Civilinė byla Nr. 2-2583-418/2021

Teisminio proceso Nr. 2-09-00189-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.; 2.6.16.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1. 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

sekretoriaujant V. Š.,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Dzūkijos pulsas“ atstovui M. K.,

atsakovui V. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB ,,Dzūkijos pulsas“ ieškinį atsakovui V. Č. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Dzūkijos pulsas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė mažoji bendrija „Dzūkijos pulsas“ (toliau – Ieškovė) pateikė teismui ieškinį atsakovui V. Č. (toliau - Atsakovas), prašydama iš atsakovo priteisti 1501,54 Eur nuostolių atsiradusių dėl netinkamo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuomos sutarties vykdymo. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų: kavinės - parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis (toliau – nuomos sutartis). Nuomos sutarties 3.1. punkte nurodoma, kad patalpas galima naudoti tik veiklai parduotuvė – kavinė. Atsakovas, kaip patalpų savininkas, pasižymintis išskirtiniu ūkiškumu, prieš sudarydamas sandorį negalėjo nežinoti, kad jo nuosavybės teise priklausančio pastato negalės naudoti kavinės veiklai vykdyti, nes jose nėra centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų, o kavinės veiklai vietinio vandentiekio neužtenka, nes šulinys yra 27 m gylyje. Tokiame gylyje yra labai tankus gruntas, kuris apsunkina vandens rinkimąsi šulinyje. Po jų iškviesto specialisto apžiūros ieškovė apie esamą situaciją telefonu informavo atsakovą. Ji nuolat ragino atsakovą įvesti centralizuotą vandentiekį ir užtikrinti, kad artėjantį pavasarį t. y. nuo 2020 m. kovo 1 d., kai prasideda turistų sezonas, galėtų vykdyti veiklą. Atsakovas teigė, kad pavasaris dar šaltokas ir dėl Covid 19 pandemijos ieškovė vis tiek negalės dirbti, o per tą laiką bus pajungtas centralizuotas vandentiekis, todėl tikint atsakovo pažadais, kad per tą laiką atsakovas tikrai sutvarkys centralizuotą vandentiekį, ieškovė su atsakovu 2020 m. vasario 29 d. pasirašė Priedą prie sutarties. Ieškovė, nesulaukdama atsakovo žadėto vandens tiekimo užtikrinimo, kreipėsi į šulinių valymo specialistus, kurie atvykę liepos 4 d. ieškovės sąskaita išvalė šulinį ir patvirtino ankstesnio specialisto išvadą, kad šulinys labai gilus, tankus gruntas todėl kavinės veiklai vandens nepakaks. Liepos - rugpjūčio mėnesiais ieškovė bandė aptarnauti turistus, lankančius Liškiavos bažnyčią, tačiau dėl vandens trūkumo ir žemių nuolat sudegdavo vandens padavimo siurbliukas, kurį reikėjo keisti kelis kartus per savaitę, todėl ieškovei teko nutraukti savo veiklą, dėl ko ieškovė patyrė didelius nuostolius. Veiklos vykdymui buvo išpirkta alkoholio licencija, padaryti vietinio vandens tyrimai, gautas maisto tvarkymo pažymėjimas, sudaryta sutartis dėl papildomo geriamojo vandens tiekimo su UAB „E. S. Lietuva“. Apie tai, kad atsakovas ketino įvesti centralizuotą vandentiekį, byloja tai, kad neapsikentęs ieškovės nuolatinių raginimų tik 2020 m. rugsėjo 3 d., kai jau baigėsi ruduo ir turizmo sezonas, atsakovas išėmė centralizuoto vandens prisijungimo ir nuotekų sąlygas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvestas centralizuotas vandentiekis. Nematydama galimybių toliau bendradarbiauti, MB „Dzūkijos pulsas“ 2020 m. gruodžio mėnesio 31 d. atsakovui išsiuntė laišką su prašymu nutraukti sutartį ankščiau laiko dėl to, kad jo nuosavybės teise priklausančios patalpos neatitinka nuomos sutarties 3.1. punkto. Atsakovas į prašymą nereagavo ir su ieškove nesusisiekė, todėl jau 2021 m. sausio 21 d. jam buvo išsiųstas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2021 m. sausio 15 d. ir prašymas paskirti laiką patalpoms perduoti. Bendru sutarimu patalpų perdavimas turėjo įvykti 2021 m. vasario 8 d. 12 val. Atvykus tuometiniam ieškovės įgaliotam asmeniui, šiuo metu užimančiam direktoriaus pareigas, atsakovas pareiškė, kad įgaliojimas turi būti pasirašytas notaro, sėdo į automobilį ir išvyko, o 2021 m. kovo 11 d. eletroniniame laiške parašė, kad patalpų nepriėmė, nes nieks neatidarė durų, kas rodo, atsakovo tyčinį patalpų perdavimo vilkinimą tikintis iš šios situacijos kuo daugiau pasipelnyti. 2021 m. kovo 10 d. ieškovės direktoriumi tapo M. K., kuris įvertinęs situaciją, pamatė, kad sandoris, kurį atsakovas sudarė su ieškove, yra nesąžiningas ir apgaulingas, kas matosi iš atsakovo visiško neveikimo, nenoro spręsti susidariusios situacijos, piknaudžiavimo ieškovės pasitikėjimu, piktybiško nebendradarbiavimo su ieškovės atstovais, kad pašalinti trūkumus, užtikrinti vandens tiekimą ir tokiu būdu užtikrinant nuomos sutarties 3.1 punkto vykdymą. Dėl tokių atsakovo veiksmų ir/arba neveikimo ieškovė patyrė 1501,54 Eur nuostolių: 490 Eur už alkoholio licenzijos gavimą, 150 Eur už šulinio valymą, 61,54 Eur už geriamo vandens pirkimą, 800 Eur sumokėtų nuompinigių nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d. Atsakovas, būdamas pastato šeimininkas, pasirašant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, žinojo šulinio vandens būklę ir turėjo pareigą perspėti, kad parduotuvės - kavinės veiklai šulinio vandens nepakaks, tačiau sąmoningai klaidino ieškovę, veikė nesąžiningai prieš ieškovės interesus ir, piknaudžiaudamas pasitikėjimo teise, neteisėtai pelnėsi ieškovės sąskaitą, gaudamas nuompinigius.

Atsakovas V. Č. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad su ieškove 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo pasirašyta nuomos sutartis, kurios 1.2 punkte nurodyta, kad patalpų nuomos trukmė 36 mėnesiai. Nuomos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad patalpos išnuomojamos naudoti šiai veikla: parduotuvei - kavinei. Nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo - priėmimo akto pasirašymo dienos. Nuomojamų patalpų perdavimo - priėmimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. rugsėjo l d. Ieškovė 2021 m. sausio 18 d. raštu pranešė atsakovui, kad atgaline data, t. y. nuo 2021 m. sausio 15 d. nutrauks nuomos sutartį, nes nuomojamos patalpos netinkamos ieškovės veiklai vykdyti. Ieškovė nurodo, kad prieš išnuomojant patalpas, ji negalėjo žinoti, kad išnuomojamo patalpos netiks ieškovės numatytai veiklai vykdyti, nes patalpose nėra centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų, o vietinio vandentiekio kavinės veiklai vykdyti neužtenka, tačiau ieškovė yra verslo subjektas, todėl puikiai žinojo, kokie reikalavimai keliami maitinimo įstaigoms, t. y. norint užsiimti viešuoju maitinimu, būtina turėti leidimus, kuriuos išduoda teritoriniai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniai. Patalpoms neatitinkant reikalavimų, keliamų maisto tvarkymui, leidimai neišduodami. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad atliko vandens tyrimus, gavo maisto tvarkymo pažymėjimą, todėl ieškinį grįsdamas ta aplinkybe, kad patalpų negalėjo naudoti kavinės veiklai dėl to, kad nebuvo centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų, ieškovė prieštarauja pačios nurodytoms aplinkybėms.

CK 6.156 str. l d. įtvirtinta šalių teisė laisvai sudaryti sutartis, tad ieškovė, susipažinusi su patalpų būkle ir jų eksploatavimo galimybėmis savo veiklai, galėjo nesudaryti nuomos sutarties. Ieškovė prieš sudarydama nuomos sutartį įsitikino ir buvo informuota, jog centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos šiose patalpose nėra, kad yra tik vietinis vandentiekis. Tokios patalpos ieškovei ir buvo perduotos, o ieškovė jas priėmė. Patalpų priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad ieškovė priėmė patalpas, kuriose be kitų išvardintų daiktų pažymėta, jog yra karšto vandens boileris ir hidroforas. Akivaizdu, kad hidroforas reikalingas aprūpinti patalpas, kuriose nėra centrinio vandentiekio, vandeniu, ir siurbti vandeniui iš šulinio, kad vanduo atbėgtų iki čiaupo. Ieškovė, žinodama apie patalpų būklę, priėmė tokias patalpas, naudojosi jomis be jokių pretenzijų iki 2021 m. sausio mėnesio, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti iš jo nuostolių atlyginimo. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog atsakovas rūpinosi ir 2020 m. rugsėjo 3 d. jam buvo išduotos techninės sąlygos geriamo vandens tiekimui ir kanalizavimui, o 2021 m. sausio 21 d. ieškovei rašytame atsakyme UAB „Varėnos vandenys” nurodė, jog patalpas galima prijungti prie centralizuotų tinklų, tad ieškovei pageidaujant nebuvo jokių kliūčių patalpoms tiekti vandenį centralizuotai, tačiau ieškovė tokio pageidavimo nereiškė ir nerodė iniciatyvos, nes nebuvo būtinumo. Ieškovės nurodyti teiginiai, jog nuolat ragino jį įvesti nuomojamose patalpose centralizuotą vandentiekį, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Taip pat nepagrįsta ir ieškovės reikalaujama 1501,54 Eur suma. Ieškovė reikalauja iš jo 490 eurų už alkoholio licencijos išdavimą. Ieškinyje ieškovė teigia, jog nuolat reiškė nepasitenkinimą patalpomis, kurios buvo netinkamos kavinės - parduotuvės veiklai dėl centralizuoto vandentiekio nebuvimo, tačiau vietoje to, kad nutrauktų jai nenaudingų sutartį, ieškovė toliau planavo vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose ir 2020 m. birželio 19 d. įgyja licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, todėl laikytina, kad jis negali būti atsakingas už ieškovės nelogiškus sprendimus. Ieškovė reikalauja 150 Eur už šulinio išvalymą, tačiau pagal nuomos sutarties 3.4 punktą ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus ir išorės einamąjį remontą (įskaitant vandentiekio, elektros bei šildymo). Akivaizdu, kad šulinio išvalymas - paties ieškovės įsipareigojimų vykdymas. Kita vertus, ieškovė iki 2021m. sausio 18 d. pasiūlymo nutraukti nuomos sutartį niekada jo neinformavo, jog atsirado kokių nors naudojimosi patalpomis problemų, kad reikia valyti šulinį taip pat nebuvo informuotas, todėl ieškovės priimti sprendimai nesuderinus su juo ir dėl to patirtos kokios nors išlaidos neturi būti pripažįstamos ieškovės nuostoliais ir priteistini iš jo. Ieškovė reikalauja 61,54 Eur už geriamojo vandens įsigijimą ir nurodo, jog buvo sudaryta sutartis su UAB „E. S.” dėl geriamo vandens tiekimo. Tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Kita vertus, pagal teismui pateiktus dokumentus ieškovei 2020 m. birželio 30 d. buvo išrašyta sąskaita-faktūra 12,10 Eur sumai už geriamo vandens pristatymą (duomenys neskelbtini). Kita sąskaita -faktūra, išrašyta 2020 m. liepos 31 d. 49,44 Eur sumai, tačiau į šią sumą įtrauktas ieškovės įsiskolinimas įmonei, todėl jam nesuprantama, kodėl ieškovė savo skolas ir sąskaitas už vandenį asmeniniam naudojimui reikalauja priteisti iš jo. Ieškovė, reikalaudama iš jo atlyginti patirtas išlaidas už geriamo vandens tiekimą ir šulinio valymą, nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškovė reikalauja priteisti ir jos sumokėtus nuompinigius 800 Eur sumoje už jam nesuprantamą laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d. 2019m. rugsėjo 1 d. pasirašius patalpų perdavimo - priėmimo aktą ieškovas patalpas priėmė ir jomis naudojosi, todėl privalėjo mokėti nuomos mokestį iki patalpų perdavimo momento nutraukus nuomos sutartį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis juo pagal paskirtį. Nuomotoje atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė. Šiuo atveju perduodant patalpas naudojimu ieškovei buvo žinoma, kad patalpose nėra centralizuoto vandentiekio, todėl jos reikalavime: priteisti nuostolius dėl išnuomotų patalpų trūkumų CK 6.485str. 5 d. pagrindu aiškiai nepagrįsti. Ieškovė vykdė veiklą netrukdomai, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su deklaratyviais ir jokiais įrodymais nepagrįstais ieškovės argumentais. Ieškovė, žinodama, jog yra įsiskolinusi už patalpų nuomą, ir siekdama išvengti skolos sumokėjimo, pradėjo teisminį procesą, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus, kas rodo jos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, prašydamas iš ieškovės priteisti 1 310,38 Eur. Nurodo, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą nuomos sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti 150,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį bei atskirai sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Šalys žodžiu susitarė, kad ieškovė pastato išorę atnaujins pati, todėl jai nuomos mokestis buvo nuleistas iki 25,00 Eur per mėn. Ieškovė savo pažado netesėjo, todėl atsakovui liko skolinga 600,00 Eur. Ieškovė taip pat nesumokėjo Nekilnojamojo turto mokesčio pagal nuomos sutarties 3.9 punktą, todėl 2019 m. už 4 mėnesius (rugsėjo - gruodžio mėn.) skolą sudaro 17 Eur, 2020 m. už visus metus - 51 Eur, 2021 m. už 3 mėnesius (sausio – kovo mėn.) - 12,75 Eur, viso sumoje 80,75 Eur. Taip pat skola už nuomą 2020 m. (lapkričio - gruodžio mėn.) ir 2021 m. (sausio - kovo mėn.) sudaro 500 Eur. Ieškovė turėjo sudaryti sutartį dėl komunalinių paslaugų teikimo dėl šiukšlių išvežimo, tačiau jos nesudarė ir mokesčių nesumokėjo, todėl 2019 m. skolą už 4 mėnesius sudaro 27,28 Eur, 2020 m. už 12 mėnesių – 81,89 Eur, 2021 m. už 3 mėnesius – 20,46 Eur, viso sumoje 129,63 Eur.

Ieškovė atsiliepimo į pareikštą priešieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovės MB „Dzūkijos pulsas“ atstovas M. K. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad išsinuomavus patalpas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sezonas jau buvo į pabaigą, todėl jie nedirbo, o pradėjus dirbti pavasarį paaiškėjus trūkumams dėl vandens tiekimo, iškart pranešė apie tai atsakovui, kuris pasakė, kad ieškovė išsikviestų meistrus ir išsivalytų šulinį. Kai atsakovas jam perdavė patalpas 2019 m. rugpjūčio 23 d. aktu, dalyvavo jis, jo motina B. K. ir atsakovas. Tuomet iškart nebuvo įmanoma pamatyti, kad trūksta vandens. Su atsakovu kalbėjo, kad patalpas prijungtų prie miesto vandentiekio, tačiau atsakovas pasakė, kad vandens nevedžioja, o tik nuomoja patalpas, todėl jis paprašė nutraukti nuomos sutartį. Tuomet atsakovas pažadėjo, kad vanduo bus, dėl ko pasirašė nuomos sutarties priedą. Nuo pačios nuomos sutarties pradžios ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio, nes iki 2020 m. kovo 1 d. nedirbo, o patalpas išsinuomavo, kad iš anksto jas rezervuotų. Atsakovui pasakė, kad nuomos mokestį mokės nuo pavasario, dėl ko ir buvo sudarytas nuomos sutarties priedas. Surašant priedą, atsakovas buvo informuotas, kad trūksta vandens. Nuomos mokesčius atsakovui po 100 Eur mokėjo iki 2020 m. lapkričio 1 d., pavedimuose nurodytas 300 Eur sumas jis mokėjo už 3 mėnesius, toliau nebemokėjo, nes patyrė nuostolius ir matė, kad negalės tokiau dirbti. 490 Eur pavedimu buvo sumokėta VMI už licenziją. Higienos centras ieškovės veiklai vykdyti buvo išdavęs leidimą, kuris galioja ir dabar. Ieškovė savo veiklą vykdė 2020 - 2021 metais. Kavinė dirbo liepos - rugpjūčio mėnesiais, 3 savaitgalius per šiuos du mėnesius, bet toliau dėl vandens trūkumo negalėjo dirbti. Ieškovė turėjo užsakymų ir jau kovo mėnesį buvo aišku, kad plaunant indus bėga vanduo su žemėmis ir gadina siurblį. Šulinį valė 2020 m. liepos 4 d. Ieškovė užsakinėjo vandenį, kad galėtų iš anksto vykdyti padarytus užsakymus. Ieškovė nuomos sutartį nutraukė nuo 2021 m. sausio 15 d., kurią nutraukiant ji prieš du mėnesius, raštu neįspėjo atsakovo kaip numatyta nuomos sutarties 5.2 punkte. Iš prašomų priteisti nuostolių jis neišskaičiavo ieškovei nesumokėto nuomos mokesčio, dėl to galėtų patikslinti ieškinį. Ieškovė pati domėjosi vandentiekiu ir atsakovui buvo siūlyta, kad ieškovė vandentiekį už 1500 Eur įsives už savo lėšas, ir kad dėl to surašytų susitarimą, kad ieškovei 2 metus atsakovas nekels nuomos mokesčio, tačiau atsakovas nesutiko.

Teismo posėdyje atsakovas V. Č. palaikė savo atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė sudarydama nuomos sutartį puikiai žinojo visas nuomos sąlygas ir pasirašė patalpų perdavimo aktą. Perdavimo metu vandens siurbliukas buvo ir veikė, priešingu atveju higienos centras nebūtų išdavęs pažymos veiklai vykdyti. Perdavimo akte jis nenurodytas, tačiau jame nurodytas hidroforas, ir jeigu šis yra, tai ir vandens yra. Nežino, ar ieškovės atstovai perdavimo metu tikrino siurbliuką - jie apžiūrėjo patalpas ir pasirašė aktą. Jis nesutiko prijungti vandentiekio prie miesto, nes jam to nereikėjo, o perdavimo metu apie nebuvo kalbos. Ieškovė tik 2020 m. gruodžio 31 d. paprašė nutraukti nuomos sutartį dėl vandens trūkumo, o iki to laiko su juo net nebendravo. Ieškovės įspėjimą dėl nuomos sutarties nutraukimo jis gavo 2021 m. sausio mėn. Pati ieškovė 2020 m. rugpjūčio mėnesį neatsakingai ir ne pagal taisykles nuleido vandens siurbliuką tiesiai į šulinio dugną, dėl ko siurbliukas pradėjo siurbti smėlį, kuris užkišo vandentiekį, o galiausia pats sudegė. Buvo sugadinta visa sistema, dėl ko dabar reikia keisti visą vandentiekį nuo hidroforo iki vandens siurbliuko. Nuomojamas pastatas veikė 20 metų ir niekados vandens netrūko. Gavęs prašymą nutraukti nuomos sutartį jis jokių kliūčių nedarė. Pagal sutartą laiką jis buvo nuvykęs, tačiau neatvyko patys ieškovės atstovai. Sutarus kitą laiką, jis atvyko su liudytoju. Ieškovės atstovas atvyko, tačiau net nelipo iš mašinos ir neatidarė patalpų durų. Kovo 18 d. vėl susitarė dėl patalpų perdavimo, kurio metu jis apžiūrėjo patalpas ir jokių pretenzijų jis ieškovo atstovui nereiškė, tačiau negalėjo nutraukti nuomos sutarties, nes ieškovė iki šios dienos nenutraukė elektros tiekimo sutarties todėl jis negali daryti kitos sutarties. Ieškovė pati nenori nutraukti nuomos sutarties, nes ją nutraukinėja jau nuo gruodžio 31 d. iki kovo pabaigos. Dėl nekilnojamo turto mokesčio paaiškino, kad jis moka šį mokestį už visus jo turimus objektus, todėl išskirti atskirai sumos už ieškovei išnuomotas patalpas negali. Dėl šiukšlių išvežimo mokesčio parodė, kad ieškovė turėjo sudaryti dėl to sutartį, pagal kurią ieškovei būtų teikiamos sąskaitos, tačiau tokios nesudarė. Jis tų mokesčių taip pat nesumokėjo, todėl dabar prašo priteisti šias sumas iš ieškovės, kad pats galėtų atsiskaityti už šias paslaugas. Nuomos sutartimi aptartos 150 Eur nuomos mokesčio nuo pat nuomos sutarties pradžios iki 2020 m. vasario 28 d. ieškovė nesumokėjo, paskui mokėjo po 25 Eur. Po nuomos sutarties priedo pasirašymo ieškovė mokėjo po 100 Eur, tačiau už lapkričio mėnesį jau nesumokėjo.

Teismas;

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės MB „Dzūkijos pulsas“, atstovaujamos direktorės B. K., ir atsakovo V. Č. 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau - nuomos sutartis), kuria atsakovas ieškovei laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. išnuomojo patalpas: 99,5 kv. m. parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 29 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios kaip matyti iš viešojo registro išrašo, nuosavybės teise priklauso atsakovui (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuomos sutarties 3.1. punkte numatyta, kad nuomojamas patalpas ieškovė įsipareigoja naudoti šiai veiklai: parduotuvei- kavinei, 3.9. punkte - kad nuomininkas, t. y. ieškovė, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. už patalpų nuomą kas mėnesį moka 150 Eur, atskaičius Gyventojų pajamų mokestį, o nuo 2020 m. kovo 1 d. nuomos mokestis šalių susitarimu bus koreguojamas ir bus sudaroma nauja nuomos sutartis (b. l. 6-7). 2020 m. vasario 29 d. šalys pasirašė Priedą prie 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuomos sutarties, kuria sutarė, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. už patalpų nuomą moka 100 Eur, atskaičius Gyventojų pajamų mokestį (b. l. 9).

Dėl ieškinio reikalavimų.

Byloje kilo ginčas dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, t. y. kad ieškovei buvo išnuomotos patalpos, netinkamos naudoti parduotuvės - kavinės veiklai vykdyti.

Šalių sudaryta nuomos, pagal kurią atsakovas išnuomojo patalpas, kurios turėjo būti naudojamos parduotuvės – kavinės veiklai vykdyti, kvalifikuotina kaip terminuota komercinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., gyvenamųjų patalpų ar žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).

Vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo principu (lot. pacta sunt servanda), įtvirtintu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti, nes sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kadangi nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis.). Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o nuomininkas turi pareigą mokėti nuomos mokestį už suteiktą teisę naudotis daiktu. Remiantis CK 6.483 straipsnio 1 dalimi nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Pažymėtina, kad nuomotojo pareiga perduoti nuomos objektą yra sąlyginė, ji atsiranda tik įsigaliojus sutarčiai, t. y. nuo nuomos sutarties sudarymo momento, jei sutartyje nėra numatyta vėlesnė sutarties įsigaliojimo data. Nuomotojo atsakomybė gali atsirasti ir už mažiausius nuomojamo daikto trūkumus, jeigu jie trukdo nuomininkui naudotis daiktu pagal paskirtį Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Taigi nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kurie buvo aptarti sudarant nuomos sutartį, o taip pat ir už tuos daikto trūkumus, apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo, t. y. nuomotojas neatsako ir už akivaizdžius daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jei viena iš sutarties šalių (ar abi jos šalys) yra įmonės, kurios užsiima ūkine – komercine veikla ir kurių tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685). Tiek įstatyminis reguliavimas, tiek galiojanti teismų praktika patvirtina, kad nuomininkas, kuris yra juridinis asmuo, privalo būti atidesnis, rūpestingesnis nei fizinis asmuo sudarydamas nuomos sutartį, aptardamas nuomos objekto kokybę, kadangi nuomotojas neatsako ir už akivaizdžius daikto trūkumus.

Ieškovė teigia, kad atsakovas pažeidė CK 6.483 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes jai išnuomota patalpa buvo netinkama naudoti parduotuvės - kavinės veiklai vykdyti, dėl kurios ji būtent ir išsinuomojo šią patalpą, kadangi jai pradėjus vykdyti veiklą 2020 m. kovo 1 d. paaiškėjo, kad kavinės veiklai trūksta vandens, tiekiamo iš vietinio vandentiekio.

Atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas, kad ieškovė išsinuomodama ginčo patalpą žinojo, kad jose nėra centralizuoto vandentiekio ir nuotekų, o yra tik vietinis vandentiekis, tačiau priėmė tokią patalpą ir naudojosi ja be jokių pretenzijų iki 2021 m. sausio mėnesio.

Teismas pažymi, kad ieškovė netinkamai aiškina CK nuostatas. Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą CK 6.483 straipsnyje įtvirtinta nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą nėra absoliuti, nes CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintos išimtys, kad  nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kurie buvo aptarti sudarant nuomos sutartį, o taip pat ir už tuos daikto trūkumus, apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo, t. y. nuomotojas neatsako ir už akivaizdžius daikto trūkumus

Atsakovas teigia, kad ieškovė, sudarydama nuomos sutartį, buvo informuota, kad ginčo yra tik vietinis vandentiekis. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Iš Priedo prie 2019 m. rugpjūčio 23 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Patalpų priėmimo - perdavimo akto (toliau - Aktas) matyti, kad pagal nuomos sutartį išnuomotos patalpos buvo perduotos ieškovei (b. l. 8). Kaip pripažįsta pats ieškovės atstovas, pasirašant nuomos sutartį ir aktą dalyvavo ankstesnė ieškovės atstovė – direktorė B. K., dabartinio ieškovės atstovo M. K. motina, jis pats ir atsakovas, todėl pasirašant aktą ieškovė matė, kad be kitų daiktų buvo perduotas karšto vandens boileris ir hidroforas, kuris, nesant centralizuotam vandentiekiui, skirtas vandens siurbimui iš šulinio, kad patalpos būtų aprūpintos vandeniu, todėl šios aplinkybės ieškovei buvo gerai žinomos. Pažymėtina ir tai, kad ir pats ieškovės atstovas šios aplinkybės neginčijo. Iš jo parodymų matyti, kad 2020 m. kovo 1 d. ieškovei pradėjus veiklą paaiškėjo trūkumai dėl vandens tiekimo, kurių nebuvo galima pamatyti pasirašant nuomos sutartį ir aktą, todėl atsakovo pradėjo reikalauti įvesti centralizuotą vandentiekį, kas tik dar kartą patvirtina, kad ieškovė sudarydama nuomos sutartį žinojo, jog vanduo į ginčo patalpą tiekiamas iš vietinio vandentiekio.

Nors ieškovė savo 2021 m. sausio 18 d. pranešime atsakovui nurodo, kad nesant vandens padavimo į patalpas jos yra netinkamos šiai veiklai vykdyti, nes neatitinka higienos ir sanitarijos normų, tačiau šias aplinkybes teismo posėdyje paneigė pats ieškovės atstovas, pripažindamas, kad ieškovė turėjo atitinkamų instancijų leidimą užsiimti viešuoju maitinimu, kuris galioja ir dabar, kas rodo, ieškovės ginčo pastatas atitiko keliamus reikalavimus maitinimo įstaigoms.

Nors ieškovė teigia, kad pastoviai reiškė pretenzijas dėl vandens trūkumo, tačiau teismui nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų reiškusi pretenzijas atsakovui dėl patalpų kokybės iki sutarties sudarymo, ar iškart po nuomos sutarties sudarymo. Iš ieškovės 2021 m. sausio 18 d. pranešimo atsakovui, matyti, kad ieškovė apie tai, kad nėra vandens padavimo į patalpas dėl ko patalpos netinkamos kavinės veiklai atsakovą informavo tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, o pakartotinai kreipėsi 2020 m. gruodžio 30 d. (b. l. 21).

Darytina išvada, kad nuomos objektas buvo tinkamas parduotuvės - kavinės veiklai: ieškovė, sudarydama nuomos sutartį su atsakovu, žinojo, kad vanduo į patalpą yra tiekiamas iš vietinio vandentiekio ir sutiko tokiomis sąlygomis nuomoti šį nuomos objektą ir priėmė savo žinion, todėl tai nelaikytina netinkamu nuomos sutarties vykdymu ir nuomos objekto trūkumu, dėl ko turėtų būti atlyginami ieškovės nurodyti nuostoliai.

Ieškovė atsiliepime teigia, kad atsakovas, kaip patalpų savininkas, pasižymintis išskirtiniu ūkiškumu, prieš sudarydamas sandorį negalėjo nežinoti, kad jo nuosavybės teise priklausančio pastato negalės naudoti kavinės veiklai vykdyti, nes jose nėra centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų, o kavinės veiklai vietinio vandentiekio neužtenka, nes šulinys yra 27 m. gylyje, kuriame yra labai tankus gruntas, apsunkinantis vandens rinkimąsi šulinyje, todėl turėjo pareigą perspėti ieškovę, kad vandens kavinės veiklai nepakaks ir užtikrinti kavinės veiklą, įvesdamas centralizuotą vandentiekį. Iš šių nurodytų motyvų matyti, kad ieškovės teigimu atsakovas turėjo užtikrinti, kad nuomojamos patalpos bus tinkamos ieškovės veiklai vykdyti ir sudarys tinkamas sąlygas jų pritaikymui. Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai tokią pareigą perkelia atsakovui.

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, kuris užsiima ūkine – komercine veikla ir kurios tikslas – pelno siekimas, ji veikia savo rizika ir būtent ieškovei yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Ieškovė, ketindamas vykdyti komercinę veiklą, privalėjo būti atidesnė, rūpestingesnė sudarant nuomos sutartį ir žinant, kad nuomos objekte nėra centralizuoto vandentiekio ir nuotekų, įvertinti visas galimas rizikas, ar nuomos objektas bus tinkamas parduotuvės - kavinės veiklai vykdyti. Pagal nuomos sutarties 1.1. punktą nuomos objektas buvo pastatai – parduotuvė ir ūkinis pastatas, todėl ieškovės atstovė, pasirašydama šią sutartį žinojo, kad atsakovas nuomoja parduotuvės, o ne kavinės patalpas. Ieškovė, ketindama parduotuvės patalpose vykdyti ir kavinės veiklą, kaip ir kiekvienas įžvalgus, rūpestingas verslininkas, turėjo suvokti, kad vien tik parduotuvės veiklai vykdyti reikalinga ženkliai mažiau vandens, negu vykdant kavinės veiklą, bei įvertinti, ar kavinės veiklai pakaks vandens, tiekiamo iš vietinio vandentiekio. Šiuo atveju ieškovė, išsinuomojusi parduotuvės patalpą, tuo pačiu prisiėmė ir riziką dėl ketinamos vykdyti kavinės veiklos, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės motyvas, kad būtent atsakovas turėjo užtikrinti nuomojamų patalpų tinkamumą ieškovės veiklai vykdyti ir sudaryti tinkamas sąlygas jų pritaikymui.

Ieškovė nurodo, kad jai pradėjus vykdyti veiklą, dėl vandens trūkumo ir žemių nuolat sugesdavo vandens padavimo siurbliukas, kurį keisdavo kelis kartus per savaitę, ir pastoviai akcentuoja, kad atsakovą nuolat ragino įvesti centralizuotą šildymą, o atsakovas vis žadėdavo tai padaryti.

Pažymėtina, kad pagal nuomos sutarties 3.4 punktą ieškovė įsipareigojo savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų gerinimo darbus, vidaus bei išorės einamąjį remontą (įskaitant vandentiekio, elektros ir apšildymo). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. bei teismų praktiką nuomojamo turto pritaikymas veiklai vykdyti laikomas einamuoju remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ieškovė, matydama, kad jos veiklai nepakanka vandens, pagal nuomos sutarties 3.4. punktą norėdama pritaikyti patalpas kavinės veiklai vykdyti turėjo pareigą savo lėšomis atlikti einamuosius remonto darbus, tame tarpe ir centralizuoto vandentiekio pajungimą į patalpas, todėl ieškovė patalpų pagerinimo pareigas nepagrįstai perkelia atsakovui.

Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė, jog atsakovas įves ieškovei centralizuotą vandentiekį. Nors ieškovė teigia, kad jai pradėjus dirbti 2020 m. kovo mėnesį pastebėjo, kad trūksta vandens, todėl su atsakovu kalbėjo dėl vandentiekio prijungimo, ir šis prižadėjo tai padaryti, dėl ko šalys 2020 m. vasario 29 d. pasirašė Priedą prie 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuomos sutarties, tačiau šis priedas neįrodo šalių susitarimo dėl centralizuoto vandentiekio pajungimo, nes juo buvo įvykdyta nuomos sutarties 3.9 punkto sąlyga, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. nuomos mokestis šalių susitarimu bus koreguojamas ir sudaroma nauja sutartis. Be to, tokie ieškovės atstovo paaiškinimai prieštarauja bylos esmei ir jo paties teiginiams.

Ieškovės atstovas pripažino, kad savo veiklą vykdė tik 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais buvo išduota tik 2020 m. birželio 17 d. (b. l. 18), šulinys buvo valomas 2020 m. liepos 22 d. (b. l. 10), todėl ieškovei negalėjo būti žinoma apie vandens trūkumą 2020 m. kovo mėnesį. Tai patvirtina ir ieškovės 2021 m. sausio 18 d. pranešimas atsakovui, iš kurio matyti, kad ieškovė apie tai, kad nėra vandens padavimo į patalpas dėl ko patalpos netinkamos kavinės veiklai atsakovą informavo tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, o pakartotinai kreipėsi 2020 m. gruodžio 30 d. (b. l. 21). Ieškovo atstovas teismo posėdyje vienu metu teigė, kad 2020 m. vasario 29 d. Priedą prie nuomos sutarties pasirašė dėl vandentiekio pajungimo, kitu metu - kad šis priedas buvo pasirašytas dėl šalių susitarimo, kad ieškovė nuomos mokestį pradės mokėti tik nuo 2020 m. kovo 1 d. Tokius prieštaringus ieškovės atstovo parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Jokių kitų duomenų, kad šalys buvo sutarę, jog atsakovas įves į patalpas centralizuotą vandentiekį, byloje nėra. Tokiu būdu ieškovė neįrodė, kad pagal nuomos sutartį atsakovas turėjo pareigą įvesti į nuomos objektą centralizuotą vandentiekį.

Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo už netinkamas patalpas kavinės veiklai vykdyti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovė teismui pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 310,38 Eur nuostolių atlyginimo. Nors atsakovas šią sumą įvardija kaip nuostolius, bet iš nurodomų nuostolių turinio matyti, kad atsakovas reikalauja priteisti iš ieškovės nesumokėtas sumas pagal ieškovės nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus mokėti nuomos, nekilnojamo turto ir komunalinių paslaugų teikimo mokesčius.

Atsakovas prašo priteisti 600 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo nuomos sutarties, pagal kurią buvo sutartas 150 Eur nuomos mokestis kas mėnesį, pradžios, iki Priedo prie nuomos sutarties sudarymo. Iš nuomos sutarties 3.9. punkto matyti, kad už šį laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. ieškovė turėjo sumokėti 900 Eur nuomos mokesčio. Atsakovas nurodė, kad jis su ieškove susitarė, jog ieškovė pati atnaujins pastato išorę, todėl jai nuomos mokestis buvo sumažintas iki 25 Eur, kurį atsakovo teigimu ieškovė mokėjo. Kadangi ieškovė savo pažado netesėjo, jo paskaičiavimu ieškovė už šį laikotarpį liko skolinga 600 Eur. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į priešieškinį, teismo posėdyje jos atstovas pripažino, kad minimu laikotarpiu ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio, tačiau nurodo, kad šis laikotarpis buvo kaip patalpos rezervacija iki ieškovė pradės vykdyti veiklą nuo 2020 m. kovo 1 d. ir atsakovui pasakė, jog nuomos mokestį mokės nuo pavasario, dėl ko ir buvo sudarytas Priedas prie nuomos sutarties.

Kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, teismas tokius ieškovės parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja: Priedas prie nuomos sutarties kaip neįrodo šalių susitarimo dėl centralizuoto vandentiekio pajungimo, taip neįrodo šalių susitarimo dėl nuomos mokesčio nemokėjimo nuo nuomos sutarties pradžios iki Priedo prie nuomos sutarties pasirašymo, nes jis buvo pasirašytas vykdant nuomos sutarties 3.9 punkto sąlygą, kad nuo kovo 1 d. nuomos mokestis šalių susitarimu bus koreguojamas ir bus sudaroma nauja sutartis. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių apie šalių susitarimą nemokėti už minimą laikotarpį nuomos mokesčio byloje nėra, todėl ieškovei neįrodžius šios aplinkybės, iš jos priteistina 600 Eur nuomos mokesčio skola už aukščiau nurodytą laikotarpį.

Atsakovas taip pat prašo priteisti nuomos mokesčio skolą už 2020 m. lapkričio - gruodžio mėnesius bei 2021 metų sausio - kovo mėnesius, kas sudaro 500 Eur. 

Kaip jau buvo teismo nustatyta, 2020 m. vasario 29 d. šalys pasirašė Priedą prie 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuomos sutarties, kuriuo sutarė, kad ieškovė nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. už patalpų nuomą moka 100 Eur, atskaičius Gyventojų pajamų mokestį (b. l. 9).

Byloje esantys ieškovės mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 800 Eur už 8 mėnesius (b. l. 13-16), t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. Ieškovės atstovas pripažino, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nemokėjo nuomos mokesčio, nes patyrė nuostolius ir matė, kad toliau negalės dirbti. Ieškovės teigimu, ji nuostolius patyrė dėl to, kad atsakovas išnuomojo netinkamas patalpas kavinės veiklai vykdyti ir neįvedė į jas centralizuoto vandentiekio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sutarties vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, yra teisėtas, jei laikomasi visų šių sąlygų: 1) sutarties šalių prievolės yra priešpriešinės; 2) prievolės yra vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių (CK 6.58 str. 2 d.); 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).

Kaip minėta, ieškovė nesilaikė sąžiningo, rūpestingo ir atidaus asmens standarto, kuris įtvirtintas civilinėje teisėje, todėl remiantis CK 6.485 straipsnio 5 dalimi nuomotojas neatsako už tuos išnuomoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Pareiga perduoti tinkamos kokybės daiktą ir mokėti nuompinigius yra priešpriešinės, tačiau vienašališkai sustabdyti prievolės vykdymą galima tik CK 6.207 straipsnio numatytais pagrindais ir sąlygomis. Pagal CK 6.46 str. 2 d. skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą, CK 6.207 straipsnio 2 dalis suteikia teisę vienai šaliai sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdys savo prievolių.

Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovas perdavė patalpas, apie kurių stovį ir trūkumus (vietinis vandentiekis) ieškovė žinojo, tačiau dėl savo pačios didelio neatsargumo tinkamai neįvertino, ar jose galės vykdyti kavinės veiklą, kad atsakovas ieškovei išnuomojo tinkamas patalpas ir pagal sudarytą nuomos sutartį neturėjo pareigos įvesti centralizuoto vandentiekio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti nuomos objektą ir nėra jokios atsakovo kaltės dėl ieškovės nuostolingos veiklos, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo stabdyti prievolės vykdymą – mokėti nuomos mokestį, todėl ieškovės vienašališkai sprendimas nemokėti nuomos mokesčio laikytinas neteisėtu, kadangi nei galiojantys teisės aktai, nei nuomos sutartis nesuteikia teisės ieškovei nemokėti nuomos.

Ieškovės atstovas teigė, kad nuomos sutartis vienašališkai buvo nutraukta nuo 2021 m. sausio 15 d. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 18 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą, kad nuomos sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. sausio 15 d. (b. l. 21). Iš nuomos sutarties 5. 1 punkto matyti, kad nuomos sutartis sudaryta iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pagal 5.2 punktą šalis turi teisę pirma laiko nutraukti nuomos sutartį 5.3. punkte nurodytais pagrindais, raštu įspėjusi apie tai antrąją sutarties šalį prieš 2 mėnesius. 5.3 punktas numato, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį, jei nuomininkas turtu naudojasi ne pagal paskirtį, aptartą sutarties 3.1. punkte, jei tyčia blogina patalpų būklę, jei nuomininkas gavęs raštišką nuomotojo įspėjimą apie už 1 mėnesį nesumokėtą nuomos mokestį, per 1 mėnesį nepadengia šio įsiskolinimo. Iš šių nuomos sutarties nuostatų matyti, kad ieškovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties. Pagal CK 6.498 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę vienašališkai pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą esant 1-5 punktuose nustatytomis sąlygomis, tačiau tokio reikalavimo ieškovė teismui nereiškė. Iš viešojo registro išrašo matyti, kad nuomos sutartis buvo įregistruota nekilnojamo turto registro duomenų bazėje ir joje nėra duomenų apie nuomos sutarties išregistravimo.

Darytina išvada, kad nuomos sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl ieškovė turi pareigą ir toliau mokėti nuomos mokestį.

Kadangi ieškovė nevykdė CK 6.487 straipsnio 1 dalyje ir nuomos sutartyje numatytos nuomininko pareigos laiku mokėti nuomos mokestį, ieškovė laikoma pažeidusia nuomos sutartį, todėl atsakovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei nesumokėjus nuomos mokesčio už aukščiau minimą laikotarpį, yra pagrindas priteisti iš jos atsakovo reikalaujamą 500 Eur sumą. Viso iš ieškovės priteistina 1100,00 Eur nesumokėto nuomos mokesčio.

Atsakovas taip pat prašo priteisti 80,75 Eur nekilnojamo turto mokestį. Nors pagal nuomos sutarties 3.9. punktą ieškovei kyla pareiga mokėti nekilnojamo turto mokestį, tačiau atsakovas šios prašomos sumos nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, todėl neaišku, kaip buvo paskaičiuotas šis mokestis. Atsakovui neįrodžius susidariusios skolos dydžio, ieškovo reikalavimas dėl šio mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas taip pat prašo priteisti ir 129,63 Eur už komunalines paslaugas dėl šiukšlių išvežimo skola. Pagal nuomos sutarties 3.8 punktą ieškovė įsipareigojo sudaryti sutartį su elektros tinklais, komunaliniu ūkiu ir kitais paslaugų tiekėjas, reikalingais aptarnauti nuomojamas patalpas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimo sudaryti sutartį dėl šiukšlių išvežimo, ieškovė šių aplinkybių neginčijo. Tačiau analogiškai nekilnojamo turto mokesčio sumokėjimo aplinkybėms atsakovas šios prašomos sumos nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, todėl neaišku, kaip buvo paskaičiuotas šis mokestis. Atsakovui neįrodžius susidariusios skolos dydžio, ieškovo reikalavimas dėl šio mokesčio priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, kad surašant atsiliepimą, atsakovas už advokato suteiktas paslaugas sumokėjo 300 Eur (b. l. 43), todėl ši suma priteistina iš ieškovės. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 7,01 Eur, todėl iš ieškovės valstybei priteistinas 7, 01 Eur šių išlaidų.

Priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas yra sumokėjęs 29 Eur žyminio mokesčio (b. l. 67), iš viso tenkinta 84,00 procentų (1100,00 x 100 : 1310,38) atsakovo reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 24,36 Eur žyminio mokesčio (29 x 84 proc.). Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 324,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 + 24,36).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės MB „Dzūkijos pulsas“, juridinio asmens kodas 304960189, atsakovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 00 ct) skolos už nuomos mokestį, 324,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės MB „Dzūkijos pulsas“, juridinio asmens kodas 304960189, valstybei 7,01 (septynis eurus 01 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja        Leonora Jakubauskienė