Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26134-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, UAB „Kredito garantas“,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) pateiktu skundu prašo panaikinti pareiškėjo turto – ½ gyvenamojo namo ir ½ žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. 174414 rezultatą ir grąžinti varžytinų laimėtojui įmokėtas lėšas; paskirti pareiškėjo gyvenamojo namo ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą, ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą skelbti turto varžytines; nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos. Nurodė, kad antstolio Armino Naujokaičio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/17/00632, kurioje antstolis atlieka skolos išieškojimą iš skolininko V. M. išieškotojo UAB „Kredito garantas“ naudai. Priverstinis skolos išieškojimas yra nukreiptas į pareiškėjo turtą. Antstolis yra įvykdęs antrąsias turto varžytines ir turtą yra pardavęs už 106.001 Eur. Pareiškėjas įsitikinęs, kad pareiškėjo turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, turtas parduotas ne rinkos kaina. Taip pat pareiškėjas mano, kad antstolis dėl neaiškių priežasčių siekė kuo greičiau parduoti pareiškėjo turtą pernelyg žema kaina atitinkamiems pirkėjams, todėl antstolis turi būti nušalintas nuo vykdomosios bylos.
Antstolis Arminas Naujokaitis 2019-08-29 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nusišalinti nuo bylos. Nurodė, kad per visą daugiau nei 2 m. vykdymo laikotarpį buvo atlikti 3 turto vertinimai ir paskelbtos 6 varžytinės. 2017-10-03 UAB „Marleksa“ atliktu vertinimu skolininkui priklausančio įkeisto turto vertė buvo nustatyta 205.000 Eur. remiantis atliktu turto vertinimu skolininkui priklausantis turtas įkainotas. Skolininkui per nurodytą terminą nepasiūlius skolininkui pasiūlyto pirkėjo buvo skelbiamos varžytinės Nr. 145902 (pradinė kaina 164.000 Eur) ir varžytinės Nr. 150278 (pradinė kaina 123.000 Eur). Nepardavus skolininkui priklausančio turto 2018-03-30 išieškotojas pateikė prašymą pardavinėti skolininkui priklausantį turtą nemažinant skolininkui nustatytos turto vertės. Išieškotojo prašymą patenkinus buvo dar kartą parduodamas turtas varžytinėse Nr. 153692 (pradinė kaina 164.000 Eur) ir varžytinėse Nr. 155893 (pradinė kaina 123.000 Eur). Buvo paskirta nauja turto ekspertizė, atsižvelgiant į skolininko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2019-04-10 turto vertinimo metu turto vertė nustatyta 164.000 Eur. skolininkui nepasiūlius pirkėjo, buvo skelbiamos turto pardavimo varžytinės Nr. 171416 (pradinė kaina 131.200 Eur) ir varžytinės Nr. 174414 (pradinė kaina 98.400 Eur). Antrosiose varžytinėse dalyvavo 2 dalyviai ir varžytinių laimėtojas pasiūlė 106.001 Eur. Pažymi, kad turto vertinimas atliktas individualiai, apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, todėl jis yra tikslesnis, nei skolininkas nurodyta turto kainų vidutinė analize pagal VĮ „Registrų centras“. Dėl antstolio nušalinimo pagrindu pažymi, kad skolininkas pateikia tik savo nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais.
Suinteresuotas asmuo BUAB „Satra“ per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0157/17/00632 matyti, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo 2017-02-23Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-1815 dėl 100.306,10 Eur skolos, 15,54 procentų metinių palūkanų, 1 proc. delspinigių, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą. Buvo atlikti trys turto vertinimai, o būtent, 2017-09-26 205.000 Eur, 2017-07-24 140.000 Eur, 2019-03-28 164.000 Eur. Skolininkui išsiuntus ekspertizės aktus ir pastarajam nepasiūlius pirkėjo, buvo skelbiamos varžytinės. Taip pat buvo 6 turto varžytinės, mažinant turto kainą, kai 2019-08-05 varžytinių metų turtas buvo parduotas už 106.001,00 Eur (pradinė kaina 98.40,00 Eur).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad jo manymu neteisingai buvo įkainuotas turtas bei jis savo tokį teiginį argumentuoja VĮ „Registrų centras“ duomenimis.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad turto vertei nustatyti buvo skirtos net trys turto vertės nustatymo ekspertizės. Antstoliui patvarkymu paskyrus skolininko turto ekspertizes, patvarkymas įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkas būtų reiškęs pretenzijas dėl ekspertizės, nėra, o pretenzijos dėl turto vertės ir ekspertizės gautos dabar tik praėjus 4 mėnesiams bei realizavus turtą iš varžytinių, o skolininko argumentas, kad turto vertė buvo nustatyta netinkamai yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus.
Civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėjas siekdamas įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kad iš varžytynių parduotas turtas pakartotinės ekspertizės metu buvo įvertintas žemesne nei rinkos kaina, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o kol jis galioja, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Be to, teismas pažymi, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.
Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų atmestinas.
Dėl antstolio nušalinimo
Civilinio proceso kodekso 636 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis gali būti nušalintas esant Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstoliui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti antstolio nešališkumu ar suinteresuotumu vykdomosios bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).
Nors pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja pagrindai antstoliui nušalinti nuo vykdomosios bylos, nes jo teigimu, antstolis yra suinteresuotas bylos baigtimi, yra šališkas, kadangi antstolis siekė kuo greičiau pareiškėjo turtą parduoti pernelyg žema kaina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytus argumentus dėl antstolio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nešališkumo, teismas laiko leistinais įrodymais nepagrįstomis, deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis ir neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolis pažeidė antstolių veiklą reglamentuojančias teisės normas, ar atliko neteisėtus veiksmus, taip siekdamas pasipelnyti iš pareiškėjo ir nesąžiningu elgesiu pažeisdamas pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Teismas pažymi, kad abejonės dėl antstolio nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne vien asmens nuomone, spėjimais ar daromomis prielaidomis (CPK 178 straipsni). Teismas atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje nėra nustatyta, jog antstolis būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar sąmoningai veikęs prieš pareiškėjo interesus, būtų jo atžvilgiu šališkai nusiteikęs.
Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismų praktikoje dažnai pasitaiko, kad atliekant priverstinį dokumento vykdymą, viena vykdymo proceso šalis būna nepatenkinta antstolio veiksmais ir juos skundžia, bet, kaip minėta, tai nėra pagrindas antstoliui nušalinti.
Nenustačius, kad antstolis Arminas Naujokaitis yra šališkas, asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi ir kad yra pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje, leidžiančių jį nušalinti, pareiškėjo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo laikomas nepagrįstu ir yra atmestinas (CPK 65, 66, 68, ir 178 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,
n u t a r i a:
pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų ir dėl nušalinimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė