Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-1636-485-2014].docx
Bylos nr.: 1S-1636-485/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Marijampolės PN 188722220 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Kvalifikuota vagystė (BK 178 str. 2-3 d.)
Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

                                                                                                                 Bylos Nr. 1S-1636-485/2014

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-02163-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

 


HERBAS

 

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. spalio 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

 

n u s t a t ė :

 

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2013-02-21, bausmės pabaiga 2015-04-21.

Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų (toliau – Komisija) 2014-08-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo, nors jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, drausminių nuobaudų neturėjo, buvo skatintas, nustatytos tvarkos nepažeidinėjo, lankė pataisos programas, jo elgesys ir mastymas pozityviai pasikeitė, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialiniai ryšiai pakankamai stiprūs, bandė pataisos namuose įsidarbinti, su pataisos namų administracija ir kitais nuteistaisiais elgiasi mandagiai ir tolerantiškai. Visas šias aplinkybes įvertino Lygtinio paleidimo komisija priimdama nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į BVK 8 str., jo atžvilgiu už gerą elgesį turėtų būti švelninama bausmė, o lygtinis paleidimas iš pataisos namų yra tik pakopa truputi švelninanti pačią bausmę, siekiant toliau palaipsniui vykdyti probacijos įstatyme numatytus tikslus, kadangi paleidus asmenį lygtinai jam yra taikomi griežti elgesio suvaržymai, tai nėra atleidimas nuo bausmės. Patvirtinus Komisijos nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos namų palaipsniui vykdoma jo socialinė integracija į visuomenę. Pirmos instancijos teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą prieštarauja probacijos įstatymui ir BVK tikslams, bei pačiame BK įtvirtintam teisingumo principui.

Nuteistasis pažymi, kad jam likę 8 mėnesiai neatliktos laisvės atėmimo bausmės  yra tas momentas kada tikslingiausia pradėti nuteistojo integracijai į visuomenę. Tai, kad asmuo teistas praeityje 7 kartus, nereiškia, kad dėl ankstesnių teistumų asmuo visą gyvenimą darys nusikaltimus. Nuteistasis nurodo, kad padarė išvadas iš savo ankstesnio elgesio, jaučia begalinę gėdą, prisipažino padaręs nusikaltimą, savanoriškai padėjo išsiaiškinti nusikalstamas veikas, taip stengėsi išpirkti savo kaltę, kai buvo atleistas lygtinai jis nepadarė naujų nusikaltimų, įpareigojimų piktybiškai nepažeidinėjo.

Nuteistojo V. G. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals BVK 157 str. 1 d. (straipsnio redakcija galioja nuo 2012-07-01).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nėra baustas, už gerą elgesį vieną kartą skatintas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme numatyta atlikta bausmės dalis yra tik formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį ir kt.

Nuteistasis V. G. praeityje teistas net 7 kartus, jam buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nuskalstamų veikų darymo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei, polinkį lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ – 90 balų (vidutinė), tačiau artima aukštai, nevedęs, turi sugyventinę, kuri gyvena Rusijoje, turi vieną bendrą vaiką, tačiau socialinius ryšius su ja palaiko silpnai, bendrauja su tėvais ir seserimi. Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadose taip pat pažymėta, kad nuteistasis yra įtakojamas kriminalinių draugų neigiamos įtakos bei narkotinių medžiagų vartojimo, ne visuomet sugeba priimti tinkamus sprendimus, linkęs kartoti tas pačias klaidas, trūksta kaltės ir atsakomybės jausmo, todėl abejotina, kad nuteistajam pavyks atsisakyti nusikalstamo elgesio išėjus į laisvę. Nors V. G. skunde akcentuoja jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, norą gyventi pilnavertį gyvenimą, nenusikalsti, laikytis įstatymų, prašo atsižvelgti į gerą elgesį pataisos namuose ir tai, kad jis jau suprato savo veiksmų pasekmes, yra padaręs tinkamas išvadas, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad jis teistas ne vieną kartą už tyčinius nusikaltimus, jo padarytuose nusikaltimuose vyrauja vagystės, du kartus teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimus daro joms įsigyti. Skunde nurodyta aplinkybė, kad jis anksčiau taikytų lygtinių paleidimų sąlygų nepažeidė, naujų nusikaltimų nepadarė, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, kad V. G. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Atmestinas nuteistojo V. G. argumentas, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę ir nutarė taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

           Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs aukščiau paminėtas, taip pat ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl pagrįstai nuteistajam V. G. nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                             Algirdas Remeika