Baudžiamoji byla Nr. e1-3202-917/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35482-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2
; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 3 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenamoji vieta Kauno rajono sav., (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2022 m. balandžio 15 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirta: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje – 50 MGL (2500 Eur ) dydžio bauda; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje – 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
D. A. 2023 m. rugsėjo 14 d., apie 23. 00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė sugyventinę E. K. ant žemės, jėga įkišo jai į burną bulvę, rankomis spaudė jos burną tildydamas šaukimą, rankomis suimdamas E. K. kaklą ją smaugė bei rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į veidą ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos narei E. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. A., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato. Parodymus duoti sutinka. 2023 m. rugsėjo 14 d., apie 23. 00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės E. K. kilo konfliktas. Namuose nieko nebuvo, jie minėtu adresu gyvena dviese, vaikų neturi, įvykio niekas nematė. Konfliktas kilo dėl to, kad grįžo namo iš darbo ir namuose rado girtą sugyventinę, netvarkingus namus. Bandė išsiaiškinti, kur ji buvo, ką veikė, o ji teigė, kad negėrė ir t.t. Jis įvykio metu buvo blaivus, o sugyventinė akivaizdžiai girta. Ji konflikto metu jam pasakė, kad nori išeiti. Jis nenorėjo jos girtos išleisti, todėl jos neleido, ji pasipriešino, tarp jų kilo grumtynės, tada jis pargriovė sugyventinę ant žemės, kad ji nerėktų, jėga įkišo jai į burną bulvę, rankomis spaudė jos burną tildydamas šaukimą, rankomis suėmė E. K. kaklą ir keletą sekundžių spaudė (ji neduso), delnu galėjo suduoti kelis sykius jai per veidą. Neneigia, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, ar padarė kokius nors sužalojimus, nematė. Jis ją paleido, ji iškvietė policiją. Tai pirmas atvejis jų šeimoje, kartu gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį. Jis sutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su laisvės apribojimo bausme, prašo bausmę sumažinti 1/3. Daugiau papildymų neturi (b. l. 64–66).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra tarnybinis pranešimas dėl smurto, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio 2 dalies nuostatos yra išaiškintos, jas suprato, pasinaudoja teise neduoti parodymų prieš šeimos narį – sugyventinį D. A.. Pas teismo ekspertus nesikreips, civilinio ieškinio neteiks, jokių pretenzijų sugyventiniui neturi, nereikš, situaciją išsiaiškino, D. A. jos atsiprašė, savo kaltę pripažino. Įvykio metu jis buvo blaivus, o ji ne. Konflikto priežastis – jos priklausomybė alkoholiui. Savo sugyventiniui atleido, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 62–63).
Iš 2023 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 14 d., apie 23.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), į namus grįžęs sugyventinis D. A. suėmė E. K. už pečių, trankė į sieną, pargriovė ant žemės, skausmingai suėmė už kaklo, bandydamas smaugti, tildė E. K. rėkimą skausmingai uždengdamas jos burną ranka ar kumščiu, pargriovė merginą virtuvėje, kišo į burną bulvę ir sukėlė E. K. fizinį skausmą. Pareigūnai nustatė, kad E. K. padaryti vizualiai matomi sužalojimai kakle, rankų, lūpų srityse. E. K. atsisakė rašyti pareiškimą, tačiau skundėsi skausmais, GMP ji atsisakė. E. K. nustatytas 1,32 promilių girtumas. D. A. blaivus (b. l. 40–43).
Iš 2023 m. rugsėjo 15 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad pareigūnai apžiūrėjo E. K. ir nurodė, kad ant jos dešinės rankos yra matomi: paraudimas, hematoma, kraujosruva, ant kaklo yra matoma kraujosruva, ant viršutinės ir apatinės lūpų matomi: patinimas, paraudimas. Sudaryta fotolentelė (b. l. 22–26).
Iš 2023 m. rugsėjo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota įvykio vieta – Kauno r., (duomenys neskelbtini), sudaryta fotolentelė. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (b. l. 28–39).
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, tarnybinį pranešimą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis D. A. 2023 m. rugsėjo 14 d., apie 23. 00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini), tyčia pargriovė sugyventinę E. K. ant žemės, jėga įkišo jai į burną bulvę, rankomis spaudė jos burną tildydamas šaukimą, rankomis suimdamas E. K. kaklą ją smaugė bei rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į veidą ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos narei E. K. fizinį skausmą.
Byloje kaltinamojo D. A. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tyčia pargriovė sugyventinę E. K. ant žemės, jėga įkišo jai į burną bulvę, rankomis spaudė jos burną tildydamas šaukimą, rankomis suimdamas E. K. kaklą ją smaugė bei rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių jai į veidą ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė šeimos narei E. K. fizinį skausmą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.
Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą E. K. sukėlė sugyventinio kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – pargriovimas, jėga įkišta bulvė i burną, burnos spaudimas rankomis, smūgiai į veidą ir taip padaryti paraudimas, hematoma, kraujosruvos, ant viršutinės ir apatinės lūpų matomi patinimas, paraudimas, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją gali sukelti fizinį skausmą bei sužaloti.
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. A. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 119–165), psichiatrinis gydymas – nesikreipė (b. l. 107), Respublikiniame priklausomybės ligų centre filiale nesigydė, nesilankė (b. l. 106).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, parenkant suderintus tarpusavyje įpareigojimus.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei neieškoti ryšių su E. K., paliktinos galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti D. A. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 722 straipsniu, įpareigoti per 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei neieškoti ryšių su E. K., įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
D. A. išaiškinti, kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Sigita Meškauskienė