Civilinė byla Nr. 3K-3-576-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02516-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1; 2.5.16.5; 3.4.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto lyderiai“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojantis individuali įmonė „Kapetra“, akcinė bendrovė DnB bankas, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto administratoriaus civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, atsiradusią nevykdant pareigos perimti bankrutuojančios įmonės turtą, taip pat esantį ir pas kitus asmenis.
2. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės 7645,97 Eur nuostolių, 6 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutartimi trečiajam asmeniui IĮ „Kapetra“ išnuomojo 1000 kv. m gamybines patalpas, į jas ši atgabeno ir sumontavo gamybinius įrenginius. 2014 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta atsakovė. Nuomos sutartis nutraukta 2013 m. lapkričio 15 d. nuomininkei nesumokėjus nuomos mokesčio, tačiau, IĮ „Kapetra“ delsiant atsiimti įrenginius iš patalpų, nuoma buvo apskaičiuota ir už laikotarpį nuo nuomos nutraukimo iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė įtraukta į bankrutuojančios IĮ „Kapetra“ kreditorių sąrašą su 32 217,97 Eur (111 242,20 Lt) reikalavimu. Po bankroto bylos IĮ „Kapetra“ iškėlimo iki 2014 m. gruodžio 17 d. įrenginiai liko ieškovės patalpose, todėl ši negalėjo naudotis savo patalpomis ir gauti pajamų jas nuomodama. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas bankroto administratorius turėjo perimti turtą per 15 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Nutartis iškelti bankroto bylą IĮ „Kapetra“ įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d., todėl iki 2014 m. gegužės 12 d. atsakovė privalėjo atlaisvinti ieškovės valdomas patalpas arba susitarti su ieškove dėl atlyginimo naudojant patalpas turtui sandėliuoti. Atsakovės neveikimas yra neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovė nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. patyrė 7645,97 Eur (220 dienų po 120 Lt per dieną, iš viso 26 400 Lt) nuostolių. Ieškovės nuostolius sudaro dėl atsakovės naudojimosi patalpomis negautos pajamos, kurios apskaičiuotos pagal rinkoje siūlomas nuomos kainas, t. y. 3600 Lt be PVM per mėnesį, arba 120 Lt per dieną.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 5630,21 Eur žalos bei 810 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi IĮ „Kapetra“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto lyderiai“; nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 24 d. Ieškovė ir trečiasis asmuo IĮ „Kapetra“ 2011 m. lapkričio 14 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė trečiajam asmeniui išnuomojo gamybines patalpas, į kurias ši atsigabeno ir sumontavo gamybinius įrenginius. Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. lapkričio 15 d., tačiau įrenginių trečiasis asmuo neatsiėmė. Ieškovė nuomą paskaičiavo ir už laikotarpį po nuomos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo iki 2014 m. vasario 28 d. Teismas konstatavo, kad ieškovė, atsakovei neatlaisvinus nuomojamų patalpų, nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. negalėjo patalpomis naudotis ar jas išnuomoti; sprendė, kad atsakovė nepagrindė aplinkybių, jog atliko visus objektyviai galimus ir įmanomus atlikti veiksmus, kad perimtų ieškovės patalpose esantį bankrutuojančios įmonės turtą. Atsakovės argumentus, jog jai nebuvo perduoti finansinės atskaitomybės dokumentai ir dėl to ji nežinojo apie ieškovės patalpose sumontuotą bankrutuojančios įmonės turtą ar apie ieškovės reikalavimą atlaisvinti patalpas, teismas vertino kaip nepagrįstus ir neatitinkančius bylos aplinkybių. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2014 m. gegužės 8 d. atsakovė jau žinojo, o nuo 2014 m. liepos 9 d. taip pat ir turėjo (arba privalėjo turėti) BIĮ „Kapetra“ įrenginių nuosavybės bei jos įkeitimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat kilnojamojo turto buvimo vietą patvirtinančius dokumentus. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, ilgą laiką nesirūpino patalpų atlaisvinimu, kadangi byloje esantys įrodymai teismui leido daryti priešingą išvadą – ieškovė siekė apginti savo teises aktyviais veiksmais, inicijuodama bylą dėl iškeldinimo, ragindama atsakovę atlaisvinti patalpas arba svarstyti galimybę dėl atlygintinio patalpų naudojimo.
6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies tenkintas, panaikino ir priėmė naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmetė; sprendimo dalį, kuria likusi ieškinio dalis atmesta, paliko nepakeistą; perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškovė įrodė, kad jos teiginiai apie ketinimus ir galimybes išnuomoti atlaisvintas patalpas kitiems asmenims bei  gauti iš jų pajamas yra pagrįsti atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, nors neatmetama ieškovės galimybė išnuomoti patalpas jų atlaisvinimo atveju kitiems asmenims, labiau tikėtina išvada, kad ieškovė turėjo interesą ir ketinimus gauti atlygį būtent iš atsakovės.  Be to, ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad buvo kitas potencialus nuomininkas, su kuriuo tartasi ar ketinta tartis dėl patalpų nuomos. Kolegija sprendė, kad šios aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovė neįrodė realiai tikėtinų gauti nuomos pajamų iš kitų asmenų; nėra ir pakankamo pagrindo pripažinti atsakovės neteisėtus veiksmus, lemiančius jos atsakomybę ieškovei. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė aplinkybių, jog atliko visus objektyviai galimus ir įmanomus atlikti veiksmus, nes neteisėtų veiksmų įrodinėjimas yra ieškovės, net ne atsakovės pareiga. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės raštuose atsakovei vienareikšmiško reikalavimo atlaisvinti patalpas nebuvo – raštų turinys teikė pakankamą pagrindą atsakovei manyti, kad turtas gali likti ieškovės patalpose. Kolegija atkreipė dėmesį, kad turto perėmimas ne visais atvejais reiškia privalomą fizinį turto paėmimą vienoje vietoje ir perkėlimą į kitą vietą, o šioje byloje reikia atsižvelgti į tai, jog didelės vertės ginčo įrenginių demontavimas reikalauja specialiųjų žinių, laiko, išlaidų, jam gabenti reikalinga speciali technika ir leidimai, tolesnis jo sandėliavimas ir apsaugos klausimas yra probleminis. Kolegija pažymėjo, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas, atlikęs atsakovės veiklos patikrinimą, nurodė, jog atsakovė deda pastangas išgabenti turtą, o akivaizdžių duomenų, kad ji vengtų vykdyti savo pareigas, nenustatyta. Kolegija nurodė, kad atsakovė kreditorių prašė patvirtinti papildomą 6221,04 Eur (21 480 Lt) administravimo išlaidų sumą, skirtą nuomos mokesčiui ieškovei padengti, tačiau ginčo įrenginių įkaito turėtojas balsavo prieš tokį sprendimą. Kolegija įvertino tai, kad ieškovė yra BIĮ „Kapetra“ kreditorė, dalyvavo kreditorių susirinkimuose, pati balsavo už administratorės veiklos ataskaitą nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas ir netinkamai vertino bankroto administratorės veiksmų teisėtumo klausimą, apsiribodamas tik atitiktimi ĮBĮ nuostatoms. Kadangi bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant dėl administratoriaus veiksmų teisėtumo, jo veikla ir elgesys turi būti įvertinti tiek pagal aukštesnius profesinės veiklos bei atsakomybės standartus, etikos taisykles, tiek ir pagal bendruosius teisės principus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindu, o ĮBĮ normos taikomos konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Teismas, nurodęs, kad atsakovė nepažeidė konkrečių ĮBĮ normų ir todėl jos veiksmai nėra neteisėti, šiuos veiksmus vertino susiaurintai. Taigi teismas nagrinėjo ne atsakovės veiksmų tinkamumo klausimą CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.38 straipsnio 2 dalies normų prasme, o apsiribojo administratorės veiksmų atitikties kreditorių nutarimams vertinimu bei vertino ieškovės veiksmus. Teismas neįvertino, kad administratorė, nors teigė nežinojusi, kokio turto bankrutuojanti įmonė turėjo, galėjo šią informaciją patikrinti viešuose registruose.
2. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės žalos kilmės ir jos dydžio, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Teismo padaryta išvada, jog kasatorė nepatyrė realių nuostolių, prieštarauja CK 6.499 straipsnio 2 dalies normos taikymui bei aiškinimui. Kasatorė patyrė nuostolių, nes atsakovė naudojosi patalpomis ir nemokėjo nuomos mokesčio, taip pat neatlaisvino patalpų. Teismo teiginys, kad kasatorė neįrodė, jog patalpas norėjo išnuomoti kitiems asmenims, prieštarauja CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nurodytai prezumpcijai. Kasatorės nurodytas nuomos mokestis yra pagrįstas dar ir dėl to, kad pagal administratorės prašymą bankroto byloje teismas patvirtino ieškovės reikalavimą dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir jo dydžio neginčijo.
3. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes esminę reikšmę turinčius įrodymus, tokius kaip kasatorės reikalavimai išsikelti iš patalpų ar sudaryti atlygintinę patalpų naudojimo sutartį, vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai. Teismas ydingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Vilniaus apygardos teismas tik konstatavo, kad atsakovė nepaneigė preziumuotos kaltės, nes nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus neteisėtus veiksmus.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 351 straipsnio nustatyta  atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įmonės bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų

10. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012).
12. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).
13. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija remiasi teismų nustatytomis aplinkybėmis, išvardytomis šios nutarties 5 punkte. Kasatorė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), nurodydama, kad atsakovė, nevykdydama ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nustatytų bankroto administratoriaus pareigų, atliko neteisėtus veiksmus. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl bankroto administratorės veiksmų.
14. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino bankroto administratorės veiksmų teisėtumą, vertindamas tik jų atitiktį ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatoms bei kreditorių susirinkimo sprendimui dėl lėšų administravimo išlaidoms skyrimo, bet nevertino, ar jie nepažeidžia CK 6.246, 6.263, 6.38 straipsnių.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik bankroto administratorės veiksmų atitiktį ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytoms pareigoms, bet ir analizavo, ar atsakovės veiksmai atitiko CK įtvirtintas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą bei stengtis išsaugoti kuo daugiau įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas įvertino bylos faktines aplinkybes dėl nuomos teisinių santykių pratęsimo ir, vertindamas šias bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad kasatorė  atsakovei ne kartą siūlė sudaryti patalpų nuomos sutartį. Tokį savo ketinimą kasatorė išreiškė ir rašte Įmonių bankroto valdymo departamentui. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nustatyti faktai, jog kasatorė ne kartą bankroto administratorei siūlė sudaryti nuomos sutartį, atsakovei leido pagrįstai tikėtis, kad bankrutuojančios įmonės turtas dar kurį laiką gali likti kasatorės patalpose. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kasatorės raštuose nebuvo vienareikšmiško reikalavimo nedelsiant atlaisvinti patalpas.
16. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka, inter alia (be kita ko), apima įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymą (neteisėtas neveikimas), taip pat bendros pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas vertino bankroto administratorės veiksmus CK įtvirtintų neteisėtų veiksmų aspektu. Kadangi visi bankroto administratoriaus veiksmai turi būti skirti siekti patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti bankrutuojančios įmonės turtą, teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad skuboti administratorės veiksmai išmontuojant įrenginius galėjo pakenkti bankrutuojančios įmonės kreditorių, tarp jų ir kasatorės, interesams.
17. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakovė vykdė kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo ji buvo įpareigota kreiptis į UAB „Viva master“ dėl turto išvežimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl atsiradusių sunkumų išvežant didelės vertės ir nestandartinių gabaritų IĮ „Kapetra“ įrenginius. Kasatorė dalyvavo kreditorių susirinkimuose, todėl žinojo apie priimtus sprendimus, tačiau nepasinaudojo ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybe juos apskųsti. Bankroto administratorės neveikimą paneigia ir apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovė prašė kreditorių susirinkimo patvirtinti papildomą 6221,04 Eur (21 480 Lt) administravimo išlaidų sumą, skirtą nuomos mokesčiui padengti. Vykdydama bankroto procedūras bankroto administratorė privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas), todėl, kreditorių susirinkimui nepritarus tokiam siūlymui, atsakovė turėjo vykdyti jų sprendimą. Įmonių bankroto valdymo departamentas, išnagrinėjęs kasatorės pareiškimą, taip pat nenustatė, kad bankroto administratorė būtų vengusi vykdyti savo pareigas ar būtų jas pažeidusi.
18. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino bankroto administratorės veiksmų dėl jos aktyvumo nebuvimo bei siekio pasipelnyti kasatorės sąskaita. Remiantis apeliacinės instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, negalima daryti išvados, kad bankroto administratorė buvo neaktyvi ar nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės raštai į kasatorės reikalavimus patvirtina, jog ji bendradarbiavo su kasatore, o pirmiau paminėti veiksmai sudaro pagrindą teigti, kad, sprendžiant įrenginių išgabenimo klausimą, bankroto administratorė buvo pakankamai aktyvi.
19. Teisėjų kolegijos požiūriu, apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad bankroto administratorė ėmėsi veiksmų, jog ieškovės patalpos būtų atlaisvintos, bandė spręsti klausimą dėl nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis mokėjimo kasatorei, bendradarbiavo su kasatore šiuo klausimu. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad esamoje situacijoje nėra pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais.
20. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog ieškovė nepatyrė realių nuostolių, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ir civilinės atsakomybės sąlygą – žalą (nagrinėjamu atveju negautas pajamas). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ir civilinės atsakomybės sąlygą – žalą (nagrinėjamu atveju negautas pajamas), ir sprendė, jog kasatorės teiginiai apie ketinimus ir galimybes išnuomoti atlaisvintas patalpas kitiems asmenims bei gauti iš jų pajamas yra daugiau abejotini nei realiai tikėtini. Apeliacinės instancijos teismas laikė, jog labiau tikėtina yra išvada, kad ieškovė turėjo interesą ir ketinimus gauti atlygį vienokios ar kitokios sutarties pagrindu būtent iš atsakovės.
22. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šioje normoje nustatytos prievolės nevykdymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą; be to, nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).
23. IĮ „Kapetra“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BIĮ „Kapetra“ turtas kasatorės patalpose liko ir po bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad trečiasis asmuo naudojosi išnuomotu turtu nemokėdamas nuomos mokesčio, todėl sutiktina su kasatore, kad jos patirti nuostoliai dėl negauto nuomos mokesčio turi būti atlyginti (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė reiškė ieškinį reikalaudama atlyginti savo turėtus nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Neteisėti atsakovės veiksmai nagrinėjamojoje situacijoje nebuvo konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos požiūriu, pagrįstai sprendė, kad nesant šios sąlygos administratorės atsakomybė negali kilti.
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai iškėlus bankroto bylą įmonė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kasatorė pažeistas teises gali ginti kitu ĮBĮ nustatytu būdu.
25. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnyje nustatyto pagrindo juos tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Kasacinis teismas patyrė 3,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metmedė“ (j. a. k. 123412715) 3,67 Eur (tris Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Janina Stripeikienė