Civilinė
byla Nr. 3K-3-155/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorija
114.8.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Juozo
Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
UAB ,,Interbolis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Interbolis“ ieškinį atsakovui VĮ Registrų
centrui, tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno
miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,
UAB ,,Kamintos investicija“, Asociacija vaikų ir jaunimo regbio klubas
,,Ąžuolas“, dėl nuosavybės teisės gynimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės
pripažinimo, įpareigojant VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo vardu kiemo
statinius – du stadionus, bėgimo taką, dvi tribūnas ir kitus kiemo statinius –
bordiūrus, kiemo aikštelę, kanalizacijos šulinį (14 vienetų). Kauno miesto
apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 23
d. sprendimu už akių ieškinį tenkino; šis sprendimas įsiteisėjo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d.
nutartimi pagal Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą CPK 366
straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkto pagrindais buvo atnaujintas procesas byloje;
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartimi pagal prokuroro
prašymą procesas byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto
pagrindu.
Atnaujinus procesą civilinėje byloje ieškovas
prašė pripažinti: 1) teisę įregistruoti, įpareigojant VĮ Registrų centro Kauno
filialą, nuosavybės teise UAB „Interbolis“ vardu kiemo statinius (stadionus – 2
vnt., bėgimo taką, tribūnas – 2 vnt.) bei kiemo statinius (bordiūrus, kiemo
aikštelę, kanalizacijos šulinį – 14 vnt.), esančius Kaune, Partizanų g. 192; 2) nuosavybės teises ieškovui, įgytas AB
„Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į statinius: tvorą, stadioną, tribūnas Nr. 1
ir Nr. 2, bėgimo taką, esančius Kaune, Partizanų g. 192; 3) pripažinti, kad ieškovas iki 2007 m.
gegužės 3 d. priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turėjo nuosavybės teises,
įgytas AB „Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į statinius: tvorą, kiemo
aikštelę, kanalizacijos šulinius, esančius Kaune, Partizanų g. 192B; 4)
įpareigoti atsakovą įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į statinius: tvorą,
stadioną, tribūnas, bėgimo taką, esančius Kaune, Partizanų g. 192.
II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13
d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimą
už akių, kuriuo pripažinta ieškovui teisė, įpareigojant atsakovą įregistruoti
ieškovo vardu nurodytus statinius, ieškinio dalį dėl juridinių faktų nustatymo
atmetė, kitą bylos dalį nutraukė. Teismas iš byloje pateikto AB „Embolis“
visuotinio akcininkų 1994 m. lapkričio 26 d. susirinkimo protokolo, UAB „Interbolis“ visuotinio
akcininkų 1995 m. gegužės 24 d.
susirinkimo protokolo ir akcininkų turtinių įnašų įvertinimo akto bei
UAB „Interbolis“ 1995 m. gegužės 10 d. steigimo sutarties turinio nustatė, kad
AB „Embolis“ 1995 m. perdavė UAB „Interbolis“ 350 000 Lt vertės sporto ir poilsio kompleksą, tačiau pažymėjo,
jog šiuose dokumentuose nebuvo konkretizuoti komplekso priklausiniai. Pagal
kadastro ir registro dokumentų bylos bei archyvinių įrašų duomenis teismas nustatė,
kad iki 1996 m. rugpjūčio 26 d. sporto kompleksas nebuvo inventorizuotas ir
nebuvo duomenų apie bėgimo tako, vejų, tribūnų, kiemo aikštelės kaip atskirų
objektų ar statinių egzistavimą; šių objektų inventorizacija pirmą kartą
atlikta praėjus dvejiems metams po AB
„Embolis“ akcininkų susirinkimo, kurio protokolo pagrindu ieškovas įgijo
nuosavybės teises į statinius – parko aptarnavimo paviljoną, garažą, buitinio
aptarnavimo pastatą, sporto klubą, šiltnamių korpusą bei šiltnamį. Teismas
pažymėjo, kad AB „Embolis“ negalėjo perduoti
neinventorizuotų statinių, o UAB „Interbolis“ – jų priimti, juolab, kad byloje
nėra įrodymų apie teisėtą nekilnojamojo daikto sukūrimą, pripažinimą tinkamu
naudoti. Teismas vadovavosi 1995 m.
sausio mėn. inžinerinių tinklų į gyvenamąjį namą Kaune, Partizanų g. 192,
projektu su topografine nuotrauka ir kitomis byloje pateiktomis nuotraukomis,
taip pat ir topografinėmis, liudytojos L.
A., dirbusios Staklių susivienijime 1980-1996 m., parodymais ir nurodė, kad bėgimo tako perdavimo metu nebuvo, duomenų
apie teisėtą jo statybą nepateikta. Vadovaudamasis Kauno apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
skyriaus 2007 m. gegužės 4 d. reikalavimu ieškovui teismas nustatė, kad
statinius (bordiūrus) ieškovas statė be teisėto pagrindo, kartu padarydamas
išvadą, jog tribūnų pamatai ir sutvirtinimai su jais, bėgimo takas ir bordiūrai
padaryti neseniai, t. y. ne prieš dvidešimt
metų ar dar anksčiau. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų,
kokiems konkrečiai jam priklausantiems pastatams priklauso ir kaip tarnauja
kiemo statiniai: stadionas, bėgimo takas, tribūnos.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui
įrodymų, jog 2003 m. birželio 26 d. prašymas atsakovui dėl klaidingų duomenų ištaisymo
apie kiemo statinių (stadionų – 2 vnt., bėgimo tako; tribūnų – 2 vnt., bordiūrų,
kiemo aikštelės, kanalizacijos šulinių – 14 vnt.) priklausomybę bei nuosavybės
teisių į juos įregistravimo ieškovo vardu būtų įteiktas adresatui; kad atsakovas būtų
atsakęs į tą raštą, o ieškovas – skundęs atsakymą ar jo negavimą. Dėl to
teismas sprendė, kad ieškovas nepasinaudojo išankstine ne teismine ginčo
sprendimo tvarka. Vadovaudamasis nurodytomis
aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė nuosavybės
teisių į kiemo statinius turėjimo bei kreipimosi į atsakovą faktų, todėl laikė,
jog, priimant sprendimą už akių, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį. Teismas taip pat nurodė, kad VĮ „Registrų
centras“ negali būti atsakovas byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo, nes
neįrodyta, jog 1996
m. buvo atlikta sporto ir poilsio komplekso pastatų bei kiemo
statinių inventorizacija ir teisinė registracija, iki teismo 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimo ieškovo
teisė į ginčo statinius įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pripažinta. Dėl to
atsakovas yra netinkama šalis byloje – jam iškelta byla turėjo būti nutraukta. Teismas atkreipė dėmesį į tai,
kad patikslintame ir papildytame ieškinyje ieškovas nurodė dar vieną kiemo
statinį – tvorą, kuri buvo įregistruota 1994 m. lapkričio 26 d. akcininkų
susirinkimo protokolo ir teismo 2003 m. gruodžio 23 d. sprendimo pagrindu, nors
šiuose dokumentuose ji nepaminėta.
Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta juridinę
reikšmę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) sąlygų visuma – kad
ieškovas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu buvo įgijęs nuosavybės teisę ir
turėjo tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Netenkinęs
reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismas atmetė kaip
išvestinį ir reikalavimą dėl įpareigojimo įregistruoti ieškovo teises į
statinius.
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi
atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno
miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija
nutartyje nurodė, kad patikslinto ir papildyto ieškinio reikalavimai – pripažinti ieškovui nuosavybės
teises į ginčo statinius, nėra aiškūs
ir tiksliai suformuluoti, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada,
jog iš esmės ieškiniu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje
esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog prie 1995 m. gegužės 24 d. UAB
„Interbolis“ akcininkų turtinių įnašų įvertinimo akto nėra turtinius įnašus detalizuojančių
dokumentų; išregistruojant AB „Embolis“, ginčo statinių įsigijimo nuosavybės teise ir perleidimo
turtinio įnašo būdu steigiamam UAB „Interbolis“ dokumentų archyvui nepateikta; ginčo
statinių valdymo forma neaiški ir UAB „Interbolis“ 1994 m. lapkričio 26 d.
akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu ieškovas jų nuosavybės teise nevaldo. Kolegija
pažymėjo, kad ieškovas nuosavybės teisių į ginčo statinius (tvorą, stadioną, tribūnas
ir bėgimo taką) faktą įrodinėjo 1994
m. lapkričio 26 d. AB „Embolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu,
1995 m. gegužės 24 d. UAB „Interbolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo
protokolu ir akcininkų turtinių įnašų įvertinimo aktu, tačiau, įvertinusi
byloje esančius duomenis, kolegija padarė išvadą, jog ginčo statiniai, kuriuos nuosavybės teise
siekia įteisinti ieškovas, steigiant UAB „Interbolis“ nebuvo perduoti. Ieškovas neįrodė, kad ginčo statiniai būtų buvę
įregistruoti AB „Embolis“ nuosavybės teise, juos kaip turtinį įnašą perleidžiant
UAB „Interbolis“, juolab kad šie
statiniai net nebuvo inventorizuoti jų perdavimo metu. Kolegija sutiko su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1995 m. nebuvo bėgimo tako (jį
ieškovas padarė savavališkai, be leidimo); tribūnos pagamintos iš metalinių
rėmų bei lentų, t. y. yra kilnojamosios; stadiono kaip nekilnojamojo turto
objekto nėra, stadiono projektui nebuvo išduotas statybos leidimas, jis nebuvo
pripažintas tinkamu naudotis; pirminiu
ieškiniu ieškovas neprašė pripažinti nuosavybės teisės į tvorą, šis
reikalavimas pateiktas vėliau. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė
reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teises (nustatyti, jog nuosavybės teise
valdo) į ginčo statinius (tvorą, stadioną, tribūnas ir bėgimo taką) turtinio įnašo pagrindu. Kolegija sprendė, kad teismas pagrįstai atmetė
reikalavimą pripažinti,
jog ieškovas iki 2007 m. gegužės 3 d.
priėmimo-perdavimo akto pasirašymo turėjo nuosavybės teises, įgytas AB
„Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į statinius (tvorą, kiemo aikštelę,
kanalizacijos šulinius), nes šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas
nesukels teisinių padarinių – šiuo metu statiniai ieškovui nebepriklauso, jie registruoti UAB „Kamintos investicija“ vardu.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad, netenkinus reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų
nustatymo, netenkintinas ir reikalavimas dėl įpareigojimo registruoti nuosavybės
teises į ginčo statinius, kartu pažymėjo, jog ieškovas nesilaikė išankstinės neteisminės
ginčo sprendimo tvarkos.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas
UAB ,,Interbolis“ prašo panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį,
priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1) dėl
proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182
straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4
dalies nuostatas, nes nepasisakė ir nesivadovavo Kauno miesto apylinkės teismo
2003 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu kitoje byloje. Šiame sprendime nustatytos
faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, nes
sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visas faktui pripažinti
prejudiciniu būtinas sąlygas: abiejose bylose tiriamos analogiškos faktinės
aplinkybės dėl statinių (dviejų stadionų, bėgimo tako, tribūnų, tvoros, kiemo
aikštelės, kanalizacijos šulinių) teisinio statuso, t. y. ar šie statiniai
priklauso kasatoriui (kasatorius pažymi, kad 2003 m. spalio 13 d. sprendimu
nustatyta, kad ginčo pastatų savininkas yra kasatorius); abiejose bylose
dalyvavo tie patys asmenys; Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d.
sprendimas yra absoliutaus pobūdžio – byla buvo nagrinėjama ypatingosios
teisenos tvarka ir sprendimas priimtas dėl teisės pripažinimo, t. y. sprendimas
neturi subjektinių ribų. Kasatorius
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo pakartotinai nagrinėti
išspręstos bylos ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus
ar teisinius santykius, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008). Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas
nesivadovavo teismų praktika dėl sąlygų,
kurioms esant faktai pripažintini prejudiciniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi,
priimta civilinėje byloje Alytaus
apskrities viršininko administracija v. VĮ Registrų centro Alytaus filialas,
bylos Nr. 3K-3-554/2009; 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje
byloje mokslinė-komercinė
J. Č. firma v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-615/2006; kt.);
2) dėl
nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos
teismas pripažino, jog kasatoriui AB ,,Embolis“ perdavė Sporto ir poilsio
kompleksą steigimo sutarties pagrindu, t. y. nuosavybės teisė kasatoriui buvo
perduota, tačiau nepakanka įrodymų išvadai, kad kartu kasatoriui buvo perduoti
ir ginčo statiniai. Kasatoriaus nuomone, teismas privalėjo tik nustatyti, kokie
statiniai kasatoriui buvo perduoti, o ne daryti CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1
punkto ir 4.48 straipsnio nuostatas pažeidžiančią išvadą, kad kasatorius
apskritai neįgijo nuosavybės teisės į statinius. Kasatorius nesutinka su teismo
teiginiu, kad neįrodyta, jog, perleidžiant ginčo statinius, jie buvo
įregistruoti AB ,,Embolis“ vardu, ir nurodo, kad šiuo atveju svarbu, ar AB
,,Embolis“ buvo šių statinių savininkas ir neperdavė kasatoriui daugiau, nei
pats turėjo. Kasatorius pažymi, kad CK 4.48 straipsnio nuostatose nenustatyta
pareigos įregistruoti perleidžiamą turtą, nes nuosavybės teisė įgyjama nuo
turto perdavimo momento, o ne nuo jo įregistravimo. Teisinio registravimo
funkcija yra ne nustatyti nuosavybės teises, bet išviešinti asmens teisę į
turtą, siekiant šį faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Įgyjant
nuosavybės teisę perdavimo būdu, svarbu, kad nuosavybės teisę perduotų pats
savininkas ir tik tiek teisių, kiek jų turi pats. Aplinkybė, kad ginčo
statiniai nebuvo registruoti AB ,,Embolis“ vardu, nesudaro teisinio pagrindo
teigti, jog jis neturėjo šių statinių nuosavybės teise ir negalėjo jų perleisti
kasatoriui;
3) dėl
registro duomenų teisinio statuso. Tiek pagal Nekilnojamojo turto registro
įstatymo 4 straipsnio, tiek pagal CK 4.242 straipsnio nuostatas į registrą
įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų
nustatyta tvarka. Kasatorius nurodo, kad nors ginčo statiniai nebuvo
registruoti AB ,,Embolis“ vardu, tačiau nuo 1981 m. duomenys apie juos yra
sukaupti duomenų kadastro ir registro byloje.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymo 2 dalį kasatoriui perleisto sporto ir
poilsio komplekso inventorizavimo bylos duomenys (t. y. duomenys apie stadioną,
tribūnas, bėgimo taką, bordiūrus, kiemo aikštelę, tvorą, kanalizacijos
šulinius) turėjo būti perkelti į
Nekilnojamojo turto registrą ir tuo pagrindu laikytini šio registro duomenimis.
Kasatoriaus nuomone, vertinant sporto ir poilsio komplekso inventorizacinės
bylos duomenis, jiems teiktina tokia pat teisinė galia, kaip ir nekilnojamojo
turto registro duomenims, t. y. šie duomenys turi didesnę įrodomąją galią.
Kadangi teismas nevertino inventorizacinėje byloje esančių duomenų kaip
nekilnojamojo turto duomenų, tai kasatorius
daro išvadą, kad teismas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 4 straipsnių bei CK 4.262 straipsnio
nuostatas. Tokią išvadą, kasatoriaus nuomone, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. VĮ Registrų
centras, A. P., B. N., D. A., bylos Nr. 3K-3-412/2009);
4) dėl
proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo. Kasatorius
nurodo, kad yra pakankamai įrodymų (kasatoriaus steigimo sutartis, AB
,,Embolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, Valstybinės mokesčių
inspekcijos pažymos ir pastatų ir statinių kadastro ir registro byla, VĮ Respublikinio
inventorizavimo ir projektavimo biuro detalizuotas pažymėjimas, kt.),
patvirtinančių kasatoriaus nuosavybės teisę į ginčo statinius, tačiau teismas
juos vertino, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ginčas iš
esmės vyksta dėl to, ar ginčo statiniai įėjo į kasatoriui perduoto sporto
komplekso sudėtį. Teismui nustačius, kokie objektai sudarė kasatoriui perduotą
kompleksą, darytina išvada, jog ginčo statinius kasatorius gavo kaip turtinį
įnašą ir valdo juos nuosavybės teise. Kasatorius nurodo, kad teismas,
pažeisdamas CPK 185 straipsnio 2 dalies, 197 straipsnio 2 dalies nuostatas,
vadovavosi 1995 m. inžinerinių tinklų projektu su topografine nuotrauka bei
liudytojos L. A. parodymais ir padarė
nepagrįstą išvadą dėl bėgimo tako ir bordiūrų pastatymo. Nekilnojamojo turto
registre nurodyta, kad bėgimo takas ir bordiūrai buvo pastatyti 1983-1986 m.
Taigi išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie
ginčo bėgimo taką ir bordiūrus turi visus CPK 197 straipsnio 2 dalyje
nustatytus oficialiojo rašytinio įrodymo požymius, todėl laikytinas oficialiuoju
rašytiniu įrodymu ir negali būti nuginčytas liudytojų parodymais ar kitais
rašytiniais įrodymais. Kasatorius pažymi, kad atsakovas neprieštaravo dėl
kasatoriaus prašymo pripažinti nuosavybės teises į ginčo statinius ir sutiko su
pozicija dėl sporto komplekso inventorizacinėje byloje sukauptų duomenų
teisinio statuso. Kasatorius nesutinka su teismo teiginiu, kad stadiono kaip
nekilnojamojo turto objekto nėra, ir nurodo, jog jo buvimą patvirtina
nekilnojamojo turto registro duomenys.
Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo ieškovo UAB ,,Interbolis“
kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti
nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1) dėl
proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo.
Trečiasis asmuo nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismai pažeidė
CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas bei
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl
prejudicinių faktų; nurodo, kad aplinkybės prejudicinėmis pripažįstamos tik
tiems asmenims, kurie dalyvavo procese, t. y. jam, nedalyvavusiam nagrinėjant civilinę
bylą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, teismo sprendimas nesukėlė teisinių
padarinių. Tik teisės doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš ypatingosios teisenos
bruožų yra teismo sprendimo absoliutumas, tačiau tokia nuostata nei įstatyme,
nei teismų praktikoje neįtvirtinta;
2) dėl
nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
Atsiliepime nurodoma, kad nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas
teismas taikė tinkamai. Sprendžiant nuosavybės teisių pripažinimo klausimą,
svarbu nustatyti, ar AB ,,Embolis“ buvo ginčo pastatų savininkas ir neperdavė
kasatoriui daugiau nuosavybės teisių, nei turėjo. Apeliacinės instancijos
teismas nustatė, kad ginčo statiniai, kuriuos nuosavybės teise siekia įteisinti
kasatorius, steigiant bendrovę, nebuvo perduoti, nes AB ,,Embolis“ neturėjo
nuosavybės teisių. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį
ginčo statinių sukūrimo aplinkybes, kurios patvirtina, jog AB ,,Embolis“ neturėjo nuosavybės teisių į
šiuos statinius;
3) dėl
proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo.
Atsiliepime nesutinkama su kasacinio skundo argumentais, kad ieškovas
neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į ginčo
statinius, nes ši jo teisė buvo nustatyta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės
teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimu. Šis sprendimas nėra ir negali būti
prejudicinis faktas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė
motyvuotus argumentus dėl įrodymų vertinimo ir nepažeidė įrodymų vertinimo
taisyklių.
Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovo UAB ,,Interbolis“ kasacinį skundą
atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus.
Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1) dėl
nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Atsiliepime
nurodoma, kad teismai aiškinosi ne tik nuosavybės teisės į ginčo statinius
perdavimą kasatoriui, bet ir aplinkybes, ar ginčo statiniai kaip nekilnojamieji
daiktai galėjo būti sukurti, koks jų
teisinis statusas ir pan. Byloje nėra duomenų apie stadionų sukūrimo, pastatymo
ir jų egzistavimo teisėtumą; tribūnos yra kilnojamieji daiktai, į kuriuos teisės
viešai neregistruojamos, be to, pagal liudytojų parodymus tai yra laikini
statiniai ir kasatoriui negalėjo būti perduoti; žemės sklypas, ant kurio
pastatyti ginčo statiniai, buvo perduotas pagrindiniam naudotojui laikinai
naudotis, t. y. AB ,,Embolis“ neturėjo nuosavybės teisės į ginčo statinius ir
negalėjo jų teisėtai perduoti. Kadangi neaišku, kokia nuosavybės apimtimi
disponavo AB ,,Embolis“, negalima teigti, kad konkretūs ginčo objektai buvo
perduoti. Byloje nėra duomenų, koks konkrečiai buvo AB ,,Embolis“ turtinis
įnašas. Tai, kad nuosavybės teisės negali atsirasti į neteisėtai sukurtą
daiktą, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio
2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Pirmoji kregždutė“ v. VšĮ S. Dariaus
ir S. Girėno sporto centras, Kauno m. valdyba, kt., bylos Nr. 3K-3-224/1999);
2) dėl
proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo.
Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai taikė proceso normas dėl faktų
pripažinimo prejudiciniais. Kasatoriaus nurodomame Kauno miesto apylinkės
teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendime nurodyti faktai nėra šiai bylai
prejudiciniai, nes Generalinė prokuratūra, Asociacija vaikų ir jaunimo klubas
,,Ąžuolas“ ir UAB ,,Kamintos investicija“ šioje byloje nedalyvavo; sprendimas
nėra dėl pripažinimo, nes šioje byloje ieškinio reikalavimai buvo atmesti; be
to, kasatoriaus nurodomi faktai yra motyvuojamojoje, o ne rezoliucinėje dalyje;
skiriasi bylų nagrinėjimo dalykas; nurodomame
2003 m. spalio 13 d. sprendime
nebuvo sprendžiamas tvoros statusas ir jos perdavimo klausimas, taip pat
kitų priklausinių sukūrimo teisėtumo klausimas. Dėl nurodytų aplinkybių
minimame sprendime nustatytos aplinkybės negalėjo būti laikomos prejudiciniais
faktais šioje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl
proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus, taikymo
Kasatorius nurodo, kad
teismai, spręsdami bylą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias
prejudicinius faktus, nes nesivadovavo kitoje byloje priimtu Kauno miesto
apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendimu, kuriame nustatyta, kad
kasatorius statinius (du stadionus, bėgimo taką, dvi tribūnas, bordiūrus, kiemo
aikšteles, kanalizacijos šulinius) valdo nuosavybės teise ir šios aplinkybės
yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.
Teismo sprendimo privalomumas yra esminė
teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo
sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia
įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje
civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys,
išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir
nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai
faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra
suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais
laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių
faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet
kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo
sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims;
pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik
tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu,
kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB
,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m.
vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB ,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m.
birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno
žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.
3K-3-554/2009; kt.). Kiekvienu atveju teismas, aiškindamas ir taikydamas
aptartą proceso teisės normą, kaip ir bet kurio įstatymo aiškinimo ir taikymo
atveju, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tik
taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigą – užtikrinti teisingumą
kiekvienoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje
kasatorius kaip prejudiciniu faktu remiasi Kauno miesto apylinkės teismo 2003
m. spalio 13 d. sprendimu, kuriame, jo teigimu, nustatyta, kad kasatorius
statinius (du stadionus, bėgimo taką, dvi tribūnas, bordiūrus, kiemo aikšteles,
kanalizacijos šulinius) valdo nuosavybės teise.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m.
spalio 13 d. sprendimu išsprendė Kauno
miesto savivaldybės pareiškimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Sprendime
teismas nurodė, kad kasatoriaus šioje byloje nurodytas turtas – du stadionai,
bėgimo takas ir kitas turtas – priklauso
jam nuosavybės teise, tačiau tokią išvadą padarė, be kita ko, pažymėdamas, jog
byloje įrodyta, kad ,,šį turtą teisėtai naudoja, valdo bei apskaito, moka
nekilnojamojo turto mokesčius jų savininkas ,,UAB ,,Interbolis“. Be to, pagal
CK 4.57 straipsnio 2 dalį bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir
teisėtai valdomas daiktas (turtas), nors daikto (turto) valdytojas įgyjamąja
senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą; pagal CK 4.26 straipsnio 2
dalį valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai“. Dėl to
teismas padarė išvadą, kad statiniai, įrenginiai negali būti pripažinti
bešeimininkiais ir pareiškimą atmetė. Taigi pirmiau nagrinėtoje byloje ir šioje
byloje įrodinėjami dalykai susiję, tačiau netapatūs, nes pirmiau nagrinėtoje byloje
nebuvo sprendžiamos kasatoriaus nuosavybės teisės į turtą, t. y. nebuvo
sprendžiami statinių sukūrimo, egzistavimo kaip nekilnojamojo daikto objekto ir
įgijimo nuosavybės teise teisėtumo klausimai; buvo sprendžiama, ar yra
pagrindas pareiškime nurodytą turtą pripažinti bešeimininkiu. Teismas byloje
dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, pasisakydamas dėl kasatoriaus nuosavybės
teisių į turtą, nurodė išlygą, kad jeigu kasatorius turtą valdo ne nuosavybės
teise, tai bet kuriuo atveju valdo teisėtai, t. y. valdo turtą nuosavybės arba
kitokia įstatymu pagrįsta teise ir jis negali būti pripažintas bešeimininkiu. Aplinkybę
dėl teismo sprendime nurodytos išlygos kasatorius pripažino, nes šioje byloje
pareikštu ieškiniu prašė pripažinti jam nuosavybės teises į statinius ir
įrodinėjo reikalavimą patvirtinančias aplinkybes. Remdamasi tuo, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad pirmiau nagrinėtoje byloje nebuvo vienareikšmiškai
nustatytas privalomas šiai bylai prejudicinis faktas, kad kasatorius turtą
valdo nuosavybės teise, tačiau pirmiau priimtas teismo sprendimas atitinka
rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl jo įrodomoji reikšmė bylos
faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais
įrodymais. Teisėjų kolegija pagal teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tyrė Kauno miesto apylinkės teismo
2003 m. spalio 13 d. sprendimą. Tai reiškia, kad teismas vertino jame
išdėstytas aplinkybes kartu su kitais įrodymais ir konstatavo, jog byloje nėra
įrodymų viseto konstatuoti, kad kasatorius valdė statinius nuosavybės teise.
Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas
2003 m. lapkričio 7 d. ir lapkričio 21 d. sprendimuose taip pat pasisakė dėl
kasatoriaus teisių į statinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylų, kuriose buvo
priimti nurodyti sprendimai, įrodinėjimo dalykas buvo skaičiuotų mokesčių už
naudojamą žemę teisėtumas, nuosavybės teisių į statinius klausimas nebuvo
sprendžiamas, todėl administracinio teismo sprendimai nėra prejudiciniai šiai
bylai ir vertintini kartu su kitais įrodymais.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
atmeta kasatoriaus argumentus, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė prejudicinius
faktus reglamentuojančias teisės normas.
Dėl
ieškinio reikalavimų ir juridinio fakto nustatymo
Kasatorius, pateikdamas patikslintą ir papildytą
ieškinį, teisiniu ieškinio pagrindu kartu su kitomis teisės normomis nurodė CPK
444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normą ir, be kita ko, prašė pripažinti jam
nuosavybės teises, įgytas AB ,,Embolis“ turtinio įnašo pagrindu, į stadionus,
tvorą, tribūnas ir bėgimo taką, t. y. prašė pripažinti (nustatyti) juridinį faktą,
kad nuo 1995 m. jis valdo statinius
nuosavybės teise. Ieškinio reikalavimus dėl juridinio fakto nustatymo kasatorius
grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad vienas iš jo steigėjų AB ,,Embolis“ įnešė
kaip sudedamąją turtinio įnašo dalį į steigiamą UAB ,,Interbolis“ sporto ir
poilsio kompleksą, kurį su teisiškai registruotais pastatais sudarė ir
neįregistruoti pastatų priklausiniai: stadionai, bėgimo takas, kt. Kasatorius
teigia, kad turėjo turtinį įnašą detalizuojančius dokumentus, tačiau jų
neišsaugojo. Apeliacinės instancijos teismas reikalavimus dėl nuosavybės teisės
į statinius pripažinimo pagrįstai kvalifikavo kaip reikalavimus nustatyti
juridinius faktus ir nagrinėjo juos kaip juridinę reikšmę turinčių faktų
nustatymą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad byloje nepareikšta
reikalavimo pripažinti statinius kasatoriaus nuosavybė.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444
straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo
nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo
nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu
(pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais
pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau
šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų
negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas
buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio
12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.
B., H. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko
administracija, bylos Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. R. v. Kauno
miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr.
3K-3-563/2009; kt.).
Taigi kasatorius,
siekdamas įrodyti pareikštą reikalavimą, privalo įrodyti ne tik faktą, kad AB
,,Embolis“ perdavė jam nuosavybės teises į ieškinyje nurodytus statinius, bet
ir tai, kad ši bendrovė ir ankstesnis sporto komplekso savininkas statinius,
kaip pastatų, skirtų sporto ir poilsio poreikiams, priklausinius, teisėtai
sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti
daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis). Dėl
to teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad AB ,,Embolis“ nuosavybės
teisių apimtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pirmosios instancijos
teismas nustatė, kad tuometinio Kauno m. vykdomojo komiteto 1971 m. lapkričio
17 d. sprendimu F. Dzeržinskio staklių gamyklai buvo perduotas žemės sklypas
sporto ir poilsio bazei įrengti. Šiame sklype buvo pastatyti ir įteisinti
sporto ir poilsio bazės poreikiams tenkinti pastatai, kuriuos vėliau nuosavybės
teise įgijo AB ,,Embolis“ ir juos 1995 m. kaip turtinį įnašą perdavė steigiamai
UAB ,,Interbolis“. Šio nekilnojamojo turto klausimas nagrinėjamoje byloje
nesprendžiamas. Byloje taip pat nustatyta, kad F. Dzeržinskio staklių gamykla
jai paskirtoje teritorijoje įrenginėjo ledo rutulio aikštelę, čiuožyklą,
futbolo-regbio aikštę. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodomu
statinių įrengimo metu galiojo Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų
komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinta Leidimų statyti,
rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus
objektus įforminimo tvarka. Ši tvarka galiojo iki 1994 m. gruodžio 22 d. ir
joje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik
gavus nustatyta tvarka leidimus. Tuo metu galiojusioje Teisinio pastatų
registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d.
nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas
su jam priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus
įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m.
liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų
teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad pastatai, statiniai
ir butai turi būti registruojami (1 punktas); savavališkai pastatyti pastatai,
statiniai ir butai neregistruojami (5 punktas); ją pakeitė Vyriausybės 1996 m.
rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji
tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Taigi tiek
kasatoriaus nurodomu statinių įrengimo metu, tiek perduodant juos kasatoriui
kaip turtinį įnašą, pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir
įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota. Teismai nenustatė, kad
statiniai, į kuriuos kasatorius prašo pripažinti nuosavybės teises, buvo
sukurti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir pateikti teisiškai
įregistruoti.
Teisėjų kolegija,
sutikdama su kasatoriaus teiginiu, kad teisine pastatų registracija yra tik
įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo, pasikeitimo juridiniai
faktai, tačiau nuosavybė, kaip tokia, atsiranda kitais teisės aktuose
nurodytais pagrindais, pažymi, jog aplinkybė, kad kasatoriaus nurodyti
statiniai neįregistruoti, teisiškai reikšminga sprendžiant, ar šie statiniai
įrengti laikantis nustatytos tvarkos, nes anot kasatoriaus, kadastriniai duomenys
apie juos kaupti nuo 1981 m., tačiau žymų apie statinių teisėtumą kadastriniuose
dokumentuose nėra. Tai gali reikšti, kad sukaupti kadastriniai duomenys nebuvo
perkelti į registrą dėl to, kad įregistruojant statinius būtina pateikti
nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, jog statiniai įrengti gavus reikalingus
leidimus ir laikantis jų įrengimo tvarkos.
Apibendrindama teismų nustatytas aplinkybes, taip
pat aplinkybes, kad kasatoriaus nurodomus sporto paskirties įrenginius tvarko,
prižiūri ir jais naudojasi vietos sportininkai, vaikų ir jaunimo sporto klubai,
kasatorius šiais įrengimais nesinaudojo ir nesinaudoja, teisėjų kolegija
sprendžia, kad pareikšto ieškinio tikslas ne įteisinti nuosavybės teisę į
minėtus statinius ir juos sutvarkyti bei naudoti pagal paskirtį, o nuosavybės į
šiuos statinius įteisinimo pagrindu įgyti teisę nuomoti ar pirkti žemės sklypą,
kurį aptarti statiniai užima, tai nesuderinama su teisingumo nagrinėjamoje
byloje įvykdymu.
Dėl įrodymų vertinimo
CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo
taisyklės. Jos išanalizuotos ir išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 24 d. nutartis civilinėje
byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“,
bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š.
v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2008 m. gegužės
29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt.; byla Nr.
3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF
draudimas“ v. P. V., bylos Nr.
3K-3-268/2008; kt.)
Kasatorius teigia, kad
neprivalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į statinius, nes jie buvo pateikti pirmiau nurodytoje byloje
dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors
kasatorius teigia, jog byla yra dėl teisės įregistruoti statinius pripažinimo,
tačiau pirmiau konstatuota, kad ginčas iš esmės yra dėl kasatoriaus nuosavybės
teisių į statinius pripažinimo. Valdymo
nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės
įgijimo pagrindą, tiek ir valdymo nuosavybės teise faktą. Kasatoriaus nurodomi
dokumentai (jo steigimo sutartis, AB ,,Embolis“ visuotinio akcininkų
susirinkimo protokolas, kt. pažymos) patvirtina sporto komplekso įteisintų
pastatų valdymo faktą, tačiau šie dokumentai nepatvirtina to, kad AB ,,Embolis“,
perdavęs pastatus kasatoriui, turėjo nuosavybės teises ir perdavė šių pastatų priklausinius (stadionus,
kt.). Byloje nėra duomenų apie stadionų sukūrimo, pastatymo ir jų egzistavimo
teisėtumą, todėl teismai, vertindami įrodymus, konstatavo, kad nepakanka
įrodymų apie tai, kad statiniai buvo sukurti teisėtai ir kad buvo perduoti
kasatoriui. Be to, sporto komplekso inventorizacija pirmą kartą atlikta praėjus
dvejiems metams po AB ,,Embolis“ akcininkų susirinkimo, kurio pagrindu
kasatoriui buvo perduotas sporto kompleksas. Teismai konstatavo, kad nei 1994
m. lapkričio 26 d. AB ,,Embolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole,
nei 1995 m. gegužės 10 d. UAB ,,Interbolis“ steigimo sutartyje nepateikta
išsamaus turtinio įnašo sąrašo; 1995 m. gegužės 24 d. UAB ,,Interbolis“
akcininkų turtinių įnašų įvertinimo akte AB ,,Embolis“ įnašas tik įvardytas ir nenurodyta nuorodų
dėl galimo papildomo sporto kompleksą sudarančių konkrečių statinių aprašo. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad teismai, vertindami įrodymus ir darydami išvadą, kad
neįrodytas statinių (pastatų priklausinių) teisėtas sukūrimas, vėliau – perdavimas
kasatoriui, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų
vertinimą, nepažeidė.
Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo bėgimo tako ir bordiūrų sukūrimo,
nesivadovavo kadastro ir registro byloje sukauptais duomenimis apie pastatus ir
kitus šiame žemės sklype esančius statinius. Šie duomenys pagal CPK 197
straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį
laikytini oficialiuoju rašytiniu įrodymu, todėl turi didesnę įrodomąją galią ir
negali būti nuginčyti kitais rašytiniais įrodymais.
CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata,
pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat
kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei
laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais
rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuosiuose rašytiniuose
įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje
esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. A.
V., LR Užsienio reikalų ministerija, AB „Lietuvos rytas“; bylos Nr.
3K-3-235/2006; 2006 m. birželio 22
d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto
Onkologijos institutas; bylos Nr. 3K-3-452/2006; kt.). Vadovaudamasi
šiais išaiškinimais, teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad VĮ
Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymos atitinka
oficialiesiems rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus ir jose nustatytos
aplinkybės laikomos įrodytomis tol, kol jos bus paneigtos kitais byloje
esančiais įrodymais. Tačiau teismų nustatyta, kad nei oficialiuosiuose
rašytiniuose, nei kituose rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų apie
statinių (stadionų, bėgimo tako, bordiūrų sukūrimo, kt.) pastatymo ir jų egzistavimo
teisėtumą bei jų perdavimą kasatoriui. Nors kasatoriaus nurodomose VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo
ir paslaugų biuro pažymose nurodyta, kad prie sporto komplekso yra kiemo įrenginiai,
tačiau konkrečių nenurodyta, be to, pastatų kadastro ir registro byloje yra duomenų apie bėgimo taką, stadionus,
tribūnas ir kt., nurodant, kad jie pastatyti 1981–1986 m., tačiau šie įrašai
padaryti 1996 m. rugpjūčio 26 d. po inventorizacijos ir šioje byloje ar kituose
rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų, kad statiniai įrengti laikantis įstatyme
nustatytos tvarkos. Kadangi kasatorius neįrodė, kad statiniai
(stadionai, bėgimo takas, bordiūrai, tribūnos) buvo sukurti, pastatyti
teisėtai, kad pagal steigimo sutartį AB ,,Embolis“ teisėtai juos perdavė kasatoriui,
tai šie, vėliau įrašyti duomenys laikytini paneigtais byloje surinktais kitais
įrodymais (pagal steigimo sutartį perduota tik sporto ir poilsio kompleksas, pastatų
priklausinių (kasatoriaus nurodomų statinių) perdavimas nenurodytas) ir vėliau
atsiradę įrašai apie 1981–1986 m. neva sukurtus statinius, nelaikyti
įrodančiais jų teisėtą sukūrimą ir egzistavimą bei teisėtą perdavimą kasatoriui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai kasatoriaus nurodytus įrodymus vertino
kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir CPK 185 straipsnio 2 dalies bei
197 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas
išdėstyta, konstatuoja, kad teismai, nustatę faktines bylos aplinkybes, tinkamai
kvalifikavo byloje nagrinėtus teisinius santykius ir taikė juos
reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai procesiniuose sprendimuose
išdėstytais motyvais atsisakė tenkinti ieškinį. Kasacinio skundo argumentai
nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 115,26 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma
priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai,
96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Interbolis“ (j. a. k. 134502085) į valstybės biudžetą 115,26 Lt (vieną šimtą penkiolika litų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Juozas Šerkšnas
Vincas
Verseckas