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 13ŽN-20-(14.13.55) pakeitimo pagrindu ieškovė UAB „Uosto verslo centras“ tapo Žemės sklypo nuomininke. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visumą byloje esančių duomenų ir konstatavo, kad ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį užbaigti investicinio projekto vykdymą.
26. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo aplinkybę, kad yra numatyti ieškovės UAB „Uosto verslo centras“ vykdomo projekto „Inovacijų ir verslo slėnio įkūrimas Klaipėdos mieste“ įgyvendinimo etapai ir į juos patenkančių statybos darbų terminai. Skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu ieškovei UAB „Uosto verslo centras“ iš esmės pripažinta teisė be atsakovės sutikimo įkeisti 2,8895 ha ploto Žemės sklypo nuomos teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nenurodė kitų aplinkybių ir nepateikė kitų motyvų, jog ieškovės valstybinės žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas būtų objektyviai negalimas, o taip pat ir argumentų, pagrindžiančių apeliantės poziciją, kad nėra pagrindo ieškovei pripažinti teisę be atsakovės sutikimo įkeisti 2,8895 ha ploto Žemės sklypo nuomos teisę.
27. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Įvertinusi nurodytus bylos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės sutikimo įkeisti 2,8895 ha ploto Žemės sklypo nuomos teisę nedavimo pagrindinis argumentas dėl statiniams eksploatuoti reikiamo žemės sklypo ploto yra nepagrįstas ir nepakankamas. Ieškovės 2,8895 ha ploto Žemės sklypo nuomos teisė nenuginčyta, o atsakovė nepateikė kitų motyvų, pagrindžiančių teisėtą pagrindą atsisakyti duoti leidimą įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę, ar motyvų, kad ieškovės lūkestis įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę neturi teisėto pagrindo, pažiedžia valstybės ar / ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Esant susiklosčiusiai situacijai, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas ir teisėtas. Pripažintina, kad vien apeliantės pozicija, jog esant susiklosčiusiai situacijai ieškovė formaliai turėtų kreiptis į atsakovę su nauju prašymu dėl sutikimo įkeisti žemės nuomos teisę pagal naują valstybinės žemės nuomos sutartį, tokiomis aplinkybėmis neatitiktų protingumo, teistų lūkesčių pripažinimo ir ekonomiškumo kriterijų, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 1, 4 dalys). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ieškovės UAB „Uosto verslo centras“ civilinių teisių gynimo priemonę ir pripažinti ieškovei teisę įkeisti Žemės sklypo nuomos teisę be atsakovės sutikimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).
28. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
29. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Duomenų apie šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta, dėl to jų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
31. Atskirai pažymėtina, kad ieškovės atstovo 2017-11-30 teismo posėdžio metu pateiktas ir prie bylos pridėtas rašytinis dokumentas – 2017‑07‑13 projekto aprašymas „Inovacijų ir verslo slėnio įkūrimas Klaipėdos mieste“ (t. 2, b. l. 82), įvertinus ieškovės atstovo argumentus apie duomenų komercinę konkurencinę reikšmę, pripažintas nevieša bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.

              Nustatyti, kad rašytinis dokumentas – 2017-07-13 projekto aprašymas „Inovacijų ir verslo slėnio įkūrimas Klaipėdos mieste“ (t. 2, b. l. 82), yra  nevieša bylos medžiaga.

Teisėjos              Raimonda Andrulienė

              Albina Pupeikienė

              Alvydas Žerlauskas