Civilinė byla Nr. e2-11103-517/2022
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01497-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.4
(S)
VILNIUAS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 27 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,
dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,
atsakovui A. A.,
trečiajam asmeniui E. K.,
institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė I. P. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nėra L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o ji jo duktė; 2) Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus išduotame gimimo įraše: 2022-07-16, įrašo numeris: (duomenys neskelbtini), eilutėje: duomenys apie tėvą įrašą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) tėvas; 3) Priteisti iš atsakovo A. A. Valstybės naudai turėtas advokato išlaidas.
Ieškovė I. P. ieškinyje nurodė, kad 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 3076-517/2022 buvo nutraukta I. A. ir A. A. santuoka, įregistruota 2020 m. rugpjūčio 14 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 76, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendime nurodyta: po santuokos nutraukimo I. A. palikti iki santuokos turėtą pavardę – P., A. A. – A.. Teismas patvirtino I. A. ir A. A. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodyta, kad I. A. ir A. A. vaikų neturi.
Nuo 2021 m. pavasario ieškovė nebegyveno kartu su sutuoktiniu A. A., o nuo 2021 m. liepos mėnesio gyvena su draugu E. K.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios biologinis tėvas yra E. K..
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Personalo, civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyrius 2022 m. liepos 16 d. išdavė gimimo įrašą 2022-07-16, įrašo numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra duomenys: buvęs sutuoktinis A. A., asmens kodas; (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės dukters L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
Dukters L. gimimo liudijime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra neteisingi. Dukra L. gimė ne santuokoje, tačiau nepraėjus trims šimtams dienų po to, kai santuoka pasibaigusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 str.2 d. numato, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Tokiu būdu, nepilnametės dukters L. P. gimimo liudijime tėvo duomenys buvo nurodyti griežtai laikantis įstatymo nustatytų taisyklių, jie privalėjo būti įrašyti.
Dėl šių priežasčių gimusiai dukrai L. P., kurios biologinis tėvas yra E. K., gimimo įraše vaiko tėvu, nurodytas buvęs sutuoktinis, A. A..
Atsakovui A. A. buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra, kurios biologinis tėvas yra E. K., kad vaiko gimimo įraše jis įrašytas vaiko tėvu, kad šie duomenys neatitinka tikrovės. Kadangi nei ieškovei, nei atsakovui A. A., nei trečiąjam asmeniui E. K. nekelia abejonių, kad dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas nėra A. A., manau, kad šioje byloje netikslinga skirti DNR ekspertizę. Nuginčijus tėvystę ieškovė ir E. K., CK 3.142 str. numatyta tvarka kreipsis bendru pareiškimu dėl tėvystės nustatymo dukrai, suteikiant jai pavardę – K. (el. b. l. 1-3).
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dar prieš santuokos nutraukimą, jį palaikė santykius su E. K., kuris yra biologinis jos vaiko tėvas. Atsakovas žinojo apie vaiko gimimą. Dokumentų nesutvarkė dėl neapdairumo, nes klausimų dėl vaiko kilmės nebuvo kilę niekam. E. K. vaiku rūpinasi, lanko vaiką, kol ji su vaiku gyvena krizių centre. Išėjus iš krizių centro planuoja gyventi kartu su vaiko biologiniu tėvu. Nuginčijus tėvystę, bus kreipiasi kaip galima greičiau dėl tėvystės nustatymo. Prašo tenkinti ieškinį.
Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsakovas pateikdamas atsiliepimą nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, prieštaravimų neturi (el. b. l. 46).
Atsakovas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su ieškiniu, nes jis nėra biologinis vaiko tėvas. Faktą, kad ieškovė gyvena su E. K. jam tapo žinoma mėnesis prieš pareiškimą dėl skyrybų pateikimo, kas buvo skyrybų priežastis. Jam buvo žinoma, kad ieškovė susilaukė vaiko. Su ieškove jokių santykių šiuo metu nepalaiko. Prašo ieškinį tenkinti.
E. K. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su ieškiniusutinka, nes jis yra vaiko tėvas (el. b. l. 19).
Teismo posėdžio metu E. K. parodė, kad palaiko ieškinį, kadangi jis yra vaiko biologinis tėvas. Iki I. P. santuokos nutraukimo jis jau bendravo su ja, kadangi buvo apsisprendusi nutraukti santuoką. Dėl tėvystės nustatymo civilinės metrikacijos įstaigoje dokumentų nesutvarkė, nes buvo netinkamai informuoti. Ieškovei su vaiku gyvenant krizių centre, jis jas lanko, mano, kad ieškovė su vaiku greitai grįš į šeimą. Nuginčijus A. A. tėvystę, bendru pareiškimu pripažins savo tėvystę. Prašo ieškinį tenkinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl tėvystės nuginčijimo nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi faktines aplinkybes bei įstatymines nuostatas, bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra, abi šalys patvirtino, kad A. A. nėra biologinis mažamečio vaiko tėvas, pritaria ieškinio reikalavimui dėl A. A. tėvystės nuginčijimo mažamečio vaiko atžvilgiu (el. b. l. 21-24).
Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismo prašo ieškinį tenkinti, kadangi byloje nėra ginčo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. liepos 16 d. gimimo įrašo Nr. 146 nustatyta, kad L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra I. P., o tėvas – A. A. (el. b. l. 5). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo nustatyta, kad I. A. (po santuokos nutraukimo pavargė – P.) ir A. A. santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu (el. b. l. 7-8).
Dėl tėvystės nuginčijimo.
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis numato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
Byloje nustatyta, kad nepilnametė L. P. gimė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. liepos 16 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas sutinka, kad A. A. nėra nepilnametės L. P. biologinis tėvas, todėl ginčo tarp šalių nėra.
Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo A. A. santuoka nutraukta 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmerėgs rūmų sprendimu. Dar iki santuokos nutraukimo, ieškovė palaikė artimus santykius su trečiuoju asmeniu E. K.. (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė dukros dar neparėjus 6 mėnesiams po santuokos su A. A. nutraukimo, todėl vaiko gimimo įraše vaiko tėvu nurodytas A. A., nors biologinis vaiko tėvas yra E. K.. Teismo posėdžio metu ieškovė ir tretysis asmuo E. K. patvirtino, kad nepilnametis vaikas L. P. yra biologinė E. K. dukra, kurią jis išlaiko, augina, auklėja. Tuo tarpu atsakovas A. A. pateikė teismui atsiliepimą, nurodydamas, kad jis nėra biologinis nepilnametės L. P. tėvas (el. b. l. 46).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tėvystės nuginčijimo nenustatant tikrosios biologinės tėvystės klausimu 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-362-969/2018 ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Kasacinis teismas nurodė, kad tokias priemones teismai turi taikyti visada, išskyrus atvejus, jei byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tai prieštarautų vaiko interesams, todėl teismas tokių priemonių neturi taikyti. Pažymėtina, kad nurodytose bylose kasacinis teismas, atsižvelgdamas į individualias bylų aplinkybes ir geriausius vaiko interesus, nustatė, jog teismai pagrįstai šių priemonių netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).
Pažymėtina, kad CK 3.146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad ištekėjusios moters vaiko tėvas yra jos sutuoktinis, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, kad jos sutuoktinis negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnis). CK 3.140 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2022 m. kovo 31 d., o L. P. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. dar nepraėjus trijų šimtų dienų terminui, bei kito asmens tėvystė šiuo atveju gali būti pripažinta pareiškimu tik nuginčijus atsakovo tėvystę (CK 3.141 straipsnio 2 dalis).
Iš pateiktų įrodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad A. A. nėra L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra. Šalys nurodė tas pačias aplinkybes dėl vaiko gimimo. Įvertinus šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytina, kad A. A. nėra vaiko L. P. tėvas (CK 3.150 straipsnis, 3.151 straipsnis) ir panaikintina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. liepos 16 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje L. P. tėvu įrašytas A. A..
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodė, jog nepilnametės L. P. biologinis tėvas yra jos dabartinis draugas E. K., kuris tėvystę pripažįsta ir po teismo sprendimo kreipsis dėl tėvystės pripažinimo administracine tvarka, nusprendžia nagrinėjamu atveju procesinių priemonių dėl tėvystės nustatymo nesiimti. Tačiau, teismas išaiškina ieškovei, kad žinoti biologinį tėvą yra vaiko teisė, kurią ieškovė privalo užtikrinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas
Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. Nr. (8.1Mr)TP-22-T-2622 buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, kurio pagrindu ieškovė buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 9-10).
Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 278,33 Eur (el. b. l. 96-97).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą, susidarė ne dėl atsakovo A. A. veiksmų, o dėl tam tikro specifinio teisinio reguliavimo dėl vaiko gimimo įregistravimo po santuokos nutraukimo tarp šalių. Atsakovo procesinis elgesys buvo aktyvus, jis pateikė atsiliepimą į ieškinį, sutiko su ieškiniu, dalyvavo teisminiame nagrinėjime, kas paskatino proceso operatyvumą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Dėl kitų klausimų.
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai
(CPK 399 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio
5 dalimi, 259 straipsniu, 399 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nėra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.
Pripažinti L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą „Tėvas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“ negaliojančiu.
Išsiųsti teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, įpareigojant pakeisti 2022 m. liepos 16 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą (Nr. (duomenys neskelbtini)), jame panaikinant įrašą „Tėvas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėjas Rinaldas Adamonis