Civilinė byla Nr. e2A-1041-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00882-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1041-587/2022 pagal ieškovo I. A. ieškinį atsakovei I. K. dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. A. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. K. 24 534 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas su atsakove pradėjo artimai bendrauti 2017 m. Iki 2019 m. vasario juos siejo artimi ryšiai. 2019 m. liepą atsakovė išreiškė norą įsigyti naują automobilį, išsirinko automobilį VW T-ROC. Ieškovas ir jo vadovaujama įmonė yra autorizuoto VW atstovo UAB „Moller Auto Alytus“ ilgamečiai klientai. Ieškovas tarpininkavo atsakovei derinant automobilio pirkimo sąlygas, atsakovei persiųsdavo jam atsiųstus elektroninius laiškus. Kartu su komerciniu pasiūlymu pardavėjas pateikė preliminarius automobilio lizingo pasiūlymus. Atsakovei siūlomas įsigyti automobilis tiko, tačiau atsakovė jau turėjo finansinių įsipareigojimų. Siekiant išvengti papildomų išlaidų, ieškovas pasiūlė atsakovei paskolinti pinigų. Bandomojo važiavimo metu kalbėjo su atsakove, kad paskolą turėjo įforminti sutartimi. Ieškovas atsakove pasitikėjo, jis jau buvo atsakovei paskolinęs pinigų ir ji geranoriškai juos pradėjo grąžinti nesuėjus pinigų grąžinimo terminui. Pagal UAB „Moller Auto Alytus“ atsakovei pateiktą 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. iš savo asmeninės sąskaitos UAB „Moller Auto Alytus“ už atsakovę sumokėjo visą 23 850 Eur automobilio VW T-ROC kainą. Savo lėšomis IF P&C Insurance AS filialui sumokėjo 684 Eur už automobilio draudimą. Automobilį atsakovei UAB „Moller Auto Alytus“ atstovas perdavė 2019 m. rugpjūčio 6 d. Iškilmingą automobilio perdavimą atsakovei ieškovas suorganizavo kartu su UAB „Moller Auto Alytus“. Viso šio renginio kaina buvo įtraukta į automobilio kainą, atskirai už jį ieškovas nemokėjo, be to, tai buvo gera reklama firmai. Ant tilto ieškovas padovanojo atsakovei gėles ir sužadėtuvių žiedą. Po automobilio pirkimo atsakovė vengė temos apie paskolos sutartį, vėliau apskritai nustojo bendrauti. Ieškovas atsakovei SMS žinutėmis, vėliau elektroniniais laiškais siūlė pasirašyti paskolos dokumentus arba perrašyti ieškovui automobilį. Tačiau atsakovė ieškovo už jos įsigytą automobilį sumokėtus pinigus vertino kaip ieškovo dovaną. Atsakovės su automobilio pardavėju sudarytas automobilio pirkimo-pardavimo sandoris ir ieškovo sumokėti pinigai už atsakovę, jam įsitikinus, kad šias pinigines lėšas atsakovė supranta kaip paskolą ir jas jam grąžins per sutartą laiką, negali būti siejami su dovanojimo teisiniais santykiais. Atsakovė be pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita 24 534 Eur suma. Prievolę pagal automobilio pirkimo-pardavimo sutartį įgijo pati atsakovė (skolininkė), o prievolę už atsakovę įvykdė ieškovas, atsakovė nepareiškė kreditoriams dėl to prieštaravimų. Ieškovui, įvykdžiusiam prievolę už atsakovę, pereina visos kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tarp šalių nebuvo jokio dovanojimo sandorio. Anksčiau ieškovas buvo suteikęs atsakovei paskolą pagal vekselį. Todėl visiškai nelogiška, kad reikalavo senesnės skolos, tuo pačiu neva dovanodamas didelės vertės turtą. CK 3.9 straipsnis numato dovanų grąžinimą, jei santuoka nesudaroma, abi šalys turi teisę reikalauti viena iš kitos grąžinti viską, ką yra gavusios. Nebuvo konkretaus susitarimo su atsakove, jog jie tuoksis, buvo tik ieškovo mintys, noras, išreikštas laiške atsakovei. Ieškovas su atsakove kartu gyveno du metus, po to 4 mėnesius nebegyveno, bet po to atsakovės iniciatyva jie vėl pradėjo susitikinėti, todėl ieškovas parašė laišką, kuriuo kvietė atsakovę pradėti bendrą gyvenimą. Atsakovei automobilis ir jo kaina tiko, tačiau ji paprašė ieškovo už jį sumokėti bei pažadėjo vėliau šiuos pinigus grąžinti.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas jai automobilį nupirko savanoriškai ir gera valia. Šalis siejo artimi, intymūs santykiai, o ieškovas norėjo padėti atsakovei bei jos mažamečiam vaikui. Ginčo turtas negali būti išreikalautas net ir laikant, jog turtas įgytas be pagrindo, atsakovė automobilį įgijo konkretaus sandorio pagrindu, t. y. tarp jos ir UAB „Moller Auto Alytus“ sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi. 2019 m. kovo-balandžio mėn. šalių santykiai nutrūko atsakovės iniciatyva. 2019 m. birželį-liepos pradžioje šalys sprendė dar kartą atnaujinti santykius. Šalims atnaujinus tarpusavio santykius, ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė jau ilgą laiką ieškosi įsigyti automobilį. Ieškovas pasiūlė atsakovei padėti išsirinkti automobilį, pasiūlė įsigyti automobilį VW T-ROC iš bendrovės UAB „Moller Auto Alytus“. Susipažinus su lizingo pateiktais pasiūlymais, atsakovė suprato, jog ieškovo pasiūlytas įsigyti automobilis jai yra per brangus, pirkti ar lizinguoti ieškovo pasiūlytą automobilį atsisakė. Ieškovas pradėjo primygtinai reikalauti atsakovės, jog ji sutiktų, kad jis jai šį automobilį nupirktų. Atsakovė su tuo sutiko. Šalys dėl paskolinių teisinių santykių niekada nesitarė. Atsakovė su bendrove UAB „Moller Auto Alytus“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė automobilio VW T-ROC pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. pavedimu sumokėjo automobilio kainą. Ieškovas automobilio raktelius atsakovei įteikė ant vieno aukščiausių Lietuvos tiltų (Baltosios rožės), nupirko didžiulę puokštę rožių, pasamdė muzikantą bei filmavimo komandą, kuri sumontavo vaizdo klipą. Ieškovo geranorišką valią atsidėkoti ir padėti jo mylimai moteriai patvirtina ieškovo 2019 m. liepos 29 d., t. y. vos kelios dienos prieš automobilio nupirkimą atsakovei siųstas laiškas. Praėjus daugiau nei savaitei ieškovas savo iniciatyva apdraudė ir apmokėjo už automobilio draudimą. Atsakovė neginčija, jog šalims gyvenant kartu jai ieškovas paskolino 13 000 Eur pagal vekselį. Neįtikinama, kad ieškovas, būdamas verslininku ir faktiškai turėdamas valią paskolinti atsakovei net 24 534 Eur sumą, šalims net negyvenant kartu, būtų nesprendęs nepareikalauti pasirašyti paskolos sutartį. Ieškovas pinigus perdavė bendrovėms UAB „Moller Auto Alytus“ bei IF P&C Insurance AS filialui, nenustatytas paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo (atsakovės) nuosavybėn faktas. Ieškovas neįrodė paskolos gavėjo (atsakovės) įsipareigojimą grąžinti pinigus. Bendrovių iš ieškovo gautos piniginės lėšos nelaikytinos be pagrindo įgytu turtu. Šalių taip pat nesiejo jokie kiti susitarimai dėl automobilio ar draudimo. Turto išreikalavimas iš esmės prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams, grubiai pažeistų atsakovės teisėtų lūkesčių principą. Jei atsakovė parduotų automobilį rinkoje, už jį gautų ženkliai mažesnę sumą.

4.       Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad jie kartu nuvažiavo į Regitrą, kur ieškovas paprašė jos duoti savo asmens dokumentą ir davė pasirašyti sutartį. Viskas buvo užpildyta, atsakovė tik pasirašė, kokius dokumentus pasirašė, nepamena. Tada jie nuvažiavo ant tilto, kur jau buvo suorganizuota šventė, ieškovas įteikė jai gėlių, žiedą ir automobilį. Taip pat perdavė ir automobilio dokumentus, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje buvo tik UAB „Moller Auto Alytus“ parašai, o ji sutartį pasirašė tik ant tilto. Buvo labai susijaudinusi, sutarties neperskaitė, tik pasirašė, kadangi atsakovė besąlygiškai pasitikėjo ieškovu. Draudimo sutarties ji nesudarinėjo, polisą gavo elektroniniu paštu dar po kelių dienų. Tai nebuvo piršlybos ar sužadėtuvės, kadangi ieškovas net nepaklausė, ar ji sutinka už jo tekėti, tiesiog įteikė žiedą. Automobilį ieškovas atsakovei nupirko savo valia, jie niekada nėra kalbėję, kad ji kada nors grąžins už jį pinigus ar kad tai yra kažkokia paskola, nes ji niekada nebūtų pati pirkusi tokio brangaus automobilio. Automobilį ieškovas jai įteikė 2019 m. rugpjūčio 6 d., galutinai jie išsiskyrė tų pačių metų spalį, tačiau per visą tą laikotarpį ieškovas niekada jai nesakė, kad ji turi grąžinti pinigus už automobilį.

5.       Atsakovės I. K. atstovė teismo posėdyje prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio institutą ir skirti ieškovui I. A. baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas savo poziciją keitė net tris kartus, be to, net davęs priesaiką, keitė ir savo parodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovo priteisė 11,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

7.       Teismas konstatavo, kad nuo ieškinio pateikimo dienos ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovės prašymu paskolino jai pinigų automobiliui įsigyti, o atsakovė žadėjo paskolintą sumą dalimis grąžinti. Praėjus daugiau nei pusantrų metų po bylos iškėlimo teisme, pasikeitus teismo sudėčiai bei paties ieškovo atstovui, ieškovas pradėjo keisti savo poziciją, nurodydamas, kad jis už atsakovę įvykdė prievolę trečiajam asmeniui, sumokėdamas už atsakovės pirkinį, todėl 24 534 Eur suma jam turėtų būti priteista kaip skola už atsakovę prievolę įvykdžiusiam asmeniui. Besibaigiant bylos nagrinėjimui ieškovas nurodė kitus pagrindus ieškiniui tenkinti, t. y. reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti be pagrindo ieškovo sąskaita įgytą turtą (turtinės padėties pagerėjimo ekvivalentą), reikalavimą taikyti restituciją pripažinus dovanojimo sandorį negaliojančiu, ar reikalavimą grąžinti dovanas, kurios buvo dovanotos ryšium su būsima santuoka. 

8.       Ieškovas nurodo, kad jis su atsakove buvo sudaręs žodinę paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovei lėšas automobilio pirkimui, o atsakovė įsipareigojo šias lėšas ieškovui grąžinti. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti 2019 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 348, kuriuo ieškovas pervedė UAB „Moller Auto Alytus“ 23 850 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „MOL9201358 for I. K.“ bei 2019 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 351, kuriuo ieškovas pervedė IF P&C Insurance AS filialui 684 Eur draudimo įmoką, patvirtina faktą, kad už automobilį ir jo draudimą sumokėjo ieškovas, tačiau nepatvirtina juridinę ir įrodomąją reikšmę turinčio fakto apie tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Paskolos dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjo nuosavybėn. Ieškovas neįrodė atsakovės įsipareigojimo grąžinti jam pinigus, o atsakovė neigia paskolos sutarties sudarymo faktą. Teismas sprendė, jog tikrasis ieškovo ketinimas buvo ne paskolos suteikimas atsakovei, o santykių su atsakove pagerinimas, dėl ko ieškovas iki šalių santykiai nepasikeitė (nenutrūko), nereiškė atsakovei jokių turtinių reikalavimų, t. y. atleido ją nuo turtinės pareigos grąžinti pinigus (CK 6.465 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

9.       Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinos visos CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, 6.242 straipsnyje nurodytos sąlygos. Nustatyta, kad pinigų tiesiogiai atsakovei ieškovas neperdavė, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų prašiusi jai nupirkti automobilį ar pažadėjusi grąžinti pinigus už nupirktą automobilį. Už atsakovei skirtą automobilį ieškovas sumokėjo pats savo iniciatyva, todėl kartu prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Byloje nenustatyta, jog ieškovas nebūtų siekęs sukurti esamų pasekmių (nuosavybės teisių į automobilį perleidimo atsakovei) ar kad jo apsisprendimą sudaryti šį sandorį būtų lėmę aktyvūs atsakovės neteisėti veiksmai, ar ieškovas atsakovės realiai būtų buvęs suklaidintas dėl sandorio efekto. Iš ieškovo veiksmų galima spręsti, jog būtent ieškovas siekė, jog automobilis būtų įregistruotas atsakovės, o ne ieškovo vardu, siekė nuosavybės teisių į automobilį perleidimo atsakovei. Ieškovo neapdairus elgesys, nepagrįstas ginčo šalių tarpusavio santykių turinio vertinimas, klydimas dėl atsakovės ketinimų jo atžvilgiu negali būti pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Atsakovės nuosavybėn automobilis perėjo sutarties su UAB „Moller Auto Alytus“ pagrindu. Pinigus už automobilį bendrovei UAB „Moller Auto Alytus“ bei draudimo įmoką draudėjui IF P&C Insurance AS filialui ieškovas pervedė sandorių pagrindu. Ieškovo reikalavimas grąžinti be pagrindo ieškovo sąskaita įgytą turtą (turtinės padėties pagerėjimo ekvivalentą), neatitiktų dviejų sąlygų: 1) atsakovės praturtėjimui yra teisinis pagrindas; 2) ieškovas neturėdamas pareigos, tačiau pagal šias sutartis sumokėdamas automobilio ir jo draudimo kainą tretiesiems asmenims, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytą turtą 24 534 Eur pinigų sumą yra nepagrįstas.

10.       Šalių santykiams nutrūkus, ieškovas pareikalavo atsakovės įvykdyti prievolę pagal automobilio 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19-08-02/021 1.2 p., 5.1 p., 5.2, 5.3 p. nuostatas bei pagal 2019 m. rugpjūčio 6 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 05/251089 1.3.1 p. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. transporto priemonės Kasko draudimo sutarties nuostatas. Šiose sąlygose nurodyta, jog pinigines prievoles prisiėmė asmeniškai pati atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Moller Auto Alytus“ dėl ginčo automobilio įsigijimo. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sąlygų derinimo bendravimas betarpiškai vyko tik tarp ieškovo ir UAB „Moller Auto Alytus“. Ieškovas tik persiųsdavo iš pardavėjo gautus el. laiškus atsakovei. Byloje pateiktas automobilio įteikimo atsakovei ceremonijos vaizdo įrašas, 2019 m. liepos 29 d. ieškovo elektroninis laiškas atsakovei patvirtina atsakovės poziciją, kad ieškovas nusprendė nupirkti atsakovei automobilį ir sumokėti draudimo įmoką. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas už atsakovę (skolininkę) įvykdė prievolę atsiskaityti už automobilį su pardavėju bei draudėju (kreditoriais) ir jam perėjo kreditoriaus teisės. Prievoles automobilio pardavėjui bei draudėjui atsakovės vardu sukūrė ieškovas savo veikimu, todėl, jam tenka iš šių prievolių kylančios pasekmės. Atsakovė neturėjo galimybės pasinaudoti CK 6.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise paprieštarauti tokiam prievolės įvykdymui, nes apie tokį ieškovo ketinimą tiesiog nežinojo.

11.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad net ir pripažinus, jog automobilį atsakovei jis padovanojo, už jį sumokėtos lėšos jam turėtų būti priteistos CK 3.9 straipsnio pagrindu. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jis su atsakove buvo susižadėję bei susitarę tuoktis. Šalys nebuvo susitarę tuoktis (susižadėję) ir nebuvo tokio fakto išviešinę (CK 3.8 straipsnis). Aplinkybės, jog ieškovas ir atsakovė kartu atostogavo, artimai bendravo, nepatvirtina, kad jie de facto galėtų būti laikomi sužadėtiniais ar kad jie tvarkė bendrą šeimyninį gyvenimą.

12.       Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas prašė, jei teismas nuspręstų, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis ir dovanoti pinigai, pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms, t. y. nesilaikant privalomos notarinės sandorio formos, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui 24 534 Eur sumą. Ieškovo atstovas argumentus dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo bei restitucijos taikymo pateikė pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, savarankiško reikalavimo dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas byloje nepareiškė. Teismas sprendė, jog neturi pareigos šiuos argumentus vertinti ir dėl šių procesinių prašymų pasisakyti teismo sprendime.  

13.       Teismas konstatavo, kad ieškovas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Dėl to, kad ieškovas keitė ieškinio pagrindą, bylos procesas nebuvo užvilkintas. Teismas nenustatė, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą. Sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovui piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovas I. A. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – I. A. ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, dėl ko neteisingai sprendė šalių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą pagal CK 6.50 straipsnį, priimdamas galutinį sprendimą, neidentifikavo šalių teisinių santykių ir tokiu būdu pažeidė teismo procesinę pareigą pritaikyti tinkamą įstatymą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

14.2.                      Pirmosios instancijos teismas atliko nustatytų teisinių aplinkybių vertinimą pagal skirtingas teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tačiau neidentifikavo ir nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių ginčo teisinių santykių. Ne tik nebuvo apgintos ieškovo pažeistos teisės, tačiau ir liko iš esmės neišspręstas šalių ginčas dėl atsakovės interesais ieškovo pervestų pinigų likimo. Civilinio proceso teisės normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti jo teisinį pagrindą. Ieškovas gali nurodyti teisinį reikalavimo pagrindą, tačiau tai bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms pritaikyti materialiosios teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius, t. y. tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir teisingai išspręsti ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

14.3.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.50 straipsnį), dėl ko netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 19-08- 02/071 su pardavėju UAB „Moller Auto Alytus“ dėl automobilio įsigijimo sudarė atsakovė I. K., jai automobilio pardavėjas išrašė 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 9201358. Asmeniškai pati atsakovė su „IF P&C Insurance AS“ sudarė sutartis dėl šio automobilio privalomojo ir KASKO draudimo. Už automobilį (23 850 Eur) ir už transporto priemonės draudimą (684 Eur, t. y. 598 Eur – KASKO draudimo įmoka ir 86 Eur – TPVCA privalomojo draudimo įmoka) iš savo asmeninės sąskaitos savo asmeninėmis lėšomis apmokėjo ieškovas. Atsakovei tenkančias įmokas ieškovas apmokėjo dėl to, kad tuo metu tarp šalių buvo susiklostę artimi santykiai. Šalių santykiams nutrūkus, ieškovas pareikalavo įvykdyti prievolę, kurią atsakovė bet kokiu atveju turėjo būti jau įvykdžiusi tiek pagal automobilio 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19-08-02/021 1.2 p., 5.1 p., 5.2, 5.3 p. nuostatas, tiek pagal transporto 2019 m. rugpjūčio 6 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 05/251089 1.3.1 p. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. transporto priemonės KASKO draudimo sutarties nuostatas. Šiose sutartyse aiškiai nurodyta, jog pinigines prievoles prisiėmė asmeniškai pati atsakovė. Naudos gavėja pagal šias sutartis yra atsakovė. Ieškovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) neatliko. Aplinkybė, kad ieškovas padėjo atsakovei tiek finansiškai, tiek tarpininkaudamas automobilio įsigijimo procese, ieškovui nesukuria jokių prievolių. Teismas byloje turėjo nustatyti ne šalių susitarimo, o atsakovės sutikimo, kad prievolę už atsakovę įvykdys ieškovas, buvimą. Ieškovas atsakovės vardu paprašė pardavėjo atsiųsti pasiūlymą dėl automobilio išsimokėjimo per 7 metus. Tačiau atsakovė į lizingo bendrovę nesikreipė, kas patvirtina buvus šalių susitarimą, kad automobilio įsigijimo kainą apmokės ieškovas. Pasirašydama automobilio pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė negalėjo nežinoti, kaip pagal ją atsiskaitys.

14.4.                      Ieškovo atsakovei persiųsti automobilio pardavėjo laiškai su komerciniais pasiūlymais patvirtina, jog atsakovė buvo susipažinusi su pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, kad būtent ji buvo tiesioginė pirkimo-pardavimo santykių dalyvė, pasirašė sutartį ir tokiu būdu išreiškė savo valią įsigyti automobilį. Tai, kad ieškovas tarpininkavo atsakovei įsigyjant automobilį bei įvykdė prievolę už atsakovę, nepatvirtina ieškovo valios perduoti atsakovei automobilį. Savo veiksmais ieškovas ne sukūrė atsakovei turtines prievoles, o jas įvykdė už atsakovę.

14.5.                      Teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, kad atsakovė negalėjo sau leisti įsigyti tokio brangaus automobilio. Paraiška lizingo bendrovei patvirtina atsakovės ketinimus įsigyti automobilį išsimokėtinai. Taip pat teisiškai nėra reikšmingos teismo nurodytos aplinkybės apie iškilmingą automobilio raktelių įteikimo atsakovei ceremoniją. Ją organizavo UAB „Moller Auto Alytus“ atstovas, kas, ieškovo požiūriu, yra marketingo dalis. Ieškovo dalyvavimas minėtoje ceremonijoje sietinas ne su automobilio „dovanojimu“, o su džiugiu įvykiu, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo ir ieškovas, padėjęs organizuoti automobilio įsigijimo procesą. Dovanojimo teisinius santykius įrodinėjo ne ieškovas, o atsakovė. Anot atsakovės, automobilį ieškovas atsakovei padovanojo sužadėtuvių progą, o šias aplinkybes grindė byloje pateiktu 2019 m. rugpjūčio 6 d. vaizdo įrašu.

14.6.                      Kaip savo atsikirtimų pagrindą ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jeigu ir vadovautumėmės atsakovės pozicija, kad neva atsakovei automobilį ieškovas dovanojo piršlybų proga, turėtų būti taikomas CK 3.9 straipsnis, pagal kurio 2 dalį, reikalavimams grąžinti dovanas taikomos CK šeštosios knygos normos, reglamentuojančios santykius, susijusius su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu. Įstatymas suteikia teisę šalims reikalauti ryšium su santuokos nesudarymu grąžinti visas dovanas, gautas susižadėjusių asmenų, todėl ir pasipiršimo (siūlymo sudaryti santuoką) proga dovanojamos dovanos, kuomet dar nėra pasiektas susitarimas tuoktis, tačiau dovana padovanota ryšium su ketinimu tuoktis, taip pat turėtų patekti į CK 3.9 reguliavimą, jeigu sužadėtuvės ar vestuvės ilgainiui neįvyko. Teismas akcentuodamas, kad ieškovas neįrodė sužadėtuvių fakto (kurio neįrodinėjo), visiškai nepasisakė dėl pačios atsakovės pozicijos apie vykusias sužadėtuves, ką pastaroji įrodinėjo teikdama vaizdo įrašą. Bet kokiu atveju, neįvykus santuokai, nepriklausomai nuo to, kurioje stadijoje ryšium su santuoka buvo padovanota dovana, t. y. ar sužadėtuvių procese ar joms įvykus, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, turėtų būti taikomas CK 3.9 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, būtent kokia ir yra šių nuostatų reguliavimo paskirtis. Šalių teisiniams santykiams turėtų būti taikomas CK 6.50 straipsnis.

14.7.                      Iš skundžiamo teismo sprendimo galima įžvelgti, jog būtent tokio sprendimo priėmimui įtakos turėjo moraliniai aspektai. Iš teismo tendencingai byloje užduotų klausimų, susidaro pagrįstas įspūdis, kad, teismo vertinimu, tai sukeltų atsakovei didelę finansinę naštą mokant visą sumą, kas galimai ir lėmė teismo sprendimą atmesti ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei.

14.8.                      Atsakovė, ieškovo požiūriu, apgavo ieškovą. Sudarydama regimybę, kad šalys ateityje kurs nenutrūkstamus santykius ir bendrą ateitį, sutiko gauti iš ieškovo finansinę paramą, o nepraėjus nė mėnesiui po naudos gavimo visus santykius su ieškovu nutraukė, negrąžindama nei pinigų, nei automobilio. Ieškinio tenkinimas niekaip nepažeistų atsakovės interesų. Nuo automobilio įsigijimo iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo beveik treji metai. Atsakovė gauna nemenkas pajamas, kurių viešai nedeklaruoja. Be to, atsakovė gali arba parduoti automobilį, arba kreiptis į kredito įstaigas ryšium atsiskaityti su ieškovu.

15.       Atsakovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir 2022 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      savo atliktą mokėjimą apeliantas pirminiu ieškiniu grindė paskolos teisiniais santykiais (CK 6.870 straipsnis). Nurodė, kad tarp šalių buvo bendras susitarimas dėl paskolinių teisinių santykių egzistavimo, apie geranorišką finansinę pagalbą ar paramą atsakovei ieškovas nebuvo užsiminęs. Tik praėjus daugiau nei pusantrų metų po bylos iškėlimo teisme, pasikeitus teismo sudėčiai bei paties ieškovo atstovui, ieškovas pradėjo keisti savo poziciją, nurodydamas, kad jis pinigų vis tik atsakovei neskolino, o už atsakovę įvykdė prievolę trečiajam asmeniui, sumokėdamas už atsakovės pirkinį, todėl 24 534 Eur suma jam turėtų būti priteista kaip skola už atsakovės prievolę įvykdžiusiam asmeniui. Besibaigiant bylos nagrinėjimui ieškovas nurodė ir kitus pagrindus, t. y. reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti be pagrindo ieškovo sąskaita įgytą turtą, reikalavimą taikyti restituciją pripažinus dovanojimo sandorį negaliojančiu ar reikalavimą grąžinti dovanas, kurios buvo dovanotos ryšium su būsima santuoka. Piršlybas byloje pradėjo įrodinėti pats ieškovas. Atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos, jog šalys niekada nebuvo susižadėjusios, ieškovas jai nupirko automobilį ir apmokėjo už jo draudimą laisva valia. Atsakovė tokio brangaus automobilio niekada sau nebūtų galėjusi leisti, niekada neprašė ieškovo jai nupirkti automobilį.  

15.2.                      Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja teismo pareigą kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius ginčo teisinius santykius. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus.

15.3.                      Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad tarp šalių nesusiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę kreditoriui už skolininką ir kreditoriaus teisių perėmimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Moller Auto Alytus“ dėl automobilio įsigijimo. Šalių bendravimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų derinimo betarpiškai vyko tik tarp apelianto ir UAB „Moller Auto Alytus“. Su automobilio pirkimo-pardavimo sąlygomis atsakovė net nebuvo supažindinta, apeliantas jai automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti pateikė tik ant tilto, ji sutartį pasirašė jos neperskaičiusi, nes buvo labai susijaudinusi, be to, pasitikėjo apeliantu.

15.4.                      Apeliantas klaidina teismą neva atsakovė buvo pateikusi UAB „Moller Auto Alytus“ paraišką lizingui gauti. Atsakovė tiesiogiai iš apelianto yra gavusi komercinį pasiūlymą dėl automobilio įsigijimo lizingu, tačiau ji nebūtų galėjusi sudaryti lizingo sutarties dėl savo sunkios materialinės padėties, todėl nurodė, kad negali sau leisti tokio brangaus automobilio. Atsakovė priėmė automobilį ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį būdama įsitikinus, jog automobilį ji gauna iš apelianto neatlygintinai.

15.5.                      Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog automobilio įteikimo ceremoniją organizavo ne apeliantas, o bendrovė UAB „Moller Auto Alytus“ neva tai marketingo tikslais. Filmukas buvo sukurtas asmeniškai I. K. ir I. A.. Šis filmukas niekada nebuvo publikuotas viešai ar naudotas UAB „Moller Auto Alytus“ reklamai. Vaizdo įrašas patvirtina, jog automobilis buvo aprištas kaspinu. Nėra jokios logikos, kad asmuo suorganizuotų tokią automobilio įteikimo ceremoniją, jei faktiškai automobilis nebūtų dovana.

15.6.                      Atsakovė įgijo nuosavybės teises į automobilį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė valią jai šį automobilį nupirkti. Paskesnis apelianto valios išraiškos pakeitimas negali būti pateisinamas, prioritetas turi būti teikiamas civilinių teisinių santykių stabilumui, teisiniam apibrėžtumui ir atsakovės teisėtų lūkesčių principui.

15.7.                      Atsakovė niekada neginčijo, jog ieškovas jai buvo paskolinęs pinigų pagal vekselį. Nelogiška būtų teigti, jog ieškovas turėdamas valią paskolinti atsakovei net 24 534 Eur sumą, šalims negyvenant kartu, būtų sprendęs nepareikalauti pasirašyti paskolos sutartį, o į atsakovę dėl pinigų ar automobilio grąžinimo apeliantas kreipėsi tik 2019 m. gruodį, tik praėjus 4 mėn. nuo santykių pabaigos.

15.8.                      2019 m. liepos 29 d. ieškovo elektroninis laiškas atsakovei, UAB „Moller Auto Alytus“ ieškovui į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųstas pasiūlymas naujam automobiliui įsigyti, kurį apeliantas tą pačią dieną persiuntė atsakovei, patvirtina ieškovo savarankišką valią įgyti automobilį su tikslu jį perduoti valdyti ir naudotis atsakovei. Įrodymų, jog atsakovė būtų išreiškusi pageidavimą šį automobilį pirkti ar būtų prašiusi atsakovo jai jį nupirkti, byloje nėra. 

15.9.                      Ieškovas už automobilį ir jo draudimą sumokėjo pats savo iniciatyva, neturėdamas tam prievolės, nepareikalaudamas iš atsakovės pasirašyti skolos dokumento. Jei buvo įsitikinęs, kad pinigus atsakovei tik skolina, o vėliau neprieštaraudamas, kad automobilis butų įregistruotas atsakovės vardu, kartu prisiėmė ir nuostolių atsiradimo riziką. Esant aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštai ieškovo valiai dėl sumokėjimo už automobilį, jo nuosavybės teisių perleidimo, spręstina, kad atsakovė yra teisėta ginčo objekto – automobilio įgijėja.

15.10.                      Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra teisėta ir galiojanti, pilnai įvykdyta. Apeliantas pinigus bendrovei pervedė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kasko draudimo sutarties pagrindu apeliantas pervedė lėšas į IF P&C Insurance AS filialo banko sąskaitą. Draudikas šią sumą užskaitė, jos ieškovui negrąžino. Bendrovių iš ieškovo gautos piniginės lėšos nelaikytinos be pagrindo įgytu turtu, gautos esant konkrečiam teisiniam pagrindui.

15.11.                      Net ir laikant, jog atsakovė įgijo turtą be jokio teisinio pagrindo, automobilio iš jos negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, nes atsakovė niekada nereikalavo iš apelianto jai nupirkti automobilį ar sumokėti Kasko draudimą. Šalių taip pat nesiejo jokie kiti susitarimai dėl automobilio ar jo draudimo nupirkimo. Pats apeliantas apeliaciniu skundu pripažįsta, jog automobilį nupirko ir už draudimo paslaugas apmokėjo už atsakovę gera valia suteikdamas jai paramą, tačiau tokios paramos suteikimas yra kartu ir apelianto išreikšta laisva valia prisiimti nuostolių atsiradimo riziką, jei šalių santykiai nutrūktų.

15.12.                      Apeliantas klaidina teismą, jog atsakovė byloje įrodinėjo, kad automobilį jai apeliantas nupirko piršlybų proga. Atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šalys niekada nebuvo susižadėjusios. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino, kad teisė reikalauti grąžinti dovanas pripažįstama tik esant viešam susitarimui tuoktis. Kadangi šalys nebuvo sudariusios susitarimo tuoktis, ginčo objektas (automobilis ar už jį sumokėti pinigai) negali būti išreikalautas iš atsakovės CK 3.9 straipsnyje nurodytu pagrindu. 

15.13.                      Nėra pagrindo pripažinti, jo atsakovė būtų nepagrįstai praturėjusi apelianto sąskaita. Atsakovė nuosavybės teises į automobilį įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. To paties sandorio pagrindu ir ieškovas pervedė bendrovei UAB „Moller Auto Alytus“ 23 850 Eur sumą, o bendrovė šią sumą užskaitė. Taip pat kasko draudimo sutarties pagrindu apeliantas pervedė lėšas į IF P&C Insurance AS filialo banko sąskaitą. Draudikas šią sumą užskaitė. Bendrovių iš apelianto gautos piniginės lėšos nelaikytinos be pagrindo įgytu turtu, kadangi buvo gautos esant konkrečiam teisiniam pagrindui. Būtent apeliantas siekė, jog automobilis būtų įregistruotas atsakovės, o ne apelianto vardu, šiais veiksmais apeliantas siekė nuosavybės teisių į automobilį perleidimo atsakovei.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18.       Byloje ginčas kilo dėl piniginių lėšų priteisimo už atsakovės vardu, tačiau ieškovo lėšomis pirktą automobilį.

19.       Byloje esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovas sumokėjo už automobilį, kuris įregistruotas atsakovės vardu ir jos naudojamas, ieškovas raštu bei žodžiu tikslino savo valią sudarant sandorius,  nurodė,  

Dėl paskolos teisinių santykių

20.       Pagal paskolos sutarties sampratą, viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

21.       Bylose dėl paskolos grąžinimo turi būti įrodinėjamos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto daikto ekvivalentą. Taigi, paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi būti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grąžinti. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad kilus ginčui dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, svarbu išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis).

22.       Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovas paskolos teisinius santykius ir iš jų atsakovei kilusią pareigą grąžinti 24 534,00 Eur sumą grindė 2019 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 348, kuriuo ieškovas pervedė UAB „Moller Auto Alytus“ 23 850,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „MOL9201358 for I. K.“ bei 2019 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 351, kuriuo ieškovas pervedė IF P&C Insurance AS filialui 684,00 Eur draudimo įmoką. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad už automobilį sumokėjo ieškovas, nepatvirtina fakto apie tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, be to ieškovas pinigus sumokėjo ne atsakovei, o tiesiogiai naudos gavėjams UAB „Moller Auto Alytus“ bei IF P&C Insurance AS filialui. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra vienos iš paskolos teisinių santykių sąlygos – paskolos dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjo nuosavybėn. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovui pinigus. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad  ieškovas neįrodė ir kitos paskolos teisinių santykių sąlygos – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.

23.       Taigi, atsakovei neigiant buvus paskolos teisinius santykius ir išanalizavus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas paskolos teisinių santykių neįrodė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir nepagrįsto praturtėjimo

24.       Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita 24 534,00 Eur suma, todėl vadovaudamasis CK 6.237 – 6.242 straipsniais, šią sumą prašė priteisti iš atsakovės.

25.       Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad pinigų tiesiogiai atsakovei ieškovas neperdavė, taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų prašiusi jai nupirkti automobilį ar pažadėjusi grąžinti pinigus už jau nupirktą automobilį.

26.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Pareiga grąžinti atsiranda, jei pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

27.       Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad už atsakovei skirtą automobilį ieškovas sumokėjo pats savo iniciatyva, neturėdamas tam prievolės, todėl, jis kartu prisiėmė ir nuostolių atsiradimo riziką. Byloje nenustatyta, jog ieškovas, sumokėdamas už atsakovei skirtą automobilį, nebūtų siekęs sukurti esamų pasekmių (nuosavybės teisių į automobilį perleidimo atsakovei) ar kad jo apsisprendimą sudaryti šį sandorį būtų lėmę aktyvūs atsakovės neteisėti veiksmai. Byloje nustatyta, jog ieškovas nuvežė atsakovę į VĮ „Regitrą“ įregistruoti automobilį. Ieškovas su atsakovės jam perduotais asmens dokumentais sutvarkė visus automobilio registracijos dokumentus, atsakovė juos tik pasirašė. Iš šių ieškovo veiksmų pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog būtent ieškovas siekė, jog automobilis būtų įregistruotas atsakovės, o ne ieškovo vardu, o taip pat šiais veiksmais ieškovas siekė nuosavybės teisių į automobilį perleidimo atsakovei.

28.       CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, negalima išreikalauti. Šiuo atveju akivaizdu, kad prievolės už atsakovę ieškovas vykdyti neprivalėjo, jis pats prieštaraudamas sau, traktuoja tai jau ir kaip dovaną, ką patvirtina ir byloje pateiktas video filmukas, iš kurio akivaizdu, kad tai nebuvo nei paskola nei be pagrindo įgyjamas turtas, kadangi, kaip matyti, tai buvo artimus santykius palaikančių asmenų turto perdavimas vienas kitam (ieškovo – atsakovei), kas, labai tikėtina, buvo dovana, o ne paskola ar be pagrindo įgyjamas turtas. Turto perdavimo ceremonija akivaizdžiai atitiko iškilmingą dovanos įteikimą. Ieškovo nurodomas faktas, jog filmukas buvo skirtas UAB „Moller Auto Alytus“ reklamai, akivaizdžiai neatitinka tikrovės, kadangi jis pavadintas ieškovo ir atsakovės vardais, taigi, akivaizdu, skirtas tik jiems, be to byloje nepateikta jokių įrodymų, kad jis buvo naudojamas kaip reklama, kad dėl to tarp šalių ir bendrovės buvo kokie nors susitarimai (CPK 177, 178 straipsniai).

29.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo neapdairus elgesys bei suklydimas dėl atsakovės ketinimų jo atžvilgiu, negali būti pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą – tokiu būdu panaikinant galiojančio bei teisėto sandorio pasekmes. Tokiu atveju, jei traktuoti turto pirkimą atsakovės vardu kaip dovaną jai, susidarytų tokia teisinė situacija, kad kiekvienas dovaną padovanojęs asmuo bet kada, pakeitęs nuomonę, be jokių pagrįstų priežasčių gali ją atsiimti, kas prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo principui bei neatitiktų CK 6.472 straipsnio, kur numatyti dovanojimo panaikinimo pagrindai. 

30.       I. K. nuosavybėn automobilis perėjo sutarties, sudarytos su UAB „Moller Auto Alytus“, pagrindu. Ši sutartis yra teisėta ir galiojanti, reikalavimų ją nuginčyti ieškovas nereiškė. Pinigus už automobilį bendrovei UAB „Moller Auto Alytus“ bei draudimo įmoką draudėjui IF P&C Insurance AS filialui ieškovas taip pat pervedė sandorių pagrindu. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tiek UAB „Moller Auto Alytus“, tiek IF P&C Insurance AS filialo iš ieškovo gautos lėšos nebuvo be pagrindo įgytos, kadangi buvo gautos esant konkrečiam teisiniam santykiui.

31.        Teismui konstatavus, kad atsakovė automobilį įgijo sandorio, t. y. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, draudimo įmoka buvo sumokėta taip pat sandorio pagrindu, ieškovo reikalavimas grąžinti be pagrindo ieškovo sąskaita įgytą turtą (turtinės padėties pagerėjimo ekvivalentą), neatitinka sąlygos, kad atsakovės praturtėjimas neturi teisinio pagrindo, kadangi toks pagrindas yra 2019 m. rugpjūčio 2 d. sutartis dėl automobilio Volkswagen pirkimo–pardavimo Nr. 19-08-02/071 bei 2019 m. rugpjūčio 6 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 05/251089. Ieškovas, neturėdamas pareigos, tačiau pagal šias sutartis sumokėdamas automobilio ir jo draudimo kainą tretiesiems asmenims, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką.

32.       Kolegija sprendžia, kad esant aukščiau nurodytoms nustatytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytą turtą - 24 534,00 Eur pinigų sumą (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti pinigų sumą, kaip prievolę už atsakovę įvykdžiusiam asmeniui

33.       Pirmos instancijos teismas taip pat nagrinėjo ieškinį ir kitu ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytu faktiniu pagrindu, kad jis įvykdė prievoles už atsakovę – apmokėjo sąskaitas už automobilį ir jo draudimą. Nurodė, kad kol šalis siejo artimi santykiai, pinigų grąžinimo ieškovas iš atsakovės nereikalavo, tačiau šalių santykiams nutrūkus, pareikalavo įvykdyti prievolę pagal automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas bei pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, transporto priemonės Kasko draudimo sutarties nuostatas. Ieškovas nurodo, kad tai, jog jis (vietoj lizingo bendrovės) sutiko finansuoti atsakovės pirkinius, jokiu būdu negali būti suprantama ir kvalifikuojama kaip „dovana“. Atsižvelgiant į tai, kad prievolę už atsakovę įvykdė ne prievolės šalis, o ieškovas (trečiasis asmuo), todėl jam, kaip įvykdžiusiam prievolę už atsakovę asmeniui, remiantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, pereina visos kreditoriaus teisės, susijusios su skolininke.

34.       Teismas nenustatė, jog būtų duomenų, kad atsakovė I. K. būtų kreipusis į UAB „Moller Auto Alytus“ dėl ginčo automobilio įsigijimo. Bendravimas dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų derinimo (kainos, galimų nuolaidų pritaikymo, mokėjimo būdo) betarpiškai vyko tik tarp ieškovo I. A. ir UAB „Moller Auto Alytus“. Pirmos instancijos teismas teisingai akcentavo, kad ieškovas tik siųsdavo iš pardavėjo gautus el. laiškus atsakovei, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad atsakovė vienareikšmiai išreiškė valią įsigyti šį automobilį ir mokėti už jį nustatytą kainą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė net ir neturėjo tokios galimybės, kadangi jos gaunamos pajamos ir turimi finansiniai įsipareigojimai jai to padaryti neleido.

35.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas apie tai, kad ieškovas suorganizavo automobilio įteikimo ceremoniją – staigmeną atsakovei, taip pat patvirtina atsakovės poziciją, kad ieškovas, žinodamas jog atsakovė negali pirkti brangaus automobilio, nusprendė automobilį pats nupirkti atsakovei. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog iškilmingas mašinos bei raktelių įteikimas yra pardavėjo marketingo ar reklamos dalis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi filmukas nebuvo niekur reklamuotas, iš jo turinio bei pavadinimo akivaizdu, kad jis skirtas tik šalims.

36.        2019 m. liepos 29 d., UAB „Moller Auto Alytus“ ieškovui į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiuntė pasiūlymą naujam automobiliui įsigyti, kuriame nurodoma automobilio kaina, gamyklinė ir papildoma įranga, suteikta nuolaida, taip pat pridedamos lizingo paraiškos su preliminariais įmokų paskaičiavimais. Šį laišką tą pačią dieną ieškovas persiuntė atsakovei. Visi šie įrodymai patvirtina ieškovo savarankišką valią įgyti automobilį su tikslu jį perduoti valdyti ir naudotis atsakovei, tuo tarpu įrodymų, jog atsakovė būtų išreiškusi pageidavimą šį automobilį pirkti ar būtų prašiusi atsakovo jai jį nupirkti, byloje nėra.

37.       Atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog tai, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad ji turės sumokėti už automobilį ieškovui, patvirtina ta aplinkybė, jog jai buvo siųsti pardavėjo laiškai su komerciniais pasiūlymais, dėl išsimokėjimo per 7 metus, bet į lizingo bendrovę ji nesikreipė. Kolegija sprendžia, kad, priešingai, tai įrodo, kad atsakovė jokiomis jai siūlomomis pirkimo sąlygomis nesinaudojo, ko pasėkoje pats ieškovas nutarė automobilį atsakovei padovanoti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas kokiu nors būdu ieškovei išreiškė savo poziciją dėl pinigų grąžinimo. Priešingai, jis labai iškilmingai, kaip dovaną įteikia jį atsakovei ant tilto, kas teismo įsitikinimu leido jai suprasti, kad tai yra dovana, o ne pirkinys, už kurį reikės susimokėti pinigus. 

38.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas už atsakovę įvykdė prievolę tretiesiems asmenims ir tokiu būdu ieškovui perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, kadangi jokių pradinių prievolių kreditoriams atsakovė neturėjo. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo vertinimui, kad prievoles automobilio pardavėjui bei draudėjui atsakovės vardu sukūrė ieškovas savo veikimu, todėl, ieškovui tenka ir iš šių prievolių kylančios pasekmės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovės būtų susitarimas, kuriuo šalys susitartų, jog būtent ieškovas įvykdys automobilio pardavėjui ir draudimo bendrovei prievoles, kurių įvykdymas už atsakovę sudarys prielaidas ieškovui reikalauti jų įvykdymo iš atsakovės jo atžvilgiu. 

39.       Be to, kolegija sprendžia, kad jei ieškovas, anot jo, vykdė prievolę už atsakovę ar jai skolino pinigus, turėjo įsitikinti, kad atsakovė apskritai turi galimybes mokėti tokią sumą už automobilį, kurią sumokėjo ieškovas, kadangi kitu atveju jis, sudarydamas įspūdį, kad automobilį dovanoja, o vėliau reikalaudamas lėšas grąžinti, galėtų iš esmės pabloginti atsakovės bei jos mažamečio sūnaus turtinę padėtį. Kolegijos nuomone, šiuo atveju prie susiklosčiusių faktinių aplinkybių, ieškovas, manydamas, kad jis reikalaus piniginių lėšų iš atsakovės, turėjo jai aiškiai tai išdėstyti ir nurodyti, kokiu būdu ir terminais jis prašys grąžinti lėšas, o tuo tarpu atsakovė, žinodama tokias sąlygas, galėtų iš esmės spręsti, ar jai priimti tokį automobilį ir tokiomis sąlygomis iš ieškovo. Tuo tarpu, teismo įsitikinimu, ieškovui šių sąlygų atsakovei nenurodžius, jis negali reikalauti priteisti piniginių lėšų iš atsakovės, kaip įvykdęs už ją prievolę. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę kreditoriui už skolininką ir kreditoriaus teisių perėmimo.

Dėl sprendimo dalių „Dėl reikalavimo grąžinti sužadėtuvių dovaną“, „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia“, (36-46 punktai).

40.       Pirmos instancijos teismas bylą nagrinėjo ir pasisakė dėl papildomai žodžiu ieškovo nurodytų dar kitokių, bei prieštaraujančių ieškinyje bei patikslintame ieškinyje išdėstytoms faktinėms aplinkybėms, argumentų. Žodžiu ieškovas nurodė ir net baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinį tenkinti ir tais pagrindais, jog neva jis automobilį dovanojo kaip sužadėtuvių dovaną, o jos neįvyko, taip pat ir dėl to, kad jei teismas nuspręstų, kad tai buvo dovanojimo sutartis, pripažinti šį sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyviosioms teisės normoms, t. y. nesilaikant privalomos notarinės sandorio formos, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui 24 534,00 Eur sumą.

41.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių faktinių aplinkybių atsakovui neišdėsčius raštu, nesuteikiant atsakovei galimybės į tai atsikirsti, juolab, kai ieškovo ieškinyje bei žodžiu nurodomos faktinės aplinkybės prieštarauja vienos kitoms (paskola, dovanojimas, prievolės įvykdymas už atsakovę, sužadėtuvių dovana, sandorio formos nesilaikymas), teismas negalėjo nagrinėti bylos minėtais faktiniais pagrindais, kurie nėra nurodyti nei ieškinyje nei patikslintame ieškinyje. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, teismas pritaiko taikytiną įstatymą pagal nurodytas faktines aplinkybes, tačiau šios aplinkybės turi būti išdėstytos ieškinyje raštu, kadangi bylą teismas nagrinėja pagal pateiktą ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, o ne žodžiu vis kitaip jas nurodant bei keičiant, kadangi priešingu atveju būtų pažeista CPK 14, 17 straipsniai, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 137 straipsnis, 141 straipsnio 1 dalis (faktinės aplinkybės, t. y . ieškinio pagrindas keičiamas tik raštu). 

42.       Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad teismas neturėjo pagrindo bylos nagrinėti dėl raštu neišdėstytų faktinių pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas pašalina iš sprendimo motyvų jo dalis „Dėl reikalavimo grąžinti sužadėtuvių dovaną“, „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia“, 36-46 punktus (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

43.       Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, dėl ko neteisingai sprendė šalių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, priimdamas galutinį sprendimą, neidentifikavo šalių teisinių santykių, kadangi kaip minėta, teismas bylą sprendžia pagal ieškinyje raštu išdėstytas faktines aplinkybes, o ne žodžiu nurodomas aplinkybes, kurios šiuo atveju prieštarauja ieškinio aplinkybėms. Atmestinas ir apelianto argumentas, kad liko iš esmės neišspręstas šalių ginčas dėl atsakovės interesais ieškovo pervestų pinigų likimo, nes ginčas išspręstas ir ieškinys atmestas, t. y. byla išnagrinėta iš esmės.

44.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas reguliuojančias paskolos teisinius santykius, trečiojo asmens prievolės vykdymą reguliuojančius santykius (CK 6.870, 6.50 straipsnius), ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis). Pašalintina iš sprendimo motyvų dalis „Dėl reikalavimo grąžinti sužadėtuvių dovaną“, „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia“, 36-46 punktai (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

45.       Kiti apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei I. K. iš apelianto I. A. priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pašalinti iš sprendimo motyvų sprendimo dalis „Dėl reikalavimo grąžinti sužadėtuvių dovaną“, „Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia“, išdėstytus sprendimo 36-46 punktuose.

     Priteisti iš I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas

                                                                                                                              Diana Labokaitė

                                                                                                                              Lina Žemaitienė