Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-12-628/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00217-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 1.5.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. G. K. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį 1400 Eur bauda, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. lapkričio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)-FR1042-8261 pagal avansines apyskaitas nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „V“ atskaitingas asmuo G. K. gavo 4683,42 Eur, išlaidos sudarė 19 437,65 Eur, iš kurių sumokėta: 11 372,01 Eur tiekėjams už prekes ir paslaugas, 3715,64 Eur darbo užmokesčio, 4080 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), 270 Eur VMI. Taip UAB „V“, būdama skolinga valstybės biudžetui (VMI operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2017 m. spalio 24 d., buvo susidariusi 14 325,61 Eur mokestinė nepriemoka (ji susidarė iš: 10 907,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 731,57 Eur šio mokesčio delspinigių, 2493,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 168,18 Eur šio mokesčio delspinigių, 23,46 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 1,51 Eur šio mokesčio delspinigių) ir tai žinodama, atlikdama atsiskaitymus pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI, taip pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises. UAB „V“ direktorius G. K., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų. Dėl tokių bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, nes 14 222,11 Eur mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2018 m. sausio 31 d. nelikviduota.
2. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir G. K. apeliacinis skundas netenkintas. Iš administracinio kaltinimo pašalinta nustatyta aplinkybė, kad 2017 m. spalio 24 d. į bendrovės skolos valstybės biudžetui sudėtį įėjo 2493,37 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 168,18 Eur šio mokesčio delspinigių.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir Kauno apygardos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Apylinkės ir apygardos teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems sprendimams priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas), bylos įrodymus vertino pažeisdami ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų su bylos nagrinėjimu susijusių aplinkybių, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, dėl to neteisingai išsprendė bylą. Teismai padarė neteisingą išvadą, kad pažeistos CK 6.9301 nuostatos ir padarytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas – ANK 120 straipsnio 1 dalis pareiškėjui taikyta neteisėtai ir nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties.
4.2. Administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatyta jo kaltė ir surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčytiną išvadą, jog nusižengimas padarytas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta.
4.3. Kaip matyti iš VMI pareiškimo, per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas, kaip bendrovės atsakingas asmuo, gavo tik 4683,42 Eur, o bendrovės išlaidas sudarė net 19 437,65 Eur, iš kurių sumokėta: 11 372,01 Eur tiekėjams už prekes ir paslaugas, 3715,64 Eur darbo užmokesčio, 4080 Eur VSDFV ir 270 Eur VMI. Be to, kaip nurodyta pareiškime, per laikotarpį nuo pažymos surašymo dienos (2017 m. lapkričio 28 d.) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos bendrovė geranoriškai sumokėjo VMI 393 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjas, kaip bendrovės atsakingas asmuo, gautas lėšas, nepažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, pervedė VMI ir VSDFV, o kitus mokėjimus pareiškėjas atliko kaip fizinis asmuo iš savo asmeninių lėšų.
4.4. Administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nustatyta juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, atsakomybė pagal šį įstatymą nekyla, nes jis nėra VMI skolininkas, skolininkas šiuo atveju yra bendrovė. Apylinkės teismas pripažino, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatas pažeidė ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą padarė pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, tačiau baudą paskyrė pareiškėjui ne kaip bendrovės vadovui, o kaip fiziniam asmeniui. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, nebūdamas VMI skolininkas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi teisę pats nuspręsti, į ką nukreipti savo asmenines lėšas.
4.5. Siekdama nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetui nevykdymo priežastis, 2017 m. spalio 30 d. VMI bendrovėje pradėjo operatyvų patikrinimą pagal 2017 m. spalio 25 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-6276 (tikrinamas laikotarpis nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.), o 2017 m. lapkričio 28 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)-FRl042-8261. Šioje pažymoje nurodyta, kad apie galbūt padarytą teisės pažeidimą VMI tapo žinoma tik nuo pažymos surašymo datos, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 28 d., tačiau tame pačiame pareiškime nurodyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė nuo 2015 m. vasario 3 d. ir priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2015 m. kovo 2 d., todėl jau nuo tada VMI apie bendrovės įsipareigojimus biudžetui ir fondams, jų nevykdymą ir nevykdymo priežastis buvo žinoma. Taigi apie pareiškėjo administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, VMI turėjo ar galėjo žinoti jau daugiau kaip prieš dvejus metus. Pagal ANK 39 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjas jau nuo tada tokiu pačiu būdu visomis išgalėmis bendrovės ir asmeninėmis lėšomis stengėsi sumažinti skolą valstybei ir kitus įsiskolinimus. Tačiau teismai to tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad VMI patikrinimą neteisėtai ir nepagrįstai atliko tik už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir tik dėl šio laikotarpio surašė pažymą. Prieš tai dėl atliekamų mokėjimų VMI pareiškėjui nereiškė jokių pretenzijų teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies ir kt.) nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai taikytos ANK 2 straipsnio 3–5 dalių, 32 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1–3 dalių, 590 straipsnio 1 dalies, Mokesčių administravimo įstatymo 10, 19, 32 straipsnių, 35 straipsnio 1 dalies ir kt. normos.
4.6. Pareiškėjas, siekdamas susidariusią situaciją dėl bendrovės skolos su VMI išspręsti be teisminių ginčų, visomis išgalėmis stengdamasis kuo greičiau padengti bendrovės skolas visiems kreditoriams, tarp jų ir VMI, visada geranoriškai elgėsi VMI atžvilgiu, nevengė kontakto, 2017 m. lapkričio 7 d. VMI surašius administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį dėl bendrovės gyventojų pajamų mokesčio skolos, nors su juo ir nesutiko, jo neskundė ir geranoriškai įvykdė jame nurodytą administracinį nurodymą, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Be to, nebuvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjas darė tik tai, kas buvo būtina: stengėsi ne tik grąžinti skolą VMI, bet ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, nes siekė užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą. Tokiais atvejais pagal Vilniaus apygardos teismo praktiką (nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-78-654/2018, AN2-89-851/2018 ir kt.) asmenims administracinės nuobaudos neskiriamos. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tokiais atvejais baudžiama realiai už iniciatyvą išsaugoti verslą, darbo vietas, gebėjimą mokėti mokesčius ir atsiskaityti su kreditoriais, o tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Tačiau šią bylą nagrinėję teismai šios praktikos nepaisė.
4.7. Be to, VMI pareiškime pateikta lentelė yra netiksli. Jos antrame stulpelyje nurodomi bendrovės kreditoriai, kuriems neva pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą buvo atlikti ginčo mokėjimai, tačiau tarp jų nurodyta ir pati VMI (pavyzdžiui, eilutės 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. gruodžio 21 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. liepos 12 d. ir kt.), taip pat VSDFV. Tai patvirtina, kad nuo 2015 m. bendrovės įsiskolinimai buvo nuolat dengiami visiems kreditoriams, tarp jų ir VMI bei VSDFV, derinant tai su bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimu. Teismai to neįvertino.
4.8. VMI yra valdžios institucija, kuri turi ne tik teises, bet ir pareigas ir privalo vadovautis gero administravimo principu bei tarnauti žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Siekdama užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, VMI privalėjo vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą, tačiau to nepadarė. VMI nagrinėjamu atveju neatliko savo uždavinių, nustatytų Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, su pareiškėju nebendradarbiavo, jam niekuo nepadėjo, nepaaiškino ir neinformavo, kad mokėjimai, atliekami nuo 2015 m., jos nuomone, nėra tinkami ir laikytini pažeidimu.
5. Atsiliepimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis prašo administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
5.1. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privaloma laikytis. Ši teisės norma taikoma būtent tuo atveju, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, joje nustatyta, kokia tvarka turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Analogiška nuomonė šiuo klausimu yra išsakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AT-56-696/2015.
5.2. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad, 2017 m. spalio 24 d. VMI nustačius, jog UAB „V“ skola valstybės biudžetui sudarė 14 325,61 Eur, buvo atliktas operatyvus patikrinimas tikrinant vienerių metų laikotarpį – nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 2017 m. lapkričio 28 d. surašytoje operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)-FR1042-8261 konstatuota skola valstybei ir, jos nelikvidavus, bendrovės kreditoriaus teisių pažeidimas, nes bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė privalomo eiliškumo, nustatyto CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje. Byloje nepaneigta, kad, turėdama pirmiausia atsiskaityti su valstybe (trečia eilė), bendrovė atliko atsiskaitymus ir su žemesnėse (ketvirtoje, penktoje) eilėse laukiančiais kreditoriais (tiekėjais, antstoliais). Pareiškėjo nurodytas tokio elgesio motyvas, kad jis siekė užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi. Operatyvaus patikrinimo metu išanalizavus bendrovės veiksmus buvo nustatyta, kad UAB „V“ bei bendrovės direktorius turėjo 19 437,65 Eur išlaidų, nors gavo 4683,42 Eur. Tai suponuoja išvadą, kad bendrovei nepakako lėšų pareikštiems reikalavimams atlikti (atsiskaityti). Esant nustatytai valstybės skolai, bendrovė, turėdama 19 437,65 Eur išlaidų, iš jų 11 372,01 Eur išleido atsiskaitymams už produkciją tiekėjams, neteikdama pirmumo įmokoms į valstybės biudžetą, nors skola dar nelikviduota. Taigi teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovės vadovas G. K., privalėdamas laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo, pirma atsiskaityti su VMI, to nepadarė, iš dalies atsiskaitęs su valstybe, atliko atsiskaitymus ir su kitais minėtais kreditoriais.
5.3. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo elgesio – konkrečios, visiems privalomos teisės normos, įtvirtintos CK 6.9301 straipsnyje, nesilaikymo – ir iš to kylančio pažeidimo, nurodyto ANK 120 straipsnyje, padarymo. UAB „V“ vadovas yra G. K.. Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą ir jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir įsipareigojimus VMI, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų.
5.4. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kadangi kreditorių reikalavimų pažeidimas ir ANK 120 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas buvo konstatuotas operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)-FR1042-8261, surašytoje 2017 m. lapkričio 28 d., dvejų metų senaties terminas apylinkės teismui priimant nutarimą 2018 m. vasario 23 d. nebuvo pažeistas.
5.5. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „V“ vadovo G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo nutarimas ir Kauno apygardos teismo nutartis yra pagrįsti ir teisingi, teismai nepadarė materialiosios teisės ar esminių proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. prašymas atmestinas.
7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais.
8. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškimo teiginiai, kurie susiję su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini.
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo ir proceso teisės normų laikymosi
9. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
10. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.
11. Kauno apylinkės teismo nutarimu G. K., kaip UAB „V“ direktorius, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
12. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
13. Kauno apylinkės teismas, remdamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad UAB „V“ yra VMI skolininkė. VMI dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui nuo 2015 m. kovo 2 d. priėmė nurodymą dėl priverstinio išieškojimo nurašant mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitos. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. UAB „V“ skola valstybės biudžetui buvo 14 325,61 Eur. Tuo pagrindu, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų biudžetui vykdymą ir mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2017 m. spalio 30 d. pradėtas operatyvus UAB „V“ patikrinimas, buvo tikrinamas vienerių metų laikotarpis – nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 2017 m. lapkričio 28 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)-FR1042-8261, joje pagal avansines apyskaitas nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį (nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.) UAB „V“ atskaitingas asmuo G. K. gavo 4683,42 Eur, išlaidos sudarė 19 437,65 Eur, iš kurių sumokėta: 11 372,01 Eur tiekėjams už prekes ir paslaugas, 3715,64 Eur darbo užmokesčio, 4080 Eur VSDFV, 270 Eur VMI. Remiantis šiais duomenimis, konstatuota, kad bendrovė, žinodama apie skolą valstybei ir jos nelikvidavusi, privalėdama atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su ketvirtoje bei penktoje eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais, antstoliais), t. y. pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje.
14. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad UAB „V“ direktorius G. K., žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją sumažinti, to nepadarė. G. K., sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neužtikrino CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir teismų sprendimus, neturi teisinio pagrindo daryti priešingą išvadą, materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – G. K. padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.
15. Pareiškėjo argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina pareiškėją veikus tyčia – G. K. kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o atsiskaitė su kitais kreditoriais.
16. Pareiškime teigiama, kad G. K. kaip fizinis asmuo, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo teisę pats nuspręsti, į ką nukreipti savo asmenines lėšas, kitaip tariant, neturėjo pareigos laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad UAB „V“ direktorius G. K. 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. ATS 2008/01 paskyrė save bendrovės atskaitingu asmeniu. 2016 m. sausio 2 d. bendrovės direktorius parašė įsakymą Nr. 02/01/2016.01, kuriuo patvirtino tvarką, kada atskaitingas asmuo atliks mokėjimus už UAB „V“ perkamas prekes, gautas paslaugas, vykdys kitas įmokas ir apmokėjimus, susidariusius bendrovės ūkinės veiklos metu, iš savo asmeninių sąskaitų, esančių AB „Swedbank“. Taigi tikrinimo laikotarpiu G. K. atsiskaitymus su kreditoriais atliko ne kaip paprastas fizinis asmuo, o kaip bendrovės atskaitingas asmuo ir veikė įmonės vardu. Dar kartą pažymėtina, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl G. K., neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. G. K. yra ilgametis, patyręs UAB „V“ vadovas (direktoriumi paskirtas nuo 2003 m. liepos 10 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).
17. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką pareiškėjo argumentą, teisingai konstatavo, kad administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas, nustatytas ANK 39 straipsnyje, nebuvo praleistas.
18. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Bylos duomenimis, G. K. neteisėti veiksmai, atitinkantys ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį, paaiškėjo po VMI atlikto patikrinimo surašius operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08)-FR1042-8261, t. y. 2017 m. lapkričio 28 d., o administracinė nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą paskirta Kauno apylinkės teismo nutarimu 2018 m. vasario 23 d., t. y. nepraleidus nustatyto dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo termino.
19. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, teismai nepadarė esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas, tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs.
20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas ir Kauno apygardos teismo nutartis yra pagrįsti ir teisingi, jų naikinti pareiškime nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimą nepakeistą.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Sigita Jokimaitė