Administracinė byla Nr. TA-123-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00382-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Šiaulių tardymo izoliatorius) (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) kamerų tipo patalpose pažeidžiat teisės aktų reikalavimus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengtas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Dėl to pareiškėjui kilo pykčio priepuoliai bendraujant su pareigūnais. Taip pat, nesant įrengto radijo taško, pareiškėjas negalėjo klausytis radijo laidų.

3.       Pareiškėjo teigimu, kamerose sanitariniai mazgi buvo atviri, visiškai neatskirti nuo likusios kameros gyvenamosios erdvės, be atskiros ventiliacijos, todėl pasinaudojus tualetu ilgą laiką jautėsi nemalonūs kvapai. Be to, jo teisės į privatumą buvo pažeistos laikant drausmės izoliatoriuje
DI-2 vieną, kadangi jame įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino privatumo, pareiškėją galėjo matyti duris atidarantys arba per akutę kamerą stebintys pareigūnai. Toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrinant privatumo sukeldavo pareiškėjui neigiamus išgyvenimus.

4.       Be kita ko, kamerose nebuvo spintelių susidėti daiktams, ant sienų buvo įrengta tik po vieną nedidelę lentyną. Taip pat pareiškėjas negaudavo spaudos. Dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, kilo emocinė depresija.

5.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujam Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, taip pat pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

6.       Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių kalėjime sanitarinių mazgų įrengimas atitinka reikalavimus. Visose kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija. Be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu.

7.       Gyvenamosiose kamerose Nr. 54, Nr. 56, Nr. 105, Nr. 101, Nr. 104, Nr. 63, Nr. 42 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, gyvenamojoje kameroje Nr. 57 – užuolaida, o drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DĮ-2 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas sienele (šiose kamerose gali būti laikomas tik vienas asmuo, todėl privatumas laikomas nepažeistu). Ūkio aptarnavimo būrio gyvenamosiose patalpose ŪB3 ir ŪB-4 sanitariniai mazgai nėra įrengti, kadangi šiame būryje nuteistieji turi didesnes mobilumo galimybes ir sąlygas, jiems taikomi mažesni priežiūros reikalavimai. Šie nuteistieji naudojasi bendrais sanitariniais mazgais, esančiais įstaigos režiminiame korpuse.

8.       Atsakovo atstovas pažymėjo, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti. Gyvenamosiose kamerose įrengti klozetai buvo techniškai tvarkingi, prijungti prie fekalinės kanalizacijos tinklo. Klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą. Tvarkingai naudojantis klozetu (laiku nuplaunant, valant) kanalizacijos kvapas neturėtų patekti į kamerą. Visos Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Be to, gyvenamosiose kamerose išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė). Ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Visi kamerų langai įstiklinti. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant, dėl vėdinimo pagerinimo, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį – vėl sumontuojami.

9.       Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Gyvenamosiose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Be to, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams daiktus galima laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės. Toks kamerų įrengimas (turimas inventorius) negalėjo sukelti pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą.

10.       Tarnyba atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose nėra numatytas radijo taško įrengimas gyvenamosiose patalpose (kamerose). Be to, laidinio radijo tiekimo paslauga visame Šiaulių mieste nutraukta ir miesto laidinio radijo tinklai panaikinti.

11.       Dėl pagalbos iškvietimo mygtukų įrengimo Tarnyba pažymėjo, kad tiesiant laidus sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. Tačiau Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pastatas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą. Kol pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomi asmenys, esant skubiam poreikiui, visada gali operatyviai kreiptis į juos prižiūrinčius pareigūnus. Šiaulių kalėjimo pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba.

12.       Tarnybos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Šiaulių kalėjimo darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas ir neatliko neteisėtų veiksmų.

II.

13.       Regionų administracinio teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

14.       Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, nustatė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. kovo 29 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 28 d. pareikšti. Teismas sprendė, jog šiuo atveju reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d.

15.       Taip pat teismas nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių kalėjimo kamerose Nr. 57, Nr. 56, Nr. 54, Nr. 105, Nr. 101, Nr. 104, Nr. 63, Nr. 42, ūkio aptarnavimo būrio gyvenamosiose patalpose ŪB-3 ir ŪB-4, drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2.

16.       Vertindamas skundo argumentus dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos nebuvimo, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundėsi abstrakčiai, savo teiginių nesusiejo su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl pareiškėjo teiginius šiuo aspektu teismas atmetė kaip nepagrįstus. 

17.       Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo radijo taško. Tačiau nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12–13 punktai, reglamentuojantys kamerų įrengimo reikalavimus, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Aprūpinimo normos) nenumato, kad kamerose turi būti įrengti radijo taškai, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl radijo taško kamerose neįrengimo teismas taip pat atmetė.

18.       Teisės aktuose nenustatęs jokių įpareigojimų laisvės atėmimo vietos administracijai privalomai aprūpinti nuteistuosius knygomis, spauda ir periodiniais leidiniais, o pareiškėjui tik deklaratyviai nurodžius, kad negaudavo spaudos paskaityti, nekonkretizuojant, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

19.       Nagrinėdamas skundo argumentus dėl spintelių nebuvimo, teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normų 9 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti metalinė lova 1 vnt. 1 asmeniui (9.2 p.); spintelė 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims (9.3 p.); stalas 1 vnt. (9.4 p.); suolas arba kėdė, arba taburetė 1 sėdima vieta vienam asmeniui (9.5 p.); maisto produktų spintelė arba lentyna 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui (9.6 p.); veidrodis 1 vnt. (9.10 p.). Atsiliepime į skundą nurodyta, kad kamerose įrengtos didelės lentynos, viršutiniams drabužiams laikyti įrengtos pakabos, kiekvienam asmeniui suteikiamos dėžės, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Savo teiginiams pagrįsti Tarnyba pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ūkio aptarnavimo būrio gyvenamosiose patalpose ŪB-3 ir ŪB-4 spintelės yra įrengtos, drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2, 42, 54, 56, 57, 63, 101, 104, 105 kamerose nėra spintelių, tačiau yra įrengtos sekcijomis suskirstytos lentynos, asmenims yra išduotos plastikinės dėžės daiktams susidėti. Įvertinęs tokį kamerų įrengimą, teismas darė išvadą, kad nors drausmės izoliatoriaus kameros
DI-2 bei kamerų Nr. 42, Nr. 54, Nr. 56, Nr. 57, Nr. 63, Nr. 101, Nr. 104, Nr. 105 įrengimas formaliai neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų, tačiau spintelių nebuvimą visiškai kompensavo kamerose įrengtos lentynos, taip pat išduodamos dėžės, todėl pareiškėjas neturėjo patirti tokių nepatogumų, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala.

20.       Teismas atkreipė dėmesį, kad iš į bylą pateiktos drausmės izoliatoriaus kameros
DI-2 fotonuotraukos matyti, kad sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto skirianti sienelė užtikrina, jog esantis kameroje asmuo besinaudojantis tualetu nebūtų matomas pro durų akutę ar netikėtai duris atidariusių pareigūnų. Drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2 pareiškėjas buvo laikomas vienas. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada jo privatumas naudojantis tualetu drausmės izoliatoriaus kameroje buvo pažeistas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2 neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu.

21.       Įvertinęs byloje esančius duomenis apie sanitariniu mazgų atitvėrimą, teismas nurodė, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos kamerose Nr. 42, Nr. 63, Nr. 101, Nr. 104, Nr. 105– mūrinės, kamerose Nr. 54, Nr. 56, Nr. 57 ir drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2 – OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,80 iki 2,36. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose atskirti durimis (drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2 įėjimas į sanitarinį mazgą atviras, kameroje Nr. 57– atskirtas užuolaida). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

22.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas negalėjo vėdinti kameros per langus. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių kalėjime užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu (šios aplinkybės neneigė ir pareiškėjas). Pareiškėjas nenurodė, jog kurioje nors kameroje nebuvo galimybės atsidaryti lango ir išvėdinti patalpų.

23.       Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas.

III.

24.       Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priteisti jo prašomą neturtinę žalą.

25.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos kamerose Nr. 42, Nr. 63, Nr. 101, Nr. 104, Nr. 105– mūrinės, kamerose Nr. 54, Nr. 56, Nr. 57 ir drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2 – OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,80 iki 2,36. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose atskirti durimis (drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2 įėjimas į sanitarinį mazgą atviras, kameroje Nr. 57– atskirtas užuolaida). Pagal LVAT praktiką aplinkybė, jog sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, sudaro pagrindą teigti, kad kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo jaustis nemalonus kvapas. Toks kamerų įrengimas pripažįstamas sukeliantis nepatogumus, kurie gali būti atlygintini, priteisiant neturtinę žalą pinigais. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo likusios gyvenamosios erdvės.

26.       Pareiškėjas pažymi, jog LVAT 2024 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje nurodyta, kad: „Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuo konkrečiu atveju nustatytus pažeidimus (kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitinkamais laikotarpiais, nebuvo įrengta vidinio ryšio sistema, nebuvo įrengta pakankamai spintelių, maisto produktų spintelių ar lentynų bei lentynų tualeto reikmenims susidėti, sklido blogas kvapas) daro išvadą, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala atlygintina, priteisiant neturtinę žalą pinigais, o ne apsiribojant nustatytų pažeidimų pripažinimu.“ Todėl, vadovaujantis minėta LVAT byla, pareiškėjo manymu, laikant jį kamerose Nr. 42, Nr. 63, Nr. 101, Nr. 104, Nr. 105, Nr. 54, Nr. 53, Nr. 57 ir drausmės izoliatoriaus kamerose DI-2, jis galėjo jausti nemalonų kvapą ir toks kamerų įrengimas sukėlė jam nepatogumus, kurie turėtų būti atlyginti priteisiant neturtinę žalą pinigais.

27.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28.       Tarnyba nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis parengtas atmestinai, trūksta konkretumo, neišsamus. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d., atlyginimo priteisimo.

30.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra nepagrįsti, nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

31.       Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pagal LVAT praktiką aplinkybė, jog sanitariniai mazgai nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, sudaro pagrindą teigti, kad kamerose iš sanitarinių mazgų galėjo jaustis nemalonus kvapas. Toks kamerų įrengimas pripažįstamas sukeliantis nepatogumus, kurie gali būti atlygintini, priteisiant neturtinę žalą pinigais.

32.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

33.       Iš į bylą pateiktos Šiaulių TI san. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 ir į bylą pateiktų kamerų nuotraukų matyti, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos buvo mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis buvo nuo 1,80 m–2,40 m, nesiekiantis kameros lubų. Be to, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis.

34.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal LVAT praktiką Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos Šiaulių TI) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jam naudojantis sanitariniais mazgais, jį galėjo matyti / matė kiti kameroje buvę asmenys ir / ar pareigūnai. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.

35.       Tačiau naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eTA-11-520/2024; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-8-662/2025 ir kt.) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad byloje ginčijamu laikotarpiu sanitariniai mazgai kamerose Nr. 42, 54, 56, 57, 63, 101, 104, 105, drausmės izoliatoriaus kameroje DI-2, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis ar užuolaida), kamerose pareiškėjas buvo ne vienas, daro išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Tokio aiškinimo, koks pateiktas šioje nutartyje, be kita ko, laikomasi ir kitose LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024; 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-78-1047/2025; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-23-624/2025; 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-107-1047/2025 ir kt.).

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).

38.       Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kita (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą (dėl blogo kvapo buvimo kamerose), jo mastą ir trukmę (daugiau nei 2 metus), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat, nėra įrodymų, kad Šiaulių kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į LVAT priteisiamus neturtinės žalos dydžius už analogiško pobūdžio pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-822/2025; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-1188/2024 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir priteisia pareiškėjui iš atsakovo atstovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40.       Nors pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

41.       Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2024 m. kovo 29 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo 2024 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. S. (V. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys

        Egidijus Šileikis