Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-218-647-2013].docx
Bylos nr.: 2-218-647/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Anrosta 300547467 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Netesybos
Sutarčių teisė:
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Ranga:
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Procesinių dokumentų įteikimas:
Procesinių dokumentų įteikimo vieta ir tvarka, jų įteikimo patvirtinimas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodinėjimo priemonės:
Rašytiniai įrodymai:
Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

                                                                  Civilinė byla Nr. 2-218-647/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01410-2012-3

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                       35.5; 36.1; 42.10; 52; 99.5; 99.7;

                                                                                       104.10; 113.1; 114.9.3.1; 116.4.

 

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S   

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas A. J.,

sekretoriaujant V.Liaubienei,

dalyvaujant ieškovo L. S. atstovei adv. L.Zubovienei,

atsakovui A. Ž.,

atsakovo atstovui adv. J.Svetickui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovams UAB ,,Anrosta“ ir A. Ž. dėl avanso priteisimo,

 

                                                      n u s t a t ė :

 

I. L. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams UAB ,,Anrosta“ ir A. Ž., prašydamas priteisti jo naudai subsidiariai iš atsakovų 60000 Lt skolos, 5400 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. birželį tarp ieškovo L. S. ir UAB „Anrosta", atstovaujamo (duomenys neskelbtini)A. Ž. buvo žodžiu sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „Anrosta“ įsipareigojo už atitinkamą mokestį atlikti geoterminio šildymo, kondicionavimo įrengimo ir santechnikos darbus ieškovui nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsakovai įsipareigojo ieškovui atlikti šiuos darbus: nupirkti geoterminio šildymo įrangą (įskaitant du katilus); sumontuoti šią įrangą ieškovui priklausančiuose pastatuose; atlikti atitinkamus kondicionavimo ir santechnikos įrengimo darbus. UAB „Anrosta“ vardu veikiantis A. Ž. pareikalavo, kad už medžiagas geoterminiam šildymui ieškovas sumokėtų į UAB „Anrosta“ sąskaitą iš anksto, ir tik tada įmonė tas medžiagas nupirktų ir sumontuotų. Iš viso ieškovas UAB „Anrosta“ dešimčia mokėjimo pavedimų sumokėjo 98333,88 Lt. Nepaisant to, kad UAB „Anrosta“ buvo laiku sumokėti pinigai, mokama tokia suma, kokią ieškovui nurodydavo A. Ž., pastaroji ieškovui priklausančiuose pastatuose atliko tik paruošiamuosius geoterminės įrangos įrengimo darbus, tačiau darbų neužbaigė, katilų nesumontavo. Ieškovas geranoriškai bendravo su atsakovu A. Ž. ir siekė išspręsti kilusią konfliktinę situaciją, tačiau pastarasis iš pradžių bendradarbiavo, teigė, kad kadangi negali sumontuoti nupirktos įrangos, bent jau tą įrangą ieškovui pristatys, vėliau teigdavo, kad katilai yra nupirkti ir sandėliuojami jo valdomos bendrovės sandėliuose, todėl esant reikalui ieškovui iš karto gali juos pristatyti, galiausiai, ieškovui kategoriškai pareikalavus arba grąžinti sumokėtą avansą, arba atvežti ieškovui katilus įrangą, už kuriuos jis buvo sumokėjęs, atsakovas A. Ž. nustojo bendrauti ir visiškai nutraukė ryšius, nebeatsakė į telefono skambučius ir į el. laiškus (kas buvo įprasta bendravimo priemonė tarp šalių). Atsakovas A. Ž. visą laiką ieškovą klaidino, melavo, todėl 2010-08-10 ieškovas pateikė UAB „Anrosta“ ir A. Ž. pretenziją dėl avanso grąžinimo, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Todėl 2010-08-30 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo UAB „Anrosta“ ir A. Ž. atžvilgiu pradėjimo. 2010-09-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika. 2010-09-20 ieškovas apskundė šį prokuratūros nutarimą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui, kuris 2010-09-28 nutartimi skundą tenkino ir nurodė, kad neišanalizuotos visos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, 2010-10-11 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Anrosta“ ir A. Ž. atžvilgiu, ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. 2011-12-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta nusikalstama veika. Nepaisant ieškovo vėlesnių skundų, tiek Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, tiek Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas paliko prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepakeistą, nurodydami, kad visgi tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai ir savo pažeistas teises ieškovas turėtų ginti civiline tvarka. Ieškovas 2011-12-30 pakartotinai pateikė pretenziją UAB „Anrosta“ ir A. Ž. tačiau ir po to atsakovai su ieškovu nesusisiekė, per visą šį laiką visiškai nekontaktavo. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti ieškovo UAB „Anrosta“ sumokėtą 60 000 Lt avansą, nesant galimybės šios sumos išsireikalauti iš UAB „Anrosta“- priteisti ją iš nesąžiningai prievolės ieškovui siekiančio išvengti A. Ž., kaip vienintelio UAB „Anrosta“ (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „Anrosta“ įsipareigojimai ieškovui nebuvo įvykdyti būtent dėl jos (duomenys neskelbtini)A. Ž. nesąžiningų veiksmų, ieškovo UAB „Anrosta“ sumokėta suma priteistina iš UAB „Anrosta“ ir subsidiariai iš A. Ž.. Pagal CK 6.655 str. užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbas; rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Jeigu sutarti darbai nėra atlikti, užsakovui nėra pareigos atsiskaityti su rangovu, o užsakovo atlikti avansiniai mokėjimai jam grąžintini, todėl UAB „Anrosta“, neatlikusi sutartų darbų, privalėjo grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtos pinigus, arba perduoti už šiuos pinigus įgytus ir realiai ieškovui priklausančius daiktus - du katilus. Aukščiau minėtame atliktame ikiteisminiame tyrime surinktoje medžiagoje nurodyta, kad apklausiamas A. Ž. nepaneigė, jog buvo sutaręs dėl darbų atlikimo ieškovui priklausančiuose pastatuose, apie tai paliudijo ir kiti UAB „Anrosta“ darbuotojai, taigi iš esmės sutartis buvo sudaryta, nepaisant to, kad UAB „Anrosta“ vengė pasirašyti sutartį raštu. Ieškovas nurodo, kad UAB „Anrosta“ finansinė būklė yra itin prasta, įmonė yra nemoki, o įmonės (duomenys neskelbtini) A. Ž. nesiėmė ir nesiima jokių priemonių situacijai išspręsti, t.y. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Anrosta“ iškėlimo, nesiekė išdėstyti įmonės skolų kreditoriams ir pan., visiškai nekontaktavo su ieškovu, mano, kad atsakovas A. Ž. apleido įmonę, ir prisidengdamas ribota įmonės atsakomybe, siekia išvengti asmeninės, kaip įmonės (duomenys neskelbtini), atsakomybės. Atsakovas A. Ž. neatlieka elementarių įmonės (duomenys neskelbtini) numatytų pareigų - finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir pateikimo registrui, įmonės veikos organizavimo ir tikslų įgyvendinimo, dėl tokios situacijos UAB „Anrosta“ kreditoriams, tame tarpe ir ieškovui, užkertamas kelias įvertinti tikrąją įmonės finansinę padėtį; nesikreipia į teismą dėl bankroto įmonei iškėlimo. Todėl atsakovas A. Ž., kaip UAB „Anrosta“ (duomenys neskelbtini), privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, ir atsakyti už UAB „Anrosta“ negalėjimą vykdyti įsipareigojimų ieškovui.

Atsakovo A. Ž., kaip UAB „Anrosta“ (duomenys neskelbtini), subsidiarią civilinę atsakomybę ieškovas grindžia CK 2.50 str. 3 d. Nurodo, kad vertinant atsakovo A. Ž. nesąžiningus veiksmus, svarbios aplinkybės, kad A. Ž. prieš ieškovui sumokant UAB „Anrosta“ pinigus buvo įsipareigojęs už gautus pinigus nupirkti visą geoterminio šildymo įrangą; vėliau, gavęs pinigus, teigė, kad įranga nenupirkta, kad nereikia jos montuoti kol atliekami parengiamieji darbai; kituose pokalbiuose su ieškovu jau teigė, kad įranga yra nupirkta, bet bus sandėliuojama, kol ieškovui jos prireiks; A. Ž. jau sutarties su ieškovu sudarymo metu galimai žinojo, kad UAB „Anrosta“ negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų; jis per UAB „Anrosta“ veiklą nustojo vykdyti iš karto po sutarties su ieškovu sudarymo, pati įmonė turi daug skolų, todėl teigia, kad ieškovo UAB „Anrosta“ sumokėti pinigai buvo panaudoti A. Ž. asmeniniams poreikiams. Ieškovo įsitikinimu, jis elgėsi kaip protingas ir sąžiningas užsakovas: sudarydamas sutartį su UAB „Anrosta“, kuriai atstovavo atsakovas A. Ž., ieškovas buvo užtikrintas, kad darbai bus atliekami, nedidelė dalis darbų iš tiesų buvo vykdoma, dėl to už darbus ieškovas mokėjo; vėliau ieškovas ėmėsi visų priemonių, kad būtų išspręstas kilęs ginčas su UAB „Anrosta“ ir A. Ž. dėl darbų neatlikimo ir įrangos neperdavimo ieškovui. Pažymėjo, kad 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovo patirtų nuostolių priteisimui (CK 1.125 str. 8 d.) laikytinas nepraleistu, kadangi tik 2010 m. liepą ieškovas suvokė, kad UAB „Anrosta“ nebevykdys savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį, dėl tos priežasties ieškovas 2010-08-10 pateikė pareikalavimą (pretenziją) UAB „Anrosta“ ir A. Ž., bei, nesulaukęs reakcijos, pateikė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo A. Ž. atžvilgiu pradėjimo. Nuo 2010-08-10, t.y. nuo to momento kai ieškovas pareikalavo atsakovų grąžinti sumokėtą avansą, t.y. įgijo reikalavimo teisę į avanso dydžio nuostolius, turi būti skaičiuojamos CK 6.210 str. numatytos palūkanos, kurios sudaro 5400 Lt. CK 6.37 str. 2 d. pagrindu ieškovas reikalauja iš atsakovo penkių procentų metinių palūkanų nuo reikalavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas neneigia, kad buvo sutartis, pripažįsta, kad kažkiek darbų neatliko, neneigia, kad gavo pinigus. Ieškovas gali reikalauti visos sumos, bet jis reikalauja tik 50000 Lt ir už darbą 10000 Lt. Ieškovui turi būti grąžinti pinigai už neatliktus darbus. Kyla abejonės, ar UAB ,,Anrosta“ tuos darbus iš viso ruošėsi atlikti. Kadangi UAB ,,Anrosta“ veiklos nevykdo, todėl prašo priteisti sumą subsidiariai.

Atsakovas A. Ž. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad pasisakydamas dėl tariamo UAB „Anrosta" prievolių neįvykdymo ieškovas apsiriboja abstrakčiais teiginiais, esą nors jis pinigus už rangos darbus sumokėjo, tačiau UAB „Anrosta" esą savo prievolių neįvykdė tinkamai ir sąžiningai. Ieškovo reikalavimai nėra detalizuoti, jis konkrečiai nenurodo, kokius darbus UAB „Anrosta" atliko tinkamai, kokius ir kodėl netinkamai, kokių darbų tariamai neatliko. Ieškovo pretenzijos dėl tariamai netinkamo prievolių įvykdymo ne tik nekonkrečios, bet ir patys jo reikalavimai nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš prie ieškinio pridėtos 2010 m. rugpjūčio 10 d., ieškovo pretenzijos dėl avanso grąžinimo ir pranešimo dėl ketinimo iškelti bankroto bylą matyti, kad iš pradžių ieškovas reikalavo iš UAB „Anrosta" grąžinti visą jai sumokėtą sumą - 98333,88 litus, savo 2010 m. rugpjūčio 30 d. pareiškime Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai taip pat nurodė savo patirtos žalos sumą - 98333,88 litus. Ieškinio, pateikto teismui, suma - 65400 litų. Ieškovas, reikalaudamas priteisti tariamai jo patirtą žalą, turėtų pateikti ir žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, pateikti žalos sumos apskaičiavimą. Ieškinyje nurodomas tik vienas aiškiau apibrėžtas ieškovo reikalavimas - esą UAB „Anrosta" neperdavė ieškovui nupirktų geoterminių šildymo katilų (geoterminės šildymo sistemos šilumos siurblių), todėl turėtų ieškovui grąžinti katilų pirkimui sumokėtą sumą. Atsakovas nurodo, kad ieškovas į UAB „Anrosta" atsiskaitomąją sąskaitą atliko du mokėjimus, kuriais įmokėtos pinigų sumos buvo panaudotos geoterminių katilų (geoterminės šildymo sistemos šilumos siurblių) pirkimui : 2006-06-01 ieškovas sumokėjo 22750 litų; 2006-06-20 ieškovas sumokėjo 22750 litų. Šias aplinkybes įrodo UAB „Rimgaida" 2006 m. birželio 20 d. PVM sąskaita-faktūra, kuri yra Vilniaus miesto prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, ir iš kurios matyti, kad UAB „Anrosta" pirko du šilumos siurblius ir du bivalentinius boilerius. Visos įsigytos įrangos vertė - 38500,01 Lt be PVM. Ši įranga buvo nugabenta į statybos objektą - namą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Anrosta" buvo pasirengusi sumontuoti šilumos siurblius, bei bivalentinius boilerius ir savo sandėlyje užbaigti geoterminės šildymo sistemos įrengimo darbus, tačiau to negalėjo padaryti ne dėl savo kaltės. Atsakovas asmeniškai, kaip UAB „Anrosta" (duomenys neskelbtini), ne kartą įspėjo tiek ieškovą, tiek jo tėvą J. S., kad geoterminė šildymo sistema negali būti išbandyta ir tinkamai veikti nesant pakankamai didelio elektros galingumo. Ieškovas ir jo tėvas žadėjo, kad atėjus laikui montuoti katilus, objekte bus reikiamo galingumo elektros tiekimas. Kadangi statybos objekto elektrifikavimui buvo reikalingos didžiulės piniginės lėšos (apie 400 000 litų), buvo nagrinėjamos įvairios galimybės. UAB „Anrosta" užsakovų pageidavimu domėjosi netgi galimybėmis statybos objekte pastatyti vėjo jėgainę. Kad reikiamas elektros galingumas ieškovo objekte atsirado tik 2010 m. gegužės mėnesį ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats ieškovas. Kad nupirktų geoterminės šildymo sistemos katilų negalima buvo sumontuoti, yra kalta ne UAB „Anrosta", o pats ieškovas, kadangi jis nesudarė sąlygų iki galo užbaigti statybos rangos darbų. Ieškovo teiginiai, esą UAB „Anrosta" įsipareigojo saugoti savo sandėliuose ieškovui nupirktus geoterminės šildymo sistemos katilus (siurblius ir boilerius), neatitinka tiesos. UAB „Anrosta", niekaip nebūtų galėjusi įgyvendinti tokio įsipareigojimo, kadangi niekada jokių sandėlių, ar kitų gamybinių patalpų, kuriose būtų galima saugosi aukščiau paminėtą įrangą, niekada neturėjo. Dėl A. Ž., kaip UAB „Anrosta" (duomenys neskelbtini) subsidiarios atsakomybės nurodė, kad dėl pasaulinės ekonominės krizės, prasidėjusios 2008 metais, UAB „Anrosta" buvo priversta atleisti darbuotojus ir iš esmės kuriam laikui sustabdyti veiklą. Tačiau ieškovo teiginiai, kad UAB „Anrosta" yra nemoki, niekuo nepagrįsti. Įmonės nemokumą konstatuoja ir sprendimą iškelti bankroto bylą priima teismas byloje, nagrinėjamoje ginčo teisena, iškeltoje pagal LR įmonių bankroto įstatyme numatytų subjektų pareiškimą. Kol Vilniaus apygardos teismas nėra priėmęs nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Anrosta" ir tokia nutartis nėra įsiteisėjusi, visi ieškovo samprotavimai apie (duomenys neskelbtini)pareigų neatlikimą laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Ieškovas atsakovo, kaip UAB „Anrosta" (duomenys neskelbtini) atsakomybę kildina iš CK 2. 50 str. 3 d., tačiau ši norma yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti taikoma tik labai ribotais atvejais, kai juridinio asmens dalyvis atlieka nusikalstamas, tyčia kreditorių interesus pažeidžiančias veikas ir pan. Asmeniškai atsakovas su ieškovu L. S. jokių susitarimų nesudarė. Visi susitarimai, bei tarpusavio įsipareigojimai yra tarp L. S. ir UAB „Anrosta", kurios vardu atsakovas veikė kaip vienasmenis valdymo organas - (duomenys neskelbtini). Jokių sprendimų kaip UAB „Anrosta" (duomenys neskelbtini), kurie pažeistų L. S., ar bendrovės kreditorių interesus, atsakovas nėra priėmęs. Ieškovas negali būti laikomas UAB „Anosrta" kreditoriumi, kol jo pretenzijos dėl tarimai UAB „Anrosta" padarytos žalos nėra patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ieškovas savo reikalavimus taikyti subsidiarią A. Ž., kaip UAB „Anrosta" (duomenys neskelbtini) (dalyvio) atsakomybę kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės normų (CK 6.263 str. 1 d., 2. 87 str. 2 d.- 4 d.. 2.50 str. 3 d.). Ieškovas savo reikalavimus dėl žalos priteisimo iš atsakovo A. Ž., grindžia pateikdamas citatas iš Lietuvos A. T. nutarčių, tačiau šių bylų esminės faktinės aplinkybės yra kitokios, nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes UAB „Anrosta" nėra bankrutavusi, jai net nėra iškelta bankroto byla, todėl nurodyta praktika neturėtų būti vadovaujamasi kaip teismo precedentu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad veikdamas kaip UAB „Anrosta" (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), kurie būtų nulemti tyčios siekiant pažeisti juridinio asmens, ar kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, akivaizdžiai viršijant normalią gamybinę-ūkinę riziką. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ir Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo L. S. bandymus įrodyti atsakovo tarimas nusikalstamas veikas. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2011 m. gruodžio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pasisakė, kad L. S. iš esmės nesidomėdamas atliekamų UAB „Anrosta" darbų eiga ir iš esmės dviejų metų laikotarpiu jų nekontroliuodamas atliko 10 bankinių pavedimų. Jei ieškovas ir patyrė žalą dėl prarastų šildymo katilų, tai ją patyrė dėl savo paties nepakankamo atidumo, bei rūpestingumo, kai daugiau nei tris metus po darbų pabaigos (2007 m. sausio mėn.) nesirūpino, bei nesidomėjo šios įrangos likimu, bei saugojimo sąlygomis. Atsakovo nuomone, ieškovo argumentai dėl tariamai atsakovo įvykdytos piktavališkos veikos, kuria tyčia siekė nuostolių ieškovui, ar nusikalstamos veikos, yra atmestini kaip neįrodyti. Atsakovas nurodė, kad CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo, arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (šiuo atveju nėra svarbu ar asmuo gina savo realią, ar tik menamą teisę). Trejų metų ieškinio senaties terminas priteisti žalą turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2007 m. sausio 16 d., kai ieškovas atliko paskutinį mokėjimą už darbus (įvyko šalių galutinis atsiskaitymas). Tai, kad būtent šiuo laikotarpiu ieškovas galėjo ir turėjo suprasti apie savo teisės pažeidimą įrodo jo paties paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu: Nesidomėjimas daugiau nei 3 metus nuo darbų pabaigos (2007 m. sausio mėnesį) iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. pretenzijos pareiškimo, kur yra įranga, už kurią sumokėjo apie 45 000 litų, taip pat nesikreipimas su civiliniu ieškiniu į teismą iki 2012 m. gegužės 28 d. - daugiau nei 5 metus, neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens standarto. Atsakovo turimomis žiniomis ieškovas yra teisės profesionalas (advokatas), užsiimantis advokato praktika daugiau nei 10 metų, turėjo žinoti ir suprasti nuo kada yra skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia, bei ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, bei vadovaudamasis CK 1. 125 str. 8 d., CK 1. 131 str. 1 d. prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl žalos (nuostolių) priteisimo ir juos tuo pagrindu ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atsakovas A. Ž. ir jo atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškinio esmė - žalos atlyginimas. Mano, kad turi būti įvykdytos civilinės atsakomybės sąlygos. Klasikiniai rangos santykiai buvo. Kas turėjo saugoti katilus reglamentuoja CK 6 knygos normos. Dėl katilų dingimo (duomenys neskelbtini) yra nekaltas. Atsakovas A. Ž. tikėjosi, kad katilai yra pristatyti ir niekur nepradingo, jis tikis atnaujinti įmonės veiklą, sugrįžti į verslą. Darbai sustojo dėl ieškovo kaltės, ieškovo tėvas tai pripažino. Byloje yra LESTO pažyma, kad elektra nebuvo pajungta. Žala nėra tinkamai apskaičiuota. Katilų vertė 38000 Lt, už darbus nėra sumokėta. Šis reikalavimas niekuo nepagrįstas. Ieškinyje nurodyti argumentai prieštarauja teismų praktikai.

Teismo posėdyje liudytojas J. S. nurodė, kad buvo pažįstami su A. Ž., naudojosi jo firmos paslaugomis, darbai buvo padaromi, pretenzijų neturėjo. Nusipirko sklypą, sūnus pasiryžo finansuoti geoterminį šildymą, kiekvienam name turėjo būti po siurblį. Pirma darbų pusė buvo padaryta. Pažadėjo siurblius atvežti. Buvo problemų dėl elektros galingumo. Terminai buvo nukeliami, projektas liko neįgyvendintas. Užsakovas buvo sūnus. Sūnus darbų neprižiūrėjo, nes prižiūrėti nereikėjo. Jis pats ten buvo, prižiūrėdavo darbus. Visos sąmatos vertė – apie 70000 Lt - 80000 Lt. Šiluminiai siurbliai niekada nebuvo atvežti. Tą darbą, kuris buvo atliktas, teko palaidoti, jis pasistatė suskystintų dujų terminalą. 2007 m. sūnus pasirašė su LESTO sutartį.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui L. S. ir D. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir pagalbiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 21-25).

Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad atsakovo UAB ,,Anrosta“, į.k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini) yra atsakovas A. Ž. (b.l. 16-20).

Iš ieškovo L. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-01-16 ieškovas į atsakovos UAB ,,Anrosta“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimais pervedė viso 98 333,88 Lt, t.y.: 2006-06-01 ieškovas pervedė 22 750,00 Lt mokėjimo paskirtis - „avansinis mokėjimas už geotermines šildymo medžiagas"; 2006-06-20 ieškovas pervedė 22 750,00 Lt mokėjimo paskirtis - „avansinis mokėjimas už geotermines šildymo medžiagas"; 2006-07-17 ieškovas pervedė 3000 Lt, mokėjimo paskirtis - „dalinis mokėjimas už kondicionavimo įrangą"; 2006-07-18 ieškovas sumokėjo 3000 Lt, mokėjimo paskirtis - „galutinis mokėjimas už kondicionavimo įrangą"; 2006-08-11 ieškovas sumokėjo 10 000 Lt, mokėjimo paskirtis -„avansinis mokėjimas už geotermines šildymo medžiagas"; 2006-11-10 ieškovas sumokėjo 10 000 Lt, mokėjimo paskirtis - „už santechnikos darbus"; 2006-12-03 ieškovas sumokėjo 2000 Lt, mokėjimo paskirtis -„mokėjimas už santechnikos darbus"; 2007-01-03 ieškovas sumokėjo 4000 Lt, mokėjimo paskirtis -„mokėjimas už santechnikos darbus"; 2007-01-04 ieškovas sumokėjo 4000 Lt, mokėjimo paskirtis -„mokėjimas už santechnikos darbus"; 2007-01-16 ieškovas sumokėjo 16 833,88 Lt, mokėjimo paskirtis - „mokėjimas už geotermines šildymo medžiagas" (b.l. 26).

Pagal ieškovo 2010-08-30 pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)UAB ,,Anrosta“ ir A. Ž. atžvilgiu. Šiame ikiteisminiame tyrime ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. 2011-12-08 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 86-88, baudžiamoji byla Nr. 10-2-00723-10, 2 tomas).

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teismų praktikos apibendrinime, patvirtintame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) („Teismų praktika“ Nr. 18, 184 psl.) pateiktu išaiškinimu, sprendimą motyvuoja tik ieškinio senaties taikymu. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo, arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, daro išvadą, kad trejų metų ieškinio senaties terminas priteisti žalą turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2007 m. sausio 16 d., kai ieškovas atliko paskutinį mokėjimą už darbus. Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, daro išvadą, kad minimu laikotarpiu ieškovas privalėjo suprasti apie savo teisės pažeidimą, nes tai įrodo jo paties paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamoji byla Nr. 10-2-00723-10): Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovas daugiau nei 3 metus nuo darbų pabaigos – nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio 10 d. - pretenzijos pareiškimo dienos, nesidomėjo, kur yra įranga, už kurią sumokėjo apie 45000 litų. Teismo nuomone, aplinkybės, kad ieškovas nesikreipė su civiliniu ieškiniu į teismą iki 2012 m. gegužės 28 d., t.y. daugiau nei 5 metus nuo pagrindo tam atsiradimo, liudija, kad ieškovo elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Lietuvos A. T. 2011-01-25 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-4/2011) yra pažymėjęs, kad jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ji yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas. Teismas pažymi, kad ieškovas, būdamas praktikuojančiu teisininku, privalo žinoti ir suprasti nuo kada yra skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia, bei ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes. Atsakovas parašo taikyti ieškinio senatį, todėl teismas, įvertinęs ieškovo L. S. ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytas aplinkybes, atsakovų UAB ,,Anrosta“ ir A. Ž. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes ir poziciją, byloje esančius dokumentus, bei baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančius dokumentus, daro išvadą, kad yra praleistas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo priteisimo ir tuo pagrindu ieškinys yra atmestinas, o iš ieškovo L. S. yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovo A. Ž. naudai (b.l. 145-146) (CPK 98 str.).

Iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis  (duomenys neskelbtini) str., 268str., 270 str.,

 

n u s p r e n d ė:

 

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovo L. S. priteisti 2750 Lt (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. Ž. naudai.

Iš ieškovo L. S. priteisti 22,45 Lt (dvidešimt du litus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą. 

 

 

Teisėjas                                                                                                            A. J.


Paminėta tekste:
  • CK6 6.655 str. Darbų apmokėjimo tvarka
  • CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CK
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu