Civilinė byla Nr. e2A-144-803/2023

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19438-2022-0

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3;

 (S)

                                                                                         3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10 697,56 Eur negrąžinto kredito, 306,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.), 103,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.), 8 procentų (2 246,07 Eur) negautų pajamų (nuostolių) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 30 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1 208,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 30 d.), 27,76 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K934715386 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 11 420 Eur dydžio kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 996,56 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 8 proc.) ir 1 427,23 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2027 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles pagal Sutartį. Dėl to ieškovė 2022 m. liepos 7 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2022 m. liepos 12 d. Atsakovas negrąžino ieškovei suteikto kredito ir neįvykdė kitų pareigų pagal Sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį iš dalies. Priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo A. Š. 10 697,56 Eur negrąžinto kredito, 306,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 103,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, 8 proc. dydžio palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. liepos 12 d. – 10 272,89 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 10 141,15 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 10 008,53 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 9 875,02 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 9 740,62 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 9 605,33 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 9 469,14 Eur; 2023 m. sausio 30 d. – 9 332,04 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 9 194,02 Eur; 2023 m. kovo 30 d. – 9 055,08 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 8 915,22 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. – 8 774,43 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 8 632,70 Eur; 2023 m. liepos 30 d. – 8 490,02 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 8 346,39 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. – 8 201,80 Eur; 2023 m. spalio 30 d. – 8 056,25 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. – 7 909,73 Eur; 2023 m. gruodžio 30 d. – 7 762,23 Eur; 2024 m. sausio 30 d. – 7 613,75 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 7 464,28 Eur; 2024 m. kovo 30 d. – 7 313,81 Eur; 2024 m. balandžio 30 d. – 7 162,34 Eur; 2024 m. gegužės 30 d. – 7 009,86 Eur; 2024 m. birželio 30 d. – 6 856,36 Eur; 2024 m. liepos 30 d. – 6 701,84 Eur; 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 6 546,29 Eur; 2024 m. rugsėjo 30 d. – 6 389,70 Eur; 2024 m. spalio 30 d. – 6 232,07 Eur; 2024 m. lapkričio 30 d. – 6 073,39 Eur; 2024 m. gruodžio 30 d. – 5 913,65 Eur; 2025 m. sausio 30 d. – 5 752,84 Eur; 2025 m. vasario 28 d. – 5 590,96 Eur; 2025 m. kovo 30 d. – 5 428 Eur; 2025 m. balandžio 30 d. – 5 263,96 Eur; 2025 m. gegužės 30 d. – 5 098,82 Eur; 2025 m. birželio 30 d. – 4 932,58 Eur; 2025 m. liepos 30 d. – 4 765,23 Eur; 2025 m. rugpjūčio 30 d. – 4 596,77 Eur; 2025 m. rugsėjo 30 d. – 4 427,19 Eur; 2025 m. spalio 30 d. – 4 256,47 Eur; 2025 m. lapkričio 30 d. – 4 084,62 Eur; 2025 m. gruodžio 30 d. – 3 911,62 Eur; 2026 m. sausio 30 d. – 3 737,47 Eur; 2026 m. vasario 28 d. – 3 562,16 Eur; 2026 m. kovo 30 d. – 3 385,68 Eur; 2026 m. balandžio 30 d. – 3 208,02 Eur; 2026 m. gegužės 30 d. – 3 029,18 Eur; 2026 m. birželio 30 d. – 2 849,14 Eur; 2026 m. liepos 30 d. – 2 667,90 Eur; 2026 m. rugpjūčio 30 d. – 2 485,46 Eur; 2026 m. rugsėjo 30 d. – 2 301,80 Eur; 2026 m. spalio 30 d. – 2 116,92 Eur; 2026 m. lapkričio 30 d. – 1 930,80 Eur; 2026 m. gruodžio 30 d. – 1 743,44 Eur; 2027 m. sausio 30 d. – 1 554,83 Eur; 2027 m. vasario 28 d. – 1 364,97 Eur; 2027 m. kovo 30 d. – 1 173,84 Eur; 2027 m. balandžio 30 d. – 981,44 Eur; 2027 m. gegužės 30 d. – 787,75 Eur; 2027 m. birželio 30 d. – 592,77 Eur; 2027 m. liepos 30 d. – 396,49 Eur; 2027 m. rugpjūčio 30 d. – 198,90 Eur), kurios vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dieną (2027 m. rugpjūčio 30 d.) negali viršyti 2 246,07 Eur sumos, 15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 11 135,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis). Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę. Teismas pripažino, kad pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį, 6.256 straipsnio 1 dalį, 6.881 straipsnio 1 dalį ieškovei priteistina 10 697,56 Eur negrąžinto kredito ir 306,21 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.).

5.       Ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, t. y. kaip asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Dėl to, atsakovui savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai neįvykdžius, teismas pripažino, kad ieškinio reikalavimas dėl 103,91 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.), priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

6.       Teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, jos Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Dėl to teismas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 208,17 Eur tarpininkavimo mokesčio (kaip negautų pajamų), apskaičiuoto už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 30 d.), atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

7.       Teismas nustatė, kad šalys Sutartyje susitarė dėl atsakovo mokėtinos fiksuotos 2 996,56 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 8 proc.). Nurodytos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2027 m. rugpjūčio 30 d. Ieškovė už sutartą mokestį (2 996,56 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

8.       Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Sutarties nutraukimo dieną nesumokėtos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos sudarė 306,21 Eur. Tuo atveju, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. rugpjūčio 30 d.) atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei dar 2 246,07 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Dėl to ieškovei priteistinos iš atsakovo negautos pajamos (apskaičiuotos pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

9.       Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų nurodytos 2 246,07 Eur sumos. Dėl to negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. rugpjūčio 30 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2022 m. liepos 12 d. – 10 272,89 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 10 141,15 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 10 008,53 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 9 875,02 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 9 740,62 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 9 605,33 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 9 469,14 Eur; 2023 m. sausio 30 d. – 9 332,04 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 9 194,02 Eur; 2023 m. kovo 30 d. – 9 055,08 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 8 915,22 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. – 8 774,43 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 8 632,70 Eur; 2023 m. liepos 30 d. – 8 490,02 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 8 346,39 Eur; 2023 m. rugsėjo 30 d. – 8 201,80 Eur; 2023 m. spalio 30 d. – 8 056,25 Eur; 2023 m. lapkričio 30 d. – 7 909,73 Eur; 2023 m. gruodžio 30 d. – 7 762,23 Eur; 2024 m. sausio 30 d. – 7 613,75 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 7 464,28 Eur; 2024 m. kovo 30 d. – 7 313,81 Eur; 2024 m. balandžio 30 d. – 7 162,34 Eur; 2024 m. gegužės 30 d. – 7 009,86 Eur; 2024 m. birželio 30 d. – 6 856,36 Eur; 2024 m. liepos 30 d. – 6 701,84 Eur; 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 6 546,29 Eur; 2024 m. rugsėjo 30 d. – 6 389,70 Eur; 2024 m. spalio 30 d. – 6 232,07 Eur; 2024 m. lapkričio 30 d. – 6 073,39 Eur; 2024 m. gruodžio 30 d. – 5 913,65 Eur; 2025 m. sausio 30 d. – 5 752,84 Eur; 2025 m. vasario 28 d. – 5 590,96 Eur; 2025 m. kovo 30 d. – 5 428 Eur; 2025 m. balandžio 30 d. – 5 263,96 Eur; 2025 m. gegužės 30 d. – 5 098,82 Eur; 2025 m. birželio 30 d. – 4 932,58 Eur; 2025 m. liepos 30 d. – 4 765,23 Eur; 2025 m. rugpjūčio 30 d. – 4 596,77 Eur; 2025 m. rugsėjo 30 d. – 4 427,19 Eur; 2025 m. spalio 30 d. – 4 256,47 Eur; 2025 m. lapkričio 30 d. – 4 084,62 Eur; 2025 m. gruodžio 30 d. – 3 911,62 Eur; 2026 m. sausio 30 d. – 3 737,47 Eur; 2026 m. vasario 28 d. – 3 562,16 Eur; 2026 m. kovo 30 d. – 3 385,68 Eur; 2026 m. balandžio 30 d. – 3 208,02 Eur; 2026 m. gegužės 30 d. – 3 029,18 Eur; 2026 m. birželio 30 d. – 2 849,14 Eur; 2026 m. liepos 30 d. – 2 667,90 Eur; 2026 m. rugpjūčio 30 d. – 2 485,46 Eur; 2026 m. rugsėjo 30 d. – 2 301,80 Eur; 2026 m. spalio 30 d. – 2 116,92 Eur; 2026 m. lapkričio 30 d. – 1 930,80 Eur; 2026 m. gruodžio 30 d. – 1 743,44 Eur; 2027 m. sausio 30 d. – 1 554,83 Eur; 2027 m. vasario 28 d. – 1 364,97 Eur; 2027 m. kovo 30 d. – 1 173,84 Eur; 2027 m. balandžio 30 d. – 981,44 Eur; 2027 m. gegužės 30 d. – 787,75 Eur; 2027 m. birželio 30 d. – 592,77 Eur; 2027 m. liepos 30 d. – 396,49 Eur; 2027 m. rugpjūčio 30 d. – 198,90 Eur). Negautos pajamos Sutarties termino pasibaigimo dieną (2027 m. rugpjūčio 30 d.) negali viršyti 2 246,07 Eur sumos.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl pripažino, jog pagal CK 6.72 straipsnį, 6.256 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 1 dalį, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą ieškovei iš atsakovo priteistini 27,76 Eur delspinigiai. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktą ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 135,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11.       Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po Sutarties nutraukimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 208,17 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 12 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. rugpjūčio 30 d.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis ieškovei tiek už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt.

11.2.                      VKĮ 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo ir jam taikomi ribojimai. Pagal šią teisės normą ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui, iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovės taikomas tarpininkavimo mokestis yra atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui pagal VKĮ 253 straipsnio 6 dalį.

11.3.                      Ieškovė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, kad paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Ieškovė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį sumokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Taip ieškovė išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.

11.4.                      Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Ieškovė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos. Pagal Lietuvos banko išaiškinimą toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus. Taigi ieškovė turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui.

11.5.                      Nepagrįstas teiginys, kad tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, o tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su ieškovės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje Nr. e2A-2393-653/2021 nustatė, kad tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Taigi tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis ieškovei už teikiamas paslaugas. Jo netaikant, ieškovė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną.

11.6.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarpininkavimo mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra susiklostę tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkė arba platformos operatorė (ieškovė) ir paskolos gavėjas (atsakovas). Ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, plačiąja prasme veikia kaip paskolos davėjų ir paskolos gavėjų (vartotojų) atstovė, kuriai tenka pareiga paskolos davėjų vardu surasti vartojimo kredito gavėjus, sudaryti su jais vartojimo kredito sutartis tarpusavio platformos operatoriaus vardu, vykdyti sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei jų paskirstymą paskolos davėjams, laiku nutraukti vartojimo kredito sutartis su vartojimo kredito gavėjais, jeigu jie nevykdo savo įsipareigojimų, vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų davėjams.

11.7.                      Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma ieškovės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su ieškove susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Dėl to ieškovė prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Tuo tarpu ieškovė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Priteistos netesybos taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl to ieškovė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai ieškovės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

11.8.                      Sudarydamos Sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį Sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki Sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvieno mėnesio įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės ieškovės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.

11.9.                      Tarpininkavimo mokesčio sąvoka VKĮ nenumatyta. Pagal Sutarties 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Pagal bendrųjų Sutarties sąlygų 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas kaip specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal specialiąsias Sutarties sąlygas tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos. Bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti, yra 15 843,79 Eur (11 420,00 Eur suteikta paskola, 2 996,56 Eur visos mokėtinos palūkanos ir 1 427,23 Eur tarpininkavimo mokestis). Dėl to tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas į bendrą kredito kainą. Atsakovui vykdant mokėjimus pagal grafiką tarpininkavimo mokestį ieškovė būtų gavusi.

Teismas

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12.       Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 1 208,17 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatytos Sutarties pabaigos, teisėtumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2021 m. rugpjūčio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K934715386, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 11 420 Eur dydžio kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 996,56 Eur palūkanas ir 1 427,23 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2027 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. liepos 7 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2022 m. liepos 12 d.

13.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį ir Sutarties sąlygas ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo tik 103,91 Eur tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo 2022 m. liepos 12 d. Tuo tarpu ieškovės reikalavimą priteisti 1 208,17 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo 2022 m. liepos 12 d. iki Sutartyje numatyto jos termino pabaigos 2027 m. rugpjūčio 30 d., pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu, nes tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

14.       Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su jos pareigų vykdymu iki Sutarties nutraukimo, yra nepagrįsta. Pagal teisinį reguliavimą tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę į užmokestį, vadinamą tarpininkavimo mokesčiu. Kadangi pagal įstatymus ieškovei draudžiama visą užmokestį gauti sutarties sudarymo metu, šis užmokestis išdėstomas dalimis, siekiant vartotojo interesų pusiausvyros. Netesybos ir palūkanos tenka paskolos davėjams, o ieškovė negauna jokio nuostolių atlyginimo. Tarpininkavimo mokestis, kaip negautos pajamos, yra vieninteliai ir tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai dėl Sutarties neįvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

15.       Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.5 punktą vartojimo kredito davėjas arba Bendrovė – AB „NEO Finance“, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomus viešąjį vartojimo kredito davėjų ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašus. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore.

16.       Pažymėtina, kad nei bendrose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumo, turi su atsakovu sudarytos Sutarties sąlygos.  

17.       Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).

18.       Nagrinėjamoje byloje Sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodyta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro 9,90 proc. nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos, tarpininkavimo mokesčio suma – 1 427,23 Eur, bendra vartojimo kredito suma, kurią gavėjas turės sumokėti – 15 843,79 Eur. Atsakovui pateiktoje informacijoje apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas buvo pateikta dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka, pagal kurią atsakovas turėjo mokėti po 19,82 Eur preliminaraus tarpininkavimo mokestį kiekvieną mėnesį iki Sutartyje numatyto termino pabaigos.

19.       Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą ir 5.3.1 papunktį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas.

20.       Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas ir jo apskaičiavimo taisyklės patvirtina, kad šis mokestis yra susijęs su ieškovės atliekamais veiksmais Sutarties sudarymo ir vykdymo metu. Tuo tarpu galimi ieškovės veiksmai po Sutarties nutraukimo į 1.29 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji taip pat turi vykdyti aktyvų ikiteisminį bei teisminį skolos išieškojimą, kreiptis į antstolius, kad paskolų davėjai atgautų savo investuotas pinigines lėšas, gautų sulygtas pelno palūkanas, negautas pajamas bei visus akcesorinius reikalavimus, kurie priklauso paskolų gavėjams. Tačiau Sutarties sąlygose šie ieškovės veiksmai ir atlygis už juos nėra aptarti. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra reglamentuojamos CPK 609 straipsnyje, jos yra apibrėžtos teisės normų, todėl negali būti numatytos vartojimo kredito sutartimi.

21.       Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir delsiant atlikti mokėjimą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, Bendrovė turi teisę kreiptis į skolos išieškojimo įmonę dėl tarpininkavimo susigrąžinant įsiskolinimą, o vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti skolų išieškojimo įmonės administravimo ar kitą mokestį, kuris yra nurodomas vartojimo kredito gavėjui siunčiamame dokumente. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė duomenų, kad dėl atsakovo skolos būtų kreipusis į skolos išieškojimo įmonę ir dėl to būtų patyrusi išlaidų.

22.       Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punktą vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl Bendrovei pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

23.       Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktą vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos Bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias Bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja šiuos Bendrovės nuostolius padengti.

24.       Nurodytuose Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 6.6 ir 8.6 punktuose yra aiškiai apibrėžta vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ir ieškovės nuostolių, kuriuos sudaro netesybos ir 15 proc. dydžio procesinės palūkanos, bei negautų pajamų, kurias sudaro palūkanos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo dienos, dydžio nustatymas ir mokėjimo terminas. Tuo tarpu tarpininkavimo mokestį atsakovas turi mokėti tik už Sutarties laikotarpį, o įmokos, apskaičiuotos po Sutarties nutraukimo iki Sutartyje numatyto jos termino pasibaigimo, Sutarties 8.6 punkte nėra įtrauktos į ieškovės negautas pajamas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad aptartose Sutarties sąlygose nurodyta, kad būtent ieškovei vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią paskolos dalį ieškovė atsakovui yra suteikusi savo lėšomis, o kokią – kiti kredito davėjai, taip pat kokie yra ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir kitų kredito gavėjų tarpusavio įsipareigojimai. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad iš tikrųjų ji negaunanti nei palūkanų, nei netesybų ir jokie jos nuostoliai nėra atlyginami, pripažintinas nepagrįstu.

26.       Pagal VKĮ 253 straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 61 dalyje nurodytu atveju. Pagal VKĮ 253 straipsnio 61 dalį šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

27.       Pažymėtina, kad cituotos VKĮ 253 straipsnio 6 ir 61 dalių nuostatos reglamentuoja santykius tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito gavėjo, tiek tarp tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito davėjų. Dėl to įvertinti, ar ieškovė tarpininkavimo mokesčio mokėjimą išdėstė dalimis tik dėl įstatymo reikalavimo, galima būtų tik turint visus duomenis apie ieškovės teisinius santykius su kitais kredito davėjais, jų tarpusavio įsipareigojimus, įnešamų savo lėšų skolinant dydį. Tokių duomenų ieškovė teismui nėra pateikusi. Be to, įstatymo nuostatose nėra aiškiai įvirtinta operatoriaus teisė reikalauti viso likusio tarpininkavimo mokesčio po vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

28.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos – Lietuvos banko – nuomonėje dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu, 65 punkte yra aiškiai nurodyta, kad operatoriui mokamas atlygis (arba jo dalis) skaičiuojamas tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos (sumokėtos) įmokos.

29.       Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.

30.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vieninga, tačiau didžioji dalis apeliacinės instancijos teismų pripažįsta tik ieškovės teisę į tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri yra apskaičiuota už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, tuo tarpu ieškovės reikalavimas priteisti, kaip negautas pajamas ir tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino, atmetamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1687-258/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021; 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3049-643/2021; 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-771-855/2022; 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-875-640/2022; 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-936/2022; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022; kt.).

32.       Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl konkrečia suma nurodytos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo argumentų (su jais nesiejami).

Dėl procesinės bylos baigties

33.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai netenkintini, taip pat nėra pagrindo perskirstyti ir bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.

36.       Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovei nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

ieškovės AB „NEO Finance“ apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                     Rūta Petkuvienė